2024 kovo 29 d. penktadienis, 11:19
Reklama  |  facebook

Antanas Katinas: statyti man – didžiausias malonumas

Povilas SABALIAUSKAS      2016-07-29 08:14
Tikriausiai Lietuvos statybos pasaulyje mažai surastume žmonių su tokia patirtimi, kokią turi AB „Montuotojas“ Panevėžio filialo direktorius Antanas Katinas. Nuo pat aštuntojo dešimtmečio pradžios įmonėje dirbantis specialistas sako atsimenantis viską: ir pirmą, ir septintą, ir trisdešimtą objektą, prie kurio teko dirbti.
nuotrauka
„Gali būti du norai: arba garbingai numirti, arba gyventi kuo ilgiau, kad daugiau nudirbtum. Aš renkuosi antrą būdą“, – sako AB „Montuotojas“ Panevėžio filialo direktorius Antanas Katinas. „Montuotojas“ nuotr.


Minimos įmonės
Montuotojas, AB
Lifosa, AB
Akmenės cementas, AB
Per ilgą karjerą pasitaikė visko: ir pakilimų, ir nuopuolių. Teko rizikuoti: ir laimėti, ir pralaimėti. Tačiau, kaip sako A. Katinas, jeigu nori ramaus gyvenimo, be rizikos, į verslą geriau net kojos nekelti.

Meilė iš išskaičiavimo?

Prisimindamas savo karjerą AB „Montuotojas“, A. Katinas juokauja, kad tai buvo savotiška meilė iš išskaičiavimo. Inžinieriaus darbo įmonėje jis juk ėmėsi vadovaudamasis labai praktiniais sumetimais. „Tiesą sakant, sovietiniais laikais žmonės ieškodavo ne šiaip darbo, o darbo, suteikiančio butą. Iki „Montuotojo“ penkerius metus dirbau „Energoremonte“, dvejus – Energetikos institute studijavau aspirantūroje. Tačiau vis jokio buto. Tada nutariau ateiti į statybą ir štai, per tris mėnesius gavau butą. Pamačiau ir tai, kad statyboje darbas labai gyvas. Niekada nedarai to paties. Tai batsiuvys vis siuva batus ir nieko daugiau. Taip dirbant statybos montavimo srityje jau praėjo 45 metai“, – pasakojo pašnekovas.

Ko jau ko, bet darbo statybose anuomet, aštuntojo dešimtmečio pradžioje tikrai netrūko. Tuo metu buvo tokia situacija, kad šalyje labai greitai ir ambicingai buvo plečiamas pramonės gamyklų tinklas. „Daugybė žmonių kėlėsi gyventi iš kaimo į miestą. Ir butas atrodė lyg koks stebuklas. Mane jis labai viliojo. Aišku, „Energoremonte“ darbas irgi buvo labai dinamiškas. Važinėdavome po visa tuometinę Sovietų Sąjungą. Kompanijoje buvo apie tris tūkstančius žmonių. Daugiausiai remontavome energetinius objektus. Todėl „Montuotojo“ veikla buvo pakankamai panaši. Tiesiog tekdavo keliauti paskui projektus po visą Sąjungą“, – prisimena A. Katinas.

AB „Lifosa“ gatavos produkcijos fasavimo linija, 2012 m.

Labai greitai jis tvirtai įleido šaknis įmonėje „Montuotojas“. Darbas darbą vijo. Teko garbė ir galimybė tiesiogiai prisidėti prie iki šiol visoje šalyje žinomų pramonės objektų atsiradimo. „Aš viską atsimenu. Ir pirmą objektą, ir vidurinį, ir paskutinį. Atsimenu Kėdainių cukraus fabriko, Panevėžio „Ekrano“, Panevėžio kompresoriaus statybas. Visi tie objektai pradėti statyti maždaug tuo metu, kai aš pradėjau dirbti. Taip ir Panevėžyje atsidūriau. Mes ten buvome perkelti, nes tuo metu miestas labai smarkiai plėtėsi. Ir atėjom ne į kokį plyną lauką. Įmonėje jau dirbo apie du šimtai žmonių, o aš tapau vyriausiuoju inžinieriumi“, – dėstė „Montuotojo“ Panevėžio filialo vadovas.

Apie naivius ir sunkius laikus

Taip dirbant ėjo metai. Ritmas visiškai pasikeitė, kai pagaliau atėjo Nepriklausomybė. Staiga „Montuotojas“ atsidūrė visai kitokioje – kapitalistinėje – aplinkoje, kurioje teko daug dalykų išmokti iš naujo.

„Tas laikotarpis buvo labai sunkus. Juk prapuolė visas finansavimas. Prasidėjo bankrotų banga – nebuvo darbų. Teko jų intensyviai ieškotis. Buvome suradę Kaliningrade, kur dirbome iki užsidarė sienos. Vėliau prasidėjo Būtingės terminalo statybos. Buvo sunku, bet tie projektai leido verstis ir išgyvenome“, – teigė A. Katinas.

Jis pripažįsta, kad anuomet, pačioje Lietuvos aušroje, lietuviai į viską žvelgė labai idealistiškai. Atrodė, kad tuojau pat bus nugriauti ištisi kalnai. Realybė, žinoma, buvo gerokai sudėtingesnė, ir prie jos reikėjo prisitaikyti.

„Tuo metu įstatymai ir realybė smarkiai prasilenkė. Tada lyg Lenino prisakyti norėjome seną sugriauti ir pastatyti nauja. Taip neišėjo. Visi galvojo, kad mums Europa čia viską duos už dyką. Net ir rusai taip galvojo. Atsimenu, kai tada dirbome Kaliningrade, jie mums sakė, kad dabar prasigyvensim, o moterys, net juokaudamos, prašė priimti Kaliningradą į Lietuvos sudėtį. Buvo nemažai naivumo. Kažkodėl galvojom, kad mes Europai baisiai reikalingi. Tačiau tiek mes jiems ir tebuvom reikalingi. Jie į mus žiūrėjo kaip į dar vieną rinką ir atėjo čia tiesiog verslo daryti, o ne labdaros dalyti“, – kalbėjo pašnekovas.

Konkurencija itin arši

Fosfato gamybos technologinė linija, 2013 m.

Verslas yra savotiškos džiunglės, kuriose išlieka tik patys stipriausieji. Tenka kovoti. Gerai bent tai, kad ta kova turi tam tikras taisykles. Tiesa, net ir tai ne visada buvo tiesa. „Konkurencinė kova šiais laikais yra negailestinga. Žinoma, situacija jau nepalyginamai geresnė. Tą kovą dabar reguliuoja valstybė, o ne berniukai iš po tiltų. Taigi kova bent jau civilizuota. Joje svarbiausiu uždaviniu tampa sugebėjimas nuolatos kelti darbo našumą, diegti naują techniką. Tam reikia investicijų. Tačiau tik taip galėsi konkuruoti su užsienio kompanijomis, juk dirbame ir prie projektų užsienyje“, – sako „Montuotojo“ Panevėžio filialo direktorius.

Anot jo, šiandien bene viską nulemia gebėjimas gerai skaičiuoti. Jeigu pavyksta surasti sprendimą, kaip bent šiek tiek sumažinti savikainą, galima tikėtis sėkmės. Tačiau taip pat ir kokybės reikalavimai itin dideli. Čia ir slypi pats didžiausias iššūkis. Kaip suderinti kokybę ir mažą kainą? Kartais tai tiesiog neįmanoma. Todėl, saugodamas reputaciją, „Montuotojas“ net ir nesiima projektų, kuriuose reikalaujama neįmanomo. Versle tiesiog daug sudėtingų sprendimų. Tačiau juos lengviau priimti, kai yra kolegos, kuriais gali pasitikėti. Įmonėje „Montuotojas“ būtent taip ir yra.

„Mes visada palaikėme ir tebepalaikome vieni kitus. Ir išvengėme susiskaldymo. Tie, kurie tada, Nepriklausomybės pradžioje, išėjo, labai greitai vėl suskilo į kelias firmas, kurių dauguma bankrutavo. Mes išlikome kartu, ir, kai vienam nesiseka, kiti padeda. Jeigu Panevėžyje sumažėja darbo, tai jo atsiranda Alytuje ar Klaipėdoje. Toks mūsų veiklos modelis patrauklesnis ir užsieniečiams. Mus pasirenka vien dėl to, kad esame dideli ir galim imtis didelių darbų“, – teigė A. Katinas.

Verslas neatsiejamas nuo rizikos

„Montuotojo“ Panevėžio filialo direktorius tikrai turi kuo didžiuotis. Juk per ilgą karjerą nuveikta daug ir įspūdingų darbų. Tačiau jis vis tiek turi kelis mėgstamiausius pasiekimus.

„Labiausiai didžiuojuosi didžiaisiais projektais, tokiais, kaip „Akmenės cementas“ ar Kėdainių „Lifosa“. Pastarąją pradėjome statyti 1970 m., tai iki šiol prie jos tebedirbame. Tokie gigantai ir yra mūsų pasididžiavimas. Dirbti su jais daug kas nori ir bando laimę. Tačiau galimybės pasirodo per mažos. Juk tam reikia daug žmonių, kurie gali parodyti atitinkamus rezultatus. Tos įmonės renkasi tik tuos, kurie supranta, ką daro“, – sako p. Antanas.

AB „Lifosa“ amoniako sandėlio rezervuaro montavimas, 2014 m.

Aišku, ne viskas rožėmis klota. Būta ir atvejų, kai itin skaudžiai nusvyli. Pavyzdžiui, būta atvejų, kai užsakovas liko „Montuotojui“ skolingas ir kelis milijonus. Tai gali sugniuždyti, bet tokiam impulsui negalima pasiduoti. „Tokius dalykus aš vadinu laikinais sunkumais. Jeigu jau pradėsi galvoti apie tai, kad nutiko labai blogai, tuojau pat ir bankrutuosi. Optimizmo prarasti tiesiog negalima. Reikia prisiminti tą jausmą, kai pastatai objektą, vaikštai po jį, dairaisi, matai, ką padarei, ir džiaugiesi tuo“, – teigė pašnekovas.

O pasidžiaugti tikrai yra kuo. „Kai prieš porą metų pastatėme „Akmenės cemento“ gamyklą, buvo labai geras jausmas. Tokie projektai labai retai pasitaiko. Dabar kartais pasižiūri tik į nuotraukas ir visos blogos nuotaikos kaip mat praeina, nes matai savo darbo rezultatus. Kaip menininkui rūpi nutapyti puikų paveikslą, taip ir mums rūpi pastatyti išskirtinį objektą. Verslas – tai lyg nuolatinis žaidimas rulete. Jeigu nenori rizikos, tai reikia eiti dirbti mokytoju ar bibliotekininku. Ten ramu, gali sau metodiškai ugdyti naują kartą. Versle yra nuolatinė kova už būvį. Visi, kurie nori šiame pasaulyje išlikti, turi būti azartiški“, – kalbėjo A. Katinas.

Kaip galima nedirbti?

Verslas – tai ir nuolatinis santykis su žmonėmis. Kaip atsirinkti tuos, su kuriais iš tiesų gali dirbti? „Žmonių, kuriais gali pasitikėti, yra daug. Labiausiai norisi suteikti jam galimybę atitinkamai uždirbti. Ir viską darome, kad tai padarytume. Žmogus darbe turi jaustis finansiškai saugus. Jeigu taip nebus, jis nuolatos žiūrės, kur pabėgti. Aišku, į šiuos darbus bet ko negali paimti. Juk ir aukštis, ir karštis, ir pavojus, ir visi kiti nemaloniausi pasaulio dalykai. Statybininko darbas tikrai yra sunkus. Jis visada toks buvo. Verslas turi suteikti žmogui galimybę normaliai, patogiai gyventi. Tai jo uždavinys. Nedirbantis žmogus morališkai degraduoja. Negalime leisti, kad taip būtų“, – sakė AB „Montuotojas“ Panevėžio filialo vadovas.

Darbas greičiausiai sekasi tada, kai yra malonus. O p. Antanui jo darbas teikia malonumą. Net ir po ilgos karjeros į pensiją jis dar visai nenori. „Gali būti du norai: arba garbingai numirti, arba gyventi kuo ilgiau, kad daugiau nudirbtum. Aš renkuosi antrą būdą. Jaučiu malonumą dirbdamas. Jeigu jo nejausčiau, tai ko ten iš viso beeiti? Man didžiausias malonumas yra statyti, matyti, kaip kyla objektai“, – teigia A. Katinas. 

Bendrovės „Montuotojas“ ir pašnekovo asmeninio albumo nuotr.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos