2019 birželio 24 d. pirmadienis, 21:19
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkoje – rezultatyvūs ne tik praėję, bet ir ateinantys metai

2019-04-10 09:33
Kaip ir buvo tikėtasi bei prognozuota, 2018 metai buvo rezultatyvūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoms. Baltijos šalių sostinėse, toliau augant ekonomikai, buvo fiksuojami aukšti pasiūlos ir paklausos rodikliai – ir tai stebima tiek gyvenamojo, tiek komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
nuotrauka
Vilnius. Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Ober-Haus, UAB
„Jeigu nuo pastarojo sunkmečio pradžios stebėjome pakankamai spartų nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą Estijos ir Lietuvos sostinių nekilnojamojo turto rinkose, tai Latvijos sostinė Ryga ilgą laiką negalėjo pasigirti didesniais teigiamais pokyčiais. Tačiau dabar atrodo, kad nekilnojamojo turto rinka didžiausiame Baltijos šalių mieste jau žengia į spartesnės plėtros etapą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

2019–2020 metais Rygos biurų rinkoje – pasiūlos šuolis

2018 metais Taline buvo pastatyta 80.000 kv. m naujų biurų ploto, Vilniuje – 43.000 kv. m, Rygoje – beveik 25.000 kv. m. Nors pagal pastatytą biurų plotą Ryga 2018 metais ir vėl nusileido Talinui ir Vilniui, tačiau pasak R. Reginio, biurų sektorius didžiausiame Baltijos šalių mieste įgauna pagreitį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019–2020 metais Rygos rinką turėtų papildyti ryškus naujų biurų kiekis – apie 140.000 kv. m biurų ploto.

„Plėtotojai Rygoje per dvejus metus planuoja pastatyti tiek biurų, kiek jų buvo pastatyta per pastaruosius devynerius metus, 2010–2018 metais. Tai yra būtent tai, ko pastaruosius metus labai trūko Latvijos sostinei, norint konkuruoti su Vilniumi ir Talinu dėl tarptautinių kompanijų dėmesio. Galimybės ne tik įsikurti, bet ir planuoti tolimesnę plėtrą šiuolaikiniuose pastatuose yra viena iš pagrindinių stambesnių tarptautinių įmonių atėjimo priežasčių į konkretų regioną ar miestą“, – teigia R. Reginis.

Tačiau Vilnius ir Talinas nesiruošia lengvai atiduoti pastarojo dešimtmečio biurų plėtros lyderių pozicijos ir taip pat rengiasi įspūdingoms naujo biuro ploto apimtims per artimiausius kelis metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019–2020 metais Vilniuje planuojama įgyvendinti ne mažiau kaip 15 projektų, kuriuose naudingas biurų plotas sudarys apie 160.000 kv. m. Tuo tarpu Taline per tą patį laikotarpį planuojama pastatyti apie 100.000 kv. m.

Taline ir Rygoje – du nauji dideli prekybos centrai

Tradicinių didesnės apimties prekybos centrų sektoriuje 2018–2019 metais didžiausių naujienų sulaukė Talinas ir Ryga. 2018 metų pabaigoje Taline duris atvėrė „T1 Mall of Tallinn“ prekybos centras, kuris šio miesto tradicinių prekybos centrų rinką papildė 55.000 kv. m prekybinio ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metų pabaigoje bendras prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose Estijos sostinėje sudarė 665.300 kv. m ir su 1,45 kv. m plotu vienam miesto gyventojui išlieka akivaizdžiu lyderiu tarp kitų Baltijos šalių sostinių.

Tuo tarpu Rygoje po ilgos pertraukos buvo įgyvendintas vienas didžiausių prekybinės paskirties projektų. 2019 metų balandį duris atvėrė prekybos centras „Akropolis“, kuris Latvijos sostinės rinką papildė apie 60.000 kv. m prekybinio ploto. Skaičiuojant pagal prekybinį plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, 2018 metų pabaigoje Ryga tarp kitų Baltijos šalių sostinių rikiavosi antroje vietoje (649.000 kv. m arba 1,02 kv. m vienam gyventojui). Po „Akropolio“ atidarymo prekybinio ploto pasiūlos rodikliai Rygoje ūgtelėjo dešimtadaliu.

„Nepaisant mažesnės apimties ir specializuotų prekybos centrų plėtros Vilniuje 2018 metais („Žali“, „Depo“, „Decathlon“), naujų didesnių tradicinių prekybos centrų Lietuvos sostinė ir vėl nesulaukė“, – sako R. Reginis. Didesnio projekto atidarymo galima tikėtis nebent 2020 metų pabaigoje, kuomet šalia vakarinio aplinkkelio turėtų būti pastatytas prekybos centras „Vilnius Outlet“, kuris sostinės rinką papildytų apie 35.000 kv. m prekybinio ploto. Tokio tipo projektas Vilniuje būtų įgyvendintas po 4,5 metų pertraukos (nuo prekybos centro „Nordika“ antrojo etapo atidarymo 2016 metų gegužės mėnesį). „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų pabaigoje Vilniuje prekybinių patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose sudarė 453.000 kv. m ir vienam sostinės gyventojui teko 0,82 kv. m ploto – mažiausiai iš visų Baltijos šalių sostinių.

Baltijos šalių sostinių regionuose – 200.000 kv. m naujų sandėliavimo patalpų

2018 metais Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse fiksuojamos itin gausios naujų sandėliavimo patalpų statybų apimtys. „Augantis šiuolaikinių sandėliavimo patalpų poreikis bei aukštas tokių patalpų užimtumas sukuria prielaidas daug spartesnei šio sektoriaus plėtrai“, – teigia R. Reginis. Laisvų sandėliavimo patalpų lygis Baltijos šalių regionuose sudaro ne daugiau nei 5%.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metus Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse iš viso įgyvendinta 16 projektų, kuriuose įrengta šiek tiek daugiau nei 200.000 kv. m sandėliavimo patalpų: Taline – apie 86.000 kv. m, Rygoje – apie 60.000 kv. m, Vilniuje – beveik 58.000 kv. m.

Taline ir jo apylinkėse sukoncentruota didžiausia šiuolaikinių sandėliavimo patalpų pasiūla Baltijos šalyse ir 2018 metų pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas viršijo 1,3 mln. kv. m. Tuo metu Rygoje ir jos apylinkėse per 2018 metus bendras sandėliavimo patalpų plotas ūgtelėjo 9% ir bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė beveik 709.000 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir jo apylinkėse sandėliavimo patalpų pasiūla 2018 metais paaugo 11% ir metų pabaigoje bendras plotas sudarė šiek tiek daugiau nei 585.000 kv. m.

„Skirtingai nuo Estijos ir Latvijos, kur sandėliavimo patalpų sektorius iš esmės susikoncentravęs šalių sostinėse ir aplink jas, Lietuva turi ir kitus regionus, kuriuose pakankamai aktyviai plėtojami sandėliai. Vien Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuo metu bendra sandėliavimo patalpų pasiūla sudaro beveik 550.000 kvadratinių metrų“, – pastebi R. Reginis.

„Ober-Haus“ atstovo nuomone, įsibėgėjusi sandėliavimo patalpų plėtra artimiausiu metu nežada sustoti. Baltijos šalių sostinių regionuose 2019 metais planuojamas ženklus tokių patalpų prieaugis – planuojama įgyvendinti įvairaus dydžio projektų, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys apie 130.000 kv. m.

Talinas vejasi Vilnių pagal daugiabučių statybų apimtis

2018 metais sparčiausias butų pasiūlos šuolis tarp Baltijos šalių sostinių užfiksuotas Rygoje. Per metus Latvijos sostinėje pastatyta šiek tiek daugiau nei 2.400 butų ir tai yra 65% daugiau nei jų buvo pastatyta per 2017 metus. „Žinoma, butų plėtros apimtys Rygoje vis dar pastebimai atsilieka nuo Vilniaus ir Talino, tačiau toks šuolis jau rodo daug drąsesnius plėtotojų žingsnius“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas. Vilniuje 2018 metais pastatyta virš 4.300 butų (5% daugiau nei 2017 metais), o Taline – 3.100 butų (7% daugiau nei 2017 metais).

Nepaisant to, kad Vilnius 2018 metais pagal pastatomų naujų butų kiekį išlaikė lyderio pozicijas tarp visų Baltijos šalių sostinių, Talinas sparčiai vejasi Lietuvos sostinę. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014–2016 metais Vilniuje 1.000-iui gyventojų kasmet vidutiniškai teko po 6,1 pastatyto buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu šis rodiklis ūgtels iki 7,9 buto. Tuo metu Taline 2014–2016 metais 1.000-iui gyventojų kasmet vidutiniškai buvo pastatyta po 3,9 buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu bus fiksuojamas stiprus šuolis iki 7,1 buto.

„Tai reiškia, kad Talinas pagal santykinį pastatomų butų kiekį Vilniui nusileidžia jau tik dešimtadaliu“, – sako R. Reginis. Tuo metu nepaisant ženklaus pastatytų butų šuolio Rygoje 2018 metais, šiame mieste butų statybų apimtys vis dar išlieka kuklios ir nusileidžia Vilniui ir Talinui daugiau nei dvigubai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017–2019 metais šis rodiklis sudarys po 3,1 pastatyto buto 1.000-iui miesto gyventojų.

„2019–2020 metai tikrai nebus nuobodūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose ir mūsų laukia išties įvykių kupinas laikotarpis. Ekonominė aplinka ir toliau išlieka palanki aktyviai rinkos plėtrai ne tik Baltijos šalių sostinėse, bet ir kituose šių šalių regionuose. Ir akivaizdu, kad plėtotojai nesiruošia praleisti šios galimybės“, – teigia R. Reginis.
Pagal „Ober-Haus“ informaciją
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


NT projektai

nuotrauka
2019-06-20 12:19
INREAL grupė pradeda naujo A+ energinės klasės verslo centro plėtrą Vilniuje Šnipiškėse. 8 aukštų su antstatu, 3280 kv. m bendro ploto pastatas suprojektuotas 13,31 aro sklype. Projekto investicijos – 7,2 mln. eurų . Planuojama statybų pabaiga – 2020 m. III ketvirtis.
nuotrauka
2019-06-19 12:58
„Žirmūnai išsidėstę netoli nuo sostinės centro, su puikiu susisiekimu. Rekreaciniu požiūriu tai ganėtinai patrauklus rajonas, kuris turi stipresnį santykį su upe nei Antakalnis. Tačiau, kad taptų savarankišku ir jaukiu rajonu, jam trūksta viešųjų erdvių ir pramogų“, – teigia urbanistas Tadas Jonausk...
nuotrauka
2019-06-18 12:16
„Omberg“ toliau plečia vystomų projektų portfelį – Pašilaičiuose auga „Grigalaukio dominijos“ gyvenvietė. Atsižvelgiant į anksčiau šiame rajone sukauptą patirtį, ketvirtajame projekto etape suplanuota 150 erdvių A+ energinės klasės butų. Į juos bendrovė investuos 8 mln. eurų, bendros investicijos į ...
nuotrauka
2019-06-17 11:47
Kalnėnų mikrorajone plėtojami didžiuliai visuomeninės ir komercinės paskirties projektai neatpažįstamai pakeis Liepkalnio gatvės sankryžą ir jos prieigas. Per artimiausius kelerius metus bus investuota apie 50 mln. eurų. Individualių namų sklypų kvartalą „Sklypai Kalnėnuose” plėtojantys verslininkai...
nuotrauka
2019-06-14 13:20
Ekonomikos klasika teigia, kad kainos laisvoje rinkoje, iš esmės, priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio: jei paklausa auga labiau nei pasiūla, kainos didėja, jei atvirkščiai – mažėja. Žinoma, yra dar ir kiti veiksniai: sąnaudos, būsto kainas veikia paskolų aplinka, vartotojų lūkesčiai ir kiti...
nuotrauka
2019-06-12 12:22
„Technopolio“ biurų mieste įsibėgėja verslo centro NOVA statybos. Ozo verslo parke trečiadienį vyko sėkmingos statybų pradžios ceremonija. Beveik 52 mln. eurų vertės trijų korpusų statinio vietoje jau įkasti pamatai, o 2020-ųjų IV ketvirtį šio pastato statybas planuojama užbaigti.
nuotrauka
2019-06-12 09:43
Gyvenamasis būstų fondas 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 6,4 tūkst. butų (0,4 proc.) ir sudarė 1,5 mln. būstų, remdamasis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazės duomenimis, praneša Lietuvos stati...
nuotrauka
2019-06-11 13:12
Nekilnojamojo turto bendrovė „Omberg“ plečia vystomų projektų portfelį. Sostinės Viršuliškių mikrorajone pradedamas vystyti gyvenamųjų namų projektas „Viršuliškių stogai“. Laisvės prospekto ir Viršuliškių gatvės sankryžoje iškils du 11 aukštų A+ energinės klasės daugiabučiai, kuriuose bus po 80 funk...
nuotrauka
2019-06-11 08:05
MERKO plečia statybų apimtis Vilniaus savivaldybės inicijuojamo konversijos projekto „Architektūros parkas“ teritorijoje. Tarp Užupio ir Belmonto iškils naujas gyvenamųjų kvartalas – 4,7 hektarų plote bus pastatyta apie 1000 butų.
nuotrauka
2019-06-07 13:06
„Unideco“ namų apdailos centre Vilniuje duris atvėrė pirmasis šalyje specializuotas bendradarbystės centras (angl. hub). Naujoji erdvė, kurioje įsikurs architekto dizaineriai ir architektai, yra pats mažiausias bendradarbystės centras, tačiau jo valdytojai neatmeta plėtros galimybių.
nuotrauka
2019-06-07 11:02
Vilniaus Savanorių prospekte, buvusiame kulinarijos ceche, jau rudenį bus įrengtos pirmosios kūrybinės patalpos, o pavasarį – visos pastato erdvės.
nuotrauka
2019-06-07 10:13
Atėjant vasaros sezonui būsto besidairančių pirkėjų žvilgsniai tradiciškai nukrypsta į pajūrį bei šalies kurortus. Tiesa, šiemet atostogų sezoną Lietuvos kurortai ir kurortinės teritorijos pasitiko skirtingomis nekilnojamojo turto (NT) tendencijomis. Registrų centro sukaupta sandorių statistika rodo...
nuotrauka
2019-06-07 09:35
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėne...
nuotrauka
2019-06-06 14:39
Gyvenimas šalia žaliųjų zonų – miškų, parkų, ežerų – vienas pagrindinių kriterijų renkantis būstą. Daugeliui pirkėjų tai svarbiau nei automobilio stovėjimo vieta ar garantija būstui. Psichologų teigimu, gamta daro gerą įtaką mūsų savijautai, sukelia teigiamas emocijas.
nuotrauka
2019-06-06 07:39
SBA grupės nekilnojamojo turto plėtotojas „Urban Inventors“ Vilniuje dešiniajame Neries krante baigia verslo centro „Green Hall 3“ fasado statybos darbus. Investicijos į šį išskirtinės išvaizdos, 2800 kv. metrų nuomojamo ploto pastatą sieks 9 mln. eurų. Iš jų beveik pusė milijono eurų investuota į a...
nuotrauka
2019-06-04 10:40
Šiemet beveik 8 proc. augimą išlaikančią nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinką į priekį tempia augantis parduotų žemės sklypų skaičius, o štai iki šiol augę butų pardavimai gegužę pajudėjo priešinga kryptimi. Šias ir kitas NT tendencijas stebi Registrų centras analizuodamas sukauptus NT sandorių d...
nuotrauka
2019-06-03 14:28
Naujas būstas puikioje vietoje nebėra tik labiau pasiturintiems gyventojams prieinamas pirkinys. Du asmenys, gaunantys vidutinį darbo užmokestį Vilniuje, gali sau leisti įsigyti 50 kv. m butą pačiame sostinės centre, rodo nekilnojamojo turto plėtros UAB „Hanner“ atlikta analizė.
nuotrauka
2019-05-30 10:04
Trys kilometrai iki jūros dažnam tikriausiai yra svajonių vasaros rezidencija. Siekiant atsakyti į klausimą, kiek visgi kainuotų butas ar namas šalia jūros kranto, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai apžvelgė pajūrio miestų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje NT rinkas.
nuotrauka
2019-05-29 11:06
Norą įsigyti nedidelio ploto – 1–1,5 kambario – butą dažnai lydi klausimai, kaip jį įrengti, kad pakaktų vietos ir reikalingiems daiktams pasidėti, ir liktų erdvės komfortiškam gyvenimui.
nuotrauka
2019-05-23 14:35
Nors gyvenamosios vietos keitimas yra labai atsakingas žingsnis, tačiau laikai, kai namai buvo statomi tokie, kad tiktų visiems, o pirkdavome būstą tik kartą gyvenime – jau praeityje. Šiandien gyvenimo tempas reikalauja, kad viskas tame gyvenime būtų subalansuota – būstas taip pat turi atitikti konk...

Statybunaujienos.lt » NT projektai

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...