2019 sausio 18 d. penktadienis, 18:21
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Biokuro katilai – ateitis ar atgyvena?

2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinkimų pasigaminti reikiamą kiekį šilumos. Pastaruoju metu nemažai diskusijų viešojoje erdvėje kelia taršos klausimai ir tinkamas šildymo įrenginių pasirinkimas. Daugiausiai problemų kelia senos malkomis kūrenamos krosnys. Jos įprastai naudojamos kaimo vietovėse – mažas pajamas gaunantys žmonės dažnai neįstengia įsigyti tinkamo kuro, o savo miško neturi, todėl jose degina tai, kas papuola po ranka.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,
Lietuvos biomasės energetikos asociacija,

„Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas neretai yra mažesnis nei 60 proc., todėl jie labai neefektyviai degina kurą, be to, gerokai padidina aplinkos taršą. Pačios nuostolingiausios ekologiniu požiūriu yra malkomis kūrenamos krosnys. Prastas kuras, seni katilai, kuriuose deginamos buitinės atliekos – tai jau daugybę metų neišsprendžiama šalies bėda. Visai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai žmonės yra finansiškai pajėgūs įsigyti naujos kartos automatizuotus biokuro katilus, kūrenamus medžio ir šiaudų granulėmis. Pagal ES priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ jau greitai yra numatoma remti neefektyviai biomasę naudojančių individualių katilų keitimą į efektyvesnes technologijas“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto doc. Dr. Kęstutis Buinevičius.

Biokuro katilas ar šilumos siurblys?

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas atkreipia dėmesį į tai, kad ES skiriami pinigai oro taršai mažinti turėtų būti skirstomi taip, kad žmonės patys galėtų pasirinkti, kas jiems labiausiai priimtina. „Mano supratimu, visi šilumos įrenginių gamintojai turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Pastaruoju metu programose, kurias, kaip asociacijos atstovai, gauname susipažinimui, finansavimo persvara nukrypo į šilumos siurblių pusę, kurių Lietuvoje netgi niekas negamina, o aukštos efektyvumo klasės biokuro katilai bandomi nustumti į antrą planą. Mes manome, kad situaciją galima pakreipti Lietuvos ūkiui naudingesne linkme. Šalyje nemažai biokuro katilų gamintojų, kurių produkcija gerai vertina ir užsienyje“, – dėsto V. Ramanauskas.

Mokslininkas K. Buinevičius paprašytas įvardinti pagrindinius biokuro katilų privalumus, sako, kad tai – nedidelės investicijos įrenginiui, jei jas lygintume su šilumos siurblio įrengimu, galimybė reguliuoti išlaidas šilumai, nes pats žmogus gali nuspręsti, kuo jam kūrenti, – ar malkomis, ar granulėmis, ar medžio atraižomis. „Taip pat paminėčiau ir mažą taršą, nes šiuolaikiniai biokuro katilai yra labai draugiški aplinkai. Jei kalbėtume apie šilumos siurblių efektyvumą, tai reiktų pasakyti, kad jis gerokai mažesnis už biokuro katilų. Be to, efektyvumas priklauso ir nuo temperatūros lauke. Jei ji nukrenta iki minus penkiolikos, tuomet elektros suvartojimas žymiai išauga. Tokiu atveju nėra galimybės prognozuoti, kiek kainuos pagaminti norimą šilumos kiekį“, – aiškina patyręs specialistas.

Jis pateikia pavyzdį, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, norint gauti paramą šilumos siurbliui statyti, yra reikalavimas sumontuoti ir apskaitos prietaisus. Pastarieji leidžia stebėti efektyvumo rodiklius. „Lietuvoje taip pat reiktų įvesti efektyvumo rodiklį, nes kitaip paramų dalinimas gali pavirsti kai kurių žmonių pelno šaltiniu. Juk biokuro katilams irgi keliami efektyvumo rodikliai. Katilas pagal europinį klasifikavimą turėtų būti ne mažesnės kaip ketvirtos klasės“, – paaiškina K. Buinevičius. Ramanauskas primena ir tai, kad lietuviai puikiai gamina granules, tinkamas kūrenti biokuro katilus. „Jos yra sertifikuotos, nuolat eksportuojamos į Vakarų Europos valstybes, o jų kokybė užsieniečius tenkina jau daugybę metų. Visai kitaip su šilumos siurbliais. Jiems reikalinga elektros energija yra importuojama, nes Lietuva pati pasigamina tik apie 20 proc. visos suvartojamos energijos“, – primena V. Ramanauskas.

Kas turi savų malkų, apie šilumos siurblių įsigijimą negalvoja

Bendrovės „Kalvis“ atstovas Andrius Daujotas sako, kad šie katilai vis dar „ant bangos“ ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Pagrindiniai juos perkančių žmonių argumentai yra susiję su savos miško valdos turėjimu. „Miškus nuolat reikia valyti, todėl tie, kurie turi savą mišką, retai galvoja apie kitokį namų šildymo būdą nei biokuro katilas. Šiuolaikiniai granuliniai katilaiatitinka griežtus penktos klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad jie yra ne tik ekonomiški, bet ir ekologiški – oras neteršiamas kietosiomis dalelėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Toks katilas dėl eksploatavimo patogumo prilygsta dujiniam katilui. Teisingai jį sureguliavus, telieka pripilti granulių į specialų bunkerį ir nepamiršti papildyti“, – patirtimi dalijasi šildymo ekspertas.

A.Daujotas paprašytas įvardinti, į ką reikia atkreipti dėmesį norint teisingai pasirinkti biokuro katilą, sako, jog labai svarbu žinoti, kokie namo šilumos nuostoliai. „Pavyzdžiui, B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150 m2 būstui jau reikia rinktis 14 kW galios įrenginį. Jei namas žemesnės klasės – tai teks statyti dar galingesnį katilą“, – pataria A. Daujotas.

Anot jo, daug šilumos nuostolių patiriama kietojo kuro katilus netinkamai eksploatuojant. „Būtina atkreipti dėmesį į iš radiatorių grįžtančio vandens temperatūrą – ji neturi būti mažesnė nei 57,5 laipsniai. Tokią aukštą vandens temperatūrą galima palaikyti teisingai sumontavus šildymo sistemą, t.y. įrengus trijų ar keturių eigų vožtuvą. Kai pasirenkamas pernelyg „galingas“ katilas, jis „dusinamas“ (uždaromos oropadavimo sklendės, kad malkos tik rusentų). Kai malkos negauna pakankamai oro, jos sudega, bet neduoda reikiamos šilumos“, – konsultuoja šildymo įrenginių ekspertas Andrius Černiauskas.

Kas neskaičiuoja – tas nesutaupo

Mokslų daktaras K. Buinevičius paskaičiavo, koks gyvenamojo ploto šildymo būdas labiausiai apsimoka taupyti norinčiam vartotojui. „Žmogus, gyvenantis senos statybos bute, kurio plotas maždaug 60 kvadratinių metrų, šiuo metu už šildymą moka apie 78 eurus per mėnesį. Jeigu jis kūrentų šį butą malkomis, tai šildymas atsieitų apie 30 eurų, jei granulėmis – 50-60 eurų per mėnesį. Na, o jeigu įsirengtų šilumos siurblį,mėnesinė kaina būtų panaši į centralizuotai tiekiamo šildymo arba netgi didesnė“, – tyrinėja K. Buinevičius.

Naujos kartos biokuro katilą įsirengęs Aloyzas Matiukas, gyvenantis Anykščių rajone, sako, jog jam labiausiai patinka tai, kad šiame katile galima kūrenti įvairų kurą: granules, malkas, anglį, bei smulkiasmedžio atraižas. „Man tai yra pinigus taupantis įrenginys, nes aš turiu pigaus kuro. Patinka ir plačios katilo reguliavimo galimybės. Galiu elektroniškai kontroliuoti įrenginio galią, keisti naktinius ir dieninius temperatūros režimus, turėti nuotolinio valdymo galimybę“, – pasakoja investiciją padaręs vyras.

Kaip teigiama, dauguma šalies gyventojų, planuojančių keisti senus malkomis kūrenamus katilus katilus į efektyvesnius, vis dar laukia, kokie finansavimo mechanizmai juos pasieks artimiausiu metu. Vis dėlto espertai vienbalsiai tikina, kad su parama pasikeisti savo katilus galės tikrai ne visi – juk reikės pirminės investicijos, kuri, tikėtina, bus prieinama tik vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-01-17 10:30
Lietuviai išmoko rūšiuoti šiukšles, ir tai rodo skaičiai. „Jeigu 2008 metais į sąvartynus šalinome 96 proc. komunalinių atliekų, 2017 metais jų buvo apie 32 proc.“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorė dr. Jolita Kruopienė. Tačiau mokslininkė...
nuotrauka
2019-01-15 09:51
Kai kurios pavojingos atliekos vis dar patenka į buitinių atliekų konteinerius, tačiau tik ne automobilių akumuliatoriai. Kokios priežastys lemia, kad netinkami naudojimui akumuliatoriai nesimėto bet kur?
nuotrauka
2019-01-03 11:49
Laikotarpiu tarp Padėkos dienos ir Naujųjų metų amerikiečiai sukaupia net 25 proc. daugiau šiukšlių nei per bet kurią kitą metų dalį – panašiai turbūt sukaupiame ir mes. Tarp šiukšlių atsiduria ir neveikiančios elektrinės dekoracijos bei girliandos – atliekos, kurias būtina perdirbti.
nuotrauka
2019-01-02 10:34
Mokslininkai nuolat ieško galimybių, kaip saulės energiją išnaudoti kuo pigiau ir efektyviau. Neseniai grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų, kartu su Vilniaus universiteto (VU) ir Šveicarijos Federalinio technologijų instituto Lozanoje fizikais, nustatė priežastį, kodėl laikui bėgant...
nuotrauka
2018-12-28 12:09
Atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai 2018-uosius vadina naujo lūžio metais. „Solet Technics“ suskaičiavo, kad paslaugų poreikis šiemet išaugo dvigubai. Saulės naudą išbandyti ryžtasi vis daugiau komercinės paskirties objektų, o individualių namų projektuose jau vyrauja apsišvietę savininkai...
nuotrauka
2018-12-24 09:30
Šiuo metu Kaune veikia 11 elektromobilių įkrovimo stotelių, o iki ateinančio pavasario šis skaičius bus padvigubintas. Tokį planą atidarydami dizaino apdovanojimą pelniusią stotelę pristatė Kauno miesto vadovai. Pirmuoju automobiliu, išbandžiusiu L. Sapiegos gatvėje įrengtą naujovę tapo „Tesla Model...
nuotrauka
2018-12-23 09:54
Kalėdų eglutės apšvietimas, valdomas telefonu, programėlė, padedanti dėlioti kalėdinių dovanų sąrašą ir neribotos dovanų idėjos bei apsipirkimo galimybės internete – visa tai įprasta šiuolaikinio pasiruošimo didžiausioms metų šventėms kasdienybė.
nuotrauka
2018-12-21 11:16
Kokią eglutę bepasirinktume – gyvą ar dirbtinę, lubas siekiančią ar visai nedidukę, pagamintą iš senų knygų ar kitų netikėtų priemonių, visi norime, kad šis Kalėdų simbolis taptų namų puošmena ir suteiktų jiems jaukumo. Tiesa, noras išsiskirti savotiškose eglučių puošimo varžybose neretai virsta per...
nuotrauka
2018-12-07 12:45
Saulės energija, naudojama biuruose, alternatyvus transportas, energiją taupantis apšvietimas, sportas darbe – šias ir daugelį kitų „žaliojo“ biuro technologijų įgyvendino „Technopolio“ biurų miestas, šiemet įvertintas apdovanojimu už darnią plėtrą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ko...
nuotrauka
2018-12-05 12:08
Žmonija turi 12 metų terminą, per kurį dar gali pakeisti žemės klimato ateitį ir neutralizuoti pasaulinio atšilimo keliamus padarinius. Tokį lūžio tašką šį spalį įvardijo Jungtinių tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, nustačiusi, kad esamomis sąlygomis ir nieko nesiimant sąlyginai...
nuotrauka
2018-12-05 07:30
Švedijos baldų mažmeninės prekybos tinklas IKEA paskelbė apie bendradarbiavimą su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu dizaineriu Tomu Diksonu (Tom Dixon). Kartu jie tyrinės augalų auginimo mieste galimybes ir patars, kaip namuose įsirengti savo kambarinį sodą. Šiuo projektu siekiama rasti žmonėms prie...
nuotrauka
2018-11-19 12:26
Per metus į Lietuvos rinką patenka mažiausiai 1,5 tūkst. tonų įvairių elektros lempų ir lempučių bei apšvietimo įrangos. Kaip gyventojams saugiai atsikratyti perdegusiomis elektros lemputėmis, juolab, kad kai kurios lempos yra pavojingos atliekos?
nuotrauka
2018-11-15 11:01
Vis daugiau Lietuvoje ima rastis elektromobilių: įsigyja verslo įmonės, gyventojai, taip pat su tokiais vis dažniau atvyksta svečių iš kitų šalių. Jų įkrovimo aikštelė Kėdainiuose yra tik viena ‒ „Lifosos“ teritorijoje. 2019 metais planuojama įrengti dvi naujas įkrovimo stoteles, kuriose elektromobi...
nuotrauka
2018-11-14 10:28
Komisija, ištyrusi Klaipėdos gyventojų skundus dėl aplinkos taršos ir nemalonių kvapų bei su jais susijusių įmonių veiklos, nustatė, kad skundai yra pagrįsti, ir pasiūlė neatidėliotinas priemones padėčiai keisti.
nuotrauka
2018-10-30 10:25
Kasmet vykstantys Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai NAPA – reikšmingas įvykis dizaino kūrėjų ir rinkodaros specialistų tarpe. Šiemet šis konkursas ne tik išaugo geografiškai, tapdamas NAPA BALTIC, tačiau norą dalyvauti NAPA pareiškė netgi 126 dizaineriai, dizaino sektoriuje veikiančios ve...
nuotrauka
2018-10-30 09:17
Artėjanti Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – pats darbymetis floristams, kuriantiems įvairias gėlių kompozicijas kapaviečių puošybai.
nuotrauka
2018-10-26 13:58
Pernai rudenį „Grinda“ viena pirmųjų Lietuvoje savo lėšomis įsirengė 97,5 kW galingumo saulės jėgainę. Šis sprendimas visiškai pateisino bendrovės lūkesčius.
nuotrauka
2018-10-26 12:27
Atliekų susidarymas ir valdymas yra vienas iš svarbiausių šių dienų aplinkosaugos klausimų. Netvarkomos atliekos pūva ir išskiria dujas, kurių 50–70 proc. sudaro šiltnamio efektą kuriančios metano dujos bei anglies dioksidas. Neorganinės medžiagos, esančios atliekose, patenka į dirvą su trąšomis ir ...
nuotrauka
2018-10-23 14:48
Nuo gegužės 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje pradėtas įgyvendinti projektas „Gyvenimas švarioje aplinkoje – geresnė ateitis“, kuriuo bus siekiama parengti Gargždų karjerų teritorijos sutvarkymo projekto techninę dokumentaciją.
nuotrauka
2018-10-22 11:50
Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojai teiraujasi, ar gali pretenduoti į kompensaciją, kai name diegia šilumos siurblius oras-vanduo.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...