2020 vasario 29 d. šeštadienis, 11:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

2018 m. pagrindiniai šalies rodikliai. Mažiausiai pelningos – statybos įmonės

2019-01-30 11:14
2018 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 45,2 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m., realus BVP pokytis sudarė 3,6 proc. BVP raidai didžiausią teigiamą įtaką 2014–2018 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas. BVP augo visais 2018 m. ketvirčiais: I ketv. – 3,7 proc., II ketv. – 3,8 proc., III ketv. – 3,3 proc., IV ketv. – 3,6 proc. 2017-aisiais fiksuotas spartesnis ekonomikos augimas 2018 m. vėl šiek tiek sulėtėjo.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (EIKOS STATYBA) archyvo nuotr.


2018 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2018 m. gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) 1,9 proc. infliacija.

Bendrąjį metinį kainų pokytį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų padidėjimas 5,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6,6 proc., alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 3,2 proc., transporto prekių ir paslaugų – 1,8 proc., įvairių prekių ir paslaugų – 3 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 2,5 proc. bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų sumažėjimas 0,6 proc. 

Per 2018 m. prekės pabrango 1 proc., paslaugos – 4,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,6 proc., rinkos kainos – 1,9 proc.

Per penkerius metus (2018 m. gruodį, palyginti su 2013 m. gruodžiu), vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7,3 proc., iš jų prekių – 3,1 proc., paslaugų – 20,9 proc.

2018 m. visose ES šalyse fiksuota vidutinė metinė (2018 m., palyginti su 2017 m.) infliacija. ES ji sudarė 1,9 proc., euro zonoje – 1,7 proc. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2018 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,5 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas išaugo 18,6 proc. (nors kiekis tonomis sumažėjo 5,5 proc.), didėjo ir Lietuvoje pagamintų tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (48,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (18 proc.), įvairių chemijos produktų (84,4 proc.), baldų (7,9 proc.) eksportas.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES – 67,4 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto. Pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės buvo Lenkija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Latvija ir Švedija. 

Jungtinė Karalystė pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą – 6-a (5,2 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto). Palyginti su 2017 m. sausiu–lapkričiu, prekių eksportas į šią šalį išaugo 11 proc., daugiausia buvo eksportuota baldų, šviestuvų ir apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (21,6 proc. bendro lietuviškos kilmės eksporto į JK), plastikų ir jų gaminių (12,7 proc), naftos produktų (8,3 proc.), trašų (7,9 proc.). 

Statyba

Per 2018 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 3 mlrd. EUR, tai 14,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m. Pastatų statybos darbų atlikta 12,7 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 17,6 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m. 

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (44 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 37 ir 19 proc. šalyje atliktų darbų.

Užsienyje atlikta už 295 mln. EUR, tai 4,3 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m.

2019 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 105 093 ūkio subjektų (45 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų). Veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus išliko beveik nepakitęs.

Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,5 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Dauguma (81,5 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 18,2 proc. visų dirbančiųjų.

Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų (80,4 proc.). Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

2018 m. Lietuvoje buvo įregistruotas 11 771 ūkio subjektas, arba beveik 4 proc. daugiau negu 2017 m. Buvo išregistruoti 4 725 ūkio subjektai. Daugiausia naujai įregistruotų ir išregistruotų per metus ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės.

Per devynis 2018 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 4,6 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 5 proc. daugiau negu per atitinkamą 2017 m. laikotarpį. 

Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (62 mln. EUR, arba dukart), o labiausiai sumažėjo – energetikos (50 mln. EUR, arba 24 proc.) įmonėse.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 6,1 proc., t. y. vienas pajamų euras uždirbo 6,1 euro centų. Palyginti su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas sumažėjo 0,3 proc. punkto. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 19,3 ir 14,9 proc.

Mažiausiai pelningos buvo statybos įmonės – jų pelningumas sudarė 1,8 proc.

2018 m. šalyje buvo 1 mln. 368 tūkst. užimtų gyventojų, 91 tūkst. bedarbių ir 920 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 13,6 tūkst., arba 1 proc. Bedarbių skaičius sumažėjo 12,1 tūkst., arba 11,7 proc., ekonomiškai neaktyvių gyventojų – 27,4 tūkst., arba 2,9 proc. 2018 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,2 proc., arba 0,9 proc. punkto mažesnis nei 2017 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2018 m. sudarė 2 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto mažesnis nei 2017 m.

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2018 m. padidėjo 9,6 proc., arba 81 EUR, ir sudarė 921 EUR. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2018 m. sudarė 718 EUR ir per metus padidėjo 8,8 proc., arba 58 EUR.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 1,9 proc.) per metus padidėjo 5,9 proc. 

2018 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje (10,2 proc., arba 88 EUR) ir sudarė 942 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 9,4 proc., arba 78 EUR, ir sudarė 912 EUR.

2018 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 14,4 proc.) bei informacijos ir ryšių veikloje (apie 14,2 proc.). Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 1664 EUR), informacijos ir ryšių (apie 1653 EUR), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių darbuotojai (apie 1178 EUR).

2018 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 500 EUR ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų – nuo 501 iki 725 EUR, kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 EUR ir likęs ketvirtadalis − 1082 EUR ir dau¬giau. Bruto darbo užmokesčio mediana 2018 m. spalio mėn. sudarė 725 EUR ir buvo 75 EUR didesnė nei 2017 m. spalio mėn., o daugiau nei 6 tūkst. EUR gavo 1661 darbuotojas (384 darbuotojais daugiau nei 2017 m. spalio mėn.).

2018 m. šalies ūkio vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius Sodrai) skaičius sudarė apie 1 mln. 269 tūkst., ir palyginti su 2017 m., padidėjo 8 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje (70,7 proc. arba 897,5 tūkst.), mažiau nei trečdalis (29,3 proc. arba 371,1 tūkst.) – viešajame (įskaitant valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus). 

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų skaičius sumažėjo 1,4 tūkst. ir sudarė apie 310,2 tūkst. (24,4 proc. viso šalies ūkio) darbuotojų, iš jų 128,2 tūkst. (41,3 proc.) dirbo švietime, 80,4 tūkst. (25,9 proc.) – viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, 79,4 tūkst. (25,6 proc.) –sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. sudarė apie 823 EUR ir per metus padidėjo 11,2 proc.

2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų – 14,9 tūkst., arba 0,5 proc., mažiau negu 2018 m. pradžioje. Pernai 11,6 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių ir 3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo (2017 m. – atitinkamai 11,5 tūkst. ir 27,5 tūkst. ).

2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, arba 484 kūdikiais (1,7 proc.) mažiau nei 2017 m., mirė 39,8 tūkst. žmonių, arba 307 (0,8 proc.) mažiau.

Praėjusiais metais emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, 15,7 tūkst. (32,8 proc.) mažiau nei 2017 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m.). Šalį paliko 17,0 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2017 m., emigravusių vyrų skaičius sumažėjo 7,7 tūkst. (31 proc.), moterų – 8,1 tūkst. (34,7 proc.). Kas trečias (-ia) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių, 8,5 tūkst. (42 proc.) daugiau negu 2017 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 7,2 (2017 m.) iki 10,3 (2018 m.). Imigravo daugiau vyrų nei moterų, atitinkamai 20 tūkst. ir 8,9 tūkst. Didžiąją (34,7 proc.) imigravusių vyrų dalį sudarė 25–34 metų amžiaus vyrai, o moterų – 20–29 metų amžiaus moterys (38,3 proc.). 

Į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (57,4 proc. visų imigrantų) – 6,4 tūkst. (1,6 karto) daugiau nei 2017 m. Pernai į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau negu 2017 m. Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,2 proc.) – Rusijos piliečiai. Pernai, palyginti su 2017 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo trečdaliu (32,1 proc.), Baltarusijos – penktadaliu (20 proc.), Rusijos –18,9 proc.
 
Parengta pagal Statistikos departamento inf. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-02-28 16:01
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorų kasacinius skundus. Prokurorai prašė, kaip rašoma pranešime, pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais Lazdynėliuose, Vilniuje, esanti valstybinė žemė buvo įsigyta lengvatine tvar...
nuotrauka
2020-02-28 12:23
Pastaruoju metu Lietuvoje paviešintas ne vienas nusikaltimas prieš gamtą. Kilus vandens taršos skandalams išsiaiškinta apie ilgą laiką teršiamas Kuršių marias, Neryje rasta plastiko dalelių. Sunerimusi visuomenė ragina dar labiau tikrinti valstybėje veikiančias įmones, siekiant užtikrinti aplinkosau...
nuotrauka
2020-02-28 11:48
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija UAB „Memelio miestas“ pavedimu skelbia atvirą verslo centro N. Uosto g. 3, Klaipėdoje, projekto konkursą.
nuotrauka
2020-02-28 10:23
Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu pripažino kaltais tris asmenis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtoje byloje dėl Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbuotojo papirkimo.
nuotrauka
2020-02-28 08:24
Vilniaus miesto savivaldybė inicijuoja architektūrinio projekto konkursą geriausiai naujo lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose architektūrinei idėjai sukurti. Maniežas turėtų iškilti Žirmūnų g. 1H. Kovo mėn. 5 dieną architektūrinio projekto konkurso organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga – ...
nuotrauka
2020-02-28 07:58
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad Lietuvoje šiandien nustatytas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronaviruso (COVID-19) atvejis. Atlikus tyrimus, infekcija nustatyta iš Veronos (Italija) 2020 m. vasario 24 d. grįžusiai pacientei.
nuotrauka
2020-02-27 16:20
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje priėmė nutartį, kurioje pasisakė dėl rangovo pareigos tinkamai atlikti užsakytus darbus, nepaisant statybos objekte esančių ankstesnių darbų trūkumų.
nuotrauka
2020-02-27 09:20
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui, kaip skelbia Statistikos departamentas, turėjo vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio sumažėjimas 1,3 proc. bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 0,4 proc.
nuotrauka
2020-02-26 08:25
Paskelbtas konkursas Lietuvos paviljono, kuris jau yra statomas parodos „EXPO 2020“ teritorijoje, vidaus ekspozicijos koncepcijai ir jos projektui sukurti. Šio konkurso tikslas, pasak Lietuvos ekspozicijos generalinio komisaro, Aplinkos ministerijos „EXPO“ skyriaus vedėjo Romo Jankausko, – išrinkti ...
nuotrauka
2020-02-25 12:54
Bendra naudingųjų iškasenų gavyba šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, auga. Pernai ji padidėjo net 4,7 proc.
nuotrauka
2020-02-25 11:11
„Lietuvos geležinkeliai“ sprendimu, „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Rokai-Palemonas europinio standarto dvikelis geležinkelis bus tiesiamas vienu etapu, o ne dvejais. Tikimasi, kad šis sprendimas ne tik sumažins projekto išlaidas, tačiau kartu sudarys mažiau nepatogumų kauniečiams.
nuotrauka
2020-02-25 08:43
Panevėžio miesto savivaldybės pasirašė sutartį su AB „Statkorpas“ atnaujinti dar vieną centro teritoriją – Nepriklausomybės aikštę su prieigomis.
nuotrauka
2020-02-24 13:36
„Metų pradžioje netekome 7 gyvybių darbe, iš jų net 5 tik per vieną mėnesį, – sako VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Jau iš pirminių įvykių aprašymų matyti, kad nelaimės įvyko atliekant rizikingiausius darbus, apie kurių keliamus pavojus ir svarbą juos įvertin...
nuotrauka
2020-02-21 14:56
Vilniaus miesto savivaldybė iki kovo 6 dienos viešina atnaujintus ir su visų derinančių institucijų pritarimo sulaukusius miesto teritorijos bendrojo plano (BP) sprendinius. BP rengimo procesą ir siūlymus analizuoja ir valstybės institucijos, ir verslo atstovai – pirmą kartą taip detaliai suplanuoto...
nuotrauka
2020-02-21 14:05
Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta neeilinė infrastruktūros darbų sutartis. Per mažiau nei metus tarptautiniame Šiaulių oro uoste turi būti atnaujintas riedėjimo takas, peronas, nutiesti nauji keliai, inžinerinės linijos. Šios investicijos bus reikalingos ne tik laukiamam naujam investuotojui U...
nuotrauka
2020-02-21 13:28
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ paskelbė konkursą pirkti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) paslaugas.
nuotrauka
2020-02-21 11:44
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, atmetė nuteistųjų advokatų skundus ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje, kurioje dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumento klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo kaltais pripažinti buvę VĮ Rietavo...
nuotrauka
2020-02-21 09:53
Duotas startas projektui, apie kurio svarbą kalbama daugiau negu dešimtmetį, - bene svarbiausio įvažiavimo į Klaipėdą žiedinės sankryžos rekonstrukcijai.
nuotrauka
2020-02-20 11:36
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė dviejų nuteistųjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltais: dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) inžinierius A. T. i...
nuotrauka
2020-02-20 11:27
Klimato kaita, miestų plėtra ir aplinkos tarša – ir šių dienų, ir ateities iššūkiai. Ieškant jiems sprendimo, prioritetas turėtų būti teikiamas ir tvariam kraštovaizdžio išsaugojimui – parkams, vaikų žaidimo aikštelėms, laisvalaikio erdvėms. Rinkos aplinkoje pastebimas šių dienų iššūkius galinčių sp...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos