2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 23:24
Reklama  |  facebook

Bendrovės „Irdaiva“ vadovas I. Kubilius: viskas priklauso nuo to, kiek darbo įdedi, kad norai pildytųsi

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-01-08 17:25
Seimo rūmai, Vytauto Kasiulio muziejus, Jungtinis gamtos tyrimų centras, Palangos gintaro muziejus, Biržų pilis, Užutrakio dvaras – bendrovės „Irdaiva“ statytų ir restauruotų pastatų sąrašas bėgant metams tik ilgėja, o konkurentai jau pradeda šnabždėtis užnugaryje: „Na, kaip įmanoma laimėti tiek konkursų?!“. „Lietuviškas bruožas“, – trumpai į kylančias sąmokslo teorijas atsako bendrovės vadovas Irmantas Kubilius. Ir, neeikvodamas laiko tuštiems ginčams, toliau veda savo dešimtmetį skaičiuojančią statybų įmonę pirmyn, tiksliai prognozuodamas visus sektoriaus pakilimus ir nuosmukius.
nuotrauka
Bendrovės „Irdaiva“ vadovas Irmantas Kubilius. Bendrovės nuotr.


Jaunam apsispręsti imtis verslo – lengviausia“

Privačių statybos įmonių kūrimosi bumas Lietuvoje susprogo vos įkūrus nepriklausomybę. Tačiau I. Kubilius tuo metu dar buvo per jaunas nuosavam verslui. „Irdaiva“ buvo įkurta 2005-aisiais, kai rinkoje jau buvo turinčių daugiau patirties, visa galva aukštesnių konkurentų.

„Ateina momentas, kai žmogus apsisprendžia kurti savo verslą. Ne kažkam dirbti, o sau. Tokių metų apsispręsti būna lengviausia, o toliau jau – sunkiau. Surinkome komandą ir pradėjome. Iki tol nedidelėje įmonėje dirbau vienu iš direktorių“, – sakė I. Kubilius.

„Irdaivos“ vadovas pripažįsta, jog jo surinktoje komandoje dauguma kolektyvo turėjo didesnę patirtį, nei jis pats.

„Pradėjome gal su 10 žmonių, nuo visiškai minimalių darbelių. Kiemą sutvarkyti, tvorą pastatyti. Didžiulis džiaugsmas buvo, kai gavome statyti pirmąjį individualų namą. Tada tai atrodė labai didelis užsakymas“, – prisimena neseniai 10-mečio jubilejų atšventusios bendrovės vadovas.

Tam, kad galėtum imtis didesnių projektų, reikalingi atestatai, o jų naujokams iš pradžių niekas lengvai nedalina. Atestatus reikia užsidirbti patirtimi.

„Buvo momentas, kai dirbau ne tik įmonės direktoriumi, bet ir darbų vadovu, ir tiekėju. Tačiau manau, jog visiems iš pradžių būna sunku ir visi statybinių įmonių vadovai tą etapą yra praėję“, – sako I. Kubilius.

Kritika ir konspiracinės teorijos – labai lietuviška

I. Kubilius teigia, jog bendrovė niekuomet nesiorientavo tik į valstybinius užsakymus. Stengėsi imtis įvairių sričių darbų ir kaupdama patirtį vis „išaugdavo senus marškinius“.

„Kai jau turėjome didesnę dalį atestatų, pagalvojome – gal pamėginti sudalyvauti ir didesniuose projektuose? Kada gavome pirmojo stambaus projekto užsakymą? Na, matote, prieš kelerius metus „stambus“ projektas atrodė 30 mln. vertės, šiandien – gal 50 mln. Kaupiame patirtį, nuosekliai siekiame rezultatų“, – sakė jis.

Visus tuos metus nuo įmonės įkūrimo „Irdaiva“ stabiliai augo.

„Mūsų apyvarta, užsakymų portfelis – tik didėjo. Tikrai reikėjo stipriai augti, kad užaugtume iki 200 mln. litų (apie 57,9 mln. eurų) apyvartą per metus turinčios įmonės“, – sako I. Kubilius.

Vis tik viešųjų pirkimų tarnybos sudarytame pagal bendrą pasirašytų sutarčių vertę pirmaujančių bendrovių sąraše „Irdaiva“ patenka į pirmąjį dešimtuką – yra 9-oje vietoje, tarp tokių gigantų, kaip „Kauno tiltai“, „Lietuvos energija“, „Šiaulių plentas“, „Fegda“.

Tokia bendrovės sėkmė ne visiems patinka. Nuomonės, kodėl bendrovei taip sekasi viešųjų pirkimų konkursuose, kartais pasiekia ir žiniasklaisdą.

„Labai lietuviška, – ramiai šypsosi I. Kubilius. – Tie, kuriems sekasi, visuomet sulaukia daugiau dėmesio. Net ir kaimynas, geresnį namą pasistatęs. Ar tai padeda, ar trukdo verslui? Nežinau... Ne mes vieni laimime didelius projektus, o kiekvienas didelis projektas „nepraeina“ be kokių nors apkalbų ar spekuliacijų. Mes dirbame savo darbą ir nekreipiame į tai dėmesio.“

Bendrovės vadovas taip pat nesidalina pasiūlymais, kaip būtų galima patobulinti viešųjų pirkimų sistemą.

„Tikrai turėčiau ką pasakyti, bet nenoriu. Nesu politikas, ir į politiką eiti neplanuoju“, – juokiasi jis.

Jėgas nukreips į privatų sektorių

Pastaruoju metu daugelis statybų sektoriaus bendrovių pajuto, jog valstybinių užsakymų mažėja, baigėsi vienas Europos Sąjungos finansavimo periodas, o iki kito pradžios dar reikia luktelėti.

„Mūsų užsakymai sudaryti maždaug iš 50 proc. privačių užsakymų ir 50 proc. – valstybinių. Žinoma, dabar daugiau ieškosime privačių užsakymų“, – sakė pašnekovas.

Jis teigė, jog gauti stambių privačių užsakymų ir taip ištverti sumažėjusį valstybinių užsakymų kiekį padeda sukaupta svarbi patirtis: „Irdaivai“ teko statyti privataus kapitalo lazerių (daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkei, bendrovei „Šviesos konversija“) ir safyrų gamyklas – techniškai itin sudėtingus projektus.

Moderni lazerių gamykla. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.

„Kai pastatai laiku ir kokybiškai, veikia reklamos būdas „iš lūpų į lūpas“ – ir statybų segmente. Todėl didelės bėdos nematome“, – sakė I. Kubilius.

Bendrovei yra tekę ne tik renovuoti ar rekonstruoti daug mokyklų, universitetų, mokslo įstaigų, tačiau ir visiems gerai žinomų kultūros paveldo objektų.

„Manau, jog šiuo metu esame vieni iš lyderių valstybinių kultūros paveldo pastatų renovacijos srityje“, – sakė pašnekovas.


Renovuota Užutrakio dvaro sodyba. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.

Objektų kolekcija: nuo bažnyčios iki Seimo

Jei reikėtų sudėlioti svarbiausių objektų, kuriuos bendrovei teko statyti ar rekonstruoti, trejetuką, pirmąją vietą I. Kubilius atiduotų pirmųjų Seimo rūmų renovacijai. Iki „Irdaivos“ statybininkų rankų prisilietimo (2011-aisiais) Seimo rūmai nebuvo remontuoti nuo 1981-ųjų.

Bendrovės renovuoti Seimo rūmai. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.

Seime šios bendrovės statybininkai per itin trumpą laiką atnaujino vėdinimo sistemą, daugelį patalpų apšiltino iš vidaus, sutvarkė istorinę Lietuvos Tarybos salę. Už šį projektą bendrovė yra gavusi „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimą.

„Prisiminus visą procesą, pirmiausia mintyse iškyla labai trumpi terminai. Yra tik dviejų mėnesių pertrauka tarp Seimo sesijų, reikia suspėti viską atlikti per tą laiką. Todėl organizavome darbus dviem pamainomis, labai tiksliai viską susiplanavome“, – sako I. Kubilius.

Antrasis per dešimtmetį įmonės vadovui įstrigęs objektas – Tytuvėnų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Darbus reikėjo atlikti po gaisro, suniokojusio bažnyčios stogą.


Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.

Naująjį stogą „Irdaivos“ statybininkai projektavo iš čerpių, taikydamiesi prie šalia esančio Tytuvėnų vienuolyno. Taip pat pakeista bažnyčios bokštų skarda, restauruoti bokštų kryžiai.

„Visiškai rekonstravome ir Palangos gintaro muziejų, grafų Tiškevičių rūmus“, – prisiminė I. Kubilius.

Neoklasicistinio stiliaus rūmuose pakeista viso stogo konstrukcija, stogas apšiltintas ir uždengtas varine skarda, įrengta lietaus nutekėjimo sistema, sutvarkyta ir pritaikyta naudoti palėpė, pakeistos rūsio ir visų trijų aukštų perdangos, paklotas naujas parketas, įrengti liftai.

Pirmasis A+ klasės darželis Lietuvoje

Iš naujų objektų jis labiausiai didžiuojasi pirmuoju visuomeniniu A+ klasės pastatu Lietuvoje – Santariškių vaikų darželiu.

Darželyje įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, padedančias taupyti energijos išteklius, vaikams užtikrintas tinkamas patalpų mikroklimatas. Beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį lanko apie 250 vaikų, o, kaip žinia, Vilniuje vaikų darželių stygius buvo itin didelis.


Santariškių vaikų darželis. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.

„Individualių ir gyvenamųjų namų tokios aukštos energinės klasės yra pastatyta, tačiau visuomeninis pastatas, mano nuomone, toks yra pirmasis Lietuvoje“, – sakė bendrovės „Irdaiva“ vadovas.

Tai apskritai yra vos ketvirtas darželis, pastatytas per Nepriklausomybės metus.

Šis bendrovės darbas jau įvertintas ir verslo pasaulyje – darželis visai neseniai pelnė 2015-ųjų „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimą.

Paklaustas apie iššūkius rekonstruojant bei statant tokius pastatus I. Kubilius nedaugžodžiauja: „Daug kalbėti galima būtų apie kiekvieną statinį, tačiau ar verta? Viskas eina į priekį, tos technologijos po 10-ies metų galbūt atrodys juokingos.“

Artėjančius trikdžius geba numatyti

Nors pasiekimai glosto širdį, bendrovės vadovas atgal nesidairo – tik į priekį.

Gal tuomet nepasididžiuotų pasidalinti savo verslo sėkmės paslaptimi?

„Jei tikrai kažko sieki, kažko tikrai nori, nuolat galvoji, kas lemtų tavo norų išsipildymą. Dėlioji viską į reikiamas lentynėles. Atsakomybė, garbingumas (manau, kad su visais, pradedant nuo savo darbuotojų, baigiant užsakovais, reikia elgtis garbingai), daug pastangų, darbštumas, kruopštumas. Iš tiesų, tinka visos tos gerosios savybės. Ir daug kas priklauso nuo tavo norų. Ir nuo to, kiek darbo įdedi į šiuos norus, kad jie išsipildytų“, – svarstė bendrovės vadovas.

Jis pridūrė, jog pradžia visuomet sunki, tačiau įgavus patirties viskas atrodo nebe taip baisu.

I. Kubilius visuomet bando prognozuoti, kaip jo atstovaujamam sektoriui seksis artimiausioje ateityje. Ir tai jam pavydėtinai gerai sekasi. Pavyzdžiui, šiemet Europos lėšų vėlavimą jis numatė iš anksto.


Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.

„Gerai planuodami ir teisingai prognozuodami išvengėme kritinių situacijų. Sunkumams pradėjome ruoštis prieš pusantrų metų. Kolektyve jau tarėmės, ką turime daryti. Viskas pildosi. Kai tam pasiruoši, nėra didelio streso ir daug ramiau dirbi. Turime kitą strategiją, daugiau dirbame su privačiais objektais, kažką optimizuojame“, – sakė pašnekovas.

Sėkmė ir kantrybė leidžia išgyventi pakilimus ir nuopolius

Vis tik tenka pripažinti, jog valstybiniai objektai – galbūt labiau įsimintini ir statybininkams, ir visuomenei, jie yra ir stambesni.

„Mums įdomu ir tame, ir tame sektoriuje, – paklaustas, kurį sektorių rinktųsi, sako „Irdaiva“ vadovas. – Privačiame sektoriuje dažniausiai gauname statyti gamyklas, administracinius pastatus. Na, kultūros paveldo objektus tvarkyti įdomiau ir darbas įvairesnis: bažnyčios, pilys. Jei statai vien tik sandėlius, biurus – nieko naujo. Nenorėčiau nė į vieną sektorių nukreipti savo veiklos 100 procentų.“

Paklaustas, kokių pokyčių reikėtų Lietuvos statybų rinkai I. Kubilius tepalinki visiems sėkmės ir kantrybės. Suprask, turint šias dvi vertybes, nebaisūs jokie rinkos kalneliai.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos