2019 gegužės 23 d. ketvirtadienis, 14:35
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Biokuro katilai – ateitis ar atgyvena?

2018-03-12 13:18
Lietuvoje apie 80 proc. individualių namų šildomi naudojant biokurą. Kiti į šalį besiveržiantys būdai, skirti reikiamai temperatūrai gyvenamosiose erdvėse užtikrinti, po truputį skinasi savo kelią, tačiau kol kas neturi didelio gyventojų lojalumo. Malkos vis dar išlieka vienas iš pigiausių pasirinkimų pasigaminti reikiamą kiekį šilumos. Pastaruoju metu nemažai diskusijų viešojoje erdvėje kelia taršos klausimai ir tinkamas šildymo įrenginių pasirinkimas. Daugiausiai problemų kelia senos malkomis kūrenamos krosnys. Jos įprastai naudojamos kaimo vietovėse – mažas pajamas gaunantys žmonės dažnai neįstengia įsigyti tinkamo kuro, o savo miško neturi, todėl jose degina tai, kas papuola po ranka.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Lietuvos biomasės energetikos asociacija,

„Senų krosnių ar kitų malkomis kūrenamų katilų naudingumo koeficientas neretai yra mažesnis nei 60 proc., todėl jie labai neefektyviai degina kurą, be to, gerokai padidina aplinkos taršą. Pačios nuostolingiausios ekologiniu požiūriu yra malkomis kūrenamos krosnys. Prastas kuras, seni katilai, kuriuose deginamos buitinės atliekos – tai jau daugybę metų neišsprendžiama šalies bėda. Visai kitokia situacija susiklosto tuomet, kai žmonės yra finansiškai pajėgūs įsigyti naujos kartos automatizuotus biokuro katilus, kūrenamus medžio ir šiaudų granulėmis. Pagal ES priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ jau greitai yra numatoma remti neefektyviai biomasę naudojančių individualių katilų keitimą į efektyvesnes technologijas“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto doc. Dr. Kęstutis Buinevičius.

Biokuro katilas ar šilumos siurblys?

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas atkreipia dėmesį į tai, kad ES skiriami pinigai oro taršai mažinti turėtų būti skirstomi taip, kad žmonės patys galėtų pasirinkti, kas jiems labiausiai priimtina. „Mano supratimu, visi šilumos įrenginių gamintojai turėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis. Pastaruoju metu programose, kurias, kaip asociacijos atstovai, gauname susipažinimui, finansavimo persvara nukrypo į šilumos siurblių pusę, kurių Lietuvoje netgi niekas negamina, o aukštos efektyvumo klasės biokuro katilai bandomi nustumti į antrą planą. Mes manome, kad situaciją galima pakreipti Lietuvos ūkiui naudingesne linkme. Šalyje nemažai biokuro katilų gamintojų, kurių produkcija gerai vertina ir užsienyje“, – dėsto V. Ramanauskas.

Mokslininkas K. Buinevičius paprašytas įvardinti pagrindinius biokuro katilų privalumus, sako, kad tai – nedidelės investicijos įrenginiui, jei jas lygintume su šilumos siurblio įrengimu, galimybė reguliuoti išlaidas šilumai, nes pats žmogus gali nuspręsti, kuo jam kūrenti, – ar malkomis, ar granulėmis, ar medžio atraižomis. „Taip pat paminėčiau ir mažą taršą, nes šiuolaikiniai biokuro katilai yra labai draugiški aplinkai. Jei kalbėtume apie šilumos siurblių efektyvumą, tai reiktų pasakyti, kad jis gerokai mažesnis už biokuro katilų. Be to, efektyvumas priklauso ir nuo temperatūros lauke. Jei ji nukrenta iki minus penkiolikos, tuomet elektros suvartojimas žymiai išauga. Tokiu atveju nėra galimybės prognozuoti, kiek kainuos pagaminti norimą šilumos kiekį“, – aiškina patyręs specialistas.

Jis pateikia pavyzdį, kad užsienio šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, norint gauti paramą šilumos siurbliui statyti, yra reikalavimas sumontuoti ir apskaitos prietaisus. Pastarieji leidžia stebėti efektyvumo rodiklius. „Lietuvoje taip pat reiktų įvesti efektyvumo rodiklį, nes kitaip paramų dalinimas gali pavirsti kai kurių žmonių pelno šaltiniu. Juk biokuro katilams irgi keliami efektyvumo rodikliai. Katilas pagal europinį klasifikavimą turėtų būti ne mažesnės kaip ketvirtos klasės“, – paaiškina K. Buinevičius. Ramanauskas primena ir tai, kad lietuviai puikiai gamina granules, tinkamas kūrenti biokuro katilus. „Jos yra sertifikuotos, nuolat eksportuojamos į Vakarų Europos valstybes, o jų kokybė užsieniečius tenkina jau daugybę metų. Visai kitaip su šilumos siurbliais. Jiems reikalinga elektros energija yra importuojama, nes Lietuva pati pasigamina tik apie 20 proc. visos suvartojamos energijos“, – primena V. Ramanauskas.

Kas turi savų malkų, apie šilumos siurblių įsigijimą negalvoja

Bendrovės „Kalvis“ atstovas Andrius Daujotas sako, kad šie katilai vis dar „ant bangos“ ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Pagrindiniai juos perkančių žmonių argumentai yra susiję su savos miško valdos turėjimu. „Miškus nuolat reikia valyti, todėl tie, kurie turi savą mišką, retai galvoja apie kitokį namų šildymo būdą nei biokuro katilas. Šiuolaikiniai granuliniai katilaiatitinka griežtus penktos klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad jie yra ne tik ekonomiški, bet ir ekologiški – oras neteršiamas kietosiomis dalelėmis ir kitomis kenksmingomis medžiagomis. Toks katilas dėl eksploatavimo patogumo prilygsta dujiniam katilui. Teisingai jį sureguliavus, telieka pripilti granulių į specialų bunkerį ir nepamiršti papildyti“, – patirtimi dalijasi šildymo ekspertas.

A.Daujotas paprašytas įvardinti, į ką reikia atkreipti dėmesį norint teisingai pasirinkti biokuro katilą, sako, jog labai svarbu žinoti, kokie namo šilumos nuostoliai. „Pavyzdžiui, B klasės 150 m2 namui gali užtekti ir 8 kW galios katilo, o C klasės 150 m2 būstui jau reikia rinktis 14 kW galios įrenginį. Jei namas žemesnės klasės – tai teks statyti dar galingesnį katilą“, – pataria A. Daujotas.

Anot jo, daug šilumos nuostolių patiriama kietojo kuro katilus netinkamai eksploatuojant. „Būtina atkreipti dėmesį į iš radiatorių grįžtančio vandens temperatūrą – ji neturi būti mažesnė nei 57,5 laipsniai. Tokią aukštą vandens temperatūrą galima palaikyti teisingai sumontavus šildymo sistemą, t.y. įrengus trijų ar keturių eigų vožtuvą. Kai pasirenkamas pernelyg „galingas“ katilas, jis „dusinamas“ (uždaromos oropadavimo sklendės, kad malkos tik rusentų). Kai malkos negauna pakankamai oro, jos sudega, bet neduoda reikiamos šilumos“, – konsultuoja šildymo įrenginių ekspertas Andrius Černiauskas.

Kas neskaičiuoja – tas nesutaupo

Mokslų daktaras K. Buinevičius paskaičiavo, koks gyvenamojo ploto šildymo būdas labiausiai apsimoka taupyti norinčiam vartotojui. „Žmogus, gyvenantis senos statybos bute, kurio plotas maždaug 60 kvadratinių metrų, šiuo metu už šildymą moka apie 78 eurus per mėnesį. Jeigu jis kūrentų šį butą malkomis, tai šildymas atsieitų apie 30 eurų, jei granulėmis – 50-60 eurų per mėnesį. Na, o jeigu įsirengtų šilumos siurblį,mėnesinė kaina būtų panaši į centralizuotai tiekiamo šildymo arba netgi didesnė“, – tyrinėja K. Buinevičius.

Naujos kartos biokuro katilą įsirengęs Aloyzas Matiukas, gyvenantis Anykščių rajone, sako, jog jam labiausiai patinka tai, kad šiame katile galima kūrenti įvairų kurą: granules, malkas, anglį, bei smulkiasmedžio atraižas. „Man tai yra pinigus taupantis įrenginys, nes aš turiu pigaus kuro. Patinka ir plačios katilo reguliavimo galimybės. Galiu elektroniškai kontroliuoti įrenginio galią, keisti naktinius ir dieninius temperatūros režimus, turėti nuotolinio valdymo galimybę“, – pasakoja investiciją padaręs vyras.

Kaip teigiama, dauguma šalies gyventojų, planuojančių keisti senus malkomis kūrenamus katilus katilus į efektyvesnius, vis dar laukia, kokie finansavimo mechanizmai juos pasieks artimiausiu metu. Vis dėlto espertai vienbalsiai tikina, kad su parama pasikeisti savo katilus galės tikrai ne visi – juk reikės pirminės investicijos, kuri, tikėtina, bus prieinama tik vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems asmenims. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-05-23 14:32
Po beveik metus trukusių labai intensyvių derybų ES Taryba priėmė direktyvą dėl vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai sumažinimo.
nuotrauka
2019-05-20 11:04
32 mln. eurų. Tiek pagal dvi sutartis skirta lėšų Lietuvos žmonėms, norintiems gyventi švariau, sveikiau ir taupiau.
nuotrauka
2019-05-17 10:52
Artėjant gegužės 24-ajai – Tarptautinei kaimynų dienai, prie Susisiekimo ministerijos socialinės akcijos „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“ jungiasi Lietuvos miestų savivaldybės ir bendruomenės, kurioms itin aktualios transporto spūsčių ir aplinkos taršos problemos.
nuotrauka
2019-05-13 08:37
Neseniai atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys rodo, kad net 8 iš 10 šalies gyventojų pritaria tolesnei vėjo energetikos plėtrai šalyje, skelbia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Įgyvendinant naująją Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir rudenį pradėjus vykdyti aukcionus ats...
nuotrauka
2019-05-09 10:46
Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame mieste skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Kaip teigia miesto istorijos žinovas, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vyresnysis bibliografas Mindaugas Balkus, ilgiausią istoriją mieste skaičiuoja Vytauto ir Ąžuo...
nuotrauka
2019-05-02 13:29
Lietuvoje vis dar didelė socialinė atskirtis, nedarbo lygis auga, o visuomenė sensta. Tačiau, kaip pastebi šalies teritorijos bendrojo plano (LRBP) rengėjai, gerėja migracijos situacija ir auga atlyginimai. Vis dėlto, savivaldybės raginamos įsitraukti į investicijų medžioklę, kurioje dabar laimi Vil...
nuotrauka
2019-04-30 09:37
Elektriniai sodo ir daržo įrankiai yra priskiriami elektronikos atliekoms, kurios turi būti perdirbamos kaip ir kita buityje naudojama elektros ir elektroninė įranga. Kur gyventojams dėti neveikiančius elektrinius įrankius?
nuotrauka
2019-04-18 10:56
Vienas švaraus oro priešų – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo ...
nuotrauka
2019-04-16 08:47
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės ir susitikimą inicijavusios UAB „Maxima grupė“ atstovai aptarė prekybos įmonių galimybes labiau prisidėti mažinant aplinkos taršą lengvaisiais plastikiniais pirkinių maišeliais ir kitais vienkartiniais plastikiniais gaminiais.
nuotrauka
2019-04-15 11:39
Tradicinės aplinkosauginės akcijos „Kaminukas“, kuri visoje šalyje vyko nuo vasario 1 iki kovo 31 d., metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai patikrino 500 fizinių asmenų ir 470 ūkio subjektų, užsiimančių autotransporto technine priežiūra, ardymu, remontu ar p...
nuotrauka
2019-04-10 14:44
Patalpų oro kokybė yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, mat patalpose praleidžiame apie 80–90 proc. laiko. Remiantis mokslininkų atliekamais tyrimais, sveikatai kenkia net ir iki šiol sveikomis laikytos statybinės medžiagos. O didžiausią neigiamą įtaką žmogaus organizmui daro lakūs or...
nuotrauka
2019-04-10 09:15
„Valstybė, teritorija, kurioje gyvename šiandien mums nepriklauso. Mes ją skolinamės iš savo vaikų, nes jiems teks gyventi tokioje valstybėje, kurią mes suplanuosime šiandien“, – taip penktojo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano (LRBP) forume „Lietuvos teritorijos erdvinė vizija 2050 met...
nuotrauka
2019-04-10 08:16
Patalynė – iš lino, apatiniai – iš bambuko, servetėlės – iš jūržolių pluoštų. Tokie pirkėjų pasirinkimai tampa vis labiau įprasti. Populiarėja ir, pavyzdžiui, tekstilė iš kanapių. Vis dėlto dar retas žino ir dairosi gaminių iš durpių pluošto. Pasirodo, ši tręšimui ar kurui įprasta medžiaga gali būti...
nuotrauka
2019-04-05 10:37
Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia visus norinčiuosius talkinti sodinant miškus į Nacionalinį miškasodį balandžio 27 d. 10 val.
nuotrauka
2019-04-04 11:11
Pradedant bet kokį naują projektą kyla daugybė klausimų: nuo ko pradėti? Kas svarbu? Kaip nesuklysti ir sutaupyti? Tokius pačius ir dar daugiau klausimų kelia ir žmonės, svajojantys įsirengti saulės jėgainę ant namų stogo. Ekspertai tvirtina, kad projekto išskaidymas mažais žingsneliais gali padėti ...
nuotrauka
2019-04-02 12:12
Žalias Vilnius vėl atsinaujina: sostinėje vien šį pavasarį bus pasodinta per 3000 naujų medžių ir krūmų, daugiausiai medžių sužaliuos Lazdynuose, Antakalnyje ir Žvėryne, o įvairių rūšių krūmai – Laisvės prospekte. Nuo balandžio mėnesio sostinėje bus sodinama daugiau kaip 1,1 tūkst. medžių ir beveik ...
nuotrauka
2019-03-29 10:25
Ūkininkai jau kurį laiką nuomoja savo žemes vėjo jėgainių projektų vystytojams ir iš to užsidirba. Tiesa, vėjo elektrinių statybos sąnaudos mažėja, tad stambesni ūkininkai gali sau leisti statyti pavienes jėgaines ir patys bei naudoti jas savo reikmėms. Tai padėtų būti nepriklausomiems nuo elektros ...
nuotrauka
2019-03-29 10:23
Pagaminti, suvartoti, išmesti – daugelį dešimtmečių gyvenome tokiu ritmu, už savęs palikdami vis didesnius atliekų kalnus, užterštą aplinką ir nereikalingų daiktų pilnus namus. Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi žiedinės ekonomikos principais veikiančių įmonių pasla...
nuotrauka
2019-03-26 09:39
Plėtojant modernius biurų pastatus vis dažniau siekiama, kad biurai būtų ne tik patogūs verslui, bet ir taptų papildoma nauda darbuotojams. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės tam neretai pasitelkia inovatyvių paslaugų teikėjus. Paskutinis to pavyzdys – elektromobilių dalijimosi paslaugos „Sp...
nuotrauka
2019-03-22 10:53
Pasaulinę vandens dieną yra proga visuomenei daugiau sužinoti apie vandens išteklius, imtis veiksmų, kad jie kuo racionaliau ir saugiau būtų naudojami. Šią dieną paskelbė Jungtinės Tautos 1993 m., o mūsų šalyje Aplinkos ministerijos iniciatyva ji pažymima nuo 2000-ųjų. Pasaulinę vandens dieną yra p...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Švarus oras – visoms pramonės šakoms

Danų įmonė JKF POLSKA jau daugiau nei 60 metų nuosekliai didina savo indėlį į geresnės aplinkos kūrimą visame pasaulyje. Iš galvanizuoto metalo lakštų ir nerūdijančio plieno filtrus, separat...
nuotrauka

GEALAN siūlo sprendimus, kurie keičia nusistovėjusį požiūrį

Langas yra viena esminių pastato dalių ir labai svarbi žmogaus gyvenimo bei darbo dalis. Langas – tai ne tik gera garso ir šilumos izoliacija, bet ir šviesa, atsiveriantis vaizdas, o visa ta...
nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...