2020 spalio 21 d. trečiadienis, 13:20
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

2018 m. pagrindiniai šalies rodikliai. Mažiausiai pelningos – statybos įmonės

2019-01-30 11:14
2018 m. šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 45,2 mlrd. EUR, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2017 m., realus BVP pokytis sudarė 3,6 proc. BVP raidai didžiausią teigiamą įtaką 2014–2018 m. darė paslaugų sektoriaus ir pramonės pridėtinės vertės augimas. BVP augo visais 2018 m. ketvirčiais: I ketv. – 3,7 proc., II ketv. – 3,8 proc., III ketv. – 3,3 proc., IV ketv. – 3,6 proc. 2017-aisiais fiksuotas spartesnis ekonomikos augimas 2018 m. vėl šiek tiek sulėtėjo.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (EIKOS STATYBA) archyvo nuotr.


2018 m. Lietuvoje užfiksuota metinė (2018 m. gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) 1,9 proc. infliacija.

Bendrąjį metinį kainų pokytį lėmė su būstu susijusių prekių ir paslaugų, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainų padidėjimas 5,9 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6,6 proc., alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių – 3,2 proc., transporto prekių ir paslaugų – 1,8 proc., įvairių prekių ir paslaugų – 3 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 2,5 proc. bei maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų sumažėjimas 0,6 proc. 

Per 2018 m. prekės pabrango 1 proc., paslaugos – 4,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 1,6 proc., rinkos kainos – 1,9 proc.

Per penkerius metus (2018 m. gruodį, palyginti su 2013 m. gruodžiu), vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 7,3 proc., iš jų prekių – 3,1 proc., paslaugų – 20,9 proc.

2018 m. visose ES šalyse fiksuota vidutinė metinė (2018 m., palyginti su 2017 m.) infliacija. ES ji sudarė 1,9 proc., euro zonoje – 1,7 proc. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2018 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,5 proc.

Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas išaugo 18,6 proc. (nors kiekis tonomis sumažėjo 5,5 proc.), didėjo ir Lietuvoje pagamintų tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (48,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (18 proc.), įvairių chemijos produktų (84,4 proc.), baldų (7,9 proc.) eksportas.

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES – 67,4 proc. bendro lietuviškos kilmės prekių eksporto. Pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės buvo Lenkija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, Latvija ir Švedija. 

Jungtinė Karalystė pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą – 6-a (5,2 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto). Palyginti su 2017 m. sausiu–lapkričiu, prekių eksportas į šią šalį išaugo 11 proc., daugiausia buvo eksportuota baldų, šviestuvų ir apšvietimo įrangos, surenkamųjų statinių (21,6 proc. bendro lietuviškos kilmės eksporto į JK), plastikų ir jų gaminių (12,7 proc), naftos produktų (8,3 proc.), trašų (7,9 proc.). 

Statyba

Per 2018 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 3 mlrd. EUR, tai 14,8 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m. Pastatų statybos darbų atlikta 12,7 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų – 17,6 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m. 

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (44 proc. visų šalyje atliktų darbų), negyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų pastatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 37 ir 19 proc. šalyje atliktų darbų.

Užsienyje atlikta už 295 mln. EUR, tai 4,3 proc. palyginamosiomis kainomis daugiau nei 2017 m.

2019 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 105 093 ūkio subjektų (45 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų). Veikiančių ūkio subjektų skaičius per metus išliko beveik nepakitęs.

Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,5 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Dauguma (81,5 proc.) veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų, juose dirbo 18,2 proc. visų dirbančiųjų.

Pagal pajamų dydį vyrauja ūkio subjektai per metus gaunantys iki 0,3 mln. EUR pajamų (80,4 proc.). Ūkio subjektai, kurie per metus gauna daugiau kaip 40 mln. EUR pajamų, sudaro 0,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.

