2020 liepos 13 d. pirmadienis, 5:13
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Iki 2000 m. Lietuva turėjo būti mūrinė, arba užmiršta monopolinės statybų bendrovės istorija

2016-02-29 17:15
Kiekvienas Vilniaus namas turi savo istoriją. Tikriausiai daugelis net neįtartų, kad Vilniaus g. 27 name 1938–1944 m. buvo įsikūrusi AB „Statyba“, turėjusi vykdyti ambicingą planą – „mūrinės Lietuvos“ projektą. Portalas www.statybunaujienos.lt skaitytojams siūlo ką tik pasirodžiusios Dariaus Pocevičiaus knygos „100 Vilniaus reliktų“ ištrauką – skyrių apie pamirštą monopolinės statybos bendrovės istoriją.
nuotrauka
Restauruota AG „Statyba“ iškaba, Vilniaus g. 27, 2015 m.


„Aktiengesellschaft „Statyba“

Nuo rėksmingų reklaminių vitrinų atbukę mūsų žvilgsniai jų nė nepastebi. Jų – dviejų memorialinių lentelių ir seno užrašo ant Vilniaus g. 27 namo. Pirmoji lentelė – visiškai nesena, įrengta žydų frakcijai priklausiusio Steigiamojo Seimo nario Nachmano Rachmilevičiaus atminimui. Antroji, įrengta 1960-aisiais, žymi jau pamiršto poeto Liudo Giros – aršaus lietuvių nacionalisto, vėliau tapusio ne mažiau aršiu komunistu – gimimo vietą.

Na, o trečias užrašas – pats seniausias, nors iš karto to ir nepasakysi. Nesunku atspėti, kad negilioje nišoje virš tarpuvartės įrėžtas stilingas užrašas „Statyba“ yra statybinės įmonės logotipas. Tačiau glumina dvi raidės priekyje – „AG“. Ką jos reiškia?

Šis užrašas čia atsirado 1943-ųjų pradžioje, kai Kaune įsikūrusios akcinės bendrovės „Statyba“ Vilniaus filialas persikraustė iš Sodų g. 4–4 į Vilniaus g. 26. Raidės „AG“ – tai vokiško žodžio „Aktiengesellschaft“ (liet. akcinė bendrovė) trumpinys, o visas įmonės pavadinimas buvo Aktien Baugesellschaft „Statyba“.

Ši įmonė per šešerius veiklos metus (1938–1944) triskart keitė pavadinimą, bet sėkmingai veikė prie visų valdžių – juk žmonės gimsta, kuria, stato ir miršta nepriklausomai nuo politinės galingųjų valios. Įsteigta Kaune 1938-aisiais, ji turėjo vykdyti ambicingą „mūrinės Lietuvos“ projektą. 1940 m. rugsėjo 11-ąją bendrovė nacionalizuota ir pavadinta Lietuvos pramonės statybos trestu. Nepraėjus nė metams Laikinoji Lietuvos vyriausybė trestą panaikino ir atkūrė akcinę bendrovę. Ši su prielipu „AG“ veikė beveik trejus metus. Kaip ir galima tikėtis, bendrovės likvidavimas vėlų 1944-ųjų pavasarį neužfiksuotas jokiuose oficialiuose dokumentuose.

„2000 m. visa Lietuva turėtų pasidaryti mūrinė“

Iki Antrojo pasaulinio karo mūrinė statyba Lietuvoje buvo itin menka. 1936 m. šalyje (be Klaipėdos krašto) buvo pastatyti 842 mūriniai, 1 887 moliniai ir 16 451 medinis trobesys – mūriniai namai sudarė tik 4 procentus. 1937 m. mūrinių pastatų tepastatyta 6,1 proc., o Kaune jų dalis sudarė 37,6 proc. O Klaipėdos krašte šie skaičiai buvo kur kas didesni: visame krašte mūrinukai sudarė apie 40 proc., o Klaipėdoje buvo statomi beveik vien mūriniai namai – 95 proc.

Matydama tokią padėtį 1939-aisiais vyriausybė priėmė „Mūrinės statybos ugdymo planą“, o tautos vadas A. Smetona balandį įsteigė Krašto statybos komitetą, kurio pirmaeiliai uždaviniai buvo: išplėsti plytų pramonę, įsteigti pirmąjį cemento fabriką ir įkurti didelę valstybinę statybos bendrovę, kuri galėtų atpiginti statybos kaštus ir nukonkuruoti privačias įmones.

Įkurti monopolinę statybos bendrovę „Maisto“, „Pieno ūkio“, „Lietūkio“ monopolijų pavyzdžiu ketinta 1937-ųjų pabaigoje, 1938-ųjų vasarą veiklą pradėjusi bendrovė turėjo 400 tūkst. litų akcinio kapitalo, iš kurių 350 tūkst. priklausė valstybės iždui. Valdžia jos darbo rezultatais nebuvo patenkinta, tad po metų nutarė padidinti akcinį kapitalą iki 1,5 mln. litų. Dar po metų laikraščiai jau džiugiai rašė, kad bendrovė, įsteigusi filialus Panevėžyje ir Šiauliuose, sėkmingai dirba šalies gražinimo reikalui ir vadino ją „pačia rimčiausia, pajėgiausia ir dabar vienintele statybos akcine bendrove“.

Mūrinės statybos entuziastas Vl. Rimgaudas prognozavo, kad 1948 m. visi statomi trobesiai Lietuvoje bus mūriniai, o 2000 m. visa Lietuva turėtų pasidaryti mūrinė. Kad sužinotų, kaip smarkiai klydo, jam nereiktų net trenktis į provinciją. Užtektų apsilankyti Vilniaus „Šanchajaus“ arba Kauno „Slabodkės“ rajonuose. 

 Valstybinis pramonės statybos trestas

1940 m. rugsėjį statybos monopolistė pervadinta Lietuvos valstybiniu pramonės statybos trestu, tuo pat metu į Vilnių iš Kauno atvykę du inžinieriai atidarė tresto Vilniaus skyrių. 1941 m. pradžioje įmonė turėjo 612 etatinių darbuotojų, kurie dirbo keturiose kontorose (Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Vilniuje), keturiose stalių dirbtuvėse (Kaune – 2, Šiauliuose – 1, Vilniuje – 1), trijose mechaninėse dirbtuvėse (Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje) bei Kaune įsikūrusiose lentpjūvėje ir betono dirbtuvėje.

Trestui, įsikūrusiam Stalino pr. (Laisvės al.) 16, vadovavo Povilas Kepenis, vėliau jį pakeitė inž. Juozas Dačinskas. Vilniaus filialo, įsikūrusio Sodų g. 4-4, darbams vadovavo inž. Mackevičius. 

To meto spauda patetiškai rašė: „Statybos tresto Vilniaus skyrius (Sodų gt.) savo darbams yra suverbavęs per 4 tūkstančius darbininkų, iš kurių tarpo per šiuos darbo mėnesius jau iškilo statybininkai spartuoliai. <...> Statybos tresto Vilniaus skyrius, kuriam vadovauja drg. Mackevičius, dėl darbų gausumo yra pasiskirstęs į 2 sektorius. I-jame sektoriuje, kuriam vadovauja inž. Tylius, statyba vykdoma apie 25 taškuose, o II, vadovaujamajame inž. Kisino, statyba vyksta 23 taškuose. <...> Už 2,5 milj. rb. šiemet bus pastatyta autobusams garažas, kuriame tilps apie 120 mašinų. Taip pat už 2,5 milj. rb. bus statomos autobusams remontuoti dirbtuvės. Tik šiais – pirmaisias pilno tarybinio gyvenimo metais – Vilnius susilauks didelio moderniško centralinio viešbučio, kurio statybai patvirtinta 4 milj. rb.“

„Slaptos“ statybos nacių okupacijos metais

Nacių okupacijos metais grąžintas senasis įmonės pavadinimas. 1942-ųjų sausį bendrovės Vilniaus filiale veikė technikos, tiekimo ir transporto, elektrotechnikos skyriai, filialui priskirtos mechaninės dirbtuvės, Panerių g. 65, ir spaustuvė „Plakatas“, Mindaugo g. 21.

Apie tuos laikus pasakojama knygoje, skirtoje arch. Edmundui Arbačiauskui-Arbui: „Prasidėjo karas, įstaigų ir įmonių vadovai traukėsi iš Vilniaus, E. Arbačiauskas tapo tresto vadovu. Užėję vokiečiai pradžioje ėmė viską plėšti; ardė ir vežėsi dirbtuvių įrengimus, bet po kiek laiko gyvenimas aprimo, darbas grįžo į normalias vėžes. Reorganizavus buvusį trestą į „Statybos“ bendrovę, jos žinioje liko lentpjūvės, plytinės, mechaninės ir stalių dirbtuvės. Prasidėjo atstatomasis darbas.“ 

Šioje knygoje architektas išvardijo ir bendrovės nuopelnus: „Nors naujųjų okupantų potvarkiai ir draudė, grasindami mirties bausme, naudoti medžiagas civilinei statybai, tačiau „paslapčia“ pavyko pastatyti Raudonojo Kryžiaus ligoninę, „Švyturio“ spaustuvę, suremontuoti gaisro sunaikintą Vilniaus teatrą, Trakų karaimams davėme medžiagų bažnyčios remontui. Sgrafito technika išpuošėme Lentvario bažnyčią, užbaigėme Lentvario vinių fabriką.“

Aišku, architekto prisiminimai kiek pagražinti (pagrindinė statybų užsakovė vis dėlto buvo okupacinė valdžia, o į darbus buvo varomi ir gete įkalinti žydai), tačiau tiesos juose nemažai. Bendrovės filialas, norėdamas išgyventi karo sąlygomis ir konkuruodamas su vokiška „Haus und Wohnung“ įmone, nevengė pačių įvairiausių užsakymų.

Filialo darbuotojai statė kino teatrą „Helios“, vykdė darbus Lentvario vielos ir vinių fabrike. Geri užsakovai buvo ir kunigai, panorę dekoruoti bažnyčias. 1943 m. filialo vadovą E. Arbačiauską pakeitęs Bronius Galinis sudarė sutartį su Lentvario bažnyčios kunigu (dekoravimo darbams vadovavo arch. S. Narębskis), o finansavimui nutrūkus, persikėlė dekoruoti Perlojos bažnyčios (dail. J. Hoppenas).

Artėjant frontui daugelis bendrovės vadovų – J. Dačinskas-Dačys, E. Arbačiauskas-Arbas, B. Galinis – kartu su vermachtu pasitraukė Berlyno pusėn, o paskui atsidūrė Jungtinėse Valstijose. 


Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2020-07-10 12:30
Prasidėjus intensyviems projektavimo darbams, naujausi Kauno apskrities viešosios bibliotekos (Radastų g. 2) rekonstrukcijos projekto sprendiniai palankiai sutikti Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET). Susitikime pristatyti pagrindiniai techniniai pastato parametrai, susiję s...
nuotrauka
2020-07-10 10:53
Visuomenės vertinimui darkart keliauja savivaldybės kartą jau atmesti daugiabučių kvartalo Žvėryne, Paribio g. 12, projektiniai pasiūlymai. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rewo“ pateikė juos viešinti, pakoregavusi pagal ankstesniuose svarstymuose (jų, privalomų ir neprivalomų, įvyko jau keturi...
nuotrauka
2020-07-01 13:47
Visus 2019-2020 mokslo metus vykęs projektas „Design. Engineer. Construct! Lithuania“ bei netikėtas karantinas įrodė, kad daugiau nei 50 moksleivių ir 13 mokytojų iš KTU Inžinerijos licėjaus, Panevėžio J. Balčikonio ir Vilniaus Žemynos gimnazijų geba rasti išeitį bei kūrybiškai dirbti net ir sudėtin...
nuotrauka
2020-06-19 10:30
Vienas iš dažnai atidėliojamų ir ilgiausiai planuojamų darbų yra būsto remontas ar atnaujinimas. Nors šią vasarą daugelis turės daugiau laiko imtis šio darbo, tai savo ruožtu gali atimti ir nemažai pinigų, kurių kartais tenka skolintis. Todėl architektas Irmantas Petrauskas pasakoja, kaip būstą atsi...
nuotrauka
2020-06-12 12:16
„Tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojai atėjus vasarai trokšta susikurti nors mažą žalią kampelį poilsiui. Skoningai apželdintas balkonas ne tik kelia vidinį džiaugsmą ir ramina po dienos darbų, bet ir ypatingai pagerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpoje - sumažina dulkių ...
nuotrauka
2020-06-11 11:39
„Lietuviams dar nėra įprasta poilsiauti ar dirbti ant stogo, daugelis net neįsivaizduoja, kad stogas gali būti panaudojamas kaip puiki bendro laisvalaikio ar pramogų erdvė. Daugiabučių stogų kultūra pas mus dar tik kuriasi, tai naujas reiškinys. Kitaip nei tokiuose pasaulio didmiesčiuose kaip London...
nuotrauka
2020-06-10 10:13
Statotės, remontuojatės namus, ir pagaliau atėjo laikas šviesos jungikliams bei kištukiniams lizdams. Greičiausiai neketinote tam skirti daugiau laiko kaip užsukti pakeliui po darbo į specializuotą parduotuvę. Tačiau ar tik bežiūrint į milžinišką jungiklių asortimentą nekyla įtarimas, kad visa tai –...
nuotrauka
2020-06-08 10:35
Ambicingam iššūkiui – pateikti savo sprendimą rekonstruoti Vokiečių gatvei – Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos kovo mėnesį paskelbtam tarptautiniam architektūros konkursui idėjas pateikė net 18 dalyvių, dalijasi sostinės savivaldybė. Tai solidus skaičius, palyginti su kita...
nuotrauka
2020-06-01 07:47
Vilniaus miesto savivaldybė rengiasi visuomenei dar kartą pristatyti tris Stoties rajono modernizavimo alternatyvas, parengtas detaliojo plano rengėjų – savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“.
nuotrauka
2020-05-26 09:59
Kairiajame Nemuno krante, greta Vytauto Didžiojo tilto suprojektuotas M. K. Čiurlionio koncertų centras išsiskirs ne tik puikia akustika, bet ir drąsiais architektūriniais sprendimais. Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį su projektuotojais. Netrukus šiam unikaliam projektui viliamasi sulaukti ...
nuotrauka
2020-05-20 13:38
Lietuvos kultūros taryba paskelbė atstovavimo Lietuvai 2021 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje konkursą. Pasirengti įgyvendinti Lietuvos nacionalinio paviljono projektą 2020 m. ir jį įgyvendinti 2021 m. šiame etape skirta 200 tūkst. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų.
nuotrauka
2020-05-15 15:21
Visą pasaulį netikėtai apėmus pandemijai, o gyvenimus sukausčius karantinui, populiariu tapo posakis „nauja realybė“. Darbas iš namų tapo nauja realybe, o namams šiuo laikotarpiu teko svarbus egzaminas: ar namuose esame produktyvūs? Ar atliekame visas darbo užduotis?
nuotrauka
2020-05-12 11:20
Jaukūs ir funkcionalūs namai, kuriuose ne tik patogu, bet ir malonu leisti laiką – tai, kas pastaruoju metu aktualu daugeliui. Šiemet, kaip ir kasmet, Vokietijos gamintojas JUNG rinką vėl papildė net keliais naujais produktais, kurie, tikimasi, palengvins kasdienį gyvenimą ir padės sutaupyti namus į...
nuotrauka
2020-05-11 09:36
Šv. Jokūbo ligoninės komplekso pertvarkos projektiniai pasiūlymai sulaukė Vilniaus miesto Vyriausiojo architekto skyriaus pritarimo. Po karštų visuomenės ir architektų bendruomenės diskusijų projekto vystytojo paskelbtą tarptautinį architektūros konkursą laimėjusi architektūros studijos „Do Architec...
nuotrauka
2020-05-07 14:15
Vilniaus senamiesčio širdis – Stiklo kvartalas vėl pulsuoja savo bendryste ir kviečia pasigrožėti atgijusiu senamiesčiu. Nepaisant per karantiną uždarytų verslų, skausmingai sumažėjusi, bet tokia pat susitelkusi, bendruomenė šią savaitę net 50-čia spalvotų žvaigždžių nuklojo kvartalo gatvelių dangų,...
nuotrauka
2020-05-04 13:11
Vilniaus Naugarduko gatvės humanizavimo projektas, Šv. Jokūbo ligoninės konversijos projektas, Šnipiškių skvero Kintų ir Giedraičių gatvių sankryžoje projektas, Tauro kalno aplinkos tvarkymo projektas – dešimtys ne tik savivaldybės, bet ir privačių vystytojų projektų visuomenei buvo pristatyti nuoto...
nuotrauka
2020-04-28 14:53
64 butų daugiabučių kompleksas vietoj vienbutės ar dvibutės statybos – Vilniaus vyriausiojo miesto architekto skyrius nepritarė tokiems UAB „Architectura Humana“ (architektas Remigijus Putinas) Vaidagų g. 12, 14, 16, 18 (Trakų Vokėje) projektiniams pasiūlymams ir siūlys platesnę diskusiją su bendruo...
nuotrauka
2020-04-22 14:45
Vilniaus miesto savivaldybė Tarandėje gyvenamųjų namų kvartale esančiame 16 arų sklype, kuriame numatyta galimybė statyti vienbutį arba dvibutį namą, statytojui UAB „Capital Domus“ neleido statyti keturių dvibučių namų. Reaguodamas į tai, statytojas vyriausiąjį Vilniaus miesto architektą Mindaugą Pa...
nuotrauka
2020-04-07 10:01
Dauguma žmonių, praėjus kiek laiko nuo remonto, ir vėl nori atnaujinti namus. Taip pat yra ir su baldais: seni foteliai dažniausiai keičiami naujesniais. Vieniems namų dizainas pabosta po penkerių, o kitiems – po dešimties ar daugiau metų. Ne paslaptis, kad yra žmonių, kurie renovuoja, konstruoja ir...
nuotrauka
2020-04-03 08:25
Vilniaus miesto savivaldybė grįžta prie visam miestui svarbios užduoties – Sapiegų parko atnaujinimo. Siekdama išrinkti geriausią sprendimą šiai jautriai urbanistinei istorinei aplinkai, savivaldybė inicijavo Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dal...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras