Sparčiai atsigaunanti darbo rinka metų pabaigoje kiek sulėtėjo, tačiau tai – laikinas reiškinys. Pernai nedarbo lygis Lietuvoje mažėjo sparčiau nei vidutiniškai ES šalyse, o metų viduryje sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tuo tarpu darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis trečiąjį ketvirtį siekė ...

2022-ieji pasižymėjo gausesniu grupės darbuotojų atleidimų (GDA) skaičiumi, tačiau šis rodiklis nepasiekė lygio, darbo rinkoje šalyje fiksuoto ankstesniais metais. Tai rodo grupės darbuotojų atleidimų dinamika 2012–2022 m. Kokios priežastys praėjusį dešimtmetį lėmė įmonių veiklos transformacijas, ku...

2022 metus šalies darbo rinka palydėjo didėjančiu registruotu nedarbu ir mažėjančiu darbo pasiūlymų skaičiumi. Nemažai darbdavių susitelkė į darbo vietų išsaugojimą, o plėtros planus atidėjo. Mažiau asmenų įsidarbino, pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus arba įsitraukė į remiamo užimtumo priemones...

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui.

Išvykti dirbti į kitas šalis linkę vis mažiau Lietuvos gyventojų, o tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos sąjungoje stiprinimo. Tokias tendencijas parodė Europos ...

Užimtumo tarnyba siūlo 2023 m. trūkstamų profesijų darbuotojų poreikį tenkinti 350 vienetų didinant paslaugų sektoriaus iš trečiųjų šalių įvežamų darbuotojų kvotą. Iš viso ateinantiems metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūloma nustatyti 35 950 kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių ...

Greičiau ir paprasčiau šalies darbdaviams įdarbinti trečiųjų šalių piliečius padės patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams. Nuo kitų metų sausio 1 d. nurodytų profesijų užsieniečiai lengviau įsilies į darbo rinką.

4099 – tiek dokumentų, leidžiančių užsieniečiams dirbti mūsų šalyje (leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties), buvo išduota rugsėjį. Pasibaigus kvotai paslaugų sektoriuje rugpjūčio pabaigoje, darbdaviai suskubo teikti prašymus Užimtumo tarnybai. Per devynis šių metų mėnesius darbdaviai iš v...

Šalyje darbo rinkos padėtis dviprasmiška – mažėjo registruotas nedarbas, bet kartu mažėjo darbo jėgos paklausa ir daugiau naujų klientų kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Nepaisant neapibrėžtumo ir iššūkių ekonomikoje, nedarbas per mėnesį smuktelėjo 0,5 proc. punkto ir nukrito iki 8,1 proc. Spalio 1 d. of...

Specialistų deficitas šalyje vis dar didelis, nors jau skelbiamos nuosaikesnės ekonominės prognozės dėl infliacijos ir geopolitinės situacijos įtakos darbo rinkai. Darbuotojų trūksta daugelyje ūkio veiklos sričių – šalies darbdaviai Užimtumo tarnybos darbo skelbimų platformoje pirmąjį pusmetį įregis...

Vidurvasarį – net 30 proc. (67,6 tūkst.) mažiau darbo neturinčių žmonių nei prieš metus. Rugpjūčio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 158,7 tūkst. neaktyvių darbingo amžiaus gyventojų.

156,8 tūkst. – tiek darbo skelbimų Užimtumo tarnybos informacinėje platformoje pirmąjį pusmetį įregistravo šalies darbdaviai. Laisvų darbo vietų neterminuotam darbui šiemet 0,7 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu terminuotam mažėjo šeštadaliu (1,9 tūkst.). Vidutiniškai kas mėn...

Nuo šiol darbdaviai gali patogiau registruoti darbo pasiūlymus Užimtumo tarnybos interneto svetainėje – darbo vietos nebereikia skelbti kiekvienoje savivaldybėje atskirai. Skelbimas užregistruojamas nurodant darbo vietos adresą ir pažymint savivaldybes, kuriose pageidaujama ieškoti darbuotojų. Tai y...

Šalies darbo rinka pirmąjį pusmetį pasipildė 37,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 88 šalių. Daugiausiai – turinčių Ukrainos (18,6 tūkst.) ir Baltarusijos (10,7 tūkst.) pilietybę. Lietuvos įmonėse ir įstaigose dirbti pradėjo 67,2 proc. daugiau užsieniečių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

25 tūkst. – tiek nuo metų pradžios šalyje sumažėjo darbo neturinčių žmonių. Šiuo metu darbo ieško 151 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Liepos 1 d. registruotas nedarbas siekė 8,6 proc. Darbo neturinčių asmenų sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Darbo rinkos rodikliai birželį pajuto neigiamas geopolitinių pokyčių pasekmes. Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkos pagrindinis rodiklis, palyginti su geguže, nukrito 1,3 balo ir šiuo metu siekia 102,9. Nepaisant šio nuosmukio, tendencijos išlie...

Prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių bus paprasčiau – Užimtumo įstatymo pakeitimuose numatyta daugiau tikslinių grupių ir mokymosi formų. Pagrindinė naujovė – neformalusis suaugusiųjų švietimas. Taip pat bus sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos užsieniečiams.

Lietuvoje toliau mažėjant registruotam nedarbui, kai kuriuose regionuose stebimas netolygus jo kitimas. Balandį šie rodikliai mažėjo 45 iš 60 savivaldybių, 8 – nepakito, o 7 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Joniškio rajone (1 proc. punkto). Šiuo metu jis siekia 9,7 proc. ir, palyginti su tuo ...

Apdirbamoji gamyba išlaiko didžiausio darbdavio poziciją darbo rinkoje: šiame sektoriuje dirba daugiausiai darbuotojų, čia įsidarbino daugiausia asmenų po registruoto nedarbo 2021 m. Pirmąjį metų ketvirtį šio sektoriaus įmonėse dirbti pradėjo 7,3 tūkst. asmenų, t. y. beveik kas penktas (18,8 proc.) ...

72,5 tūkst. arba 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį – tiek Užimtumo tarnyboje balandžio pradžioje buvo registruota vyresnių nei 50 metų asmenų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu šios amžiaus grupės amžiaus klientų buvo 100 tūkst., o registruotas jų nedarbas siekė 18,2 proc. (dabar – 12,9 pr...