2020 liepos 3 d. penktadienis, 23:57
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ar visos mūsų nuotekos atsiduria Lietuvos upėse?

2017-12-13 10:47
Vandeniu nuplauti nešvarumai nuo mūsų rankų, drabužių, indų, grindų, sienų, plytelių, kartu su plovikliais, tirpikliais, skalbimo miteliais, šveitikliais ir kita buitine chemija keliauja tiesiai į nuotekų tvarkymo sistemą. Vėliau šis vanduo atsiduria mūsų upėse. Tiesa, prieš tai jis dar išvalomas nuotekų valyklose. Bet aplinkos ministerija abejoja, kad jos pilnai išvalo vandenį.
nuotrauka
Asociatyvi Kauno m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus vandenys, UAB

Buityje chemijos naudojame vis daugiau

31 metai – tiek laiko veikia Vilniaus nuotekų valykla, ji – didžiausia Lietuvoje.

„Stebime valyklon atitekančių nuotekų užterštumą ir pagal metinius jo vidurkius matome – buityje chemijos naudojama vis daugiau. Pastarąjį dešimtmetį azoto ir fosforo koncentracija nuotekose auga“, – sako Vilniaus miesto nuotekų vandenis surenkančios bei valančios įmonės „Vilniaus vandenys“ vyriausiasis nuotekų technologas Jonas Klebonas.

Anot jo, teršalų kiekiai į valyklą atitekančiuose vandenyse auga ir augs dar labiau. Kad ir kaip keista būtų, tai – geras ženklas. Teršalų daugėja, mat prie nuotekų valymo sistemos prisijungia vis daugiau namų ūkių. O kuo daugiau žmonių prisijungia prie valymo sistemos, tuo daugiau jo išvaloma ir tuo švaresnis vanduo keliauja Nerin, po to – Nemunan, o iš jo – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą.

Kiekvienam metų laikui – savos šiukšlės

Valyklon atkeliavusios nuotekos pirmiausiai perkošiamos per skirtingo tankio grotas – taip išgaudomos stambios šiukšlės, vadinamosios nuogrėbos. Vėliau vanduo keliauja į smėliagaudes.

„Per dieną grotose ir smėliagaudėse sulaikome maždaug 3 tonas nuogrėbų bei apie 9 tonas smėlio. Nuogrėbos taip pat turi savo sezoniškumą: pavasarį pasirodo automobilių padangos, rudenį – grybai, švenčių laikotarpiu – mandarinų žievelės“, – apie valyklos darbą pasakoja J. Klebonas.

Vandenyje ištirpusius teršalus šalina specialios bakterijos, kurios skaido kenksmingus darinius. Perkoštas bei bakterijų pagalba išvalytas nuotekų vanduo iškeliauja Nerin. Taip vanduo valomas daugelyje šalies vandens valyklų.

Bakterijų ir teršalų kova

Teršalus skaidančioms bakterijoms smarkiai kenkia antibakteriniai valikliai, kuriuos naudojame buityje, tačiau J. Klebonas tvirtina, kad Vilniaus valyklon atitekančiose nuotekose teršalų koncentracija ne tokia didelė, kad kiltų grėsmė įrenginiams – maždaug trečdalis Vilniaus miesto nuotakyno sudaro mišri sistema. Tai reiškia, kad buitines nuotekas praskiedžia lietaus vanduo.

„Žala, kurią valymo įrenginiams daro buitinė chemija, itin aktuali kai kalbame apie mažus, paprastai privačiuose namuose naudojamus valymo įrenginius. Jei namuose įprastai išleidžiama nedaug nuotekų, o staiga panaudojama daugiau cheminių medžiagų ar rūgštinis valiklis, tai gali būti pražūtinga valymo įrenginių mikroorganizmams.

Toksiškai juos veikia ne tik pavienės, bet ir tarpusavyje susijungusios ir naujais dariniais tapusios cheminės medžiagos. Mikroorganizmai apnuodijami, dalis jų žūva, dėl to sutrinka valymo įrenginių veikla. Paprasčiausias būdas išvengti rūpesčių dėl nuotekų tvarkymo – ten kur tai įmanoma, prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų“, – teigia nuotekų technologas.

Azoto ir fosforo koncentracija nuotekose augs

Tiesa, staiga padidėjęs teršalų kiekis gali pražudyti vandenį valančius mikroorganizmus ne tik mažuosiuose, individualiuose vandens valymo įrenginiuose – toks pavojus galimas ir kur kas didesnėse centralizuotos nuotekų sistemos valyklose. Dėl to Vilniuje dalis mažųjų valyklų jungiamos prie bendros nuotekų tvarkymo sistemos. Pastaraisiais metais taip atsitiko su Buivydiškių, Daniliškių, Antavilių ir Salininkų gyvenviečių nuotekomis – dabar jos keliauja tiesiai Vilniaus nuotekų valyklon. Kuriame nors taške staigiai padidėjus teršalų kiekiui, bendrame sraute jų koncentracija išsiskirsto ir grėsmė biologinio valymo įrenginiams nekyla.

„Vystant infrastruktūrą ir prie Vilniaus centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų prijungiant naujus klientus, ateityje, tikėtina, dar išaugs į Vilniaus valyklą atitekančių nuotekų kiekis. Dėl to nuotekose didės azoto bei fosforo koncentracija. Tam ruošiamės iš anksto.

Dabar vyksta viešojo pirkimo konkursas – atsirinkinėjame partnerius, kurie suprojektuos įrenginius ir rekonstruos valyklą. Sukurta bei atnaujinta infrastruktūra užtikrins tolimesnę aplinkos apsaugą bei taršos prevenciją. Tačiau efektyviai sistema veikia ne tik tuomet, kai pastatomi kokybiški įrenginiai, bet ir kai gyventojai bei verslo įmonės prisiima atsakomybę ir imasi mažinti aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimą“, – sako J. Klebonas.

Kovai už švaresnį vandenį – ES fondų lėšos

Nors Lietuvos ežerų ir upių vandens kokybė po truputį gerėja, tačiau net 51 proc. upių ir 40 proc. ežerų Lietuvoje vis dar neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.

Vienas iš būdų kovoti už Lietuvos vandenų švarą – investicijos į nuotekų valymo įrenginius. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis teigia, kad ES fondai remia sandraugos valstybių siekius švarinti vandenį.

„Šiuo metu Aplinkos ministerija, pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą, yra patvirtinusi 2 priemones: regioninę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, kuriai skirta 150 mln. Eur ir valstybinę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“, kuriai skirta dar 115 mln. Eur Sanglaudos fondo lėšų“, – sako I. Kiškis.

Tiesa, staigaus rezultato ES fondų lėšos neatneš – ilgus metus terštas vanduo per naktį netaps švarus. Tam reikia milžiniškų investicijų bei laiko. Ir žinoma – mūsų visų sąmoningumo ir atsakingumo, tiek renkantis į vandenis patenkančius produktus, tiek atsakingai, vietoje, laiku ir su saiku juos naudojant. Užterštas vanduo – daugelio žmonių „pastangų“ rezultatas, dar daugiau žmonių turi stengtis, kad žala būtų atitaisyta ir mes galėtume gyventi sveikoje, nei mums, nei kitiems nekenkiančioje aplinkoje. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...
nuotrauka
2020-06-02 16:30
Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą miesto gyventojams. Kita vertus, reikia paisyti tam tikros tvarkos, siekiant sukurti jaukią ir patogią erdvę m...
nuotrauka
2020-05-19 08:59
Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės...
nuotrauka
2020-05-07 13:51
Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė daugiau kaip 10 mln. eurų subsidijas atsinaujinantiems energijos ištekliams (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ir kt.) panaudoti visuomeniniuose ir įvairių socialinių grupių asmenims skirtuose gyvenamuosiuose pastatuose. Ši suma paski...
nuotrauka
2020-05-04 10:52
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, siekdama tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startuoja su veiklos žalinimo iniciatyva. Institucijos ir jos darbuotojų pavyzdžiu bus siekiama darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – neigiamo poveikio apli...
nuotrauka
2020-04-29 08:53
Aplinkos ministerija, siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius, sudarys lankstesnes sąlygas gyventojams įsigyti saulės elektrines.
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-21 10:01
Praeitą savaitę Aplinkos ministerija paskelbė skyrusi finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti. Tarp gavusių finansavimą – AB „Šiaulių energija“ projektas „Saulės fotovoltinės jėgain...
nuotrauka
2020-04-20 09:20
Aplinkos ministerija skirs kompensacines išmokas individualių gyvenamųjų namų savininkams, keičiantiems iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.
nuotrauka
2020-04-17 08:48
Aplinkos ministerija skyrė finansavimą dar penkioms centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms iš Klimato kaitos programos atsinaujinantiems energijos (saulės energijos) ištekliams panaudoti.
nuotrauka
2020-04-14 07:18
Bendrovė „Ignitis gamyba“ Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) pradeda įgyvendinti eksperimentinės ant vandens plūduriuojančios saulės jėgainės įrengimo pirkimą. Balandžio 9 d. buvo paskelbtas pirkimo konkursas dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų...
nuotrauka
2020-04-09 08:55
Keturiose iš penkių Lietuvos įmonių vis dar dominuoja linijinė ekonomika, paremta intensyviu žaliavų ir energijos naudojimu, o kartu generuojanti didelius atliekų kiekius. Nenutrūkstantis resursų poreikis kuria priklausomybę nuo jų importo, augina prekių ir paslaugų kainas vartotojui bei mažina Liet...
nuotrauka
2020-04-03 08:03
Panevėžio rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į UAB „DOMIMAKS“ prašymą, priėmė sprendimą pradėti rengti vėjo elektrinių išdėstymo specialųjį planą Panevėžio seniūnijoje, Molainių ir Šilagalio kaimuose.
nuotrauka
2020-03-20 13:35
Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą sutaupome laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartojame ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai a...
nuotrauka
2020-03-02 17:18
Europos Komisija įvertino Kauno pastangas darnaus judumo srityje. Kasmetiniuose Europos mobilumo savaitės (angl. European mobility week) apdovanojimuose tarp 36 nominantų iš viso Senojo žemyno Kauno miestas pateko į geriausiųjų trejetuką darnaus judumo planavimo kategorijoje. Dėl tarptautinio įverti...
nuotrauka
2020-03-02 09:56
Daugiau kaip pusę investicijų (1,4 mln. Eur) dešimčiai saulės elektrinių, kurias įrengs mūsų šalies įmonės Armėnijoje, Sakartvele, Mongolijoje, Moldovoje ir Nigerijoje, sudarys Lietuvos parama. Ji jau skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra

nuotrauka

„Megaplantas“. Ką daryti, kad medžiai mieste turėtų sau vietą?

Šiuolaikinis miestas neįsivaizduojamas be medžių, krūmų, žolynų ar gėlynų, nes želdiniai mieste kuria teigiamas emocijas, suteikia pavėsį, slopina triukšmą, valo orą ir sukurią realią naudą ...