2018 vasario 19 d. pirmadienis, 0:02
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

4-ios skirtingos sąmatų kalbos, arba Kaip kelių centų skirtumai virsta milijonais?

2015-11-20 13:05
Kas nutiktų, jei visos Lietuvos įmonės savo prekių ir paslaugų PVM apskaičiuotų keturiais skirtingais būdais? Matyt, neišgyventume nė dienos nekibę vieni kitiems į atlapus dėl skirtingų sumų sąskaitose. Tačiau būtent tokia padėtis susiklostė sąmatų sudarymo srityje: joje gausu neapibrėžtumo, painiavos, neatitikimų, kurie stambiuose projektuose gali virsti nemenkomis sumomis.
nuotrauka
Dokumentai statybose. Portalo nuotr.


Minimos įmonės
Statybų ekonominiai skaičiavimai, UAB

Šiai problemai spręsti suburta darbo grupė, kurioje dirbo visų sąmatinių programų gamintojų atstovai, sukūrė vieną bendrą unifikuotą sąmatų formatą. Tačiau kiek laiko užtruks, kol jis bus įteisintas ir pripažįstamas valstybės institucijų?

Sąmatininkai – praktiškai menininkai

„85 proc. rinkos dalyvių susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis keisdamiesi sąmatų informacija bei pateikdami ją valstybinėms institucijoms (pavyzdžiui, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose). Problemos pasireiškia jau įmonės viduje, o jei dar pereisime prie rangovų bendravimo su užsakovais, su valstybinėmis institucijomis... Nė dienos nebūna be skambučių ir klausimų“, – taip problemą bendrovės „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ generalinis direktorius Saulius Mikalauskas pristatė Lietuvos statybininkų asociacijos surengtoje konferencijoje (Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nuotr. apačioje)

Negana to, skiriasi ne tik skaičiavimo metodikos, tačiau ir pačių sąmatų struktūra. S. Mikalausko teigimu, ji nėra apibrėžta, tad tą pačią kiekvieno statinio sąmatą skirtingi sąmatininkai gali apskaičiuoti savaip.

„Problema yra bendra visam sektoriui, – portalui Statybunaujienos.lt pripažino ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. – Skirtingi sąmatų formatai ir skaičiavimo metodikos lemia sistemines klaidas ir integralumo šioje srityje trūkumą. Esant tokiai situacijai neįmanoma atlikti statistinių skaičiavimų, analizuoti ir lyginti informacijos. Be suvienodintų sąmatų formatų praktiškai neįgyvendinamas statybos procesų skaitmenizavimas, statybų proceso dalyviai negauna objektyvios statistinės kainų analizės.“

Centas prie cento – jau ir milijonas

S. Mikalauskas atskleidė savo bendrovės atlikto tyrimo rezultatus: priklausomai nuo pasirinktos sąmatų skaičiavimo metodikos, skirtumai sumose siekia 5 proc. Vidutiniškai jos yra 1,5 proc. Ši problema pačių statybininkų vadinama „centų“ problema, tačiau centas prie cento...įvertinus visos Lietuvos statybos apimtis – šie skirtumai gali sudaryti apie 100 mln. eurų. Nemažai, ar ne? Be to, ginčams dėl skirtumų, sumų tikslinimams, perskaičiavimams tenka gaišti laiką, o tai mažina darbo našumą.

„Vieningi formatai, skaičiavimo metodika, tiesioginis ryšys su objekto 3D modeliu, statybos klasifikatoriumi bet kokių netikslumų riziką sumažins iki minimumo“, – būdus šiai problemai spręsti vardijo D. Gedvilas (LSA nuotr. apačioje).

S. Mikalausko teigimu, dabartinė sąmatų rengimo tvarka apsunkina darbą su sąmatomis, galimybes palyginti kainas.

„Neturime jokių galimybių iš sąmatos ištraukti mums reikalingus statistinius rodiklius. Negalime, pavyzdžiui, patikrinti, kiek kainuos tik šiltinimo darbai perkant juos iš skirtingų rangovų. Nes galbūt vienas rangovas dažymą priskirs prie šiltinimo, kitas – prie apdailos. Reikės detalios analizės, sėdėjimo prie sąmatos, kad sužinotume, kiek šie darbai kainuoja pas vieną ir pas kitą rangovą“, – dėstė jis.

Trečioji problema – netinkami bylų formatai.

Šiuolaikinės bendrovės dažniausiai dokumentais dalinasi internetu, juos laiko vadinamuosiuose „debesyse“, tačiau siekiant ten įkelti ir apdoroti kelių skirtingų formatų sąmatas kyla praktiškai neįveikiamų problemų. Šiuo metu beveik visos sąmatos rengiamos netinkamais internetui formatais.

Vardan bendro tikslo pamiršo konkurenciją

Girdėdamas tokio pobūdžio skundus iš įvairių narių, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas inicijavo darbo grupę, į kurią susirinko visų sąmatų skaičiavimo programų kūrėjai.

„Dėl vieningų principų susitarė konkuruojančios sąmatų skaičiavimo įmonės ir kartu paruošė problemos sprendimą, – sakė LSA prezidentas D. Gedvilas. – Su procesų skaitmenizavimu susijusios institucijos supras, kad kito problemos sprendimo būdo paprasčiausiai nėra. Manau, kad kai šiuos principus pradės taikyti privatus sektorius, nauda bus akivaizdi ir viešajam sektoriui.“

„Sudėliojome etapus, kaip turime, pamiršę konkurenciją, išspręsti šiuos klausimus. Pirmasis sprendimas – pasirinktas vienas formatas XML – visuotinai paplitęs ir internetui tinkamas formatas“, – vardijo S. Mikalauskas.

Šis formatas taip pat nesukuria jokių techninių kliūčių – dauguma programinės įrangos jį palaiko.

Jau beveik sustyguota ir sąmatų struktūra, kurioje aiškiai apibrėžta, kur, kokia ir kaip saugoma informacija, suvienodintas žymėjimas (pavyzdžiui, koeficientų)

Naujajame sąmatų formate numatyti skirtingi informacijos pateikimo lygmenys: nuo pačio detaliausio (su resursų sąnaudomis, kainomis, koeficientais ir pan.) iki stambiausio (kompleksinės suvestinės sąmatos). Nes vienos informacijos reikia apsikeičiant informacija su kolegomis, ir visai kitokios, pavyzdžiui, pateikiant pasiūlymą viešųjų pirkimų konkurse.

„Galima rodyti tik atskirų sąmatų sumas, jei toks yra susitarimas su užsakovu ar kontroliuojančia institucija“, – sakė S. Mikalauskas.

Pagrindinė panaudojimo sritis – viešieji pirkimai

Pirmasis, šiuo metu jau beveik baigtas, struktūros variantas (versija) atitinka tradicinę: kompleksas-objektas-sąmata-skyrius-darbas-resursas. Tačiau šis variantas – tik pereinamasis, toliau kuriamas antrasis, „klasifikacinis“.

„Sąmatinės dokumentacijos struktūra galės turėti nuo vieno iki penkių lygių ir leis susieti kiekvieną jų su pastato informaciniu modeliu, t. y. identifikuoti kiekvieną elementą. Kiekvienas darbas ar jų grupė turės tam tikrą kodą, pagal kurį galėsime aiškiai atskirti, kur kalbame apie koloną, o kur – apie apšiltinimą“, – dėstė bendrovės „SES“ vadovas.

Suvienodinta skaičiavimo metodika – dar vienas labai svarbus rezultatas, būtinas Unifikuoto sąmatų formato įdiegimui visose srityse.

„Norint pasiekti vieną bendrą formatą, teks padaryti tam tikrų pakeitimų kiekvienoje iš egzistuojančių sąmatų kūrimo programų“, – pripažįsta pranešėjas.

S. Mikalauskas tiki, jog viena esminių šio formato panaudojimo sričių taps viešieji pirkimai. Tai itin palengvintų Viešųjų pirkimų tarnybos darbą.

Unifikuotas sąmatų formatas (jo antroji, „klasifikacinė“ versija), palengvins šių dokumentų statistinę analizę – galima bus realiu laiku tikslinti įvairius rodiklius, paslaugų, medžiagų kainas. Šie rodikliai būtų paremti informacija, su kuria kasdien dirba Lietuvos statybų verslo atstovai.

Kuriame amžiuje gyvename?

Jau šiandien USF formatą galima panaudoti ir išbandyti elektroniniame statybos žurnale (svetainė Statyboszurnalas.lt), kuris išvaduoja nuo prievolės ranka pildyti popierinį statybos žurnalą.

„Šioje internetinėje platformoje tiesiog reikėtų pažymėti, kokius darbus, įtrauktus į sąmatą, jau padarėte. Imame sąmatą, pažymime, ką padarėme, kokia apimtimi, ir – viskas!“ – sakė Saulius Mikalauskas.

Jis apibendrino, jog su vieningu įrankiu statybų bendrovės, kaip ir darbus užsakančios valstybės institucijos, galėtų dirbti daug paprasčiau.

S. Mikalauskas viliasi, jog šis formatas pakankamai greitai bus reglamentuotas norminiuose aktuose.

„Tai, kas dabar Lietuvoje daroma – betvarkė. Reikia reglamentavimo ir bendrų dokumentų formų, o valdininkams – tvarkos išaiškinimo. Milijoninės vertės projekto finansavimas gali užstrigti dėl vieno cento skirtumo tarp aktų ir sąmatos sumos“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Vis tik statybų bendrovės atstovas, po šio pranešimo uždavęs klausimą iš salės, nerimavo, jog šiuo metu internetinis žurnalas yra nepripažįstamas valstybės institucijų. S. Mikalauskas tai pripažino.

„Gerbiamas Dalius Gedvilas bei daugybė kitų specialistų stengiasi, kad įrodytų įvairiausioms institucijoms, jog jau galime pamiršti popierinius brėžinius, popierines sąmatas ir popierinius statybos žurnalus. Juk gyvename XXI, informacijos amžiuje! Viską galime suskaitmeninti, pasirašyti elektroniniu parašu ir laikyti serveriuose ar apskritai internete. Be jokio nuostolio duomenų saugumui viskas taptų daug tvarkingiau. Juk šimtai bendrovių jau laiko visą savo apskaitą internete. Galbūt šis klausimas dar ilgai nebus išspręstas, tačiau juk turime ką nors daryti?“ – retoriškai klausė pranešėjas. 

Reklama

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos

nuotrauka
2018-02-15 06:19
Vasario 14 dieną, Klaipėdos universitete (KU) atvertos naujo, šiuolaikiško Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslinių laboratorijų pastato durys. Čia veiks trys modernios laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos. Šiuo metu tai yr...
nuotrauka
2018-02-14 12:04
Šiandien (vasario 14 d.) Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apžiūrėjo ties Kaunu esančio Alfonso Meškinio, vadinamojo Kleboniškio, tiltą. Įvertinus visas ekspertų pateiktas Islandijos plento problemų sprendimo alternatyvas, atsižvelgiant į kainą, tra...
nuotrauka
2018-02-12 13:30
Šiandien (vasario 12 d.), pažymint oficialią naujosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų pradžią, Jočiočių g. esančiame jėgainės sklype buvo įmūryta atminties kapsulė. Joje patalpintas laiškas ateities kartoms apie šiandieninės visuomenės siekius kurti švaresnę aplinką sostinėje bei vis...
nuotrauka
2018-02-12 11:55
„MG Valda“ šiemet į naujus projektus investuos rekordinę sumą – 74 mln. eurų, tai yra maždaug dvigubai daugiau, nei įmonė investavo 2017 metais (38 mln. eurų).
nuotrauka
2018-02-12 11:11
Vilniuje, Žalgirio g. veikiančiam verslo centrui „135“ suteiktas BREEAM sertifikatas. BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra tarptautinis prestižinis tvariųjų pastatų standartas, rodantis pastatų ir jų valdymo kokybę bei poveikį aplinkai.
nuotrauka
2018-02-12 09:25
Įvažiuojančius į Trakus vairuotojus nuo šiol pasitinka saugesnė ir pralaidesnė turbožiedinė sankryža, įrengta rekonstravus eismo žiedą prie Trakų autobusų stoties. Dėl eismo saugumo tokio tipo žiedai yra itin populiarūs pasaulyje, tačiau Lietuvoje jie dar tik pradeda įsitvirtinti.
nuotrauka
2018-02-09 13:39
Startuoja vienas didžiausių Šiaulių miesto projektų – Prisikėlimo aikštės atnaujinimas. Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo ir darbo projekto parengimo ir darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta su bendrove „Šiaulių plentas“. Bendrovė darbus įsipareigojo atlikti per trumpiau nei dvejus ...
nuotrauka
2018-02-08 13:53
Sparčiai augant „Danske Bank“ Lietuvoje, auga ir sostinės Žvėryno mikrorajone įsikūręs „Danske" miestelis, darbuotojų paprastai vadinamas „Danske Campus". Vakar (vasario 7 d.) verslo biurų „Saltoniškių 7" centre oficialiai atidarytas naujas „Danske Bank" Globalių paslaugų centro biuras, kuriame suku...
nuotrauka
2018-02-07 12:36
Viena didžiausių šalyje fasadines aliuminio ir stiklo konstrukcijas gaminančių bendrovių „KG Constructions“ į naują vystymosi etapą žengia pakeitusi požiūrį į įmonės valdymą bei vykdomus projektus.
nuotrauka
2018-02-07 07:19
Bendrovė „Owens Corning“ (OC) paskelbė, kad gavo visus reguliavimo institucijų patvirtinimus ir maždaug už 900 mln. EUR rinkos vertę įsigijo vieną iš Europoje pirmaujančių nedegios izoliacijos iš akmens vatos bei energiškai efektyvių sprendimų gamintoją „Paroc Group“ („Paroc“).
nuotrauka
2018-02-02 13:22
Savivaldybei priklausantis pastatas Liepų g. 7 vertintas prieš kelerius metus. Nustatyta, kad fasado būklė kritinė, ypatingai pažeistos skulptūros, kurių atkūrimas ir restauravimas būtų pagrindinis pastato remonto tikslas. Objektas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl jo b...
nuotrauka
2018-02-01 10:15
2018 m. vasario 1 d. susijungė dvi tarptautinės suomių statybos paslaugų įmonių grupės – YIT ir „Lemminkainen“. Nuo šiol abiejų per šimtą metų veikiančių įmonių veikla tęsiama YIT vardu. Susijungusi YIT yra didžiausia Suomijos bendrovė ir viena didžiausių statybos įmonių grupių Šiaurės Europoje.
nuotrauka
2018-01-30 12:07
2017 m. vasarą sėkmingai iš pagrindų atnaujinęs kilimo ir tūpimo taką, šiemet Vilniaus oro uostas rekonstrukcijos darbus iš lauko perkelia į vidų. Vasarį pagrindinių šalies oro vartų terminale prasidėsianti rekonstrukcija didžiausius teigiamus pokyčius atneš keleiviams. Jų lauks ne tik greitesnis ir...
nuotrauka
2018-01-29 09:44
Europos Komisija priėmė du finansavimo sprendimus, kad paremtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą. Joje elektra ir šiluma bus gaminamos iš biomasės ir komunalinių atliekų. Jėgainė padės įvairinti Lietuvos sostinės energijos šaltinius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos regione.
nuotrauka
2018-01-24 12:28
EIKA prisijungia prie pirmojo Lietuvoje vyksiančio „PropTech“ hakatono. Jame dalyvauti ir burti komandas kviečiami inovatyviai mąstantys specialistai, kurie turi kompetencijos ir idėjų, kaip pagerinti nekilnojamojo turto vystymo efektyvumą ir sukurti daugiau galimybių pasitelkiant technologijas. Hak...
nuotrauka
2018-01-24 11:06
2018 m. sausio 16 d. pasirašyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas“ sutartis. Projekto įgyvendinimui iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) skirta 600.466,00 Eur.
nuotrauka
2018-01-23 08:58
SEB bankas ir ilgametę patirtį baldų gamyboje turinti Kauno baldų gamintoja AB „Freda“ susitarė dėl 26,9 mln. eurų paskolos. Ji bus skirta bendrovės naujos kietųjų korpusinių baldų gamyklos „Geras baldų fabrikas“ ir logistikos sandėlio statyboms finansuoti. Šie objektai iškils Kauno laisvojoje ekono...
nuotrauka
2018-01-22 05:58
Kaunas šiuo metu tvarko Kalniečių, Draugystės, Dainavos parkus, šiemet darbai prasidės ir Santakos, Santarvės parkuose bei Marvelės slėnyje. O Aleksote bus atidarytas pirmas miesto istorijoje privačiomis lėšomis įrengtas viešas parkas.
nuotrauka
2018-01-19 16:07,      papildyta 2017-12-08 13:11, Papildyta nuotraukomis
Kad pamatai yra svarbūs, rodo ir kalboje įsitvirtinę posakiai, kaip: pamatinės vertybės, gyvenimo pamatas ir pan. O ką reikia žinoti apie pamatus, statant individualų namą?
nuotrauka
2018-01-18 11:08
Daugelis žmonių, pasirengusių statyti šeimai namą, skaičiuoja jau nebe tik kainos ir kokybės santykį. Daugelis suvokia, kad sąmatą lems ir statybos laikas: kuo ilgiau truks statybos darbai, tuo labiau išaugs sąmata. Tad specialistai pataria pasidomėti sienų blokeliais.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos

nuotrauka

TERIVA LIGHT – perdanga A+ ir A++ klasės namams

Nuo 2018 m. Lietuvoje galima statyti tik A+ klasės energinius reikalavimus atitinkančius gyvenamuosius namus. Statybinių medžiagų gamintojai pritaiko savo produktus naujiems poreikiams bei r...
nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintojui „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.