2018 lapkričio 18 d. sekmadienis, 20:36
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Architektas ir dizaineris Vytautas Puzeras pasirūpino, kad vilniečiai prie upės turėtų kur atsisėsti  6 Fotogalerija

2014-05-30 07:31
Vytautas Puzeras – vienas įvairiapusiškiausių Lietuvos dizainerių. Nuolat skubantis, vos prieš kelias savaites savo apdovanojimų lentyną papildęs LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštu, Vytautas spėja kurti ne tik baldus, šviestuvus ir interjerus. Nors daugiau nei tūkstantis pagrindinės „Swedbank“ būstinės darbuotojų kiekvieną savo darbo dieną praleidžia prie jo projektuotų baldų ir sunkiai rastume dizainerių, galinčių pasigirti, kad jo kurtais baldais pusmetį naudojosi Europos Komisijos vadovai, daugiausiai džiaugsmo Vytautui Puzerui teikia visuomeniniai projektai. Jo iniciatyva Neries pakrantės Vilniuje nusėtos spalvingomis „Upės korio“ kėdutėmis, o Naisiuose jau trečius metus vystomas Baltų dievų parko projektas.
nuotrauka
Vytautas Puzeras pasirūpino, kad vilniečiai turėtų kur patogiai atsisėsti prie Neries. Pašnekovo archyvo nuotr.


Išpeikė šviestuvus – pagamino pakuotę

Vytautai, kodėl dizainas? Kas pastūmėjo rinktis šią profesiją?

Dizainą pasirinkau dar mokydamasis M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. 9-oje klasėje reikėjo rinktis specializaciją ir man norėjosi kažko labiau apčiuopiamo ir paliečiamo – nei grafika, tapyba ar skulptūra. Norėjosi aiškesnės ir grynesnės veiklos. Į menų gimnaziją papuoliau beveik atsitiktinai – šeimoje menininkų nebuvo, tačiau buvęs klasės draugas, perėjęs mokytis į „čiurlionkę“ vis pasakodavo, kaip ten įdomu, kokia nereali ten atmosfera. Taip pradėjau piešti, rinkti balus ir įstojau į 7-ą gimnazijos klasę. Skirtumas tarp M.K.Čiurlionio gimnazijos ir įprastos mokyklos buvo toks didelis, kaip tarp profesinės mokyklos ir universiteto. Nuolat supo aplinka, kurioje kuriamas menas, muzika, šokis. Menų gimnazija man buvo lyg didžiulė avansinė dovana, ten atradau ir save, ir savo kelią. Nežinia kuo būčiau tapęs, jei ne gimnazija, gal automobilių sportas būtų įtraukęs – kai pradėjau mokytis menų, teko rinktis tarp jų ir kartingų, kuriuos lankiau ne vienus metus.

Ar taip niekada ir nesuabejojote dėl savo pasirinkimo?

Ne. Jau gimnazijoje pradėjau eiti link konkrečių formų, atsirado noras interjere pritaikyti gamtos elementus. Kai 12-oje klasėje reikėjo rengti diplominį darbą, sumąsčiau kurti šviestuvus iš šaknų. Žiemą kartu su tėvu važiavome į Neringą rinkti išgarintų šaknų, susiradau kavinę netoli gimnazijos, kuri sutiko, kad jų erdvėse realizuočiau projektą. Deja, kai šviestuvai jau buvo pagaminti, mokytojams pasirodė, kad man per anksti tokiais projektais užsiimti, kad „atvėsintų“, darbą įvertino 3-tu dešimtbalėje sistemoje. Per pusantro mėnesio teko sukurti pakuočių seriją klasiokės tėvų į Prancūziją eksportuojamiems keramikos gaminiams – šįkart diplominis darbas jau buvo įvertintas labai gerai.

Su "Narbutas ir Ko" - jau 20 metų

Netrukus tarp Jūsų kūrinių atsirado ir baldai, ar nekilo mintis specializuotis tik juos ir kuriant?

Taip išėjo, kad nuo pat pradžios mane įtraukė visas spektras dizaino darbų. Studijuodamas dirbau reklamos įmonėje, dar besimokant pirmame kurse sukūriau vaikišką kėdutę, laimėjusią apdovanojimą. Beruošiant kėdutes konkursui Japonijoje dėstytojas pamatė, kaip pilstau karštą vandenį ant faneros ir ją lankstau, šiai vis pokšint ir triokšint. Dėstytojo dėka vaikiškus baldus pamatęs „Narbutas ir Ko“ cecho vadovas pasiūlė pagaminti prototipą konkursui. 1994 m. pirmą kartą su „Narbutas ir Ko“ dalyvavau parodoje „Baldai. Medis. Technologijos.“ – taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas, besitęsiantis iki šiol. Bakalauro darbą gyniausi jau su realiai pardavinėjama biuro baldų sistema „Ovum“, vėliau sekė įvairūs kėdžių projektai. Kai reikėjo gintis magistro darbą, sukūriau namų biuro sistemą – tuomet maniau, kad darbas namuose tampa labai aktualiu klausimu ir siekiau rasti sprendimą, kaip suderinti namų ir darbo aplinkas. Negaliu savęs vadinti vienos srities dizaineriu. Pradėjau nuo baldų, tačiau man patinka erdvės visuma: baldai, interjeras, architektūra. Taip atsirado ir visuomeniniai projektai, tokie kaip „Upės korio“ kėdutės ar Baltų dievų parkas Naisiuose.

Esate pelnęs ne vieną apdovanojimą, kuriuo savo kūriniu pats labiausiai didžiuojatės?

Smagiausia, kai gautas diplomas sutampa su pardavimu – man patinka kurti unikalius produktus, kurie gali būti vartojami masiškai. Pirmąjį apdovanojimą pelnė kėdžių sistema, sukurta dar 1998 m., antra kėdžių sistema „Verso“, kurią sukūriau 2002 m., gaminama ir sėkmingai parduodama iki šiol, po visą pasaulį jau virš 300 000 kėdžių pasklidę. Apdovanojimų gauta ir už biuro interjerus – man smagu progresuoti nuo baldų į pastatus, jų erdvę, kuriant nepakanka mąstyti siaurai. Geriausias to pavyzdys – „Swedbank“ pagrindinė būstinė Vilniuje, kur baldų sprendimus nuo sekretorės iki valdybos pirmininko darbo vietos pavyko sėkmingai integruoti į pastato architektūros stilistiką.

Kaip gimsta idėjos?

Mane įkvepia aplinka. Jaučiu jos dvelksmą, kartais pati pirma pagauta mintis ar niuansas virsta kūriniu. Pavyzdžiui, „Corio“ šviestuvai atsirado netrukus po to, kai pirmą kartą kopinėjau medų. Įkvėpimas atėjo labai greitai, projektas gimė per vieną vakarą. Mane įkvepia gamtos elementai, kad ir korys – viena tobuliausių geometrinių formų, kuri lengvai adaptuojasi prie mūsų šiandieninės aplinkos.

Kėdutės - Neries urbanizacijos pradžiai

O kaip atsirado „Upės korys“?

Mėgstu leisti laiką gamtoje, Neries pakrantėmis važinėtis dviračiu. Kartą, prieš 5 metus, pastebėjau, kad vis daugiau žmonių leidžia laiką upės pakrantėse, tačiau atsisėsti nėra kur, kas ant betono, kas ant žolės pritūpęs. Per valandą suskaičiavau apie 80 žmonių ir suvokiau, kad žmonėms reikia ne tik upės, bet ir patogios erdvės leisti laiką paupyje. Per 5 metus kėdučių skaičius pasiekė beveik 400, dalies jų įrengimą finansavau pats, prisidėjo ir verslo įmonės: pirmoji buvo „Zanussi“, kėdutes padovanojusi jaunavedžiams, naujausias 276-ias kėdutes miestiečiams padovanojo „Caparol Lietuva“. Neužtenka vien kalbėti, reikia imtis ir daryti. Man miela matyti kaip žmonės vis iš naujo atranda upę, daugumoje pasaulio miestų vandens telkinys yra traukos objektas, tikiuosi, kad kėdutės taps pradžios tašku Neries urbanizacijai Vilniuje ir sulauksime laiko, kai socialinis gyvenimas jos pakrantėse virte virs. Be to, kad kėdutės išsprendžia sėdėjimo klausimą, „Upės korio“ projekto dėka atgijo ir sovietinės betoninės paupio struktūros. Nežadu sustoti, kėdučių dar labai daug reikia, šis projektas man tapo gyvenimo būdo dalimi.

Papasakokite apie Baltų dievų parką Naisiuose.

Mintis sukurti Baltų dievų parką Naisiuose kilo Ramūnui Karbauskiui. Projektuodamas 1,5 km ilgio muziejų po atviru dangumi pasinėriau į istorines mūsų protėvių kultūros ir tradicijų, mūsų identiteto paieškas. Naisiuose pavyko atkurti tai, kas susiję su mūsų šaknimis, baltiško atgimimo centrą. Muziejuje jau yra įrengtos Saulės ir Ugnies aikštės, Alkos kalnas, daugiau kaip 50 ąžuolinių dievybes įkūnijančių skulptūrų, atsirado simboliai aikščių pavidalu, kurie matomi ir iš kosmoso. Buvę Zubovų dvaro ūkiniai pastatai renovuojami į amatų dirbtuves, Naisiuose atsiras krašto muziejus, centras po truputį tampa kultūros ir amatų atgimimo vieta. Šią vasarą pievoje bus atidaryta „verpstė“ – žolynas, kuriame augs mūsų aplinkai būdingi, bet nepelnytai pamiršti augalai.

"Jaučiuosi esąs baltu"

Jūsų kūryba labai įvairialypė, kaip pats ją apibūdintumėte?

Vienu žodžiu sakant, aš jaučiuosi esąs baltu, man rūpi aplinka, kurioje gyvenu. Kaip dizaineriui, man svarbu aiškiai žinoti, dėl ko visa tai daroma. Tuomet kūrinys ar daiktas gali būti ir spalvingas, ir neutralus, svarbiausia, kad būtų funkcionalu. Mano darbo braižas toks – aiškiai atsakyti į klausimą, ko reikia. Tikiu tuo, kad viskas priklauso nuo minčių, kaip galvosi, taip ir bus. Džiaugiuosi galėdamas kurti ir projektus, iš kurių gyvenu, ir visuomeninius, visiems prieinamus. O lietuviams siūlau neužsikuisti, matyti plačiai ir pirmiausia atrasi save, grįžti prie savo identiteto bei prisiminti savo šaknis. Mus ilgą laiką bandė nutautinti, todėl mums teko dviguba užduotis atgaivinti prarastas tradicijas – o jas prisiminus ir atsakymai, kokius simbolius ar spalvas naudoti, ateis savaime.

Atrodo visą save atiduodate kūrybai, ar lieka laiko sau? Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Priklausomai nuo oro sąlygų laisvą laiką skiriu aktyviam laisvalaikiui. Kai pučia vėjas – buriuoju ar kaituoju, kai vėjo nėra, mėgstu važinėti dviračiu ir dalyvauti varžybose, bėgioti, kartais pėsčiomis nueinu ir 50 kilometrų. Vėjas, erdvė ir vanduo išvalo galvą, tada į krantą grįžtu kaip naujas, be to, vėjas, kaip simbolis, yra informacija, turbūt tada ir prisigaudau idėjų. 

Naudotos pašnekovo asmeninio archyvo nuotraukos.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

kas kur?
2014-05-30 18:39
Puzero projektai tokie įpatingi, kad gerai būtų aiškinamieji prierašai. "man patinka kurti unikalius produktus"
jo
2014-05-30 15:39
as irgi pasigedau prierasu, kas ten yra nuotraukose
Kojoms
2014-05-30 14:28
Kojas dėti į žemiau esančią betono skylę. Visai patogu :)
Kas?
2014-05-30 13:48
Kas yra 11oje nuotraukoje? Labai grazu
KOJOS
2014-05-30 11:12
o kur dėti kojas? :)
Kėdutės
2014-05-30 09:14
Teko matyti ir išbandyti kėdutes prie Neries. Idėja nereali!

Asmenybės

nuotrauka
2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. K...
nuotrauka
2018-10-16 11:48
Niekas nepasiginčys su tuo, kad taisyklingas ir apgalvotas sportas – sveikatos šaltinis. Tačiau sportas naudingas ne vien tik fiziniais aspektais. „Sportas kartu stiprina asmenybės charakterį, lavina analitinio mąstymo, vadovavimo, planavimo, tikslo siekimo gebėjimus. Taip pat stiprinama disciplina,...
nuotrauka
2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatiti...
nuotrauka
2018-07-28 10:39
Liepos 27 dieną mirė architektas Algimantas Nasvytis.
nuotrauka
2018-02-16 08:00
Stepono Kairio (1879–1964), Vasario 16-osios signataro, pavardė šiomis dienomis minima ne kartą: įžymus valstybininkas, socialdemokratijos ideologas, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas ir redaktorius. Bet dažnai pamirštama, kad S. Kairys buvo ne mažiau nusipelnęs pedagogas, inžinierius ir ...
nuotrauka
2018-02-08 14:06
Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa...
nuotrauka
2018-02-01 15:13,      papildyta 2018-02-01 15:49, Papildyta informacija apie atsisveikinimą su velioniu
Architektų bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
nuotrauka
2017-12-20 10:38,      papildyta 2017-12-20 14:50, Papildyta nuotraukomis
Vakar buvo oficialiai pristatyta bendrovės „Montuotojas“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.
nuotrauka
2017-11-06 12:41,      papildyta 2017-11-06 15:10, papildyta nuotraukomis
Jau atspausdinta Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.
nuotrauka
2017-09-15 08:43
Bendrovės „Kortas“ generalinė direktorė Žaneta Overlingienė apdovanota Lietuvos statybininko garbės ženklu. Ženklu, kuris jai įteiktas Statybininkų dienos šventės metu, apdovanojami statybų sektoriaus atstovai už ilgametį atsakingą darbą ir svarų indėlį plėtojant statybos verslą.
nuotrauka
2017-05-12 08:00
Prieš pusmetį Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) pradėjo vadovauti Jonas Gricius. Su naujai paskirtu Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi kalbamės apie jo darbo gaires, aktualijas ir darbo kultūrą.
nuotrauka
2017-05-05 07:00
Vaidas Baltuška prieš 4-erius metus įsidarbino pirmuoju inžinieriumi-konstruktoriumi bendrovėje „Layher Baltic“, kuri Lietuvoje atstovauja pastolių gamintojui „Layher“. Per tuos darbo metus jis sukaupė didžiulę patirtį, tad dabar jo pastebėjimai suprantami ne visiems: neįsigilinusiems į klausimo esm...
nuotrauka
2017-04-29 08:25,      papildyta 2017-05-02 00:00, Papildyta nuotraukomis
Atsakomybių, įsipareigojimų galima imti tik tiek, kiek paneši. Jonas Varkalys, buvęs ilgametis bendrovės „Plungės Jonis“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, dabar – LR Seimo narys, gerai žino, kas vieną dieną gali nutikti, pamynus šią tiesą. Verslą į politiką iškeitęs vyras išmoko tokių g...
nuotrauka
2017-02-08 13:59
Stasys Pakarklis, jo vardu pavadintos individualios įmonės savininkas ir Lietuvos statybos industrijos asociacijos prezidiumo narys, 2016 m. pelnė „Profesijos riterio“ apdovanojimą. Sėkmingą šeimos verslą plėtojantis šiaulietis save vadina tiesiog gelžbetonininku.
nuotrauka
2017-01-25 08:59
Vakar mirė Architektūros riteris, žymus architektūros teoretikas prof. dr. Rimantas Buivydas. Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22, Vilnius), I salėje Lankymas nuo 2017.01.25 (trečiadienis) 13:00 val. Karstas išnešamas 2017.01.26 (ketvirtadienis) 14:00 val. Laidotuvės v...
nuotrauka
2016-12-30 09:39
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Centro kubas“ veiklą pradėjo 1993 metais. Jos teikiamų paslaugų spektras apima visas NT rūšis ir sritis. Nepasiduodama šios įnoringos rinkos bangavimams, ne visada skaidriai konkurencijai, rimtoms krizėms, įmonė ne tik išlaiko lyderio pozicijas, bet ir auga. Pa...
nuotrauka
2016-12-12 12:11
Eidamas 54-sius metus, gruodžio 10 d. Telšiuose mirė Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas Kęstutis Kurlys.
nuotrauka
2016-10-19 11:09
Lietuvos architektų rūmai praneša, kad šiąnakt Lietuva neteko garsaus architekto, Lietuvos architektų rūmų nario Algimanto Kančo (1954-05-22 – 2016-10-19).
nuotrauka
2016-10-14 07:00
Romualdas Tarasevičius (79 m.) – iš tų žmonių, apie kurių gyvenimą vertėtų rašyti ne straipsnį, o knygą. Jis ne tik vadovavo garsiajam respublikiniam „Prammontažo“ trestui, stačiusiam ne vieną respublikinės reikšmės objektą, bet, keičiantis santvarkoms bei kenčiant Sovietų Sąjungos Lietuvai įvestą e...
nuotrauka
2016-10-07 07:00
Mano darbo veikla neatsiejama nuo Pramoninės statybos projektavimo instituto Vilniaus filialo bei Valstybinio projektavimo instituto „Lietuvos statybų projektas“ istorijos. 28-erius metus teko „diriguoti“ gausiam „projektuotojų ansambliui“, dirbti statybos projektavimo vadybos ir teisėkūros srityse,...

Statybunaujienos.lt » Asmenybės

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...