2018 gegužės 22 d. antradienis, 1:41
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Biokuro katilai – ateitis ar atgyvena?

2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinkimų pasigaminti reikiamą kiekį šilumos. Pastaruoju metu nemažai diskusijų viešojoje erdvėje kelia taršos klausimai ir tinkamas šildymo įrenginių pasirinkimas. Daugiausiai problemų kelia senos malkomis kūrenamos krosnys. Jos įprastai naudojamos kaimo vietovėse – mažas pajamas gaunantys žmonės dažnai neįstengia įsigyti tinkamo kuro, o savo miško neturi, todėl jose degina tai, kas papuola po ranka.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,
Lietuvos biomasės energetikos asociacija,

„Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas neretai yra mažesnis nei 60 proc., todėl jie labai neefektyviai degina kurą, be to, gerokai padidina aplinkos taršą. Pačios nuostolingiausios ekologiniu požiūriu yra malkomis kūrenamos krosnys. Prastas kuras, seni katilai, kuriuose deginamos buitinės atliekos – tai jau daugybę metų neišsprendžiama šalies bėda. Visai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai žmonės yra finansiškai pajėgūs įsigyti naujos kartos automatizuotus biokuro katilus, kūrenamus medžio ir šiaudų granulėmis. Pagal ES priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ jau greitai yra numatoma remti neefektyviai biomasę naudojančių individualių katilų keitimą į efektyvesnes technologijas“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto doc. Dr. Kęstutis Buinevičius.

Biokuro katilas ar šilumos siurblys?

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas atkreipia dėmesį į tai, kad ES skiriami pinigai oro taršai mažinti turėtų būti skirstomi taip, kad žmonės patys galėtų pasirinkti, kas jiems labiausiai priimtina. „Mano supratimu, visi šilumos įrenginių gamintojai turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Pastaruoju metu programose, kurias, kaip asociacijos atstovai, gauname susipažinimui, finansavimo persvara nukrypo į šilumos siurblių pusę, kurių Lietuvoje netgi niekas negamina, o aukštos efektyvumo klasės biokuro katilai bandomi nustumti į antrą planą. Mes manome, kad situaciją galima pakreipti Lietuvos ūkiui naudingesne linkme. Šalyje nemažai biokuro katilų gamintojų, kurių produkcija gerai vertina ir užsienyje“, – dėsto V. Ramanauskas.

Mokslininkas K. Buinevičius paprašytas įvardinti pagrindinius biokuro katilų privalumus, sako, kad tai – nedidelės investicijos įrenginiui, jei jas lygintume su šilumos siurblio įrengimu, galimybė reguliuoti išlaidas šilumai, nes pats žmogus gali nuspręsti, kuo jam kūrenti, – ar malkomis, ar granulėmis, ar medžio atraižomis. „Taip pat paminėčiau ir mažą taršą, nes šiuolaikiniai biokuro katilai yra labai draugiški aplinkai. Jei kalbėtume apie šilumos siurblių efektyvumą, tai reiktų pasakyti, kad jis gerokai mažesnis už biokuro katilų. Be to, efektyvumas priklauso ir nuo temperatūros lauke. Jei ji nukrenta iki minus penkiolikos, tuomet elektros suvartojimas žymiai išauga. Tokiu atveju nėra galimybės prognozuoti, kiek kainuos pagaminti norimą šilumos kiekį“, – aiškina patyręs specialistas.

Jis pateikia pavyzdį, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, norint gauti paramą šilumos siurbliui statyti, yra reikalavimas sumontuoti ir apskaitos prietaisus. Pastarieji leidžia stebėti efektyvumo rodiklius. „Lietuvoje taip pat reiktų įvesti efektyvumo rodiklį, nes kitaip paramų dalinimas gali pavirsti kai kurių žmonių pelno šaltiniu. Juk biokuro katilams irgi keliami efektyvumo rodikliai. Katilas pagal europinį klasifikavimą turėtų būti ne mažesnės kaip ketvirtos klasės“, – paaiškina K. Buinevičius. Ramanauskas primena ir tai, kad lietuviai puikiai gamina granules, tinkamas kūrenti biokuro katilus. „Jos yra sertifikuotos, nuolat eksportuojamos į Vakarų Europos valstybes, o jų kokybė užsieniečius tenkina jau daugybę metų. Visai kitaip su šilumos siurbliais. Jiems reikalinga elektros energija yra importuojama, nes Lietuva pati pasigamina tik apie 20 proc. visos suvartojamos energijos“, – primena V. Ramanauskas.

Kas turi savų malkų, apie šilumos siurblių įsigijimą negalvoja

Bendrovės „Kalvis“ atstovas Andrius Daujotas sako, kad šie katilai vis dar „ant bangos“ ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Pagrindiniai juos perkančių žmonių argumentai yra susiję su savos miško valdos turėjimu. „Miškus nuolat reikia valyti, todėl tie, kurie turi savą mišką, retai galvoja apie kitokį namų šildymo būdą nei biokuro katilas. Šiuolaikiniai granuliniai katilaiatitinka griežtus penktos klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad jie yra ne tik ekonomiški, bet ir ekologiški – oras neteršiamas kietosiomis dalelėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Toks katilas dėl eksploatavimo patogumo prilygsta dujiniam katilui. Teisingai jį sureguliavus, telieka pripilti granulių į specialų bunkerį ir nepamiršti papildyti“, – patirtimi dalijasi šildymo ekspertas.

A.Daujotas paprašytas įvardinti, į ką reikia atkreipti dėmesį norint teisingai pasirinkti biokuro katilą, sako, jog labai svarbu žinoti, kokie namo šilumos nuostoliai. „Pavyzdžiui, B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150 m2 būstui jau reikia rinktis 14 kW galios įrenginį. Jei namas žemesnės klasės – tai teks statyti dar galingesnį katilą“, – pataria A. Daujotas.

Anot jo, daug šilumos nuostolių patiriama kietojo kuro katilus netinkamai eksploatuojant. „Būtina atkreipti dėmesį į iš radiatorių grįžtančio vandens temperatūrą – ji neturi būti mažesnė nei 57,5 laipsniai. Tokią aukštą vandens temperatūrą galima palaikyti teisingai sumontavus šildymo sistemą, t.y. įrengus trijų ar keturių eigų vožtuvą. Kai pasirenkamas pernelyg „galingas“ katilas, jis „dusinamas“ (uždaromos oropadavimo sklendės, kad malkos tik rusentų). Kai malkos negauna pakankamai oro, jos sudega, bet neduoda reikiamos šilumos“, – konsultuoja šildymo įrenginių ekspertas Andrius Černiauskas.

Kas neskaičiuoja – tas nesutaupo

Mokslų daktaras K. Buinevičius paskaičiavo, koks gyvenamojo ploto šildymo būdas labiausiai apsimoka taupyti norinčiam vartotojui. „Žmogus, gyvenantis senos statybos bute, kurio plotas maždaug 60 kvadratinių metrų, šiuo metu už šildymą moka apie 78 eurus per mėnesį. Jeigu jis kūrentų šį butą malkomis, tai šildymas atsieitų apie 30 eurų, jei granulėmis – 50-60 eurų per mėnesį. Na, o jeigu įsirengtų šilumos siurblį,mėnesinė kaina būtų panaši į centralizuotai tiekiamo šildymo arba netgi didesnė“, – tyrinėja K. Buinevičius.

Naujos kartos biokuro katilą įsirengęs Aloyzas Matiukas, gyvenantis Anykščių rajone, sako, jog jam labiausiai patinka tai, kad šiame katile galima kūrenti įvairų kurą: granules, malkas, anglį, bei smulkiasmedžio atraižas. „Man tai yra pinigus taupantis įrenginys, nes aš turiu pigaus kuro. Patinka ir plačios katilo reguliavimo galimybės. Galiu elektroniškai kontroliuoti įrenginio galią, keisti naktinius ir dieninius temperatūros režimus, turėti nuotolinio valdymo galimybę“, – pasakoja investiciją padaręs vyras.

Kaip teigiama, dauguma šalies gyventojų, planuojančių keisti senus malkomis kūrenamus katilus katilus į efektyvesnius, vis dar laukia, kokie finansavimo mechanizmai juos pasieks artimiausiu metu. Vis dėlto espertai vienbalsiai tikina, kad su parama pasikeisti savo katilus galės tikrai ne visi – juk reikės pirminės investicijos, kuri, tikėtina, bus prieinama tik vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-05-07 12:11
Vilniuje žalumos bus dar daugiau – šiemet mieste planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar apie 650.
nuotrauka
2018-05-03 11:06
Tauragės viešojo transporto parką papildys trys nauji elektriniai autobusai, kuriuos įsigyti leis skiriamos Europos Sąjungos fondų investicijos. Susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu Tauragės savivaldybei šiam tikslui skirta beveik 680 tūkst. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų, dar apie 120 tūkst. e...
nuotrauka
2018-05-02 12:36
Apskrita automobilių padangų forma nulėmė, kad atitarnavusios pagal paskirtį, šios imamos naudoti kitais, visiškai su automobilio riedėjimu nesusijusiais tikslais. Tačiau dažnas nesusimąsto, kad interjere ar eksterjere naudoti padangas nevalia – tai yra kenksminga atlieka, kuria būtina atsikratyti.
nuotrauka
2018-04-30 15:14
Sena įranga, ypač smulkūs elektroniniai prietaisai, kartais dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius ir nepatenka pas atliekų tvarkytojus. Tačiau daugelis prietaisų, įskaitant sodo ir daržo įrankius, gali būti pakartotinai panaudojami, ypač, kai jiems tereikia smulkaus remonto.
nuotrauka
2018-04-27 12:18
Daugėjant norinčiųjų savo reikmėms skirtą elektros energiją gaminti saulės elektrinėse, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (VEI) informuoja, jog saulės elektrinių įrengimą būtina patikėti kvalifikuotiems specialistams.
nuotrauka
2018-04-17 10:00
Prekybos tinklas „Maxima“ atnaujina parduotuvių šildymo, vėdinimo, vėsinimo bei elektros sistemas, jas pakeisdamas į aplinką ir gamtos išteklius tausojančius sprendimus. Įmonė kasmet vis daugiau sutaupo šilumos energijos, kuri yra atgaunama iš naudojamų šiuolaikiškų šaldymo įrenginių. Aktyviai diegi...
nuotrauka
2018-04-05 13:42
Remiantis statistika, per 2010–2017-uosius dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, kurių metu į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia medijos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas,...
nuotrauka
2018-04-04 13:30
Jau antrus metus elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) analizuoja verslo klientų elektros energijos vartojimą ir pateikia individualias rekomendacijas, kaip šie galėtų sutaupyti, pasirinkę palankesnį tarifo planą. 631 įmonė, atsižvelgusi į patarimus ir nemokamai...
nuotrauka
2018-04-04 12:39
Lvovo, Geležinio Vilko bei Linkmenų gatvių sankirtoje esanti 5 hektarų nenaudojama teritorija jau šiais metais pradės virsti į būsimą Vilniaus japonišką sodą. Vakar Vilniaus savivaldybėje su visuomene viešai aptartas sodas taps ne tik išskirtine erdve norintiems pasimėgauti gamta pačiame miesto cent...
nuotrauka
2018-04-04 08:57
Šiandien Gruzijoje oficialiai pabaigiamas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduodant Lietuvos patirtį ir žinias, skatinti saulės energetikos vystymąsi Gruzijoje. Projektas finansuotas Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiosios programos bei saulės energetikos įmonės „Saulė...
nuotrauka
2018-03-28 10:32
Elektromobilizmo idėjos pasaulyje kelią skinasi sparčiai – kasmet nuosekliai didėja elektromobilių pardavimo apimtys ir jų šalinininkų skaičius. Sparčiau nei tai vyksta Lietuvoje. Pirmasis elektromobilis mūsų šalyje buvo įregistruotas prieš beveik septynerius su puse metų. Kovo pradžioje, „Regitros“...
nuotrauka
2018-03-14 06:51
Vilniaus universiteto mokslininkai jau pradėjo kurti aplinkai draugišką mobilią elektroninio laužo perdirbimo technologiją, pritaikytą Lietuvai. Skaičiuojama, kad taikydama šią technologiją Lietuva galės sutaupyti milijonus eurų. Vienas iš šiai tematikai skirtų projektų yra finansuojamas pagal didži...
nuotrauka
2018-03-13 06:58
Kovo 5 d. Moldovos sostinėje Kišiniove oficialiai atidaryta 55 kW galios saulės jėgainė. Ant Moldovos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos stogo pastatyta saulės jėgainė gamins dalį ministerijos pastatui reikalingos elektros energijos.
nuotrauka
2018-03-12 09:46
Kovo 7 d. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams, kurie pagerins sąlygas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams.
nuotrauka
2018-03-06 09:34
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) sukviestame darniam vystymuisi skirtame regioniniame forume, kuris vyko praėjusią savaitę Ženevoje, Lietuva pristatė savo veiksmus, siekiant JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. keliamų tikslų.
nuotrauka
2018-03-05 13:33
Pasibaigė aplinkosauginė akcija „Kaminukas“. Šiemet per intensyviausią šildymo sezono laikotarpį šalyje aplinkosaugininkai nustatė 62 oro taršos atvejus, pažeidėjams skirta per pusantro tūkstančio eurų baudų.
nuotrauka
2018-03-01 07:06
Metų pradžia Lietuvoje pasižymėjo vėjuotais orais, todėl čia veikiantys vėjo jėgainių parkai pastebimai didino elektros energijos gamybos apimtis. Sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, jos ūgtelėjo kone 30 proc.
nuotrauka
2018-02-26 06:44
Lietuvoje įsivyravus šaltiems orams, suintensyvėjus kūrenimui šildant patalpas, vasario 22 d. duomenimis kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros vidurkis visuose šalies miestuose viršijo ribinę vertę. Panevėžyje užfiksuota 58 mikrogramų 1 kub. m tarša (maksimalus leistinas KD10 kiekis - 50 mikro...
nuotrauka
2018-02-22 11:33
2 metai ir 2 savaitės – tiek laiko prireikė šalies gyventojams, kad surinktų ir Užstato sistemos administratoriui (USAD) perduotų 1 mlrd. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių, stiklinių bei skardinių pakuočių.
nuotrauka
2018-02-14 06:54
Ukmergės rajono agentūros aplinkos apsaugos pareigūnai Kopūstėlių kaime aptiko didelį kiekį nelegaliai tvarkomų pavojingų atliekų medienos apdirbimu užsiimančios įmonės teritorijoje. Pirminiais duomenimis, rasta iki 100 tonų pavojingų atliekų, kurios buvo sukrautos angaruose ir atviroje įmonės terit...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

Stogams – kokybiškos, ilgaamžės plieninės dangos

Nuo senų laikų valstiečiai ar smulkesni bajorai savo stogus dengdavo skiedromis, šiaudais ar čerpėmis, o bažnyčios, didesni dvarai ar ūkiniai pastatai buvo dengiami vario, žalvario ar cinkuo...