2021 balandžio 14 d. trečiadienis, 20:12
Reklama  |  facebook

A. Baranauskienė – ketino tapti mokytoja, bet sėdo į statybų ministrės kėdę Fotogalerija

Eiviltas PARAŠČIAKAS      2016-03-25 06:30
Aldona Baranauskienė – pirmoji ir vienintelė moteris Lietuvoje, vadovavusi Statybos ir urbanistikos ministerijai (dabar – Aplinkos). Nors aktyvią, keturis dešimtmečius trukusią karjerą ji baigė 2010 m., savo biografijos faktus vardija taip tiksliai, lyg viskas būtų vykę vakar. Šiame interviu – apie darbą valstybinėse institucijose, patirtį versle ir užtarnautą turiningą poilsį.
nuotrauka
Aldona Baranauskienė, buvusi septintosios vyriausybės statybos ir urbanistikos ministrė. Asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
SPSC (Statybos produkcijos sertifikavimo centras), VŠĮ
Vilnius Tech Statybos fakultetas,
CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra), VŠĮ
Wavin Baltic, UAB
Planavo tapti mokytoja

Adutiškio parapijoje, Baltarusijoje, gimusi p. Aldona į Vilnių su tėvais atvyko, kai jai buvo penkeri. Baigusi A. Vienuolio mokyklą, ji pasirinko studijas Vilniaus inžineriniame statybos institute (VISI).

„Jaunystėje užsiėmiau lengvąja atletika. VISI atsidūriau paklausiusi savo trenerio. Iš pradžių ketinau Pedagoginiame institute studijuoti fiziką ir matematiką. Jau buvau atidavusi dokumentus, tačiau treneris mane atkalbėjo. Sakė, kad „geriau su ligoniais dirbti negu su vaikais“. Pernešiau dokumentus ir įstojau“, – prisimena pašnekovė.

Studijų metais moteris sukūrė šeimą, gimė duktė. Jauna šeima su vaiku dešimtmečiui išvyko gyventi į Trakus. Mokslus 1973 m. p. Aldona baigė vakariniame skyriuje ir įgijo statybos inžinieriaus-ekonomisto specialybę.

Derindama šeimos rūpesčius, mokslą ir karjerą, jauna moteris pradėjo dirbti ekonomiste tresto „Pramontažas“ 1-oje statybos montavimo valdyboje.

Grožninkų pradinė mokykla Trakų rajone – pirmasis eksploatuoti atiduodamas objektas, 1974 metais. Asm. archyvo nuotr. 

Nors pašnekovė pasakoja niekada sąmoningai nesiekusi aukštumų, tačiau po truputį kilo karjeros laiptais: iš pradžių dirbo vyriausiąja meistre Trakų komunalinių įmonių kombinate, netrukus sulaukė paaukštinimo – tapo kombinato vyriausiąja inžiniere, po to ir – Kapitalinės statybos skyriaus viršininke Trakų rajono vykdomajame komitete.

Visoje Lietuvos teritorijoje tokias pareigas užėmė tik dvi moterys – Trakų ir Kaišiadorių rajonuose.


Komunalinių butų ūkio apžiūra Telšiuose. Asm. archyvo nuotr.

„Dirbdama Komunalinių įmonių kombinate, vadovavau remonto, eksploatavimo, ūkio paruošimo žiemos sezonui, vandens tiekimo bei valymo, kuro kontoros, gelbėjimo stoties, viešbučių ir kitų darbų bei paslaugų organizavimui. Diegėme centralizuotą buitinių atliekų išvežimą iš gyventojų, o 1970–1974 m. rajonuose tai buvo naujovė. Organizavome mechanizuotą rajono miestelių gatvių valymą, patobulinome vandenvietės darbą. Kapitalinės statybos skyrius organizavo darželių, mokyklų, gyvenamųjų namų, lauko inžinerinių tinklų bei kitų statinių statybas“, – pirmąjį karjeros dešimtmetį prisimena pašnekovė.

Naktimis sapnuodavo grindjuostes

Vėliau šeima grįžo į Vilnių – norėjo gyventi erdviau, o tuo metu Vilniaus statybos trestas aukštos kvalifikacijos statybininkams suteikdavo šeimyninius bendrabučius. Abu sutuoktiniai įsidarbino 11-oje statybos montavimo valdyboje. 1979–1981 m. moteris vadovavo resursų tiekimo organizavimui – nuo planavimo penkmečiui iki pateikimo į statybos aikšteles. „Sąžiningai dirbau dvejus metus, bet tos „lamperkos“ (grindjuostės, – red. past.) man jau sapnuodavosi“, – prisiminusi nusijuokia pašnekovė ir toliau tęsia kelionę per savo keturis karjeros dešimtmečius.


Su ministrais Bagdonu (kairėje) ir R.Sakalausku (dešinėje). Asm. archyvo nuotr.

Devintojo dešimtmečio pradžioje ji sulaukė kvietimo dirbti Komunalinio ūkio ministerijos vieno iš Vyriausiosios butų ūkio valdybos skyrių viršininke. Vėliau buvo paskirta valdybos viršininko pavaduotoja – kuravo butų ūkio kapitalinio remonto, butų ūkį prižiūrinčių įmonių gamybinių bazių bei techninio progreso butų ūkyje vystymą.

„Maskvoje turėdavome „apsiginti“ lėšas, kurių reikėdavo kapitaliniam gyvenamųjų pastatų stogų, vamzdynų, pagrindinių konstrukcijų remontui. Po to pagal poreikį pinigus skirstydavome respublikoje. Paskutiniais darbo metais pavykdavo gauti tiek lėšų, kiek tekdavo vienam kvadratiniam metrui gyvenamojo ploto Sankt Peterburge. Kartais visų lėšų net nepanaudodavome“, – darbo sovietinėje sistemoje ypatumus mena pašnekovė.

Nors pinigų valdžia skirdavo pakankamai, tačiau kapitalinio remonto darbai strigo dėl materialinių resursų trūkumo. „Pradėjo statyti gyvenamuosius namus naudojant plastikinius vamzdžius, tačiau plastikinių vamzdžių tarpinių ar kitų atsarginių dalių nebuvo. Nuo karšto vandens vamzdžiai trūkdavo, užpildavo kaimynus iki pat apačios, tačiau remontuoti nebuvo kuo. Taip pat ir statybininkai dar ne viską būdavo įsisavinę, trūko ir žinių“, – to laikotarpio problemas vardija inžinierė.


Plastikinių vamzdžių „Wavin“ gamyklos atidarymas Vilniuje, 1996 metai

Už neįgyvendintus tikslus tekdavo atsakyti: „Kadangi tai buvo planinė ekonomika, kitų metų darbus reikėdavo susiplanuoti dar rudenį. Už planų nevykdymą Ministrų taryba ir Centro komitetas „mušdavo per galvas“.

Patyrusi specialistė sovietmečiu buvo sulaukusi pasiūlymo prisijungti ir prie Ministrų tarybos, tačiau faktas, kad jos vyro tėvas buvo politinis kalinys, saugumiečių neliko nepastebėtas. „Ministrų taryba sovietiniais laikais buvo beveik aukščiausias flangas“, – paaiškina ne vienoje valdžios institucijoje dirbusi p. Aldona.

Likimas nuvedė į ministeriją

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir panaikinus Komunalinio ūkio ministeriją, A. Baranauskienė dirbo Komunalinio ūkio ir paslaugų departamente prie Statybos ir urbanistikos ministerijos direktoriaus pavaduotoja. Čia aktyviai dalyvavo kuriant nepriklausomos Lietuvos įstatymus ir poįstatyminius aktus, susijusius su komunalinio butų ūkio ir buitinio gyventojų aptarnavimo klausimais. Buvo darbo grupės narė, kurianti nekilnojamojo turto ir butų privatizavimo įstatymus, jų poįstatyminius aktus.

Nors pareigos skambėjo išdidžiai, o atsakomybės netrūko – gyventi iš valstybės mokamos algos buvo sudėtinga.

„Atlyginimai valstybiniame darbe buvo labai maži. Turėjau tris vaikus, vyras buvo pasiligojęs, tad šį darbą palikau. Iš Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento perėjau dirbti į bendrovę „Lustas“, – dar vieną karjeros posūkį prisimena A. Baranauskienė. 


Apsilankymas rekonstruotoje VGTU bibliotekoje, 1995-aisiais metais. Asm. archyvo nuotr.

Tiesa, versle ji pabuvo trumpai – 1994 m. sulaukė tuometinio ministro Juliaus Laicono skambučio ir buvo pakviesta dirbti Statybos ir urbanistikos ministro pavaduotoja, buvo atsakinga už Lietuvos komunalinį butų ūkį ir statybų techninį normavimą. Pasikeitus šeštajai Vyriausybei, 1996 m. pradžioje pagal Prezidento dekretą A. Baranauskienė buvo paskirta septintosios Vyriausybės Statybos ir urbanistikos ministre.

Paskolas būstų modernizacijai galėjome gauti pirmieji iš poskomunistinių šalių

Tada buvo parengti ir priimti pirmieji nepriklausomos Lietuvos Respublikos statybos ir teritorijų planavimo įstatymai ir su jais susiję poįstatyminiai ir norminiai aktai. Atsižvelgiant į Europos praktiką, buvo patvirtinta Respublikos statybų normavimo sistema, kurios principai galioja ir šiuo metu. Buvo įsteigtos dvi įstaigos prie ministerijos, kurių funkcijos svarbios ir šiandien – tai Statybos produkcijos sertifikavimo centras ir Būsto kreditavimo fondas.

Septintoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė po priesaikos, 1996 metai

„Mintinai žinojau, kokios problemos buvo likusios po sovietmečio. Privatizuojami butai gyventojams buvo parduoti kiaurais stogais ir vamzdynais. Pirmiausia pradėjome akcentuoti šildymo sistemų renovacijos, pastatų šiltinimo ir langų keitimo būtinybę – tai buvo silpniausios sovietinės statybos pastatų vietos. Reikėjo ieškoti pinigų būsto modernizavimui. Su Pasaulio banku pasirašėme sutartį dėl 10 milijonų dolerių paskolos renovacijai. Tam tikslui įgyvendinti Lietuvoje, vienintelėje iš postkomunistinių šalių, buvo įkurtas Būsto kreditavimo fondas, kuris vėliau peraugo į Centrinę projektų valdymo agentūrą. Gyventojai, norėdami taupyti nuolat brangstančią šilumos energiją, galėjo dalyvauti projekte, pasiskolinti lėšų bei modernizuoti ir atnaujinti savo namus“, – prisimena ji.

Vyriausybė 1996 m. pabaigoje atsistatydino, A. Baranauskienė buvo paskirta naujojo ministro Algio Čapliko pavaduotoja. Baigusi karjerą valstybiniame sektoriuje, moteris išbandė jėgas vadovaudama  bendrovei „Linkmenų statyba“, kurioje tuo metu dirbo per 100 darbuotojų.

„Per 3 darbo gamyboje metus, modernizuojant ir decentralizuojant Lietuvos šilumos ūkį, man vadovaujant, pastatyta nemažai katilinių, pradėta Vilniaus miesto vandens valymo įrenginių statyba Antaviliuose, rekonstruota ir suremontuota keletas pastatų Kėdainiuose, Trakuose ir Vilniuje“, – vardija pašnekovė.

Moteriai statybų įmonėje lengva nebuvo. Tuo metu kaip tik vyko Rusijos krizė, vėlavo atsiskaitymai.

„Ateidavo įmonės vyrai, sakydavo, kad rytoj nebeturi už ką vaikų pamaitinti. O man vaikai – šventas dalykas. Daug jaudinausi, išgyvenau. Gal būčiau dirbusi ir ilgiau, bet sušlubavo sveikata“, – prisimena A. Baranauskienė.

Sutarties pasirašymas dėl projekto „Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro“ (MKIC) finansavimo ir administravimo, 2009 metai. Asm. archyvo nuotr.

Paskutinį dešimtmetį iki pensijos, nuo 2000 iki 2010 m., moteris dirbo Centrinės projektų valdymo agentūroje – įvairiose pareigose nuo skyriaus viršininkės iki direktoriaus pavaduotojos.

Geriausiai pailsi Nidoje

Pašnekovės akys nušvinta kalbai pasisukus apie vaikus ir anūkus, kurių turi net šešis. Su šviesaus atminimo vyru Vigimantu Petru p. Aldona užaugino dvi dukteris ir sūnų. Visi jie pasirinko studijas VGTU ir įgijo inžinerinį išsilavinimą. Magistro studijas šiame universitete baigė ir vyriausioji anūkė, neseniai atšventusi 25-ąjį gimtadienį.

Nors ir nedirba, laisvo laiko pašnekovė neturi – daug dėmesio skiria anūkams. Turėdama laisvą minutę, ji mėgsta siuvinėti, megzti, skaityti. Tiesa, skaitymui laiko moteris sako atrandanti dažniau. „Kai dirbau, tam laiko neturėjau, nes visas gyvenimas buvo labai įtemptas. Gal net buvau šiek tiek darboholikė“, – pasvarsto moteris.

Atostogoms A. Baranauskienė renkasi savo itin mėgstamą vietą, kurioje yra praleidusi ne vieną džiaugsmingą vasarą: „Labai mėgstu Nidą. Jei nepabūnu ten bent savaitę per metus, tai reiškia, kad atostogų nebuvo.“

Šiuo metu moteris studijuoja Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitete turizmą. Su bendraamžiais keliauja po Lietuvą, lanko paskaitas. Baigusi šias studijas, ji ketina nesustoti ir dar kelerius metus gilintis į sveikatos mokslus.
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Asmenybės

nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.
nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?

Statybunaujienos.lt » Asmenybės