2018 m. Lietuvoje buvo įregistruotas 11 771 ūkio subjektas, arba beveik 4 proc. daugiau negu 2017 m. Buvo išregistruoti 4 725 ūkio subjektai. Daugiausia naujai įregistruotų ir išregistruotų per metus ūkio subjektų buvo Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės.

Per devynis 2018 m. mėnesius Lietuvos įmonės uždirbo 4,6 mlrd. EUR ikimokestinio pelno – 5 proc. daugiau negu per atitinkamą 2017 m. laikotarpį. 

Pelnas prieš mokesčius labiausiai padidėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (62 mln. EUR, arba dukart), o labiausiai sumažėjo – energetikos (50 mln. EUR, arba 24 proc.) įmonėse.

Vidutinis įmonių pelningumas siekė 6,1 proc., t. y. vienas pajamų euras uždirbo 6,1 euro centų. Palyginti su 2017 m. atitinkamu laikotarpiu, pelningumas sumažėjo 0,3 proc. punkto. Pelningiausiai dirbo verslo paslaugų (be pagrindinių buveinių veiklos) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės, kurių pelningumas siekė atitinkamai 19,3 ir 14,9 proc.

Mažiausiai pelningos buvo statybos įmonės – jų pelningumas sudarė 1,8 proc.

2018 m. šalyje buvo 1 mln. 368 tūkst. užimtų gyventojų, 91 tūkst. bedarbių ir 920 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Per metus užimtų gyventojų skaičius padidėjo 13,6 tūkst., arba 1 proc. Bedarbių skaičius sumažėjo 12,1 tūkst., arba 11,7 proc., ekonomiškai neaktyvių gyventojų – 27,4 tūkst., arba 2,9 proc. 2018 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,2 proc., arba 0,9 proc. punkto mažesnis nei 2017 m. Ilgalaikio nedarbo lygis 2018 m. sudarė 2 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto mažesnis nei 2017 m.

Vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, 2018 m. padidėjo 9,6 proc., arba 81 EUR, ir sudarė 921 EUR. Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2018 m. sudarė 718 EUR ir per metus padidėjo 8,8 proc., arba 58 EUR.

Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį – 1,9 proc.) per metus padidėjo 5,9 proc. 

2018 m. bruto darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje (10,2 proc., arba 88 EUR) ir sudarė 942 EUR, o privačiajame sektoriuje padidėjo 9,4 proc., arba 78 EUR, ir sudarė 912 EUR.

2018 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, ypač žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (apie 14,4 proc.) bei informacijos ir ryšių veikloje (apie 14,2 proc.). Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (apie 1664 EUR), informacijos ir ryšių (apie 1653 EUR), profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonių darbuotojai (apie 1178 EUR).

2018 m. spalio mėn. duomenimis, ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo 500 EUR ir mažiau, kiti 25 proc. darbuotojų – nuo 501 iki 725 EUR, kitas ketvirtadalis – nuo 726 iki 1082 EUR ir likęs ketvirtadalis − 1082 EUR ir dau¬giau. Bruto darbo užmokesčio mediana 2018 m. spalio mėn. sudarė 725 EUR ir buvo 75 EUR didesnė nei 2017 m. spalio mėn., o daugiau nei 6 tūkst. EUR gavo 1661 darbuotojas (384 darbuotojais daugiau nei 2017 m. spalio mėn.).

2018 m. šalies ūkio vidutinis darbuotojų (mokėjusių mokesčius Sodrai) skaičius sudarė apie 1 mln. 269 tūkst., ir palyginti su 2017 m., padidėjo 8 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai darbuotojų dirbo privačiajame sektoriuje (70,7 proc. arba 897,5 tūkst.), mažiau nei trečdalis (29,3 proc. arba 371,1 tūkst.) – viešajame (įskaitant valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojus). 

