Daiktai mišrūnai: kaip rankinė virsta taburete, o malka – šviestuvu
Kėdė po pažasčia
Kai Greta gavo užduotį sukurti taburetę, ji pagamino rankinę. Visgi ne paprastą, o tokią, kuri per keletą akimirkų tampa nedidele kėdute.
Rankinė–kėdutė. G. Unguvaitytės nuotr.
„Pradėjau galvoti, kokio daikto man pačiai reikėtų, – paaiškina mergina. – Dažnai norisi pabūti gamtoje ar nukeliauti į kokį nors muzikos festivalį, kur, žinoma, didelio komforto nerasi. Dabar rankinėje galiu nusinešti reikalingus daiktus, juos pasidėti po patikusiu medžiu, o rankinę paversti taburete ir atsipalaiduoti. Netrukdo net šlapia žolė. Rankinės arba taburetės formą apsprendžia vos viena fiksuojanti detalė.“Beje, iš dirbtinio veltinio, klijuotos faneros, virvės ir medinių detalių pagamintos rankinės forma taip pat keičiasi: įprastomis dienomis ji gali atrodyti kompaktiška ir kone elegantiška, o, prireikus prisikrauti daugiau daiktų, išsiplėsti ir tapti puikiu kelionių kompanionu. Taigi, vienas gaminys – daug galimybių.
Šviestuvas iš medžio – G. Unguvaitytės nuotr.
Kaip sukuriami tokie chameleonai? G.Unguvaitytė juokiasi, kad, dirbant su nestandartiniais gaminiais, viskas vyksta bandymų ir klaidų keliu. Viskas paaiškėja maketuojant, tyrinėjant nedidelių parametrų sprendimus: „Pati lanksčiau, siuvau, tikrinau, kaip susiklijuoja audiniai, gilinausi į išklotinę, eksperimentavau dėl svorių. Su medžiu dirbau dirbtuvėse, visa kita – kruvinas ir smulkmeniškas mano rankų darbas. Bandai, tikrini ir taip anksčiau ar vėliau prieini prie galutinio varianto.“
Šviesos variacijos
Pats naujausias dizainerės kūrinys – prie skirtingų aplinkų ir situacijų pritaikomas šviestuvas. Minimalistinio dizaino iš medžio pagamintas šviestuvas pritaikytas keistis pagal situaciją: jį galima pastatyti šonu, paremti į sieną, paguldyti ant grindų. Tai suteikia ne tik daugiau galimybių interjero dekoro variacijoms, taip pat keičiasi ir skleidžiamos šviesos srauto stiprumas, tai, kaip šviesa atsispindi ir sklinda. (Šviestuvas iš medžio – G. Unguvaitytės nuotr. apačioje)
„Žiūrint į jį viskas atrodo paprasta ir minimalu, tačiau iš tikrųjų kruopščiai apgalvotas kiekvienas aspektas. Sakyčiau, jis turi vizualinę galią“, – dėsto šviestuvo dizainerė.
Tai ne pirmas Gretos bandymas dirbti su šviesa. Anksčiau ji plėtojo atšvaitų, kaip madingų „unisex“ aksesuarų, idėją. Mergina neslepia, kad, jos nuomone, šis gyvybiškai svarbus aksesuaras Lietuvoje dažniausiai gaminamas estetiniu požiūriu nepatrauklus, nuobodus – retas jų negadina įvaizdžio ir sukelia norą jį nuolat segėti.
Apyrankė-šviestuvas. G. Unguvaitytės nuotr.
Mergina šią problemą išsprendė paprastai: gyvybes saugančius atšvaitus pavertė žaismingomis apyrankėmis.
Greta pasakoja, kad mėgsta natūralumą ir savo darbais bando priartėti prie gamtos. Pavyzdžiui, kurdama kvapnias medžių sakų žvakes, natūralumo pojūtį ji siekė sustiprinti ne tik per patį produktą, bet ir per rankomis iš perdirbto popieriaus pagamintų pakuočių dizainą. Smulkmena, tačiau žavesio suteikia ir tai, kad sakai dega patys, be jokios dagties.
„Žvakė iš medžių sakų ne tik prisideda prie namų šilumos, bet gali būti naudojama ir kaip smilkalas, – sako G. Unguvaitytė. – Kartais žmonės juokauja, kad jiems gaila jas deginti, todėl jie atsisuka stiklinį žvakės indelį ir tiesiog mėgaujasi maloniu miško aromatu.“
Matyt, paminėjus durų rankenas, mažai kam galvoje kiltų asociacijų su menu, tačiau G. Unguvaitytė įtikina, kad net kasdieniai iš pirmo žvilgsnio nuobodūs objektai, prisilietus dizaineriui, gali tapti meno kūriniais.
Baltiškais motyvais durų rankenas kuriančiai įmonei „Baltica“ surengus dizaino konkursą, Gretos interpretacija pateko tarp keturių geriausių šio konkurso darbų. Tam prireikė iki smulkmenų apgalvoti ir apipavidalinti iš skulptūrinio plastilino pagamintą pagrindinės rankenos, poros mažesnių baldinių rankenėlių, prie durų besitvirtinančių rankenos plokštumų ir netgi raktelio dizainą. Jei tai būtų išlieta, taptų prabangos preke, nes minėtoji įmonė dažniausiai tam naudoja brangesnius metalus, pavyzdžiui, bronzą.