2020 sausio 21 d. antradienis, 20:35
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ar visos mūsų nuotekos atsiduria Lietuvos upėse?

2017-12-13 10:47
Vandeniu nuplauti nešvarumai nuo mūsų rankų, drabužių, indų, grindų, sienų, plytelių, kartu su plovikliais, tirpikliais, skalbimo miteliais, šveitikliais ir kita buitine chemija keliauja tiesiai į nuotekų tvarkymo sistemą. Vėliau šis vanduo atsiduria mūsų upėse. Tiesa, prieš tai jis dar išvalomas nuotekų valyklose. Bet aplinkos ministerija abejoja, kad jos pilnai išvalo vandenį.
nuotrauka
Asociatyvi Kauno m. sav. nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus vandenys, UAB

Buityje chemijos naudojame vis daugiau

31 metai – tiek laiko veikia Vilniaus nuotekų valykla, ji – didžiausia Lietuvoje.

„Stebime valyklon atitekančių nuotekų užterštumą ir pagal metinius jo vidurkius matome – buityje chemijos naudojama vis daugiau. Pastarąjį dešimtmetį azoto ir fosforo koncentracija nuotekose auga“, – sako Vilniaus miesto nuotekų vandenis surenkančios bei valančios įmonės „Vilniaus vandenys“ vyriausiasis nuotekų technologas Jonas Klebonas.

Anot jo, teršalų kiekiai į valyklą atitekančiuose vandenyse auga ir augs dar labiau. Kad ir kaip keista būtų, tai – geras ženklas. Teršalų daugėja, mat prie nuotekų valymo sistemos prisijungia vis daugiau namų ūkių. O kuo daugiau žmonių prisijungia prie valymo sistemos, tuo daugiau jo išvaloma ir tuo švaresnis vanduo keliauja Nerin, po to – Nemunan, o iš jo – į Kuršių marias bei Baltijos jūrą.

Kiekvienam metų laikui – savos šiukšlės

Valyklon atkeliavusios nuotekos pirmiausiai perkošiamos per skirtingo tankio grotas – taip išgaudomos stambios šiukšlės, vadinamosios nuogrėbos. Vėliau vanduo keliauja į smėliagaudes.

„Per dieną grotose ir smėliagaudėse sulaikome maždaug 3 tonas nuogrėbų bei apie 9 tonas smėlio. Nuogrėbos taip pat turi savo sezoniškumą: pavasarį pasirodo automobilių padangos, rudenį – grybai, švenčių laikotarpiu – mandarinų žievelės“, – apie valyklos darbą pasakoja J. Klebonas.

Vandenyje ištirpusius teršalus šalina specialios bakterijos, kurios skaido kenksmingus darinius. Perkoštas bei bakterijų pagalba išvalytas nuotekų vanduo iškeliauja Nerin. Taip vanduo valomas daugelyje šalies vandens valyklų.

Bakterijų ir teršalų kova

Teršalus skaidančioms bakterijoms smarkiai kenkia antibakteriniai valikliai, kuriuos naudojame buityje, tačiau J. Klebonas tvirtina, kad Vilniaus valyklon atitekančiose nuotekose teršalų koncentracija ne tokia didelė, kad kiltų grėsmė įrenginiams – maždaug trečdalis Vilniaus miesto nuotakyno sudaro mišri sistema. Tai reiškia, kad buitines nuotekas praskiedžia lietaus vanduo.

„Žala, kurią valymo įrenginiams daro buitinė chemija, itin aktuali kai kalbame apie mažus, paprastai privačiuose namuose naudojamus valymo įrenginius. Jei namuose įprastai išleidžiama nedaug nuotekų, o staiga panaudojama daugiau cheminių medžiagų ar rūgštinis valiklis, tai gali būti pražūtinga valymo įrenginių mikroorganizmams.

Toksiškai juos veikia ne tik pavienės, bet ir tarpusavyje susijungusios ir naujais dariniais tapusios cheminės medžiagos. Mikroorganizmai apnuodijami, dalis jų žūva, dėl to sutrinka valymo įrenginių veikla. Paprasčiausias būdas išvengti rūpesčių dėl nuotekų tvarkymo – ten kur tai įmanoma, prisijungti prie centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų“, – teigia nuotekų technologas.

