2019 birželio 25 d. antradienis, 17:39
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ar visos mūsų nuotekos atsiduria Lietuvos upėse?

2017-12-13 10:47
Vandeniu nuplauti nešvarumai nuo mūsų rankų, drabužių, indų, grindų, sienų, plytelių, kartu su plovikliais, tirpikliais, skalbimo miteliais, šveitikliais ir kita buitine chemija keliauja tiesiai į nuotekų tvarkymo sistemą. Vėliau šis vanduo atsiduria mūsų upėse. Tiesa, prieš tai jis dar išvalomas nuotekų valyklose. Bet aplinkos ministerija abejoja, kad jos pilnai išvalo vandenį.
nuotrauka
Asociatyvi Kauno m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus vandenys, UAB

Buityje chemijos naudojame vis daugiau

31 metai – tiek laiko veikia Vilniaus nuotekų valykla, ji – didžiausia Lietuvoje.

„Stebime valyklon atitekančių nuotekų užterštumą ir pagal metinius jo vidurkius matome – buityje chemijos naudojama vis daugiau. Pastarąjį dešimtmetį azoto ir fosforo koncentracija nuotekose auga“, – sako Vilniaus miesto nuotekų vandenis surenkančios bei valančios įmonės „Vilniaus vandenys“ vyriausiasis nuotekų technologas Jonas Klebonas.

Anot jo, teršalų kiekiai į valyklą atitekančiuose vandenyse auga ir augs dar labiau. Kad ir kaip keista būtų, tai – geras ženklas. Teršalų daugėja, mat prie nuotekų valymo sistemos prisijungia vis daugiau namų ūkių. O kuo daugiau žmonių prisijungia prie valymo sistemos, tuo daugiau jo išvaloma ir tuo švaresnis vanduo keliauja Nerin, po to – Nemunan, o iš jo – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą.

Kiekvienam metų laikui – savos šiukšlės

Valyklon atkeliavusios nuotekos pirmiausiai perkošiamos per skirtingo tankio grotas – taip išgaudomos stambios šiukšlės, vadinamosios nuogrėbos. Vėliau vanduo keliauja į smėliagaudes.

„Per dieną grotose ir smėliagaudėse sulaikome maždaug 3 tonas nuogrėbų bei apie 9 tonas smėlio. Nuogrėbos taip pat turi savo sezoniškumą: pavasarį pasirodo automobilių padangos, rudenį – grybai, švenčių laikotarpiu – mandarinų žievelės“, – apie valyklos darbą pasakoja J. Klebonas.

Vandenyje ištirpusius teršalus šalina specialios bakterijos, kurios skaido kenksmingus darinius. Perkoštas bei bakterijų pagalba išvalytas nuotekų vanduo iškeliauja Nerin. Taip vanduo valomas daugelyje šalies vandens valyklų.

Bakterijų ir teršalų kova

Teršalus skaidančioms bakterijoms smarkiai kenkia antibakteriniai valikliai, kuriuos naudojame buityje, tačiau J. Klebonas tvirtina, kad Vilniaus valyklon atitekančiose nuotekose teršalų koncentracija ne tokia didelė, kad kiltų grėsmė įrenginiams – maždaug trečdalis Vilniaus miesto nuotakyno sudaro mišri sistema. Tai reiškia, kad buitines nuotekas praskiedžia lietaus vanduo.

„Žala, kurią valymo įrenginiams daro buitinė chemija, itin aktuali kai kalbame apie mažus, paprastai privačiuose namuose naudojamus valymo įrenginius. Jei namuose įprastai išleidžiama nedaug nuotekų, o staiga panaudojama daugiau cheminių medžiagų ar rūgštinis valiklis, tai gali būti pražūtinga valymo įrenginių mikroorganizmams.

Toksiškai juos veikia ne tik pavienės, bet ir tarpusavyje susijungusios ir naujais dariniais tapusios cheminės medžiagos. Mikroorganizmai apnuodijami, dalis jų žūva, dėl to sutrinka valymo įrenginių veikla. Paprasčiausias būdas išvengti rūpesčių dėl nuotekų tvarkymo – ten kur tai įmanoma, prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų“, – teigia nuotekų technologas.

Azoto ir fosforo koncentracija nuotekose augs

Tiesa, staiga padidėjęs teršalų kiekis gali pražudyti vandenį valančius mikroorganizmus ne tik mažuosiuose, individualiuose vandens valymo įrenginiuose – toks pavojus galimas ir kur kas didesnėse centralizuotos nuotekų sistemos valyklose. Dėl to Vilniuje dalis mažųjų valyklų jungiamos prie bendros nuotekų tvarkymo sistemos. Pastaraisiais metais taip atsitiko su Buivydiškių, Daniliškių, Antavilių ir Salininkų gyvenviečių nuotekomis – dabar jos keliauja tiesiai Vilniaus nuotekų valyklon. Kuriame nors taške staigiai padidėjus teršalų kiekiui, bendrame sraute jų koncentracija išsiskirsto ir grėsmė biologinio valymo įrenginiams nekyla.

„Vystant infrastruktūrą ir prie Vilniaus centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų prijungiant naujus klientus, ateityje, tikėtina, dar išaugs į Vilniaus valyklą atitekančių nuotekų kiekis. Dėl to nuotekose didės azoto bei fosforo koncentracija. Tam ruošiamės iš anksto.

Dabar vyksta viešojo pirkimo konkursas – atsirinkinėjame partnerius, kurie suprojektuos įrenginius ir rekonstruos valyklą. Sukurta bei atnaujinta infrastruktūra užtikrins tolimesnę aplinkos apsaugą bei taršos prevenciją. Tačiau efektyviai sistema veikia ne tik tuomet, kai pastatomi kokybiški įrenginiai, bet ir kai gyventojai bei verslo įmonės prisiima atsakomybę ir imasi mažinti aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimą“, – sako J. Klebonas.

Kovai už švaresnį vandenį – ES fondų lėšos

Nors Lietuvos ežerų ir upių vandens kokybė po truputį gerėja, tačiau net 51 proc. upių ir 40 proc. ežerų Lietuvoje vis dar neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.

Vienas iš būdų kovoti už Lietuvos vandenų švarą – investicijos į nuotekų valymo įrenginius. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis teigia, kad ES fondai remia sandraugos valstybių siekius švarinti vandenį.

„Šiuo metu Aplinkos ministerija, pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą, yra patvirtinusi 2 priemones: regioninę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, kuriai skirta 150 mln. Eur ir valstybinę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“, kuriai skirta dar 115 mln. Eur Sanglaudos fondo lėšų“, – sako I. Kiškis.

Tiesa, staigaus rezultato ES fondų lėšos neatneš – ilgus metus terštas vanduo per naktį netaps švarus. Tam reikia milžiniškų investicijų bei laiko. Ir žinoma – mūsų visų sąmoningumo ir atsakingumo, tiek renkantis į vandenis patenkančius produktus, tiek atsakingai, vietoje, laiku ir su saiku juos naudojant. Užterštas vanduo – daugelio žmonių „pastangų“ rezultatas, dar daugiau žmonių turi stengtis, kad žala būtų atitaisyta ir mes galėtume gyventi sveikoje, nei mums, nei kitiems nekenkiančioje aplinkoje. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-06-25 12:54
Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė UAB „Archstudija“ iniciatyvai Panevėžio rajone statyti vėjo elektrines penkiose seniūnijose – Miežiškių, Raguvos, Ramygalos, Vadoklių ir Velžio. Jėgainių parkas iš viso apimtų 5 700 ha teritoriją. Galimas maksimalus vėjo elektrinių aukštis, įskaitant spar...
nuotrauka
2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra. Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėt...
nuotrauka
2019-06-25 12:13
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis pasirašė sutartį su UAB „Aukstata“ vadovu Vitu Stulge dėl Šiaulių centrinio parko rekonstrukcijos. Centrinis parkas užima 13,6 ha teritoriją. Pirmojo etapo metu numatyta atlikti darbų už 2,34 mln. eurų. Bus atnaujinti parko tak...
nuotrauka
2019-06-19 15:32
Dar viena ekologiška sveikatos priežiūros įstaiga Vilniuje – VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė jau greit turės savo saulės jėgainę ant stogo. Iš saulės šviesos gauta elektros energija bus panaudota vien ligoninės poreikiams. Tokiam sprendimui pritarė Vilniaus miesto taryba. 100 kW galios jėgainė t...
nuotrauka
2019-06-19 11:55
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pagal jos skelbtą kvietimą teikti paraiškas paramai gauti saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti gavo 7112 prašymų. Juos gyventojai teikė visą mėnesį – nuo gegužės 10 d. iki birželio 10 d.
nuotrauka
2019-06-18 09:02
Saulės jėgainių panaudojimas verslo objektuose tampa vis labiau įprasta praktika Lietuvos įmonėse: Kauno Laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) veikiančios įvairių sričių kompanijos šį atsinaujinančios energetikos resursų sprendimą priima vedinos labai panašių motyvų: ne tik ekonominės naudos, bet ir, s...
nuotrauka
2019-06-14 10:11
Birželio 15 d. pasaulyje švenčiama Pasaulinė vėjo diena. Tai diena, skirta pristatyti ir susipažinti su vėjo energetika, jos indėliu į „žalios“ elektros energijos gamybą ir galimybes toliau prisidėti kuriant švaresnę mus visus supančią aplinką. Svarbiausiais faktais apie vėjo energetiką ir jos plėtr...
nuotrauka
2019-06-13 12:43
VDU Botanikos sodas Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) kviečia pasigrožėti turtinga rožių kolekcija – itin karšta vasaros pradžia lėmė gausų žydėjimą. Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo metu tai – gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje.
nuotrauka
2019-06-12 12:35
Iš viso iki birželio 10 d. pabaigos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė virš 7 tūkst. paraiškų – 3057 jų sudaro prašymai finansuoti senų katilų keitimą, 2894 – saulės elektrinių įsirengimą ir 1161 paraiška jau įsirengusių atsinaujinančius energijos išteklius. Paraiškas gyventojai teikė...
nuotrauka
2019-06-12 09:58
Seimas po pateikimo pritarė siūlymui tobulinti Želdynų įstatymą, siekiant suderinti miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo tikslus su darnaus miestų vystymosi principu, užtikrinti geresnę brandžių medžių apsaugą, atliekamų tvarkymo darbų kokybę, įtvirtinti geresnį visuomenės informavimą, atsižv...
nuotrauka
2019-06-11 11:10
„Volkswagen“ tikisi greito e-mobilumo proveržio ir dvigubina savo investicijas į įkrovimo infrastruktūrą. Grupė Europoje iki 2025 m. įrengs iš viso 36 000 stotelių, o 11 000 iš jų bus „Volkswagen“ – stotelės bus įrengtos šalia gamintojo gamyklų ir atstovybių visuose didžiuosiuose miestuose. Iš viso ...
nuotrauka
2019-06-07 13:24
Seimui pritarus Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, atvertos galimybės daugiabučių namų gyventojams tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Eur...
nuotrauka
2019-06-06 11:55
Lietuvoje praeitais metais startavo viena iš „Barking“, estų startuolio, paslaugų – parkavimo vietų dalijimosi platforma. Šiuo metu Vilniuje jau yra šiek tiek daugiau nei 500 parkavimo vietų, prieinamų vairuotojams. Šiais metais planuojama plėtra į Kauną.
nuotrauka
2019-06-06 10:29
Palangos Birutės parko paplūdimyje šią vasarą ir vėl plevėsuoja Mėlynoji vėliava, liudijanti, kad paplūdimys atitinka aukščiausius aplinkosaugos kokybės reikalavimus. Mėlynoji vėliava Palangai įteikta savaitgalį vykusio Kurorto šventės atidarymo renginio metu.
nuotrauka
2019-05-27 13:25
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse rinkos priežiūros institucijos tikrins, ar oro kondicionieriai ir ventiliatoriai, vietiniai patalpų šildytuvai ir apšvietimo gaminiai atitinka jiems keliamus ekologinius ir energinio ženklinimo teisinius reikalavimus.
nuotrauka
2019-05-23 14:32
Po beveik metus trukusių labai intensyvių derybų ES Taryba priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo.
nuotrauka
2019-05-20 11:04
32 mln. eurų. Tiek pagal dvi sutartis skirta lėšų Lietuvos žmonėms, norintiems gyventi švariau, sveikiau ir taupiau.
nuotrauka
2019-05-17 10:52
Artėjant gegužės 24-ajai – Tarptautinei kaimynų dienai, prie Susisiekimo ministerijos socialinės akcijos „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“ jungiasi Lietuvos miestų savivaldybės ir bendruomenės, kurioms itin aktualios transporto spūsčių ir aplinkos taršos problemos.
nuotrauka
2019-05-13 08:37
Neseniai atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad net 8 iš 10 šalies gyventojų pritaria tolesnei vėjo energetikos plėtrai šalyje, skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Įgyvendinant naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir rudenį pradėjus vykdyti aukcionus ats...
nuotrauka
2019-05-09 10:46
Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuo...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...