2018 rugsėjo 23 d. sekmadienis, 1:55
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ar reikia Lietuvai dviejų kogeneracinių jėgainių?  1

2018-06-27 12:58
nuotrauka
Vaida PRANARAUSKAITĖ, LVŽS Kauno skyriaus pirmininkė


Minimos įmonės
Akmenės cementas, AB

Netyla diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių, kuriose būtų deginamos atliekos, statybų Kaune ir Vilniuje. Tai ilgalaikiai projektai, kurie kainuotų daugiau kaip 500 mln. eurų. Ateityje, plėtojant žiedinės ekonomikos modelį, dalį degiųjų atliekų arba kietojo atgautojo kuro (KAK) būsime priversti keisti kitos rūšies kuru. Todėl natūraliai kyla klausimas: ar verta statyti abi jėgaines?

Seimo Energetikos komisijai pateiktoje Kauno technologijos universiteto mokslininkų studijoje teigiama, kad pastačius dvi naujas jėgaines Vilniuje ir Kaune, 2030 m. jų efektyviai veiklai trūks daugiau nei 180 tūkst. tonų atliekų.

Skelbiama, kad Vilniaus kogeracinėje jėgainėje planuojama apdoroti iki 160 tūkstančių tonų atliekų per metus iš Vilniaus ir Utenos regionų, o Kauno - apie 200 tūkstančių tonų.

Be to,  AB „Akmenės cemento“ gamykla žada kasmet sudeginti 100–120 tūkst. tonų sertifikuoto kietojo atgautojo kuro.

Kadangi draudžiama importuoti atliekas, galime teigti, kad užtektų vienos kogeneracinės jėgainės. 

Vilniaus kogeneracinei jėgainei Europos Komisija skyrė Europos Sąjungos paramą iki 140 mln. Eurų. Kauno kogeneracinei jėgainei suteikta komercinio banko paskola yra 120 mln. eurų.

Šiems sumanymams labai priešinasi abiejų miestų gyventojai, nors ir atliekų vežimas į kitą miestą smarkiai padidintų mokesčius už šiukšlių išvežimą. Todėl reikėtų svarstyti trečią variantą, kodėl elektrinė negalėtų atsirastitarp Vilniaus ir Kauno?

Aš manau, yra penkios svarios priežastys:

  • Mokestis už atliekų tvarkymą abiejų miestų gyventojams pabrangtų vienodai. 2017 m. iš Kauno į Klaipėdos deginimo gamyklą buvo pervežta daugiau kaip 36 tūkst. tonų atliekų. Vienos tonos pervežimas kainavo 12 eurų be PVM, todėl, už atliekų transportavimą pernai buvo sumokėta daugiau kaip 435 tūkst. eurų be PVM.
  • Tarp Kauno ir Vilniaus yra dvigubai mažesnis atstumas nei tarp Kauno ir Klaipėdos, todėl transportavimo suma siektų apie 210 tūkst. eurų be PVM per metus, to pasekoje išlaidų suma sumažėtų.
  • Vienas iš Kauno kogeneracinės elektrinės statymo tikslų buvo priimti pramonines, statybines atliekas, kurių negalima deginti Vilniaus jėgainėje. Pastačius kogeneracinę elektrinę tarp Vilniaus ir Kauno, vilniečiams šiukšles vežti būtų arčiau ir pigiau.
  • Kauno miesto gyventojai, baiminasi, kad kogeneracinė jėgainė gali būti pastatyta, nesilaikant visų saugos reikalavimų ir žymiai padidėtų sunkiojo transporto srautai Ramučiuose (aplinkiniame rajone). Jau dabar spėjama, kad, pritrūkus atliekų, Vilniaus kogeneracinėje elektrinėje vietoje šiukšlių reikės pilti biokurą, dėl to mokesčiai gyventojams padidės.
  • Vien tik Vilniaus kogeneracinėje elktrinėje planuojama įdarbinti 100 darbuotojų, todėl būtų sukurta apie 100 naujų darbo vietų.

Kogeneracinė jėgainė galėtų būti nutolusi mažiausiai apie 30-50 km nuo Vilniaus ir Kauno. Puikiai suvokiu, kad yra baudos, kurias reikėtų mokėti už sutarčių nutraukimą. Bet šiame gyvenime yra svarbesnių dalykų, nei pinigai. Tai mūsų Lietuvos žmonių gerovė.Kogeneracinė jėgainė tik iš dalies sprendžia problemą, kuri savo esme didesnė. Tai mūsų, gyventojų mažas dėmesys atliekų rūšiavimui.

Taip pat skaitykite: Mokslininkai: Lietuvai per daug dviejų kogeneracinių jėgainių

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Alfonsas
2018-07-02 17:15
kodėl toks klausimas atsirado laimėjus rinkimus "profesionalams"? Manau šie klausimai buvo jau nagrinėjami projektavimo stadijoje ir projektuotojai į juos atsakė. Manau kad projekto kūrėjau turi šiek tiek daugiau žinių atitinkamose srityse nei partietė profesionalė iš LVŽS Vaida, reiškianti oficialią partijos! nuomonę. Įdomu būtų sužinoti autorės kvalifikaciją šioje srityje? Sako kad netoliese krūmuose kyšo Danpower interesai.

Komentaras

nuotrauka
2018-09-10 12:10
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Maskvai pradėjus mūsų šalies ekonominę blokadą, darbų statybininkams namuose ėmė labai trūkti. Tačiau darbas kitoje valstybėje visada sukelia nemažai juridinių, finansinių ir socialinių problemų. Daugiausia sunkumų buvo atsiskaitant – valiutų kursai tuomet...
nuotrauka
2018-09-07 08:11
Statybininkų bendruomenė, minėdama 25-metį, tikrai gali didžiuotis savo veiklos rezultatais ir pasiekimais. Ši Asociacija yra puikus pavyzdys, kiek galima pasiekti veikiant išvien. Statybininkų asociacijos narių darbus matome visur – jie stato, atnaujina ir gražina mūsų aplinką, kuria dabartį ...
nuotrauka
2018-09-07 08:00
Šalyje atkūrus Nepriklausomybę, atsisakius ūkio valdymo komandinės sistemos, radikaliai pasikeitė ūkininkavimo principai, taip pat ir statybos. Buvo atsisakoma trestų ir susivienijimų, statybos ir pramonės įmonės iš pradžių tapo savarankiškomis valstybės įmonėmis, o po privatizavimo – akcinėmi...
nuotrauka
2018-09-06 10:16
Įmonių bendravimas tarpusavyje, dalijimasis patirtimi – labai svarbu. Narystė Lietuvos statybininkų asociacijoje sudaro galimybes dalyvauti kuriant palankią statybos verslui aplinką, stiprinant sektorių. Asociacija pasižymi tuo, kad aktyviai skatina naujoves ir imasi iniciatyvos jas diegiant.
nuotrauka
2018-09-04 09:50
Statybininkų bendruomeniškumas yra didžioji LSA vertybė. Bendra Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ save įvardija kaip „mažą įmonę ant ratų“. Tai yra sėkmės variklis iš vienos pusės, o iš kitos pusės – tai buvo faktorius, sulaikęs „Grinduvą“ nuo sto...
nuotrauka
2018-08-31 08:00
UAB „ALVORA“, jau antrą dešimtmetį būdama LSA nare, gauna nepamatuojamą, bet aiškiai jaučiamą bendrovės veiklos rezultatams naudą bei pagalbą iš Asociacijos administracijos bei jos narių, o iškilus problemoms – žinome, kur pirmiausiai kreiptis ieškant atsakymo, kaip išspręsti susid...
nuotrauka
2018-07-31 09:50
Praktikoje dažnai pasitaiko situacija, kai sutarties šalis, turinti pareigą priimti atliktus statybos rangos darbus, vengia juos priimti, t.y. vengia pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktus. Dažnu atveju delsimas, vengimas priimti statybos rangos darbus iš užsakovo ar generalinio rangovo pusės ...
nuotrauka
2018-07-25 12:50
Kaunas daug kartų keitė savo veidą, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į XV a. Kaunas pirmiausia buvo Hanza prekybos ir amatų miestas, vėliau buvo keli vegetaimo šimtmečiai, kol galiausiai XIX a. mieste ir regione pradėjo kurtis įvairios gamyklos. XX a. jau išsivystė didžiulė pramonė: atsirado gamyklos Kė...
nuotrauka
2018-07-02 09:25
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje. Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuv...
nuotrauka
2018-06-19 15:10
Nors plėtrą šiemet planuojančių įmonių skaičius išaugo ketvirtadaliu, tačiau verslininkai teigia, kad pasiskolinti lėšų šių planų įgyvendinimui tapo sunkiau – apie 40 proc. mažų įmonių sulaukė neigiamo atsakymo dėl paskolos iš bankų. Tuo tarpu verslo ekspertai įvardija, kad susidūrusios su fin...
nuotrauka
2018-06-14 09:40
Nepasirašyta statybos rangos sutartis – nebus ir mokėjimo už atlikus darbus? Rangovai man pritars, kad net ir turint didelę patirtį vykdant statybos darbus pasitaiko, kad rangovas išsiunčia sutartį, lokalinę sąmatą, sąskaitas apmokėjimui, tačiau užsakovas jų nepasirašo (teigia, kad vėliau pasi...
nuotrauka
2018-06-13 07:11
Per 2018 m. I ketvirtį Vilniaus pirminio būsto rinka fiksavo kiek mažesnes butų pardavimų apimtis nei per pastaruosius tris 2017 m ketvirčius, tačiau nepaisant to, neparduoto būsto sandėlis Vilniuje mažėjo, o vidutinė būsto kaina didėjo. Per 2018 m. I ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje buvo ...
nuotrauka
2018-06-05 09:27
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą šių metų ketvirtį buvo 895 eurai, arba 9,5 proc. didesnis negu prieš metus. Sparčiausią nuo 2008 metų atlyginimų augimą lėmė nuo šių metų pradžios nuo 380 iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų...
nuotrauka
2018-04-25 11:44
Šiemet Lietuva švenčia 28-tus savo nepriklausomybės metus. Labai smagu, kad su nepriklausomybe, su farmacijos pasikeitimu į Lietuvą atėjo stiprios tradicijos, kurios Vakarų Europoje buvo ilgais metais puoselėtos, ir labai smagu, kad paroda RESTA šiemet švenčia savo25-erių metų jubiliejų. Mes užaugo...
nuotrauka
2018-04-23 16:57
RESTA yra viena iš marketinginių priemonių mūsų verslo bendruomenei, statybos pramonei. Kaip tą marketinginę priemonę įmonės naudoja ir kokie pokyčiai kiekvienais metais vyksta, akivaizdu apsilankius RESTOJE. Per 25-erius metus teko matyti ir labai išradingų prisistatymų, kurie atnešė tam tikrų rezu...
nuotrauka
2018-04-20 13:23
Asmeniškai man RESTA reiškia pavasario pradžią: gamtoje, statybose. Pavasaris yra tas laikas, kada žmonės vėl pradeda domėtis, kurtis, judėti, kraustytis, – mes tą matome ir nekilnojamojo turto sandoriuose. Natūralu, kad ir statybose turbūt yra tas sujudimo laikotarpis. Ir paroda rengiama pači...
nuotrauka
2018-04-18 15:00
Man RESTA asocijuojasi su pavasariu, su statybininkų švente, kada mes galime tiesiogiai kalbėtis su savo auditorija, susitikti su žmonėmis, išgirsti, kokie jų poreikiai, kokie jų norai, kuo jie gyvena. Labai dažnai atrodo, kad planuodami naujas statybas žmonės internete gali gauti visą informaciją, ...
nuotrauka
2018-02-14 17:31
Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengtoje konferencijoje „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?“ išsakytos mintys apie kovos su šešėliu priemones statybų sektoriuje yra pagrįstos ir jas būtina detaliau aptarti. Iš tikrųjų, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje butai ...
nuotrauka
2018-02-06 14:20
Sugriežtinti reikalavimai, manau, netaps bumo priežastimi. Rangovai laikosi įstatymuose numatytų reikalavimų, o pasyvių namų statybą paskatins tik papildomos investicijos dėl įmonių rinkodaros strategijos, konkurencinio pranašumo siekio. Jeigu žmogus stato gyvenamąjį namą ir nesuka sau galvos dėl a...
nuotrauka
2018-01-23 06:21
Sugriežtinti energinio efektyvumo reikalavimai priverčia kai kuriuos statytojus pasitempti. Žinoma, tai brangina ir statybos sąnaudas. B energinio naudingumo klasei taikomi mažesni reikalavimai leido rangovams pasiūlyti patrauklesnę kainą klientui. Manau, šis faktas ir buvo pagrindinis pasyvių namų ...

Statybunaujienos.lt » Komentaras