2024 kovo 29 d. penktadienis, 16:26
Reklama  |  facebook

A. Vaitkevičius: svarbu būti atsakingam už duotą žodį ir tesėti pažadą

Viktorija MITKUTĖ      2016-01-22 06:30
Būtent tokio principo visuomet laikosi jau dvidešimt metų bendrovei „Sistela“ vadovaujantis Albinas Vaitkevičius, kartą surizikavęs ir „kaip stovi“ nėręs iš valdiško darbo į verslą.
nuotrauka
A. Vaitkevičius: Visi mūsų leidiniai, kainynai, normatyvinė bazė – rekomendacijos. Jeigu jų nereikėtų – niekas už juos pinigų nemokėtų. A. Vaitkevičiaus asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Sistela, UAB
Ekonominės kibernetikos specialistas, vadovaujantis statybos kainodaros bei sąmatinių skaičiavimų srityje besispecializuojančiai įmonei, įsitikinęs, kad, techninės ir programinės įrangos progresas negailestingai laužo nusistovėjusią tvarką statybos ekonomikoje, ruošiant sąmatinę dokumentaciją bei apdorojant informaciją.

Nauji šiuolaikiniai techniniai ir programiniai sprendiniai, visapusiška informacinė bazė ir galimybė bendrauti visiems statybos proceso dalyviams elektroninėje erdvėje – tai sąlygos, kurių kasdienis vystymas ir optimizavimas yra sudėtinė vieningos grandinės, besidriekiančios į statybos proceso informacinį modeliavimą (BIM), dalis.

Jaunam pradėti lengviau

Nors pats verslo ėmėsi jau įkopęs į ketvirtą dešimtį, iš Jonavos kilęs A. Vaitkevičius teigia, kad jaunesniam – kol drąsos daugiau, o patirties mažiau – pradėti verslą lengviau.

„Verslą pradėti jaunystėje yra lengva. Vėliau sunkiau, nes kyla įvairių apmąstymų: kuo daugiau išmanai, tuo geriau supranti, kad rizikuoji. Ir daug kuo rizikuoji. Manyčiau, kad 30 metų yra riba – arba pradėjai verslą, arba jau nepradėk. O sunkumų visuomet bus“, – sako jau dvidešimt metų sėkmingai veikiančios bendrovės „Sistela“ savininkas ir direktorius.

Tiesa, jam pačiam kuriant įmonę, patirties šioje srityje tikrai netrūko. Kas yra statybų aikštelė, A. Vaitkevičius patyrė jau paauglystėje – kol kiti bendraamžiai vasarą ilsėdavosi ar tinginiaudavo, jis darbuodavosi statybose kartu su tėvu. Sunku pasakyti, kiek įtakos tai turėjo renkantis profesiją, bet jau tuomet susiformavo jo pagarba šios taikios profesijos žmonėms.

O vėliau gyvenimas susiklostė taip, kad jam, VU ekonominės kibernetikos specialybės studentui, priešdiplominę praktiką teko atlikti tuometės Statybos ministerijos skaičiavimo centre. Statybos ekonomikos analizės bei modeliavimo metodus nagrinėjo ir savo diplominiame darbe, o baigęs studijas 1980 metais p. Albinas ir įsidarbino tame pačiame Skaičiavimo centre. Nuo pat pirmųjų dienų jo darbas buvo susijęs su statybos sąmatų bei normatyvinės bazės rengimu.

Tuo metu paprasčiausias kalkuliatorius jau buvo pažangus skaičiavimo įrankis, tad į modernesnės skaičiavimo technikos panaudojimą sprendžiant statybos inžinerinio parengimo klausimus buvo žiūrima rezervuotai ir ne visiems statybos srityje dirbantiems specialistams buvo priimtina ja naudotis. Tačiau A. Vaitkevičius, dirbdamas Skaičiavimo centre, patyrė visą skaičiavimo technikos raidą – nuo didžiųjų ESM EC iki personalinių kompiuterių.

„Dabar, kai žmogus po ranka turi kompiuterį ir planšetę ir čia pat mato skaičiavimo rezultatus, jau sunku būtų suprasti, kad buvo laikai, kai skaičiavimus reikėdavo užsakyti iš anksto ir tik po kelių dienų pamatydavai rezultatus. Be to, tada mes dažnai turėjome įrodinėti statybininkams, įtikinti juos, kad pažangūs skaičiavimo metodai atneš jiems naudos – kad ne viską reikia skaičiuoti popieriuje“, – prisimena modernaus sąmatų skaičiavimo priešaušrį A. Vaitkevičius.

Jis pasakoja, kad Skaičiavimo centras buvo vienas iš šio sektoriaus lyderių visoje Sovietų Sąjungoje. Sprendžiant su sąmatomis susijusius klausimus, jo specialistams teko daug dirbti su Maskvos ekonomikos ir kitais tuometės SSSR institutais, padėti diegti gerąją praktiką kitose respublikose.

Nemažai užsakymų lietuviai atliko ir sąjunginės statybos ministerijos užsakymu. Jau tuomet jie rengė programas, skirtas skaičiuoti sąmatas, formuoti įkainius, diegė įvairius skaičiavimo technikos panaudojimo statybos parenrimui sprendinius. A. Vaitkevičius, kaip ir jo kolegos, neretai vykdavo į Maskvą, Jaroslavlį ir kitus SSSR miestus skaityti pranešimų bei dalyvauti parodose. Taigi, pasak jo, Lietuva „nuo tų laikų pirmavo diegiant aukštąsias technologijas, nes to, ką darėme mes, nedarė nė viena kita sovietinė respublika“.

Kartu lietuvaičiai ir patys kaupė patirtį, kuri vėliau pravertė tobulinant sąmatų sudarymo principus, rengiant normatyvinę bazę bei pritaikant sprendinius skaičiavimo technikos galimybėms. O sovietmečiui artėjant į pabaigą, vilniečių sukurtas projektas – su sąmatomis susietos automatizuoto valdymo sistemos bei jų diegimo statybose valdymas – pelnė sąjunginės Liaudies ūkio pasiekimų parodos aukso medalį.

„Tuo metu man, vos kelerius metus dirbančiam jaunam specialistui, tai buvo didelis įvertinimas. Bet didžiausią džiaugsmą patirdavau, kai matydavau, kad parengtas projektas, programos ar skaičiavimai atneša naudą“, – atvirauja A.Vaitkevičius, kartu su kolegomis ir projektavęs bei kūręs šias sistemas.

Surizikavo ir išėjo „kaip stovi“

Pasakodamas, kaip gimė sumanymas imtis savo verslo, A. Vaitkevičius mintimis grįžta į pirmuosius nepriklausomybės metus, kai pasikeitus santvarkai viskas keitėsi iš esmės. O pereinant nuo planinės prie rinkos ekonomikos, keitėsi ir statybos kainodara.

„Iki Nepriklausomybės turėjome sukurtą centralizuotą bazę, buvo nustatyti ir patvirtinti įkainiai, kurie nesikeisdavo dešimtmečiais, bet po 1990-ųjų ėmė veikti visai kiti dėsniai, o pereinant prie rinkos ekonomikos, statybos kainodaroje palaipsniui mažėjo, o galiausiai visai neliko valstybinio reguliavimo. Ir visa iki tol parengta bei sukaupta informacija tapo beveik nereikalinga“, – prisimena UAB „Sistela“ vadovas.

Ekonominiai sunkumai, privatizavimo ypatumai, komercija, nevaržomos rinkos lūkesčiai ir daugelis kitų aktualijų nustūmė statybos sąmatų klausimus į antrą planą. Nedaug kas tuomet vertino sukauptas žinias ir siekė išlaikyti patirtį turinčius specialistus, o investuoti į intelektualų turtą buvo nemadinga.

Anot A. Vaitkevičiaus, pereinamasis laikotarpis, kai vyko spartūs ekonomikos pokyčiai, buvo ypatingas: „daryti verslą“ ir greitai uždirbti buvo galima kuo nors prekiaujant ar ėmusis kokios nors kitos veiklos, bet suprantančių, kad informacija gali būti vertinga prekė, buvo nedaug. Dar mažiau buvo tikinčių, kad iš tokio verslo galima gyventi. Tačiau ne vienerius metus kartu Skaičiavimo centre dirbę bendraminčiai po to, kai šis centras buvo privatizuotas ir buvusią pagrindinę jo veiklą pakeitė kita, norėjo ir toliau daryti tai, ką mokėjo geriausiai – kurti lietuviškas sąmatas.

„Mes išėjome „kaip stovime“ ir surizikavome. Pinigų investicijoms pasiskolinome ir pradėjome veiklą. Įmonės branduolį sudarė buvę kolegos, dirbę Skaičiavimo centre. Daug kas netikėjo, kad mums pasiseks, todėl esame dėkingi Algirdui Vapšiui, tuomečiam Statybos ministerijos vadovui, už paskatinimą išlaikyti informacinį „turtą“ ir specialistus bei moralinį palaikymą“, – bendrovės steigimo aplinkybes prisimena pašnekovas.

Būtent jis, pasakoja p. Albinas, buvo vienas iš tų, kurie suprato, kad negalima išbarstyti sukauptų žinių ir įdirbio, negalima tiesiog išmesti senų žinynų, specializuotų leidinių bibliotekų, ir skatino tuo pasinaudojant kurti savą, Lietuvos statybų sektoriaus normatyvinę bazę, lietuviškas sąmatas.

„Kurti dabar, nes vėliau tai, ką specialistai sukaupė, bus išbarstyta ir jau sunkiai besurenkama. Taigi analizavome rinkos poreikius ir po truputį sukūrėme tą „Sistelą“, – sako jis.

A. Vaitkevičius pripažįsta: nei tada, nei dabar ypatingos konkurencijos rengiant normatyvus ir kainynus nejautė, nes „ne visiems priimtinas rutininis darbas prie stalo, rinkti informaciją, daryti apibendrinimus ir ilgai laukti rezultatų“. Ir veiklos rizika visuomet buvo didelė, o pirmieji keleri metai tikrai nelengvi – teko pamiršti ir išeigines, ir atostogas, o uždarbiu taip pat negalima buvo pasigirti. Todėl p. Albinas sako esąs dėkingas šeimai, kuri suprato ir visada palaikė jo siekį kurti verslą. 

Svarstydamas, kas lėmė, kad verslas nuo pat pradžių klostosi sėkmingai, jis sako, jog tai didžiąja dalimi priklauso nuo kolektyvo: „Džiaugiuosi, kad komandinė dvasia, tarpusavio kompromisai ir bendri tikslai, kurie vienijo mus nuo pat pradžių, išliko per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį. Per dvidešimt „Sistela“ veiklos metų pasikeitė tik nedidelė dalis darbuotojų, o šiuos pasikeitimus lėmė objektyvios priežastys. Bet nebuvo nė vieno kolektyvą palikusio su blogais prisiminimais.“

Visi kartu išgyveno ir sunkmetį. Tiesa, juokauja pašnekovas, jiems, ekonomistams, įpratusiems prognozuoti, tikriausiai buvo šiek tiek lengviau negu kitiems – nors prognozės negali būti tikslios 100 procentų, p. Albinas sako visada žinojęs, kad „jeigu neprotingai planuosi, išlaidausi – kiekviena krizė bus neišgyvenama“. Bet jei esi sukaupęs šiokią tokią atsargą, be reikalo nerizikuoji, nepasikliauji vien skolintomis lėšomis, visada galėsi subalansuoti biudžetą ir neįkristi į krizinio laikotarpio duobę.

Nuo popierinių žinynų iki programinės įrangos

Informacijos paieška ir analizė, pastebi A. Vaitkevičius, – daug laiko atimantis darbas. Todėl ilgainiui statybininkai ir projektuotojai pajuto, kad jiems patogu, kai šį darbą atlieka kiti, o jiems operatyviai teikia tinkamai parengtą informaciją. Taip žingsnis po žingsnio, analizuodami statybininkų veiklos ypatumus, informacijos srautus, rinkoje atsirandančius naujus produktus, įrankius, mechanizmus, analizuodami besikeičiančias darbų technologijas jo vadovaujami specialistai parengė pirmuosius informacinius katalogus, kainynus, sąnaudų normatyvus.

Tačiau lygindamas pirmuosius UAB „Sistela“ leidinius su vėlesniais, bendrovės vadovas atvirai sako, kad pirmieji jų išleisti žinynai šiomis dienomis atrodytų nepakankamai informatyvūs ir gana siauros apimties. Kita vertus, daugelis tų, kuriems jie buvo skirti, ir kurie naudojosi leidiniuose sukaupta informacija, juos ilgą laiką vertino skeptiškai.

„Bet svarbiausia, kad tokie informaciniai leidiniai atsirado ir pamažu tapo reikalinga preke, – prisimindamas verslo pradžią sako A. Vaitkevičius ir pabrėžia, kad jų informaciniai produktai palyginti greitai rado savo vietą rinkoje. – Taip pat iš dalies buvo užpildyta informacinė spraga ir sukurti šiandieninės statybos sąmatos sudarymo pagrindai bei statybos kainodaros principai, kurie pagrįsti resursų sąnaudų metodu. Šiuo metu jie yra suderinti ir su verslo apskaitos standartais.“

Dabar bendrovė jau yra išleidusi daugiau kaip šimtą specializuotų leidinių, kuriuos galima būtų sugrupuoti į seriją knygų „Darbo medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvai”, apimančių sąnaudų kalkuliacijas bendriesiems ir specialiesiems statybos ir remonto darbams, ir seriją kainynų, atspindinčių tam tikro laikotarpio statybos resursų, darbų, statinių, statinių grupių skaičiuojamąsias kainas.

„Mes nuolat renkame informaciją apie kainas rinkoje, analizuojame darbų technologijas, rengiame darbų aprašymus bei normatyvus, kuriuose apskaičiuotos ir apibendrintos darbų ir medžiagų normos, darbų trukmė, mechanizmų panaudojimo trukmė darbo vienetui, leidžiame knygas, žinynus, kitus leidinius statybininkams, projektuotojams, užsakovams. Rengdami medžiagą, visada stengiamės išlikti nepriklausomais, nes manome, kad bet kokie „užsakomieji darbai“ gali pakenkti informacijos objektyvumui“, – aiškina A. Vaitkevičius.

Pasak pašnekovo, „būtų nepateisinama nepritaikyti sukauptos informacijos modernioms šiuolaikinėms technologijoms“. UAB „Sistela” sukurtas kompiuterines programas gerai žino daugelis šalies statybos ir projektavimo įmonių. Bendrovės sukurtomis programomis statybos ir remonto darbų sąmatų skaičiavimams, tikrinimui, ekpertiniams vertinimams mielai naudojasi gerokai per tūkstantis „Sistelos“ klientų. Įmonės parengtas programas su informacinėmis bei normatyvinėmis duomenų bazėmis, rekomendacijomis statybos sąmatų sudarymui bei kainų apskaičiavimams savo mokymo programose naudoja ir nemažai Lietuvos mokymo įstaigų.

Pripažįsta – vadinasi, reikalingi

Pagrindinė bendrovės „Sistela“ veiklos kryptis išliko nepakitusi nuo pat pradžių – tai statybos kainodaros klausimai bei sąmatiniai skaičiavimai. Šiuo metu bendrovė yra atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė atlikti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rengimo srityse.

Šiandien „Sistela“ gali pasiūlyti ne tik taikomąsias programas, bet ir kompleksinius sprendinius – darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvus, periodiškai rengiamus bei aktualizuojamus kainynus statybos darbų sąmatų sudarymui, atsiskaitymų už atliktus darbus dokumentų rengimui, statybos darbų kainos ekspertizei, nekilnojamojo turto vertinimui, investicijų planavimui, daugiabučių gyvenamųjų namų administravimui ir priežiūrai.

Sukaupta ir susisteminta išsami duomenų bazė apie statybines medžiagas, mechanizmus, darbo jėgos kainų statistiką leidžia atlikti įvairius palyginamuosius kainų skaičiavimus, analizuoti kainų dinamiką, vertinti ir prognozuoti statybos kainų pokyčius kintant statybos resursų kainoms, parengti siūlymus dėl statybos darbų skaičiuojamųjų kainų pagrįstumo.

„Mūsų sudarytos duomenų bazės pakanka, norint sudaryti statybos darbų sąmatą, tačiau siekiant kvalifikuotai ir pagrįstai planuoti statybos išteklius, valdyti sąnaudas, pirkimus ir nurašymus, rangovų atliekamų darbų specifika dažnai reikalauja tikslesnio darbų sąnaudų kalkuliavimo, konkrečių sąlygų ir aplinkybių įvertinimo. Todėl, atlikdami individualius darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų kalkuliacijų skaičiavimus, mes tiesiogiai bendraujame su gamintojais, rangovais bei projektuotojais, įvertiname konkrečias atliekamų darbų technologijas, produktus bei kitus ypatumus“, – aiškina A. Vaitkevičius.

Programos, normatyvinė ir informacinė bazė nuolat kinta, todėl darbo niekuomet nesumažėja ir atokvėpio viduržiemy jų darbe nebūna: reikia sukaupti ir apibendrinti informaciją bei atlikti rinkos analizę du kartus per metus (spalio ir kovo mėnesiais) leidžiamiems kainynams, atnaujinti duomenis kompiuterinių programų naudotojams. Todėl, sako p. Albinas, vos baigus rengti medžiagą vienam leidiniui, reikia imtis kito. Be to, reikia nuolat analizuoti rinkos poreikius ir laiku pasiūlyti atitinkamą produktą. Pavyzdžiui, prasidėjus intensyviam pastatų modernizavimui UAB „Sistela“ ėmė rengti šiems darbams pritaikytus normatyvus projektų rengėjams ir statybininkams.

„Visi mūsų leidiniai, kainynai, normatyvinė bazė – rekomendacijos. Jais naudotis neprivaloma. Bet naudojasi. Vadinasi, pripažįsta, kad mes naudingi. Tai – pagrindinis kriterijus, kad mūsų darbas reikalingas. Juk jeigu tos mūsų informacinės bazės nereikėtų arba jei medžiaga būtų parengta netinkamai, niekas už ją pinigų nemokėtų ir jos nepirktų“, – sako pašnekovas.

Į klausimą, kada jis pats suprato, kad buvo teisus, kai nepaisant skeptikų nusprendė kurti tokio pobūdžio įmonę, UAB „Sistela“ direktorius atsako, jog suvokimas atėjo palaipsniui. Kai jauna įmonė tik pradėjo dalyvauti parodoje „Resta“, daugelis prieidavo paprasčiausiai leidinių pavartyti ir pasidomėti, ką gi jie pristato. Bet vėlesniais metais vis daugėjo prieinančių pabendrauti dalykiškai – besidominčių, ką naujo bendrovė parengė, siūlančių, ką dar būtų galima įtraukti į jos leidinius, kuo papildyti duomenų bazę ar pasitarti, kokios naudos iš siūlomos informacijos būtų galima „išspausti“.

Kita vertus, netrūksta ir kritikų. Vieniems priimtina, kad viešai yra deklaruojamos kainų ribos, kitiems toks viešumas, leidžiantis palyginti kainas, atrodo pernelyg didelis. Treti apskritai linkę nedetalizuoti kainos sudėties, nenurodyti, kokie darbai įskaičiuoti ir kiek kainuoja medžiagos. Todėl A. Vaitkevičius nesistebi, kad į bendrovę pasikonsultuoti nešini sąmata ateina ir gyventojai: kaina parašyta, bet jiems neaišku, kokius darbus už tą sumą numatyta atlikti ir kokia jų apimtis – nurodyti tik skaičiai, kiek už remontą ar statybos darbus reikės sumokėti.

Bendrovės vadovas prisipažįsta girdėjęs priekaištų ir dėl to, kad kartais kainynuose nurodytos labai aukštos kainos. Tačiau, aiškina jis, kainynuose apibendrintos visos teoriškai galimos patirti išlaidos ir atspindima viršutinė kainos riba. Jei ji peržengta, galbūt reikėtų susimąstyti, ar tikrai viskas teisingai apskaičiuota, ar kur nors nesidubliuoja tie patys darbai.

„Gal rangovas sugebės įsigyti medžiagas pigiau, gal pasinaudos prekybininkų nuolaidomis, galbūt nereikės kokių nors pridėtinių išlaidų ar bus planuojamas mažesnis pelnas, ir kaina bus mažesnė, bet rengdami rekomendacijas kainyne mes stengiamės įvertinti visas teoriškai galimas išlaidas įskaitant mokesčius, ir numatyti tam tikrą pelną rangovui. Būtų klaidinga manyti ir planuoti, kad darbai turi būti atliekami už savikainą. Turi būti sudaryta galimybė kiekvienam rangovui užsidirbti lėšų plėtrai, o ne reikalauti dirbti ties bankroto riba ir rizikuoti, kad rytoj tos įmonės gali nelikti, ir nebus kam vykdyti garantinių įsipareigojimų“, – aiškina A. Vaitkevičius.

BIM – akivaizdi pažanga

Pasak pašnekovo, statybos skaitmenizavimas ir perėjimas prie statinių informacinio modeliavimo (BIM) – dar vienas iššūkis, kurį bendrovei teks įveikti. Tačiau kartu tai tiesiog kitas proceso, kai senas technologijas keičia naujos, etapas: kaip kadaise kalkuliatorius pakeitė EC serijos skaičiavimo mašinos, jas – asmeniniai kompiuteriai, o projekto brėžinius plokštumoje – 3D vaizdai, taip dabar reikės adaptuoti visą sukauptą duomenų bazę ir žinynus bei pritaikyti juos darbui vieningoje skaitmeninėje aplinkoje.

BIM – tai naujas informacijos transformavimo etapas, sako UAB „Sistela“ vadovas, pripažįstantis, kad norint perprasti naujus projektuotojų ir statybininkų poreikius, ir jiems reikia naujų žinių.

„Tam jau ruošiamės ir tikimės pasiūlyti rinkai patrauklų produktą, kuris taps sudėtine BIM dalimi. Akivaizdu, kad dirbant BIM aplinkoje, projekto sėkmė bus užtikrinta tik tuomet, kai jį rengs ne pavieniai asmenys, komunikuodami tik tada, kai reikia derinti užbaigtą darbų etapą, bet kai projektą, dirbdami vienoje komandoje, rengs projektuotojai, užsakovai, rangovai ir tiekėjai, ekonomistai ir darbų organizatoriai. Tuomet visus klausimus bus galima spręsti iš karto, įvertinant realias galimybes, pasirenkant optimalias technologijas bei aiškiai planuojant ekonominius rezultatus. Net geriausias projektuotojas ar bet kuris kitas specialistas vienas negali užtikrinti optimalaus statybos planavimo, produktų parinkimo ir apskaičiuoti viso objekto gyvavimo ciklo sąnaudų. Todėl BIM – tai iššūkis, kurį įveikti teks visiems kartu“, – įsitikinęs „Sistela“ vadovas.

Jis neprognozuoja, kiek laiko praeis, kol visi nauji statiniai bus projektuojami BIM aplinkoje, tačiau sako be išlygų pritariantis statybų sektoriaus skaitmenizavimui, nes tai akivaizdi pažanga. O prabilęs apie konkrečius darbus, kurie laukia pusantros dešimties jo vadovaujamų specialistų, p. Albinas sako, kad visoje sistemoje jie bus labai reikalingas „informacijos sraigtelis“, nes kai yra aprašyti darbai, darbų sudėtys, aprašytos technologijos, pagrįsta numatoma darbų atlikimo trukmė, ženkliai lengvesnis tampa darbų organizavimas ir planavimas.

Pasak pašnekovo, kuriant pagrindus BIM funkcionavimui „darbų užteks ne metams ir ne dviem, nes technologinių sprendinių reikės parengti daug; gal teks ir duomenis kitaip grupuoti, kad atitiktų statinio konstrukcijas ir jo skirstymą į dalis bei etapus, ir programinę įrangą pertvarkyti“, bet visa tai įveikiama.

„Visada taip buvo – viena keičiasi ir skatina keistis, judėti į priekį kita. Keičiasi technika ir nebetinka senosios programos, o nauji poreikiai informacijai skatina naujų programų kūrimą. Ir tai yra pagrindinis pažangos variklis“, – apibendrina A. Vaitkevičius.

Pasakei – turi padaryti

UAB „Sistela“ vadovas teigia, kad įmonės sėkmę lemia didžiulę patirtį sukaupęs stabilus kolektyvas. Ir senbuvius, ir juos pakeitusius jaunosios kartos atstovus A. Vaitkevičius vertina ne tik už žinias. Pasak jo, kai kolektyvas nedidelis ir kiekvienas atsakingas už savo sritį, labai svarbu pasitikėti vienas kitu ir vykdyti tai, ką pažadėjai.

„Aš pats laikausi principo: jei davei žodį, turi jo laikytis – nebūtinai raštu, yra žodžiai, kurių privalai laikytis. Nėra lengva iš manęs kokį nors pažadą išpešti, bet jeigu jau pasakiau, turiu įvykdyti. Trūks plyš turiu padaryti. O be pasitikėjimo vienas kitu nepasieksime norimų rezultatų. Jei jau priėmei į darbą, turi tuo žmogumi pasitikėti ir leisti jam savarankiškai dirbti. Pasitikėk, ir rezultatai nenuvils“, – sėkmingo vadovavimo įmonei paslaptį atskleidžia pašnekovas.

Apie darbą valandų valandas galintis kalbėti UAB „Sistela“ vadovas, išgirdęs klausimą apie laisvalaikį, staiga tampa neįprastai tylus. Po ilgokos pauzės atsargiai prisipažįsta: pomėgiams laiko nelieka, o svajonių atostogos būtų tokios, kai galėtų paprasčiausiai ilgiau pabūti namuose.
Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos