2018 gegužės 24 d. ketvirtadienis, 19:11
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Atviras architektės laiškas. Žaliausias šalies miestas – be medžių?

2017-08-30 15:37
Panevėžio miesto savivaldybė deda didžiules pastangas užtikrinti miesto gyventojų sveikatą, harmoningą plėtrą, jaukią ir kokybišką estetinę aplinką. Esame įsitikinę, kad miestui reikalingas medis. Kuo daugiau tikrų želdynų, tuo sveikesni mes patys. Šiuo metu tarsi liga po Lietuvą plinta medžių naikinimas. Džiugina tik tai, kad beatodairiškas kirtimas pagaliau sulaukė Aplinkos ministerijos dėmesio – inicijuotas viešasis pasitarimas. Jame aptarti miesto želdynų priežiūros, formavimo principai, medžių kirtimas ir galimas poveikis miestui bei ekosistemai, teisinis reglamentavimas.
nuotrauka
Panevėžio sav. nuotr.


Jau kurį laiką ieškome dialogo tarp visų – valstybės tarnautojų, projektuotojų, statybininkų, inžinerininkų, gyventojų. Pasitelkdami įvairius instrumentus, norime keisti neteisingą ir moraliai pasenusį požiūrį į šiuolaikišką. Vis dar gaji praėjusio amžiaus mąstysena trukdo siekti darnaus vystymosi ir pritaikyti kitur įgytą gerąją praktiką, kuriančią kokybišką gyvenimą. Siunčiame aiškią žinią, kad medis – ne svetimkūnis, o neatsiejama miesto infrastruktūros dalis ir neskatinsime jo kirtimo, priešingai - skatinsime suvokti didelę jo svarbą ir būtinybę miesto gyvenimui. Netoleruosime neargumentuoto ir trumparegio mąstymo, kurio padariniai nepagrįstai darko miestą ir žmonių sveikatą. Savivaldybėje dirba įvairių sričių specialistai, matantys bei jaučiantys miesto gyvenimo ritmą, problematikos rimtumą. Atsinaujinantis miestas vienija ir jaunus protus, kurie turi kitokį – šiuolaikišką požiūrį į mūsų aplinką. Šiuo metu praktiką atlieka Jungtinėje Karalystėje studijuojantis vaikinas. Jis analizuoja miesto procesus, perteikia svetur įgytas žinias ir geruosius pavyzdžius.

Želdiniai susilieja kraštovaizdyje, prisideda prie bendro ekologijos ir erdvių formavimo. Medžius mes suvokiame kaip savaime suprantamus aplinkos objektus, kurie kasdien lieka nepelnytai nepastebimi, – dažnai net nesusimąstome apie neišmatuojamą naudą teikiančius natūraliuosius gyvus objektus.

Medį nukirsti užtenka valandos ar net minučių, tačiau užaugti ir subręsti – kone žmonių kartos. Beatodairiškas kirtimas – neva pažeistas, auga ant inžinerinių komunikacijų, kelia grėsmę namui, asfaltui, kabeliui ar net šiukšlių dėžei, - yra ne tik trumparegystė, bet ir atspindi ganėtinai cinišką požiūrį į dabarties žmonių gerovę ir ateinančių kartų sveikatą.

Žalio miesto veido naikinimas neieškant alternatyvų, manant, kad panaikinę kelis medžius nepaliksime pastebimos žymės, yra pražūtingas. Tokiu tempu kirsdami nepastebimai pasieksime ribą – o gal ji jau pasiekta? – kada ši netektis atsilieps mūsų sveikatai.

Vakarų valstybės skaičiuoja kiekvieną medį, supranta jo būtinybę bei funkciją, o mes švaistome neišmatuojamą turtą vėjais. Nelikus medžių tapsime apsupti betono džiunglių, neturėsime kuo kvėpuoti, žalosime sveikatą. Medis tarsi atsvara, palaiko žalio ir pilko santykį mūsų rutinoje. Kuria harmoniją.

Joks žmogaus sukurtas objektas negali suteikti tiek kiek gyvas organizmas. Miesto miškas (urban foresty). Šis terminas plačiai naudojamas pasaulyje, pabrėžiant medžio svarbą miestams. Medžiai gali daug ką pasiūlyti kovojant su šio laikmečio problemomis. Dar daugiau, atsiranda galimybė naudoti finansiškai efektyvesnes priemones iššūkiams įveikti nei tradicinės. Medžiai tarnauja atkuriant ir palaikant aplinkos socialinį balansą mieste, nešdami nepastebimą, bet galingą, nukreiptą į ateitį ekonominę naudą.

Akivaizdu, kad turi vyrauti subalansuotas požiūris. Kartais tikrai reikia kirsti, tačiau labai atsakingai, įvertinus visas išsaugojimo ar genėjimo alternatyvas. Turi būti darnus dialogas tarp įvairių dalykų, įtraukiami įvairių sričių specialistai, išgirstos visos nuomonės.

Paplito masinis medžių kirtimas kapinėse. Dažnai argumentuojama: daug lapų, nuvers paminklą. Tačiau kapinės – tai amžinojo poilsio vieta. O būtent medis kuria ramybės oazę, įprasmina amžinybę, kuria pastovumo, ramaus poilsio, santūrumo jausmą. Ramu pasivaikščioti, prasminga pamąstyti, pamedituoti, pagerbti besiilsinčiųjų atminimą. „Gražiausio paminklo“ lenktynės iškirtus „trukdančius“ medžius šventas vietas verčia nykiomis dykvietėmis, akmens ar betono garbinimo vietomis, sumenkinant memorialinę paskirtį ar galbūt mirusiojo valią.

Suaugęs medis pasaulyje iškeliamas kaip prioritetas. 2010 m. Jungtinė Karalystė pradėjo nacionalinę sodinimo kampaniją Big Tree Plant. Iniciatyva paskatino ir kitas didžiąsias metropolijas – Los Andželą, Niujorką ir Čikagą, kurie inicijavo dar ambicingesnes programas – pasodinti per milijoną medžių per kelerius metus, užtikrinant jų ilgaamžiškumą bei vietą mieste.

Verta paminėti: dėl istoriškai susiklosčiusios miestų raidos vyrauja tankus apgyvendinimas kartu su visa infrastruktūra po žeme ir virš jos. Tai kelia neką mažesnių ir net didesnių iššūkių, su kuriais susiduriame ir mes, kaip ir visas pasaulis. Tačiau miestai dėl to netampa pilkšvomis betono džiunglėmis, medis nėra išmainomas į geresnę infrastruktūrą – jis tampa tos geresnės infrastruktūros sistemos dalimi. Kuriama atskirų komponentų simbiozė, skatinant darnią miesto infrastruktūros ir visuomenės gyvenimo raidą.

Važiuodami dviračiu, stumdami vaikišką vežimėlį, o gal romantiškai vaikščiodami gatve turime sau atsakyti, kokią aplinką, miestą, save pačius čia norime matyti.

Į pirmą poziciją iškeldami tinklą, asfaltą, trinkelę, vietas automobiliams padarysime taip, kad mieste su laiku nebevažiuos joks automobilis, nepraeis joks žmogus, nes čia jam tiesiog nebebus įdomu, malonu, jauku.

Baigiant – Didžiosios Britanijos premjero, vieno svarbiausio vadovų šios šalies ir viso pasaulio istorijoje, Vinstono Čerčilio žodžiai Antrojo pasaulinio karo metais ieškant trūkstamų lėšų karo pramonei. Sulaukęs patarimo atitinkamai sumažinti reikmes kultūrai ir taip prisidurti karui reikalingų pinigų, atsakė: „Tai dėl ko mes kovojame?“.

Panevėžio miesto vyr. architektė Daiva Gasiūnienė 



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-05-23 14:50
Saulės jėgainių vystymo ir investicijų valdymo bendrovė „Sun Investment Group“ kartu su „E energijos“ grupe skirtingose Lenkijos vietovėse statys 43 saulės elektrines. Investicijos į šių saulės jėgainių statybas turėtų siekti apie 40 mln. Eur.
nuotrauka
2018-05-07 12:11
Vilniuje žalumos bus dar daugiau – šiemet mieste planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar apie 650.
nuotrauka
2018-05-03 11:06
Tauragės viešojo transporto parką papildys trys nauji elektriniai autobusai, kuriuos įsigyti leis skiriamos Europos Sąjungos fondų investicijos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu Tauragės savivaldybei šiam tikslui skirta beveik 680 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų, dar apie 120 tūkst. e...
nuotrauka
2018-05-02 12:36
Apskrita automobilių padangų forma nulėmė, kad atitarnavusios pagal paskirtį, šios imamos naudoti kitais, visiškai su automobilio riedėjimu nesusijusiais tikslais. Tačiau dažnas nesusimąsto, kad interjere ar eksterjere naudoti padangas nevalia – tai yra kenksminga atlieka, kuria būtina atsikratyti.
nuotrauka
2018-04-30 15:14
Sena įranga, ypač smulkūs elektroniniai prietaisai, kartais dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius ir nepatenka pas atliekų tvarkytojus. Tačiau daugelis prietaisų, įskaitant sodo ir daržo įrankius, gali būti pakartotinai panaudojami, ypač, kai jiems tereikia smulkaus remonto.
nuotrauka
2018-04-27 12:18
Daugėjant norinčiųjų savo reikmėms skirtą elektros energiją gaminti saulės elektrinėse, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog saulės elektrinių įrengimą būtina patikėti kvalifikuotiems specialistams.
nuotrauka
2018-04-17 10:00
Prekybos tinklas „Maxima“ atnaujina parduotuvių šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei elektros sistemas, jas pakeisdamas į aplinką ir gamtos išteklius tausojančius sprendimus. Įmonė kasmet vis daugiau sutaupo šilumos energijos, kuri yra atgaunama iš naudojamų šiuolaikiškų šaldymo įrenginių. Aktyviai diegi...
nuotrauka
2018-04-05 13:42
Remiantis statistika, per 2010–2017-uosius dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, kurių metu į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia medijos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas,...
nuotrauka
2018-04-04 13:30
Jau antrus metus elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) analizuoja verslo klientų elektros energijos vartojimą ir pateikia individualias rekomendacijas, kaip šie galėtų sutaupyti, pasirinkę palankesnį tarifo planą. 631 įmonė, atsižvelgusi į patarimus ir nemokamai...
nuotrauka
2018-04-04 12:39
Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esanti 5 hektarų nenaudojama teritorija jau šiais metais pradės virsti į būsimą Vilniaus japonišką sodą. Vakar Vilniaus savivaldybėje su visuomene viešai aptartas sodas taps ne tik išskirtine erdve norintiems pasimėgauti gamta pačiame miesto cent...
nuotrauka
2018-04-04 08:57
Šiandien Gruzijoje oficialiai pabaigiamas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduodant Lietuvos patirtį ir žinias, skatinti saulės energetikos vystymąsi Gruzijoje. Projektas finansuotas Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiosios programos bei saulės energetikos įmonės „Saulė...
nuotrauka
2018-03-28 10:32
Elektromobilizmo idėjos pasaulyje kelią skinasi sparčiai – kasmet nuosekliai didėja elektromobilių pardavimo apimtys ir jų šalinininkų skaičius. Sparčiau nei tai vyksta Lietuvoje. Pirmasis elektromobilis mūsų šalyje buvo įregistruotas prieš beveik septynerius su puse metų. Kovo pradžioje, „Regitros“...
nuotrauka
2018-03-14 06:51
Vilniaus universiteto mokslininkai jau pradėjo kurti aplinkai draugišką mobilią elektroninio laužo perdirbimo technologiją, pritaikytą Lietuvai. Skaičiuojama, kad taikydama šią technologiją Lietuva galės sutaupyti milijonus eurų. Vienas iš šiai tematikai skirtų projektų yra finansuojamas pagal didži...
nuotrauka
2018-03-13 06:58
Kovo 5 d. Moldovos sostinėje Kišiniove oficialiai atidaryta 55 kW galios saulės jėgainė. Ant Moldovos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos stogo pastatyta saulės jėgainė gamins dalį ministerijos pastatui reikalingos elektros energijos.
nuotrauka
2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinki...
nuotrauka
2018-03-12 09:46
Kovo 7 d. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, kurie pagerins sąlygas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams.
nuotrauka
2018-03-06 09:34
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) sukviestame darniam vystymuisi skirtame regioniniame forume, kuris vyko praėjusią savaitę Ženevoje, Lietuva pristatė savo veiksmus, siekiant JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. keliamų tikslų.
nuotrauka
2018-03-05 13:33
Pasibaigė aplinkosauginė akcija „Kaminukas“. Šiemet per intensyviausią šildymo sezono laikotarpį šalyje aplinkosaugininkai nustatė 62 oro taršos atvejus, pažeidėjams skirta per pusantro tūkstančio eurų baudų.
nuotrauka
2018-03-01 07:06
Metų pradžia Lietuvoje pasižymėjo vėjuotais orais, todėl čia veikiantys vėjo jėgainių parkai pastebimai didino elektros energijos gamybos apimtis. Sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, jos ūgtelėjo kone 30 proc.
nuotrauka
2018-02-26 06:44
Lietuvoje įsivyravus šaltiems orams, suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, vasario 22 d. duomenimis kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros vidurkis visuose šalies miestuose viršijo ribinę vertę. Panevėžyje užfiksuota 58 mikrogramų 1 kub. m tarša (maksimalus leistinas KD10 kiekis - 50 mikro...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

Stogams – kokybiškos, ilgaamžės plieninės dangos

Nuo senų laikų valstiečiai ar smulkesni bajorai savo stogus dengdavo skiedromis, šiaudais ar čerpėmis, o bažnyčios, didesni dvarai ar ūkiniai pastatai buvo dengiami vario, žalvario ar cinkuo...