2019 lapkričio 20 d. trečiadienis, 16:50
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Iki 2000 m. Lietuva turėjo būti mūrinė, arba užmiršta monopolinės statybų bendrovės istorija

2016-02-29 17:15
Kiekvienas Vilniaus namas turi savo istoriją. Tikriausiai daugelis net neįtartų, kad Vilniaus g. 27 name 1938–1944 m. buvo įsikūrusi AB „Statyba“, turėjusi vykdyti ambicingą planą – „mūrinės Lietuvos“ projektą. Portalas www.statybunaujienos.lt skaitytojams siūlo ką tik pasirodžiusios Dariaus Pocevičiaus knygos „100 Vilniaus reliktų“ ištrauką – skyrių apie pamirštą monopolinės statybos bendrovės istoriją.
nuotrauka
Restauruota AG „Statyba“ iškaba, Vilniaus g. 27, 2015 m.


„Aktiengesellschaft „Statyba“

Nuo rėksmingų reklaminių vitrinų atbukę mūsų žvilgsniai jų nė nepastebi. Jų – dviejų memorialinių lentelių ir seno užrašo ant Vilniaus g. 27 namo. Pirmoji lentelė – visiškai nesena, įrengta žydų frakcijai priklausiusio Steigiamojo Seimo nario Nachmano Rachmilevičiaus atminimui. Antroji, įrengta 1960-aisiais, žymi jau pamiršto poeto Liudo Giros – aršaus lietuvių nacionalisto, vėliau tapusio ne mažiau aršiu komunistu – gimimo vietą.

Na, o trečias užrašas – pats seniausias, nors iš karto to ir nepasakysi. Nesunku atspėti, kad negilioje nišoje virš tarpuvartės įrėžtas stilingas užrašas „Statyba“ yra statybinės įmonės logotipas. Tačiau glumina dvi raidės priekyje – „AG“. Ką jos reiškia?

Šis užrašas čia atsirado 1943-ųjų pradžioje, kai Kaune įsikūrusios akcinės bendrovės „Statyba“ Vilniaus filialas persikraustė iš Sodų g. 4–4 į Vilniaus g. 26. Raidės „AG“ – tai vokiško žodžio „Aktiengesellschaft“ (liet. akcinė bendrovė) trumpinys, o visas įmonės pavadinimas buvo Aktien Baugesellschaft „Statyba“.

Ši įmonė per šešerius veiklos metus (1938–1944) triskart keitė pavadinimą, bet sėkmingai veikė prie visų valdžių – juk žmonės gimsta, kuria, stato ir miršta nepriklausomai nuo politinės galingųjų valios. Įsteigta Kaune 1938-aisiais, ji turėjo vykdyti ambicingą „mūrinės Lietuvos“ projektą. 1940 m. rugsėjo 11-ąją bendrovė nacionalizuota ir pavadinta Lietuvos pramonės statybos trestu. Nepraėjus nė metams Laikinoji Lietuvos vyriausybė trestą panaikino ir atkūrė akcinę bendrovę. Ši su prielipu „AG“ veikė beveik trejus metus. Kaip ir galima tikėtis, bendrovės likvidavimas vėlų 1944-ųjų pavasarį neužfiksuotas jokiuose oficialiuose dokumentuose.

„2000 m. visa Lietuva turėtų pasidaryti mūrinė“

Iki Antrojo pasaulinio karo mūrinė statyba Lietuvoje buvo itin menka. 1936 m. šalyje (be Klaipėdos krašto) buvo pastatyti 842 mūriniai, 1 887 moliniai ir 16 451 medinis trobesys – mūriniai namai sudarė tik 4 procentus. 1937 m. mūrinių pastatų tepastatyta 6,1 proc., o Kaune jų dalis sudarė 37,6 proc. O Klaipėdos krašte šie skaičiai buvo kur kas didesni: visame krašte mūrinukai sudarė apie 40 proc., o Klaipėdoje buvo statomi beveik vien mūriniai namai – 95 proc.

Matydama tokią padėtį 1939-aisiais vyriausybė priėmė „Mūrinės statybos ugdymo planą“, o tautos vadas A. Smetona balandį įsteigė Krašto statybos komitetą, kurio pirmaeiliai uždaviniai buvo: išplėsti plytų pramonę, įsteigti pirmąjį cemento fabriką ir įkurti didelę valstybinę statybos bendrovę, kuri galėtų atpiginti statybos kaštus ir nukonkuruoti privačias įmones.

Įkurti monopolinę statybos bendrovę „Maisto“, „Pieno ūkio“, „Lietūkio“ monopolijų pavyzdžiu ketinta 1937-ųjų pabaigoje, 1938-ųjų vasarą veiklą pradėjusi bendrovė turėjo 400 tūkst. litų akcinio kapitalo, iš kurių 350 tūkst. priklausė valstybės iždui. Valdžia jos darbo rezultatais nebuvo patenkinta, tad po metų nutarė padidinti akcinį kapitalą iki 1,5 mln. litų. Dar po metų laikraščiai jau džiugiai rašė, kad bendrovė, įsteigusi filialus Panevėžyje ir Šiauliuose, sėkmingai dirba šalies gražinimo reikalui ir vadino ją „pačia rimčiausia, pajėgiausia ir dabar vienintele statybos akcine bendrove“.

Mūrinės statybos entuziastas Vl. Rimgaudas prognozavo, kad 1948 m. visi statomi trobesiai Lietuvoje bus mūriniai, o 2000 m. visa Lietuva turėtų pasidaryti mūrinė. Kad sužinotų, kaip smarkiai klydo, jam nereiktų net trenktis į provinciją. Užtektų apsilankyti Vilniaus „Šanchajaus“ arba Kauno „Slabodkės“ rajonuose. 

 Valstybinis pramonės statybos trestas

1940 m. rugsėjį statybos monopolistė pervadinta Lietuvos valstybiniu pramonės statybos trestu, tuo pat metu į Vilnių iš Kauno atvykę du inžinieriai atidarė tresto Vilniaus skyrių. 1941 m. pradžioje įmonė turėjo 612 etatinių darbuotojų, kurie dirbo keturiose kontorose (Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje), keturiose stalių dirbtuvėse (Kaune – 2, Šiauliuose – 1, Vilniuje – 1), trijose mechaninėse dirbtuvėse (Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje) bei Kaune įsikūrusiose lentpjūvėje ir betono dirbtuvėje.

Trestui, įsikūrusiam Stalino pr. (Laisvės al.) 16, vadovavo Povilas Kepenis, vėliau jį pakeitė inž. Juozas Dačinskas. Vilniaus filialo, įsikūrusio Sodų g. 4-4, darbams vadovavo inž. Mackevičius. 

To meto spauda patetiškai rašė: „Statybos tresto Vilniaus skyrius (Sodų gt.) savo darbams yra suverbavęs per 4 tūkstančius darbininkų, iš kurių tarpo per šiuos darbo mėnesius jau iškilo statybininkai spartuoliai. <...> Statybos tresto Vilniaus skyrius, kuriam vadovauja drg. Mackevičius, dėl darbų gausumo yra pasiskirstęs į 2 sektorius. I-jame sektoriuje, kuriam vadovauja inž. Tylius, statyba vykdoma apie 25 taškuose, o II, vadovaujamajame inž. Kisino, statyba vyksta 23 taškuose. <...> Už 2,5 milj. rb. šiemet bus pastatyta autobusams garažas, kuriame tilps apie 120 mašinų. Taip pat už 2,5 milj. rb. bus statomos autobusams remontuoti dirbtuvės. Tik šiais – pirmaisias pilno tarybinio gyvenimo metais – Vilnius susilauks didelio moderniško centralinio viešbučio, kurio statybai patvirtinta 4 milj. rb.“

„Slaptos“ statybos nacių okupacijos metais

Nacių okupacijos metais grąžintas senasis įmonės pavadinimas. 1942-ųjų sausį bendrovės Vilniaus filiale veikė technikos, tiekimo ir transporto, elektrotechnikos skyriai, filialui priskirtos mechaninės dirbtuvės, Panerių g. 65, ir spaustuvė „Plakatas“, Mindaugo g. 21.

Apie tuos laikus pasakojama knygoje, skirtoje arch. Edmundui Arbačiauskui-Arbui: „Prasidėjo karas, įstaigų ir įmonių vadovai traukėsi iš Vilniaus, E. Arbačiauskas tapo tresto vadovu. Užėję vokiečiai pradžioje ėmė viską plėšti; ardė ir vežėsi dirbtuvių įrengimus, bet po kiek laiko gyvenimas aprimo, darbas grįžo į normalias vėžes. Reorganizavus buvusį trestą į „Statybos“ bendrovę, jos žinioje liko lentpjūvės, plytinės, mechaninės ir stalių dirbtuvės. Prasidėjo atstatomasis darbas.“ 

Šioje knygoje architektas išvardijo ir bendrovės nuopelnus: „Nors naujųjų okupantų potvarkiai ir draudė, grasindami mirties bausme, naudoti medžiagas civilinei statybai, tačiau „paslapčia“ pavyko pastatyti Raudonojo Kryžiaus ligoninę, „Švyturio“ spaustuvę, suremontuoti gaisro sunaikintą Vilniaus teatrą, Trakų karaimams davėme medžiagų bažnyčios remontui. Sgrafito technika išpuošėme Lentvario bažnyčią, užbaigėme Lentvario vinių fabriką.“

Aišku, architekto prisiminimai kiek pagražinti (pagrindinė statybų užsakovė vis dėlto buvo okupacinė valdžia, o į darbus buvo varomi ir gete įkalinti žydai), tačiau tiesos juose nemažai. Bendrovės filialas, norėdamas išgyventi karo sąlygomis ir konkuruodamas su vokiška „Haus und Wohnung“ įmone, nevengė pačių įvairiausių užsakymų.

Filialo darbuotojai statė kino teatrą „Helios“, vykdė darbus Lentvario vielos ir vinių fabrike. Geri užsakovai buvo ir kunigai, panorę dekoruoti bažnyčias. 1943 m. filialo vadovą E. Arbačiauską pakeitęs Bronius Galinis sudarė sutartį su Lentvario bažnyčios kunigu (dekoravimo darbams vadovavo arch. S. Narębskis), o finansavimui nutrūkus, persikėlė dekoruoti Perlojos bažnyčios (dail. J. Hoppenas).

Artėjant frontui daugelis bendrovės vadovų – J. Dačinskas-Dačys, E. Arbačiauskas-Arbas, B. Galinis – kartu su vermachtu pasitraukė Berlyno pusėn, o paskui atsidūrė Jungtinėse Valstijose. 


Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2019-11-13 12:50
Netoli Vingio parko esančios buvusios gamyklos „Velga“ teritorijos (14 ha) laukia grandiozinis atnaujinimas, prisidėsiantis prie tvaraus miesto strategijos įgyvendinimo – šiame sklype nekilnojamojo turto projektų plėtros įmonė „Akropolis Group“ ir nekilnojamo turto plėtotojas UAB „M.M.M. projektai“ ...
nuotrauka
2019-11-13 12:09
Pasaulio architektus ir dizainerius vienijantys portalai bei tinklaraščiai jau apžvelgė naujausias kraštovaizdžio formavimo tendencijas. Kuriant landšafto dizainą šiuolaikinė architektūra turi derintis prie aplinkos, o ne aplinka – prie pastatų. Gamtai suteikiama ypatinga reikšmė.
nuotrauka
2019-11-11 11:23
Saulės kontrolės sistemos yra ne tik funkcionali, bet ir estetiška priemonė pastatų dizainui ir architektūrai kurti. Naudojant šias sistemas, galima reguliuoti vidaus mikroklimatą, temperatūrą, šviesos srautą. Saulės kontrolės sistemos, priešingai nei lauko žaliuzės, yra modernus sprendimas, leidžia...
nuotrauka
2019-11-06 16:12
Vieną iš pilkų Juozapavičiaus prospekto namų Kaune sienų papuošė naujas gatvės meno kūrinys. Kaip dalijasi Kauno miesto savivaldybė, menininko Žygimanto Amelyno piešinys „Žiema baigės“ – tai dar vienas programos „Kauno akcentai“ projektas.
nuotrauka
2019-11-06 11:13
Peržiūrėjusi projektuotojų pateiktą medžiagą ir atsižvelgus į viešo svarstymo metu gyventojų išsakytas pastabas, Vilniaus savivaldybė nepritarė daugiabučio gyvenamojo namo Gervių g. 7 projektiniams pasiūlymams. Konstatuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo projektas neatitiko detaliojo plano sprendin...
nuotrauka
2019-11-06 09:37
Lietuvos architektų biuras „Office De Architectura“ pasirašė sutartį projektuoti nuolatinį Lietuvą reprezentuojantį paviljoną Bengbu mieste Kinijoje.
nuotrauka
2019-10-29 14:19,      papildyta 2019-10-29 16:02, Patikslinta informacija
Aiškėja preliminarūs tilto per Nerį, sujungsiančio sostinės A. Goštauto ir Upės gatves, architektūrinių idėjų konkurso laimėtojai – ekspertų komisija pagal konkurso vertinimo kriterijus sudarė darbų įvertinimo sąrašą, kurio viršuje rikiuojasi „INHUS Engineering“ ir „DO architects“ komandos idėja, pa...
nuotrauka
2019-10-23 15:32
Būstas su daline apdaila – šiandien vienas populiariausių naujo būsto tipų. Įsigijus butą ar namą, kuriame jau yra įrengti langai ir komunikacijų išvadai, ne vienam kyla klausimas, ką daryti toliau.
nuotrauka
2019-10-23 15:20
Vilniaus savivaldybė, atsižvelgusi į Vilniaus senamiesčio reglamento reikalavimus (saugomų pastatų sklypuose rekonstruojamų pastatų karnizas ir stogo kraigo lygis neturi viršyti aplinkinių pastatų karnizų ir kraigo lygio) nustatė projekto sprendinių pažeidimus ir nepritarė daugiabučio gyvenamojo nam...
nuotrauka
2019-10-21 16:40
Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla kalbos, rašoma Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime, dėl planuojamų privatizuoti didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno, Vilniaus ir Klaipė...
nuotrauka
2019-10-14 09:48
Pirmoji vieta skirta architektų biurui „DO Architects“, projekto autoriai: Gilma Teodora Gylytė, Andrė Baldišiūtė, Sabina Daugėlienė, Algimantas Neniškis, Domantas Baltrūnas, Gediminas Aismontas. Nugalėtojams atiteko 12 tūkst. eurų premija.
nuotrauka
2019-10-07 09:55
Šeštadienį baigėsi tris dienas trukusi kasmetinė paroda „Baldai Interjeras Dizainas 2019“. Vienas iš svarbiausių parodos renginių – Dizaino apdovanojimai. Šiemet tarptautinė žiuri pirmąją vietą skyrė originalios formos ir kelių atspalvių stalui „Lauro lapas“, kurį sukūrė studijos „KiTAIP“ dizainerė ...
nuotrauka
2019-10-07 08:10
Apskritimas ar ovalas vizualiai aplygina aštrius kampus, suteikia patalpai minkštumo, harmonijos, kompozicijai išbaigtumo ir sujungia daiktus į bendrą erdvę. Praustuvų „Moon“ autorius sukūrė penkių produktų liniją. Tai ant plokštės tvirtinamų praustuvų iš lieto marmuro kolekcija.
nuotrauka
2019-10-04 15:06
Lietuvoje statomi butai su nuosavo namo privalumais diktuoja naują gyvenimo būdą, apjungdami miesto infrastruktūros patogumus ir privatumą. Kompanijos „Archplius“ dizaineriai, įrengdami demonstracinį butą kvartale „Nok Nok home“ Pilaitėje, sukūrė erdvius namus, išnaudodami šių butų ypatingo išplanav...
nuotrauka
2019-10-04 13:48
Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilniuje) atidaryta buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijos vystymo architektūrinio konkurso darbų ekspozicija. Iš viso sulaukta 12 projektinių pasiūlymų.
nuotrauka
2019-10-03 10:04
Spalio 3-ią prasideda kasmetinė paroda „Baldai Interjeras Dizainas“ parodų centre „Litexpo“ organizuojama jau 25-erius metus. Baldų srityje dirbančių specialistų teigimu, tai bene vienintelis renginys Baltijos šalyse, kur galima pamatyti ryškiausius, kokybiškiausius Lietuvos ir aplinkinių šalių gami...
nuotrauka
2019-09-24 13:26
Lukiškių aikštėje pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko sukurtos Laisvės kalvos maketas. Dvi savaites čia stovėsiantį maketą kviečiami įvertinti visi vilniečiai. Taip pat startavo specialiai Laisvės kalvai sukurta interneto svetainėje, kurioje visi norintys gali rasti informaciją apie šį proje...
nuotrauka
2019-09-24 13:11
Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio s...
nuotrauka
2019-09-20 13:01
Iš Skandinavijos atsklidusi „hygge“ arba „geros savijautos“ filosofija pasaulyje vis dar triumfuoja kaip karšta naujiena. O štai mums, lietuviams, anot interjero dizainerės Jovitos Jankauskienės, „hygge“ idėjos buvo artimos dar tada, kai nežinojome, ką šis daniškas žodis reiškia. Specialistė patarė,...
nuotrauka
2019-09-18 13:15
Po ilgo kūrimo proceso skulptorius Andrius Labašauskas kitą savaitę Lukiškių aikštėje pastatys Laisvės kalvos realaus dydžio bandinius. Du segmentai leis pamatyti mažą dalį visos būsimos Laisvės kalvos, skirtos įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Dvi savaites a...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras