2024 kovo 29 d. penktadienis, 11:53
Reklama  |  facebook

Kaip ECB padeda įmonėms ir namų ūkiams

2020-04-09 10:41
Visame pasaulyje valdžios institucijos mobilizuojasi kovai su koronavirusu. COVID-19 – naujos formos sukrėtimas. Dabartiniams sunkumams įveikti anksčiau naudotos taisyklės netinka. Mums reikalingos politikos priemonės, skirtos padėti labiausiai kenčiantiems šioje krizėje. Šiandien tai įmonės ir šeimos, staiga netekusios pajamų ir išgyvenančios stiprėjantį nerimą dėl ateities. ECB politikos priemonės sukurtos padėti kaip tik šiai žmonių grupei.
nuotrauka
Christine LAGARDE, Europos centrinio banko pirmininkė


Pagal savo įgaliojimus parengėme priemones taip, kad lėšos pasiektų tuos piliečius ir sektorius, kuriems paramos reikia labiausiai. Kad suprastume, kaip mūsų priemonės veikia, turime išsiaiškinti, kodėl ši krizė yra ypatinga.

Šią krizę nulėmusios priežastys nėra panašios į finansų krizes ar tradiciškai suprantamą ekonomikos nuosmukį sukeliančias priežastis. Staigus ekonominės veiklos sulėtėjimas – tai neišvengiamo sprendimo prašyti visų likti namuose pasekmė. Todėl būtina imtis priemonių ir užtikrinti, kad gyvybingos įmonės neužsidarytų, o samdomieji darbuotojai neprarastų darbo laikinoje krizėje, už kurią jie nėra atsakingi.

Samdomieji darbuotojai šiuo metu susiduria su didesne rizika nei bet kada anksčiau nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio.

Štai, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2009 m. didžiausias naujų prašymų bedarbio pašalpai gauti skaičius buvo 665 000 per savaitę. Per pastarąsias dvi savaites tokių prašymų skaičius iš pradžių pakilo iki 3,3 milijono, o vėliau ir iki 6,6 milijono.

Nors Europoje nedarbas paprastai didėja lėčiau ir svyruoja mažiau, jau yra susirūpinimą keliančių ženklų: užimtumą rodantis pirkimo vadybininkų indeksas kovo mėnesį patyrė rekordinį nuosmukį. Siekdami išvengti ilgalaikės žalos, turime „sustabdyti ekonomiką“, kad jos būklė išliktų kuo panašesne į buvusią iki protrūkio.

Tai galima padaryti įvairiais būdais.

  • Vienas jų – įgyvendinti vyriausybių programas užimtumui trumpuoju laikotarpiu paremti.
  • Kitas – mobilizuoti bankų sistemą, kad ji aprūpintų įmones apyvartiniu kapitalu ir šios galėtų mokėti darbuotojams atlyginimą ir apmokėti sąskaitas.

Kadangi euro zonos ekonomika pagrįsta bankų finansavimu, palengvinus kredito srautų sukūrimą likvidumą galima greitai nukreipti ten, kur ekonomikoje jo reikia labiausiai. Vyriausybės ir centriniai bankai imasi papildomų veiksmų, kad bankai būtų pajėgūs tai daryti. Vyriausybės teikia paskolų garantijas, sumažinančias bankų kredito riziką: euro zonoje tokioms programoms jau skirta apie 16 % BVP. O ECB teikia pakankamai likvidumo, kad pašalintų bankų likvidumo riziką ir kartu užtikrintų, kad finansavimo sąlygos ir toliau būtų palankios visiems ekonomikos segmentams.

Šiems tikslams pasiekti parengėme dviejų tipų priemones.

Pirma, parengtos itin didelio masto tikslinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad likvidumas pasiektų tuos, kuriems jo reikia labiausiai.

Naudodamiesi mūsų naująja tiksline skolinimosi galimybe bankai gali pasiskolinti iki apytiksliai 3 trilijonų eurų už neigiamas palūkanas, kurios gali būti net –0,75 % – t. y. mažiausia mūsų kada nors pasiūlyta palūkanų norma. Iš patirties žinome, kad tokios priemonės gali būti galingos. Mūsų apskaičiavimais, dvi ankstesnės tokių tikslinių operacijų serijos paskatino bankus paskolinti apie 125 milijardais eurų daugiau, negu jie būtų skolinę, jei šios skolinimosi galimybės nebūtų buvę. Siekdami užtikrinti, kad bankai visapusiškai pasinaudotų šia nauja galimybe, mes taip pat parengėme tikslinį įkaitui taikomų reikalavimų švelninimo paketą, ypatingą dėmesį skirdami mažesnių įmonių, savarankiškai dirbančių asmenų ir privačių asmenų poreikiams.

Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai kaip įkaitą mūsų skolinimosi operacijose gali priimti paskolas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie gauna paramą pagal garantijos programas nukentėjusiems nuo koronaviruso, įskaitant ir mažesnės apimties paskolas. Šios priemonės paskatins bankus teikti paskolas labai mažoms įmonėms ir individualių įmonių savininkams – paprastai jie turi mažiau galimybių gauti kreditavimą – ir refinansuoti jas skolinantis iš mūsų laikotarpiui iki trejų metų už neigiamas palūkanų normas.

Apie 22 milijonus euro zonos gyventojų dirba savarankiškai; tai sudaro 14 % visų dirbančiųjų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 11,6 %. Taigi dėl šių priemonių didelei daliai mūsų dirbančiųjų bus lengviau gauti kreditavimą.

Antra, vykdome didelės apimties viešojo ir privačiojo sektorių obligacijų pirkimą, siekdami užtikrinti, kad visi ekonomikos sektoriai galėtų pasinaudoti palankiomis finansavimo sąlygomis. Įgyvendindami mūsų specialiąją pandeminę pirkimo programą ir kitas mūsų turto pirkimo programas, iki šių metų pabaigos galėsime supirkti obligacijų už daugiau kaip 1 trilijoną eurų. Pagal šią programą pirkimus galime lanksčiai nukreipti į įvairias turto klases ir jurisdikcijas. Į mūsų vykdomas turto pirkimo programas įtraukėme ir komercinius vekselius – svarbų likvidumo šaltinį įmonėms. Joms tai papildoma parama, kad galėtų susitvarkyti su savo kasdieniais grynųjų pinigų srautais ir išvengtų bereikalingo darbuotojų atleidimo.

Šie veiksmai rodo, kad vieno didžiausio šių dienų makroekonominio sukrėtimo metu netoleruosime jokio procikliško finansavimo sąlygų griežtinimo. Tačiau jeigu visų politikos sričių priemonės sustiprins viena kitą, mūsų atsakas bus galingesnis. Labai svarbu, kad fiskalinės politikos atsakas į šią krizę visoje euro zonoje būtų pakankamai ryžtingas. Vyriausybės turi palaikyti viena kitą, kad bendromis jėgomis galėtų parengti optimalų politinį atsaką į visuotinį sukrėtimą, už kurį niekas nėra atsakingas. Visiškas fiskalinės ir pinigų politikos suderinimas ir vienodos kovos su virusu sąlygos yra geriausias būdas apsaugoti mūsų gamybos pajėgumus bei užimtumą ir padėti mums grįžti prie tvaraus augimo ir infliacijos lygio pasibaigus koronaviruso protrūkiui. Jei ne visos šalys pasveiks, nukentės ir kitos šalys.

Taigi būti solidariems yra mūsų pačių interesas. ECB ir toliau dirbs vykdydamas savo įgaliojimą užtikrinti kainų stabilumą ir tarnaudamas Europos žmonėms.

Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai