Bendrovės „Irdaiva“ vadovas I. Kubilius: viskas priklauso nuo to, kiek darbo įdedi, kad norai pildytųsi
„Jaunam apsispręsti imtis verslo – lengviausia“
Privačių statybos įmonių kūrimosi bumas Lietuvoje susprogo vos įkūrus nepriklausomybę. Tačiau I. Kubilius tuo metu dar buvo per jaunas nuosavam verslui. „Irdaiva“ buvo įkurta 2005-aisiais, kai rinkoje jau buvo turinčių daugiau patirties, visa galva aukštesnių konkurentų.
„Ateina momentas, kai žmogus apsisprendžia kurti savo verslą. Ne kažkam dirbti, o sau. Tokių metų apsispręsti būna lengviausia, o toliau jau – sunkiau. Surinkome komandą ir pradėjome. Iki tol nedidelėje įmonėje dirbau vienu iš direktorių“, – sakė I. Kubilius.
„Irdaivos“ vadovas pripažįsta, jog jo surinktoje komandoje dauguma kolektyvo turėjo didesnę patirtį, nei jis pats.
„Pradėjome gal su 10 žmonių, nuo visiškai minimalių darbelių. Kiemą sutvarkyti, tvorą pastatyti. Didžiulis džiaugsmas buvo, kai gavome statyti pirmąjį individualų namą. Tada tai atrodė labai didelis užsakymas“, – prisimena neseniai 10-mečio jubilejų atšventusios bendrovės vadovas.
Tam, kad galėtum imtis didesnių projektų, reikalingi atestatai, o jų naujokams iš pradžių niekas lengvai nedalina. Atestatus reikia užsidirbti patirtimi.
„Buvo momentas, kai dirbau ne tik įmonės direktoriumi, bet ir darbų vadovu, ir tiekėju. Tačiau manau, jog visiems iš pradžių būna sunku ir visi statybinių įmonių vadovai tą etapą yra praėję“, – sako I. Kubilius.
Kritika ir konspiracinės teorijos – labai lietuviška
I. Kubilius teigia, jog bendrovė niekuomet nesiorientavo tik į valstybinius užsakymus. Stengėsi imtis įvairių sričių darbų ir kaupdama patirtį vis „išaugdavo senus marškinius“.
„Kai jau turėjome didesnę dalį atestatų, pagalvojome – gal pamėginti sudalyvauti ir didesniuose projektuose? Kada gavome pirmojo stambaus projekto užsakymą? Na, matote, prieš kelerius metus „stambus“ projektas atrodė 30 mln. vertės, šiandien – gal 50 mln. Kaupiame patirtį, nuosekliai siekiame rezultatų“, – sakė jis.
Visus tuos metus nuo įmonės įkūrimo „Irdaiva“ stabiliai augo.
„Mūsų apyvarta, užsakymų portfelis – tik didėjo. Tikrai reikėjo stipriai augti, kad užaugtume iki 200 mln. litų (apie 57,9 mln. eurų) apyvartą per metus turinčios įmonės“, – sako I. Kubilius.
Vis tik viešųjų pirkimų tarnybos sudarytame pagal bendrą pasirašytų sutarčių vertę pirmaujančių bendrovių sąraše „Irdaiva“ patenka į pirmąjį dešimtuką – yra 9-oje vietoje, tarp tokių gigantų, kaip „Kauno tiltai“, „Lietuvos energija“, „Šiaulių plentas“, „Fegda“.
Tokia bendrovės sėkmė ne visiems patinka. Nuomonės, kodėl bendrovei taip sekasi viešųjų pirkimų konkursuose, kartais pasiekia ir žiniasklaisdą.
„Labai lietuviška, – ramiai šypsosi I. Kubilius. – Tie, kuriems sekasi, visuomet sulaukia daugiau dėmesio. Net ir kaimynas, geresnį namą pasistatęs. Ar tai padeda, ar trukdo verslui? Nežinau... Ne mes vieni laimime didelius projektus, o kiekvienas didelis projektas „nepraeina“ be kokių nors apkalbų ar spekuliacijų. Mes dirbame savo darbą ir nekreipiame į tai dėmesio.“
Bendrovės vadovas taip pat nesidalina pasiūlymais, kaip būtų galima patobulinti viešųjų pirkimų sistemą.
„Tikrai turėčiau ką pasakyti, bet nenoriu. Nesu politikas, ir į politiką eiti neplanuoju“, – juokiasi jis.
Jėgas nukreips į privatų sektorių
Pastaruoju metu daugelis statybų sektoriaus bendrovių pajuto, jog valstybinių užsakymų mažėja, baigėsi vienas Europos Sąjungos finansavimo periodas, o iki kito pradžios dar reikia luktelėti.
„Mūsų užsakymai sudaryti maždaug iš 50 proc. privačių užsakymų ir 50 proc. – valstybinių. Žinoma, dabar daugiau ieškosime privačių užsakymų“, – sakė pašnekovas.
Jis teigė, jog gauti stambių privačių užsakymų ir taip ištverti sumažėjusį valstybinių užsakymų kiekį padeda sukaupta svarbi patirtis: „Irdaivai“ teko statyti privataus kapitalo lazerių (daugiaspalvių femtosekundinių lazerių gamybos pradininkei, bendrovei „Šviesos konversija“) ir safyrų gamyklas – techniškai itin sudėtingus projektus.
Moderni lazerių gamykla. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.
„Kai pastatai laiku ir kokybiškai, veikia reklamos būdas „iš lūpų į lūpas“ – ir statybų segmente. Todėl didelės bėdos nematome“, – sakė I. Kubilius.
Bendrovei yra tekę ne tik renovuoti ar rekonstruoti daug mokyklų, universitetų, mokslo įstaigų, tačiau ir visiems gerai žinomų kultūros paveldo objektų.
„Manau, jog šiuo metu esame vieni iš lyderių valstybinių kultūros paveldo pastatų renovacijos srityje“, – sakė pašnekovas.
Renovuota Užutrakio dvaro sodyba. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.
Objektų kolekcija: nuo bažnyčios iki Seimo
Jei reikėtų sudėlioti svarbiausių objektų, kuriuos bendrovei teko statyti ar rekonstruoti, trejetuką, pirmąją vietą I. Kubilius atiduotų pirmųjų Seimo rūmų renovacijai. Iki „Irdaivos“ statybininkų rankų prisilietimo (2011-aisiais) Seimo rūmai nebuvo remontuoti nuo 1981-ųjų.
Bendrovės renovuoti Seimo rūmai. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.
Seime šios bendrovės statybininkai per itin trumpą laiką atnaujino vėdinimo sistemą, daugelį patalpų apšiltino iš vidaus, sutvarkė istorinę Lietuvos Tarybos salę. Už šį projektą bendrovė yra gavusi „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimą.
„Prisiminus visą procesą, pirmiausia mintyse iškyla labai trumpi terminai. Yra tik dviejų mėnesių pertrauka tarp Seimo sesijų, reikia suspėti viską atlikti per tą laiką. Todėl organizavome darbus dviem pamainomis, labai tiksliai viską susiplanavome“, – sako I. Kubilius.
Antrasis per dešimtmetį įmonės vadovui įstrigęs objektas – Tytuvėnų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Darbus reikėjo atlikti po gaisro, suniokojusio bažnyčios stogą.
Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.
Naująjį stogą „Irdaivos“ statybininkai projektavo iš čerpių, taikydamiesi prie šalia esančio Tytuvėnų vienuolyno. Taip pat pakeista bažnyčios bokštų skarda, restauruoti bokštų kryžiai.
„Visiškai rekonstravome ir Palangos gintaro muziejų, grafų Tiškevičių rūmus“, – prisiminė I. Kubilius.
Neoklasicistinio stiliaus rūmuose pakeista viso stogo konstrukcija, stogas apšiltintas ir uždengtas varine skarda, įrengta lietaus nutekėjimo sistema, sutvarkyta ir pritaikyta naudoti palėpė, pakeistos rūsio ir visų trijų aukštų perdangos, paklotas naujas parketas, įrengti liftai.
Pirmasis A+ klasės darželis Lietuvoje
Iš naujų objektų jis labiausiai didžiuojasi pirmuoju visuomeniniu A+ klasės pastatu Lietuvoje – Santariškių vaikų darželiu.
Darželyje įrengtas geoterminis šildymas, investuota į inovatyvias technologijas, padedančias taupyti energijos išteklius, vaikams užtikrintas tinkamas patalpų mikroklimatas. Beveik 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate įsikūrusį naująjį Santariškių darželį lanko apie 250 vaikų, o, kaip žinia, Vilniuje vaikų darželių stygius buvo itin didelis.
Santariškių vaikų darželis. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.
„Individualių ir gyvenamųjų namų tokios aukštos energinės klasės yra pastatyta, tačiau visuomeninis pastatas, mano nuomone, toks yra pirmasis Lietuvoje“, – sakė bendrovės „Irdaiva“ vadovas.
Tai apskritai yra vos ketvirtas darželis, pastatytas per Nepriklausomybės metus.
Šis bendrovės darbas jau įvertintas ir verslo pasaulyje – darželis visai neseniai pelnė 2015-ųjų „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimą.
Paklaustas apie iššūkius rekonstruojant bei statant tokius pastatus I. Kubilius nedaugžodžiauja: „Daug kalbėti galima būtų apie kiekvieną statinį, tačiau ar verta? Viskas eina į priekį, tos technologijos po 10-ies metų galbūt atrodys juokingos.“
Artėjančius trikdžius geba numatyti
Nors pasiekimai glosto širdį, bendrovės vadovas atgal nesidairo – tik į priekį.
Gal tuomet nepasididžiuotų pasidalinti savo verslo sėkmės paslaptimi?
„Jei tikrai kažko sieki, kažko tikrai nori, nuolat galvoji, kas lemtų tavo norų išsipildymą. Dėlioji viską į reikiamas lentynėles. Atsakomybė, garbingumas (manau, kad su visais, pradedant nuo savo darbuotojų, baigiant užsakovais, reikia elgtis garbingai), daug pastangų, darbštumas, kruopštumas. Iš tiesų, tinka visos tos gerosios savybės. Ir daug kas priklauso nuo tavo norų. Ir nuo to, kiek darbo įdedi į šiuos norus, kad jie išsipildytų“, – svarstė bendrovės vadovas.
Jis pridūrė, jog pradžia visuomet sunki, tačiau įgavus patirties viskas atrodo nebe taip baisu.
I. Kubilius visuomet bando prognozuoti, kaip jo atstovaujamam sektoriui seksis artimiausioje ateityje. Ir tai jam pavydėtinai gerai sekasi. Pavyzdžiui, šiemet Europos lėšų vėlavimą jis numatė iš anksto.
Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas. Bendrovės „Irdaiva“ nuotr.
„Gerai planuodami ir teisingai prognozuodami išvengėme kritinių situacijų. Sunkumams pradėjome ruoštis prieš pusantrų metų. Kolektyve jau tarėmės, ką turime daryti. Viskas pildosi. Kai tam pasiruoši, nėra didelio streso ir daug ramiau dirbi. Turime kitą strategiją, daugiau dirbame su privačiais objektais, kažką optimizuojame“, – sakė pašnekovas.
Sėkmė ir kantrybė leidžia išgyventi pakilimus ir nuopolius
Vis tik tenka pripažinti, jog valstybiniai objektai – galbūt labiau įsimintini ir statybininkams, ir visuomenei, jie yra ir stambesni.
„Mums įdomu ir tame, ir tame sektoriuje, – paklaustas, kurį sektorių rinktųsi, sako „Irdaiva“ vadovas. – Privačiame sektoriuje dažniausiai gauname statyti gamyklas, administracinius pastatus. Na, kultūros paveldo objektus tvarkyti įdomiau ir darbas įvairesnis: bažnyčios, pilys. Jei statai vien tik sandėlius, biurus – nieko naujo. Nenorėčiau nė į vieną sektorių nukreipti savo veiklos 100 procentų.“
Paklaustas, kokių pokyčių reikėtų Lietuvos statybų rinkai I. Kubilius tepalinki visiems sėkmės ir kantrybės. Suprask, turint šias dvi vertybes, nebaisūs jokie rinkos kalneliai.