Žiedinė ekonomika

Tvarumas, žiedinė ekonomika, atliekų mažinimas, ekologinis projektavimas – šios bendros europinės vertybės formuoja mūsų visuomenę. Visgi, dėl įvairių priežasčių dauguma vis dar renkasi mažiau tvarius sprendimus. Vartotojai dažniausiai tai daro dėl finansinių paskatų, o įmonės dėl gamybinių įpročių.

Panevėžyje įsikūrusi augalinės kilmės ingredientų gamintoja „Roquette Amilina“ įdiegė tvarią ir Lietuvoje dar retai sutinkamą lietaus vandens valymo sistemą, naudojant natūraliai gamtoje vykstančius teršalų šalinimo procesus. Po valymo paviršinės nuotekos, atitinkančios aplinkosauginius reikalavimus...

Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis.

Aplinkos ministerijai atnaujinus apdoroto nuotekų dumblo reikalavimus, suvienodintos galimybės jį panaudoti tręšimui, pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba energijai gauti. Dabar vandentiekininkams nebereikės šitos žaliavos kaupti, kai nėra galimybių jos, pavyzdžiui, panaudoti kaip trąšą.

Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, ...

Ekonomikai žengiant neutralumo klimatui keliu, pramonės laukia transformacija: įmonėse ilgainiui nebebus naudojamas iškastinis kuras, taršius gamybos procesus ir žaliavas keis žiedinės ekonomikos principai, dominuos žalieji pirkimai. Iki 2035 m žiediškumo indeksas (atgautų atliekų panaudojimas) pram...

Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos žaliajame kurse ir tvarių statybini...

Termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį arba EPS – „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla į rinką tiekia jau 25-erius metus. Pastaruoju metu gamykla pradėjo teikti naują paslaugą: iš statybviečių surenka ir perduoda EPS atraižas, kad būtų perdirbtos ir panaudotos antrąkart. Tai dar vienas žingsni...

Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...

„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.

Aplinkos ministerija primena, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigalios pakeisti reikalavimai nuotekų dumblui tvarkyti ir panaudoti. Žiedinės ekonomikos tikslais nustatyta, kad apdorotą dumblą bus galima naudoti žemės ūkyje, energiniams augalams, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijoms ir pan. auginti, paže...

„Investicija į ekoinovacijas, į darnius technologinius sprendimus bei žiedinės ekonomikos principų taikymas įmonėse yra ilgalaikė strategija, atspari krizėms, nes padeda siekti ekonominių tikslų“, – mano LVPA direktorius A.Pautienius-Želvys. Viena esminių priežasčių, skatinanti bendroves taikyti žal...

Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...

Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...

Per vasario mėnesį sostinės „DĖK‘ui“ dalijimosi daiktais stotelių tinklą papildys dar 4 naujos stotelės, kuriose vilniečiai gali palikti gerus, nebenaudojamus daiktus. Pirmosios dvi naujos stotelės ką tik atidarytos Pilaitės prospekte ir Pramonės gatvėje, kiek vėliau šį mėnesį dar dvi atsiras Liepka...

Kaunas imasi lyderystės ir rengiasi pirmasis Lietuvoje suburti tvaria žiedine ekonomika besivadovaujančių gamintojų bendruomenę. Taip bus siekiama geriau suprasti Lietuvoje veikiančių kūrėjų (angl. maker community) ekosistemą ir poreikius, skatinti žiedinės ekonomikos principais veikiančių bendruome...

Lietuvos verslo paramos agentūra drauge su Ekologinio dizaino asociacija, inicijavo pirmąją, unikalią konferenciją Lietuvoje „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“, į kurią pakvietė Lietuvos ir užsienio architektus, urbanistus, dizainerius, statytojus ir mokslininkus.

Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tap...

Pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau įvairių prognozių apie mūsų planetos ateitį. Gyvendami palyginti švarioje šalyje, kurios pakrančių nedengia neperžengiami kalnai plastiko šiukšlių, o padangės nėra apgaubęs neperregimas smogas, kartais sunkiau suvokiame esamų problemų mastą. Tačiau Vilniaus Ged...

Kauno technologijos universitetas (KTU) sukvietė verslo, pramonės lyderius bei valdžios atstovus ir akademikus apsvarstyti galimybes, kaip veiksmingiau įsitraukti į artėjantį naują investicijų į Europos mokslo ir inovacijų erdvę etapą.