Azoto ir fosforo koncentracija nuotekose augs

Tiesa, staiga padidėjęs teršalų kiekis gali pražudyti vandenį valančius mikroorganizmus ne tik mažuosiuose, individualiuose vandens valymo įrenginiuose – toks pavojus galimas ir kur kas didesnėse centralizuotos nuotekų sistemos valyklose. Dėl to Vilniuje dalis mažųjų valyklų jungiamos prie bendros nuotekų tvarkymo sistemos. Pastaraisiais metais taip atsitiko su Buivydiškių, Daniliškių, Antavilių ir Salininkų gyvenviečių nuotekomis – dabar jos keliauja tiesiai Vilniaus nuotekų valyklon. Kuriame nors taške staigiai padidėjus teršalų kiekiui, bendrame sraute jų koncentracija išsiskirsto ir grėsmė biologinio valymo įrenginiams nekyla.

„Vystant infrastruktūrą ir prie Vilniaus centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų prijungiant naujus klientus, ateityje, tikėtina, dar išaugs į Vilniaus valyklą atitekančių nuotekų kiekis. Dėl to nuotekose didės azoto bei fosforo koncentracija. Tam ruošiamės iš anksto.

Dabar vyksta viešojo pirkimo konkursas – atsirinkinėjame partnerius, kurie suprojektuos įrenginius ir rekonstruos valyklą. Sukurta bei atnaujinta infrastruktūra užtikrins tolimesnę aplinkos apsaugą bei taršos prevenciją. Tačiau efektyviai sistema veikia ne tik tuomet, kai pastatomi kokybiški įrenginiai, bet ir kai gyventojai bei verslo įmonės prisiima atsakomybę ir imasi mažinti aplinkai kenksmingų medžiagų naudojimą“, – sako J. Klebonas.

Kovai už švaresnį vandenį – ES fondų lėšos

Nors Lietuvos ežerų ir upių vandens kokybė po truputį gerėja, tačiau net 51 proc. upių ir 40 proc. ežerų Lietuvoje vis dar neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.

Vienas iš būdų kovoti už Lietuvos vandenų švarą – investicijos į nuotekų valymo įrenginius. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis teigia, kad ES fondai remia sandraugos valstybių siekius švarinti vandenį.

„Šiuo metu Aplinkos ministerija, pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų programą, yra patvirtinusi 2 priemones: regioninę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“, kuriai skirta 150 mln. Eur ir valstybinę – „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“, kuriai skirta dar 115 mln. Eur Sanglaudos fondo lėšų“, – sako I. Kiškis.

Tiesa, staigaus rezultato ES fondų lėšos neatneš – ilgus metus terštas vanduo per naktį netaps švarus. Tam reikia milžiniškų investicijų bei laiko. Ir žinoma – mūsų visų sąmoningumo ir atsakingumo, tiek renkantis į vandenis patenkančius produktus, tiek atsakingai, vietoje, laiku ir su saiku juos naudojant. Užterštas vanduo – daugelio žmonių „pastangų“ rezultatas, dar daugiau žmonių turi stengtis, kad žala būtų atitaisyta ir mes galėtume gyventi sveikoje, nei mums, nei kitiems nekenkiančioje aplinkoje. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra

nuotrauka
2020-01-08 13:24
Beveik pusė Lietuvos vaikų gyvena sveikatai pavojingomis sąlygomis, rodo 2019 m. „VELUX Group“ atliktas tarptautinis „Sveikų namų barometro“ tyrimas. Penktą kartą atlikta kasmetinė studija parodė, jog taip gyvena 26 mln. – arba trečdalis – visos Europos vaikų.
nuotrauka
2020-01-02 15:15
Nuo šiandien, sausio 2 d., iki sausio 31 d. fiziniai asmenys Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) gali teikti registracijos formas kompensacinėms išmokoms už nedidelių, iki 10 kilovatų (kW) galios, saulės elektrinių įsirengimą.
nuotrauka
2020-01-01 14:00
Liko vos savaitė iki 5 savaites trukusio festivalio „Kalėdos sostinėje" pabaigos ir jau labai greit ateis metas, kai daugelis savo namuose, biuruose nupuoš kalėdines eglutes. Sostinės savivaldybė drauge su miestą tvarkančiomis įmonėmis pasirūpino, kad mieste atsirastų daugiau kaip 80 specialių vietų...
nuotrauka
2019-12-23 11:32
Siekdama sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse ir padidinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimus pramonės įmonėms įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsin...
nuotrauka
2019-12-06 11:10
Kalėdinės nuotaikos jau pradėjo spalvinti mūsų kasdienybę, o mintys ėmė suktis apie šventines dekoracijas, vaišes, dovanas ir, žinoma, Kalėdų eglutės puošimą. Kartu stebimas ir augantis susidomėjimas gražiausioms metų šventėms ruoštis bei jas švęsti tvariai – taip, kad būtų padaroma kuo mažiau žalos...
nuotrauka
2019-12-04 15:00
Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios org...
nuotrauka
2019-11-22 14:03
Visame pasaulyje vykstantys masiniai protestai prieš klimato atšilimą, išaugęs žmonių rūpestis aplinkos apsaugos klausimais ir vis atsakingesnis vartojimas neaplenkia ir nekilnojamo turto, statybų sektoriaus. Vilniečių įkurta įmonė „Ecococon“ sukūrė unikalią šiaudinių namų sienų technologiją ir jau ...
nuotrauka
2019-11-15 10:45
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos UAB „Branda LT“ skundą atsakovui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir ministerijos Klaipėdos departamentui dėl 2018 m. spalio 25 d. patikrinimo akto panaikinimo...
nuotrauka
2019-11-13 12:09
Pasaulio architektus ir dizainerius vienijantys portalai bei tinklaraščiai jau apžvelgė naujausias kraštovaizdžio formavimo tendencijas. Kuriant landšafto dizainą šiuolaikinė architektūra turi derintis prie aplinkos, o ne aplinka – prie pastatų. Gamtai suteikiama ypatinga reikšmė.
nuotrauka
2019-11-11 10:02
Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?
nuotrauka
2019-11-06 14:30
„Vilniaus vandenys“ siekia iš esmės pagerinti vandens tiekimą sostinės Naujamiesčio rajone. Bendrovė specialia technika nuo lapkričio 11 d. sistemiškai per porą savaičių nuo nuosėdų išplaus pagrindines rajono vandentiekio tinklo magistrales.
nuotrauka
2019-10-30 14:22
Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimams, kurie leis steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Ši naujovė sudarys galimybes gyventojų bendruomenėms gaminti ir vartoti žalią elektros energiją. Taip pat, siekiant palengvinti ir skatinti energetikos inovaci...
nuotrauka
2019-10-29 11:25
Pastaruoju metu sulaukiama vis daugiau įvairių prognozių apie mūsų planetos ateitį. Gyvendami palyginti švarioje šalyje, kurios pakrančių nedengia neperžengiami kalnai plastiko šiukšlių, o padangės nėra apgaubęs neperregimas smogas, kartais sunkiau suvokiame esamų problemų mastą. Tačiau Vilniaus Ged...
nuotrauka
2019-10-22 16:10
Nuo šiol geografinė saulės elektros gamybos vieta nebesvarbi. Gyventojas ar įmonė elektrą gali gamintis ne tik ant savo namo ar biuro stogo, bet, pvz., gyventojas gali gaminti sodyboje, o naudoti elektrą savo namuose mieste, o įmonė – nuosavame sklype už miesto, o naudoti biure mieste. Vienos saulės...
nuotrauka
2019-10-15 10:17
Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamu mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio. Jį į kurortą sugrąžino sanatorija „Gradiali“, oficialiai atidariusi mineralinio vandens gręžinį sanatorijos teritorijoje.
nuotrauka
2019-10-09 09:40
Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai...
nuotrauka
2019-10-08 11:51
Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvap...
nuotrauka
2019-10-01 12:45
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pasirašė įsakymus, kuriais nuo spalio 1 d. įtvirtinamas naujas mažosios žaliosios energetikos modelis, leidžiantis gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių ir ją vartoti geografiškai skirtingose vietose. Šiuo žingsniu visiems Lietuvos gyventoja...
nuotrauka
2019-09-30 10:49
Vyriausybei svarstyti pateikti Energetikos ministerijos parengti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinama nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.
nuotrauka
2019-09-27 14:27
Ar žinotumėte, kaip teisingai išrūšiuoti lango stiklą? Kai kurių atliekų rūšiavimas yra keblus ir vienas tokių pavyzdžių – automobilio ar lango stiklai, kurie negali būti taip paprastai perdirbami kaip dužęs stiklainis. Būtent todėl atliekų tvarkymo ekspertai aptaria daugiausiai klausimų keliančių p...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra