2018 rugpjūčio 22 d. trečiadienis, 11:02
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Biokuro katilai – ateitis ar atgyvena?

2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinkimų pasigaminti reikiamą kiekį šilumos. Pastaruoju metu nemažai diskusijų viešojoje erdvėje kelia taršos klausimai ir tinkamas šildymo įrenginių pasirinkimas. Daugiausiai problemų kelia senos malkomis kūrenamos krosnys. Jos įprastai naudojamos kaimo vietovėse – mažas pajamas gaunantys žmonės dažnai neįstengia įsigyti tinkamo kuro, o savo miško neturi, todėl jose degina tai, kas papuola po ranka.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,
Lietuvos biomasės energetikos asociacija,

„Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas neretai yra mažesnis nei 60 proc., todėl jie labai neefektyviai degina kurą, be to, gerokai padidina aplinkos taršą. Pačios nuostolingiausios ekologiniu požiūriu yra malkomis kūrenamos krosnys. Prastas kuras, seni katilai, kuriuose deginamos buitinės atliekos – tai jau daugybę metų neišsprendžiama šalies bėda. Visai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai žmonės yra finansiškai pajėgūs įsigyti naujos kartos automatizuotus biokuro katilus, kūrenamus medžio ir šiaudų granulėmis. Pagal ES priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ jau greitai yra numatoma remti neefektyviai biomasę naudojančių individualių katilų keitimą į efektyvesnes technologijas“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto doc. Dr. Kęstutis Buinevičius.

Biokuro katilas ar šilumos siurblys?

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas atkreipia dėmesį į tai, kad ES skiriami pinigai oro taršai mažinti turėtų būti skirstomi taip, kad žmonės patys galėtų pasirinkti, kas jiems labiausiai priimtina. „Mano supratimu, visi šilumos įrenginių gamintojai turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Pastaruoju metu programose, kurias, kaip asociacijos atstovai, gauname susipažinimui, finansavimo persvara nukrypo į šilumos siurblių pusę, kurių Lietuvoje netgi niekas negamina, o aukštos efektyvumo klasės biokuro katilai bandomi nustumti į antrą planą. Mes manome, kad situaciją galima pakreipti Lietuvos ūkiui naudingesne linkme. Šalyje nemažai biokuro katilų gamintojų, kurių produkcija gerai vertina ir užsienyje“, – dėsto V. Ramanauskas.

Mokslininkas K. Buinevičius paprašytas įvardinti pagrindinius biokuro katilų privalumus, sako, kad tai – nedidelės investicijos įrenginiui, jei jas lygintume su šilumos siurblio įrengimu, galimybė reguliuoti išlaidas šilumai, nes pats žmogus gali nuspręsti, kuo jam kūrenti, – ar malkomis, ar granulėmis, ar medžio atraižomis. „Taip pat paminėčiau ir mažą taršą, nes šiuolaikiniai biokuro katilai yra labai draugiški aplinkai. Jei kalbėtume apie šilumos siurblių efektyvumą, tai reiktų pasakyti, kad jis gerokai mažesnis už biokuro katilų. Be to, efektyvumas priklauso ir nuo temperatūros lauke. Jei ji nukrenta iki minus penkiolikos, tuomet elektros suvartojimas žymiai išauga. Tokiu atveju nėra galimybės prognozuoti, kiek kainuos pagaminti norimą šilumos kiekį“, – aiškina patyręs specialistas.

Jis pateikia pavyzdį, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, norint gauti paramą šilumos siurbliui statyti, yra reikalavimas sumontuoti ir apskaitos prietaisus. Pastarieji leidžia stebėti efektyvumo rodiklius. „Lietuvoje taip pat reiktų įvesti efektyvumo rodiklį, nes kitaip paramų dalinimas gali pavirsti kai kurių žmonių pelno šaltiniu. Juk biokuro katilams irgi keliami efektyvumo rodikliai. Katilas pagal europinį klasifikavimą turėtų būti ne mažesnės kaip ketvirtos klasės“, – paaiškina K. Buinevičius. Ramanauskas primena ir tai, kad lietuviai puikiai gamina granules, tinkamas kūrenti biokuro katilus. „Jos yra sertifikuotos, nuolat eksportuojamos į Vakarų Europos valstybes, o jų kokybė užsieniečius tenkina jau daugybę metų. Visai kitaip su šilumos siurbliais. Jiems reikalinga elektros energija yra importuojama, nes Lietuva pati pasigamina tik apie 20 proc. visos suvartojamos energijos“, – primena V. Ramanauskas.

Kas turi savų malkų, apie šilumos siurblių įsigijimą negalvoja

Bendrovės „Kalvis“ atstovas Andrius Daujotas sako, kad šie katilai vis dar „ant bangos“ ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Pagrindiniai juos perkančių žmonių argumentai yra susiję su savos miško valdos turėjimu. „Miškus nuolat reikia valyti, todėl tie, kurie turi savą mišką, retai galvoja apie kitokį namų šildymo būdą nei biokuro katilas. Šiuolaikiniai granuliniai katilaiatitinka griežtus penktos klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad jie yra ne tik ekonomiški, bet ir ekologiški – oras neteršiamas kietosiomis dalelėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Toks katilas dėl eksploatavimo patogumo prilygsta dujiniam katilui. Teisingai jį sureguliavus, telieka pripilti granulių į specialų bunkerį ir nepamiršti papildyti“, – patirtimi dalijasi šildymo ekspertas.

A.Daujotas paprašytas įvardinti, į ką reikia atkreipti dėmesį norint teisingai pasirinkti biokuro katilą, sako, jog labai svarbu žinoti, kokie namo šilumos nuostoliai. „Pavyzdžiui, B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150 m2 būstui jau reikia rinktis 14 kW galios įrenginį. Jei namas žemesnės klasės – tai teks statyti dar galingesnį katilą“, – pataria A. Daujotas.

Anot jo, daug šilumos nuostolių patiriama kietojo kuro katilus netinkamai eksploatuojant. „Būtina atkreipti dėmesį į iš radiatorių grįžtančio vandens temperatūrą – ji neturi būti mažesnė nei 57,5 laipsniai. Tokią aukštą vandens temperatūrą galima palaikyti teisingai sumontavus šildymo sistemą, t.y. įrengus trijų ar keturių eigų vožtuvą. Kai pasirenkamas pernelyg „galingas“ katilas, jis „dusinamas“ (uždaromos oropadavimo sklendės, kad malkos tik rusentų). Kai malkos negauna pakankamai oro, jos sudega, bet neduoda reikiamos šilumos“, – konsultuoja šildymo įrenginių ekspertas Andrius Černiauskas.

Kas neskaičiuoja – tas nesutaupo

Mokslų daktaras K. Buinevičius paskaičiavo, koks gyvenamojo ploto šildymo būdas labiausiai apsimoka taupyti norinčiam vartotojui. „Žmogus, gyvenantis senos statybos bute, kurio plotas maždaug 60 kvadratinių metrų, šiuo metu už šildymą moka apie 78 eurus per mėnesį. Jeigu jis kūrentų šį butą malkomis, tai šildymas atsieitų apie 30 eurų, jei granulėmis – 50-60 eurų per mėnesį. Na, o jeigu įsirengtų šilumos siurblį,mėnesinė kaina būtų panaši į centralizuotai tiekiamo šildymo arba netgi didesnė“, – tyrinėja K. Buinevičius.

Naujos kartos biokuro katilą įsirengęs Aloyzas Matiukas, gyvenantis Anykščių rajone, sako, jog jam labiausiai patinka tai, kad šiame katile galima kūrenti įvairų kurą: granules, malkas, anglį, bei smulkiasmedžio atraižas. „Man tai yra pinigus taupantis įrenginys, nes aš turiu pigaus kuro. Patinka ir plačios katilo reguliavimo galimybės. Galiu elektroniškai kontroliuoti įrenginio galią, keisti naktinius ir dieninius temperatūros režimus, turėti nuotolinio valdymo galimybę“, – pasakoja investiciją padaręs vyras.

Kaip teigiama, dauguma šalies gyventojų, planuojančių keisti senus malkomis kūrenamus katilus katilus į efektyvesnius, vis dar laukia, kokie finansavimo mechanizmai juos pasieks artimiausiu metu. Vis dėlto espertai vienbalsiai tikina, kad su parama pasikeisti savo katilus galės tikrai ne visi – juk reikės pirminės investicijos, kuri, tikėtina, bus prieinama tik vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-08-09 08:58
Atsinaujinančios energetikos ekspertai stebi augantį verslo susidomėjimą moderniais energijos taupymo sprendimais. Vis daugiau įmonių tampa gaminančiomis vartotojomis – įsigyja arba nuomojasi saulės elektrines.
nuotrauka
2018-08-07 15:23
Siekiant sudaryti galimybes elektromobilių vairuotojams sklandžiai ir nepertraukiamai keliauti šalyje, mažinant naftos produktų vartojimą susisiekimo sektoriuje ir švelninant transporto poveikį aplinkai, Lietuvos miestuose dar šiemet bus įrengtos 57 naujos elektromobilių įkrovimo prieigos.
nuotrauka
2018-08-06 16:41
Europos šalys surenka ir perdirba 94 proc. naudotų automobilių padangų, skelbia Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija. Kam panaudojamos senos padangos?
nuotrauka
2018-08-04 08:00
Ilgą laiką lietuviai žavėjosi ryškiaspalviais ir ilgai žydinčiais vienmečiais augalais, o dabar ir į Lietuvą vis stipriau atsirita „olandiška“ banga, nešanti santūresnes spalvas, pievų gėles, daugiamečius augalus, aukštus linguojančius žolynus. Nyderlandai ne vienam mūsų asocijuojasi su gėlininkyste...
nuotrauka
2018-07-31 15:31
Vyriausybė numato apmokestinti lengvuosius automobilius pagal jų taršos lygį ir įvesti finansines paskatas įsigyti mažesnės taršos transporto priemonę. Ar tokia rinkliava sumažintų automobilių realią taršą aplinkai?
nuotrauka
2018-07-20 10:41
Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyvent...
nuotrauka
2018-07-11 09:00
Itin didelė tarša kelia grėsmę tūkstančių ir net milijonų žmonių, gyvenančių labiausiai pasaulyje užterštose vietose ar šalia jų, sveikatai ir gamtai.Tarptautinės organizacijos „Pure Earth“ (JAV) ir „Green Cross Internationa" (Šeicarija) dar 2013 metais paskelbė labiausiai užterštų miestų ir vietovi...
nuotrauka
2018-07-05 09:30
Saulės energetiką Lietuvoje yra apipynęs ne vienas mitas – ypač dėl saulėtų dienų trūkumo ir saulės jėgainės veikimo lietingomis dienomis. Iš tiesų mūsų šalyje saulę pagauti namų, biurų ar gamyklų aprūpinimui elektra paprasta, tereikia atskirti sklandančius mitus nuo tiesos.
nuotrauka
2018-06-26 12:24
Šalies pramonės gaminama produkcija taptų konkurencingesnė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių rinkose, jei įmonės efektyviau vartotų energiją. Skatindama įmones didinti energijos vartojimo efektyvumą, Ūkio ministerija skelbia kvietimą pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone „Audit...
nuotrauka
2018-06-26 11:00
Visą pavasarį ant Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) pastato stogo vyko darbai. Čia atsidūrė pirmosios net 5,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą užimančios saulės energijos baterijos, kurios pasitarnaus ne tik energijos efektyvumo, bet ir švietimo tikslais.
nuotrauka
2018-06-19 11:32
Valstybės kontrolė skelbia, kad vykdant Viešųjų pastatų atnaujinimo programą, 2014–2017 m. nebuvo atnaujinta nė vieno pastato. Vėluojant vykdyti programą neužtikrinama, kad kiekvienais metais būtų atnaujinama mažiausiai 3 proc. šių pastatų. Vėluojama ir su kitomis programomis. Išimtis – daugiabučių ...
nuotrauka
2018-06-18 14:26
Palangoje ir Šventojoje apsilankęs unikalus namas ant ratų sulaukė gyventojų dėmesio ir susidomėjimo. Renginio dalyviai apžiūrėjo nematytą namo interjerą, kuris sukurtas iš įvairių nebenaudojamų, bet perdarytų ir atnaujintų daiktų. Lankytojai galėjo pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų r...
nuotrauka
2018-06-18 09:03
Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) siūlo dviejų krypčių elektros energijos apskaitos prietaisus, skirtus suvartotai ir saulės elektrinių pagamintai elektros energijai apskaityti, įrengti, kai operatoriui sumokama įmoka už elektros įrenginių prijungimo paslaugą.
nuotrauka
2018-06-15 13:57
Pastaruoju metu tiek ES, tiek ir Lietuvoje pastebimas šilumos siurblių rinkos augimas. O tai ženkliai prisideda prie visos Europos tikslo stabdyti klimato kaitą. Pagal surinktus statistinius duomenis, jis stebimas ketvirtus metus iš eilės. Dėl palankių sąlygų statybų sektoriuje ir augančiu poreikiu ...
nuotrauka
2018-06-08 09:31
Gamintojų, importuotojų bei atliekų tvarkytojų atstovai tvirtina – globalūs pokyčiai ir įsisenėjusios bei nesprendžiamos sisteminės problemos Lietuvoje pakuočių tvarkymo sistemą atvedė į krizę, kurią gali išspręsti tik ryžtingi valdžios veiksmai, teisės aktų pokyčiai bei bendradarbiavimas su verslu....
nuotrauka
2018-06-05 10:33
Aplinkos ministerija kviečia visus birželio 5-ąją, Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, nenaudoti jokių vienkartinių plastiko gaminių ir taip prisidėti saugant mūsų planetą nuo taršos plastiku ir mažinant jo poveikį visoms ekologinėms sistemoms.
nuotrauka
2018-06-05 06:23
„Siemens“ ir „Northvolt“ paskelbė apie ketinimus bendradarbiauti plėtojant pažangias technologijas, kurios bus naudojamos gaminant aukštos kokybės ličio jonų baterijas. Pradiniame etape „Siemens“ numato skirti 10 mln. eurų vertės investiciją, o po kelerių metų, pradėjus veikti naujajai baterijų gamy...
nuotrauka
2018-06-01 11:08
Nors kaina išlieka pagrindiniu kriterijumi įmonėms renkantis elektros energijos tiekėją, tačiau jos reikšmė mažėja, o kitų veiksnių – auga. Per metus organizacijų, kurioms svarbu, kad jų įsigyjama elektra būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, padaugėjo beveik dvigubai – iki 24 proc., rodo nepr...
nuotrauka
2018-05-23 14:50
Saulės jėgainių vystymo ir investicijų valdymo bendrovė „Sun Investment Group“ kartu su „E energijos“ grupe skirtingose Lenkijos vietovėse statys 43 saulės elektrines. Investicijos į šių saulės jėgainių statybas turėtų siekti apie 40 mln. Eur.
nuotrauka
2018-05-07 12:11
Vilniuje žalumos bus dar daugiau – šiemet mieste planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar apie 650.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras kviečia mokytis

Kauno statybos ir paslaugų centras kviečia įgyti statybos sektoriaus specialybių jau turinčius vidurinį išsilavinimą, o turintys pagrindinį išsilavinimą (baigę 10 klasių) gali įgyti vidurinį...
nuotrauka

Nauja modulinė stogo danga „Ruukki® Hyygge“ – šiuolaikinio, skandinaviško stiliaus mėgėjams

Ilgametė plieninių stogų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione – kompanija „Ruukki“ visiškai kontroliuoja visą plieninių stogo dangų gamybos procesą, turi savo metalo liejyk...