Biudžetinėse įstaigose darbuotojų skaičius sumažėjo 1,4 tūkst. ir sudarė apie 310,2 tūkst. (24,4 proc. viso šalies ūkio) darbuotojų, iš jų 128,2 tūkst. (41,3 proc.) dirbo švietime, 80,4 tūkst. (25,9 proc.) – viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, 79,4 tūkst. (25,6 proc.) –sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje.

Biudžetinių įstaigų darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. sudarė apie 823 EUR ir per metus padidėjo 11,2 proc.

2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų – 14,9 tūkst., arba 0,5 proc., mažiau negu 2018 m. pradžioje. Pernai 11,6 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių ir 3,3 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo (2017 m. – atitinkamai 11,5 tūkst. ir 27,5 tūkst. ).

2018 m. gimė 28,2 tūkst. kūdikių, arba 484 kūdikiais (1,7 proc.) mažiau nei 2017 m., mirė 39,8 tūkst. žmonių, arba 307 (0,8 proc.) mažiau.

Praėjusiais metais emigravo 32,2 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, 15,7 tūkst. (32,8 proc.) mažiau nei 2017 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 16,9 (2017 m.) iki 11,5 (2018 m.). Šalį paliko 17,0 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų. Palyginti su 2017 m., emigravusių vyrų skaičius sumažėjo 7,7 tūkst. (31 proc.), moterų – 8,1 tūkst. (34,7 proc.). Kas trečias (-ia) emigravęs vyras ar emigravusi moteris buvo 20–29 metų amžiaus.

2018 m. į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių, 8,5 tūkst. (42 proc.) daugiau negu 2017 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 7,2 (2017 m.) iki 10,3 (2018 m.). Imigravo daugiau vyrų nei moterų, atitinkamai 20 tūkst. ir 8,9 tūkst. Didžiąją (34,7 proc.) imigravusių vyrų dalį sudarė 25–34 metų amžiaus vyrai, o moterų – 20–29 metų amžiaus moterys (38,3 proc.). 

Į Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių (57,4 proc. visų imigrantų) – 6,4 tūkst. (1,6 karto) daugiau nei 2017 m. Pernai į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių, tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau negu 2017 m. Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) 2018 m. imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) – Baltarusijos, 780 (6,2 proc.) – Rusijos piliečiai. Pernai, palyginti su 2017 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo trečdaliu (32,1 proc.), Baltarusijos – penktadaliu (20 proc.), Rusijos –18,9 proc.
 
Parengta pagal Statistikos departamento inf. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-10-21 11:06
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi priteisė valstybei 608 tūkst. eurų iš asmenų, kuriems neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į Vilniuje, Laisvės prospekte, esančią žemę.
nuotrauka
2020-10-21 09:30
Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė fasadų tvarkybos darbų sutartį dėl Benediktinių vienuolyno ansambliui priklausančios Šv. Kotrynos bažnyčios. Šv. Kotrynos bažnyčia yra kultūros paveldo objektas, todėl ją tvarkant rangovas privalės vadovautis net 13 paveldo tvarkybos reglamentų.
nuotrauka
2020-10-20 16:26
Seimas priėmė Elektros energetikos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama sumažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu, taip pat užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą.
nuotrauka
2020-10-20 11:40
Nuo 2017 m. melagingus duomenis viešuosiuose pirkimuose teikusios bendrovės galėdavo atsidurti Melagingą informaciją pateikusių įmonių registre, tačiau tokie atvejai iki šiol buvo reti. Spalį nagrinėdamas Turkijos bendrovės ir Vilniaus universiteto ginčą, Aukščiausiasis Teismas (LAT) išplėtė melagin...
nuotrauka
2020-10-20 09:29
Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė rekonstravimo projekto parengimo sutartį dėl dalies Vilniaus Mokytojų namų patalpų. Perkamos paslaugos – daugiau nei 1 tūkst. kv. m remonto darbų projektas, patalpų pritaikymas žmonėms su negalia ir lifto įrengimo projektavimas.
nuotrauka
2020-10-20 07:45
Dėl nuolat griežtėjančių standartų ir tobulėjančių technologijų kiekvienais metais nauji pastatai tampa vis taupesni. Siekiant atitikti augančius reikalavimus, statomuose objektuose naudojami vis efektyvesni izoliavimo sprendimai. Taip pastatai tampa vis sandaresni, bet dažnai ima kelti asociacijų s...
nuotrauka
2020-10-19 14:49
Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.
nuotrauka
2020-10-19 11:10
Nuo balandžio valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ darbus perėmusi biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC) plečia veiklą: dabar jo darbai apims ne tik paveldo objektų išsaugojimą, restauravimą, bet ir Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų pastatų modernizavimą bei priežiūrą.
nuotrauka
2020-10-19 09:48
Į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) šiais metais norėdami pasikonsultuoti darbo teisės ir darbuotojų saugos klausimai kreipėsi per 140 tūkst. piliečių. Nors vis daugiau paslaugų VDI perkelia į skaitmeninę erdvę, tačiau išlaikydama tiesioginį kontaktą su interesantais, nuo šiandien, spalio 19 d., pri...
nuotrauka
2020-10-16 11:25
Kasacinis teismas pateikė naujų teisės išaiškinimų dėl dalyvių teisės vykstant viešojo pirkimo procedūroms pakeisti trečiąjį asmenį, pasitelktą tiekėjų pajėgumo reikalavimo atitikčiai pagrįsti, ir tokios teisės taikymo ribojimų, kuriuos gali lemti pasitelkiamo subjekto keitimo aplinkybės.
nuotrauka
2020-10-16 10:19
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybos parengtiems įstatymų pakeitimams, skirtiems sustiprinti požeminio vandens kokybės ir išteklių apsaugą, ir teiks juos Seimui svarstyti.
nuotrauka
2020-10-15 16:32
Spalio 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs apeliacinius skundus, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltu dėl kyšininkavimo pripažintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Druskininkų aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis...
nuotrauka
2020-10-15 15:06
Darbo ginčų komisija (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) šiais metais gavo beveik 6 tūkst. prašymų nagrinėti darbo ginčus. Priėmusi teigiamų sprendimų dėl 66 proc. visų reikalavimų, DGK nurodė išieškoti 7,7 mln. eurų darbuotojų naudai.
nuotrauka
2020-10-15 13:13
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva 124-iems Lietuvos pramonės skaitmeninimo projektams skiriamas 53 mln. eurų finansavimas. Pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ šalies pramonės įmonės galės efektyviau įsivertinti gamybos procesų skaitmeninimo por...
nuotrauka
2020-10-15 10:32
Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos tirtoje byloje ir pripažino asmenį kaltu dėl bandymo papirkti AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbuotoją.
nuotrauka
2020-10-14 11:01
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti VĮ Turto bankas šiemet įgyvendins paskutinį, šeštąjį, valstybės administracinės paskirties nekilnojamojo turto centralizacijos etapą. Pabaigus jį, centralizuoto turto valdytojas iš viešojo sektoriaus institucijų bus perėmęs daugiau ...
nuotrauka
2020-10-13 11:38
Per tris šių metų ketvirčius įmonės „Vilniaus vandenys“ prižiūrimame vandentiekio tinkle užfiksuotos 392 avarijos – tai maždaug 4 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Per tą patį laikotarpį daugiau nei trečdaliu sumažinta ir vidutinė vandens paslaugos nutraukimo trukmė vienam klientui.
nuotrauka
2020-10-13 11:00
16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus skaitmeninių technologijų lyderiai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą. Jis padės verslui ir viešajam sekto...
nuotrauka
2020-10-13 10:03
Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.
nuotrauka
2020-10-13 09:12
Aplinkos ministerija parengė dviejų teisės aktų, reikalingų 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiam Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui įgyvendinti, projektą ir pateikė suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei derinti.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...
nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...