2017 spalio 20 d. penktadienis, 12:00
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Demografinė situacija Lietuvoje: privalome „susitvarkyti“ per 5–10 metų

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-02-06 09:30
Jaunimas masiškai migruoja į didžiuosius miestus. O iš šių – į dar didesnius. Tuo metu miesteliai ir kaimo vietovės beviltiškai sensta bei tuštėja. Megapoliuose auga „vieno gyventojo“ būstų poreikis bei skaičius žmonių, kurie yra vieniši – niekuomet nebuvo sukūrę šeimos. Kita vertus, jaunų žmonių skaičiumi mūsų sostinė gali lygiuotis su Vakarų Europos miestais, o situacija su gimstamumu irgi nėra drastiška – tėvais jau tampa 1987–1989-aisiais gimę jaunuoliai, o juk tuo metu šalį buvo užvaldęs „kūdikių bumas“. Tokios įžvalgos iš ekonomistų bei būsto ekonomikos ekspertų buvo pateiktos Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos organizuotoje metinėje NT konferencijoje.
nuotrauka
Lietuvos užduotis – sulaikyti jaunus žmones nuo noro krautis lagaminus. Asociatyvi pixabay.com nuotr.


Iš Danijos į Lietuvą atvykęs svečias Būstų ekonomikos mokslų centro vadovas Kurtas Liliegreenas (asm. archyvo nuotr. apačioje) teigė, jog itin juntamas gyventojų judėjimas į miestus.

„Vyksta urbanizacija, žmonės migruoja iš kaimo į didesnius miestus, iš šių – į megapolius, tokius kaip Šanchajus ar San Paulas (Brazilijoje). Jie palieka kaimo vietoves ir industrinius regionus, kur stūkso seni fabrikai, kasyklos. Migruoja ten, kur gali gauti aukštos kvalifikacijos darbus, pozicijas paslaugų srityje. Taip pat gyventojai migruoja iš šalies į šalį, ypač ES 28 šalyse. Manau, Lietuva taip pat tai jaučia“, – apie dabartines demografines tendencijas kalbėjo svečias iš Danijos.

Kainas kels... vienišiai?

Dar vienas pastebimas pokytis: ateityje gyvensime itin senose visuomenėse (angl. super-aged society). C. Liliegreen sako, jog „itin sena“ – tai tokia visuomenė, kurioje penktadaliui gyventojų yra daugiau nei 65 metų.

„Panaši situacija jau yra Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje. Tačiau ir mano, ir jūsų šalis link to juda. Jauni žmonės juda į didesnius miestus, didesnes šalis, ypač kaimo regionuose lieka labai senos bendruomenės. Kai kuriuose jūsų regionuose seni žmonės gali sudaryti ir 40 proc. gyventojų. Tai – faktai, į kuriuos reikia atsižvelgti formuojantiems gyvenamųjų būstų rinką, ar ne?“, – kalbėjo C. Liliegreenas.

Dar viena itin ryški kryptis – vienam žmogui skirti būstai. Absoliučiai visose šalyse (ir pietų, ir šiaurės Europos šalyse) dideliuose miestuose, auga mažų, vienam žmogui gyventi skirtų būstų poreikis.

„Kaip tai paveiks būstų rinką? Žinoma, didžiuosiuose miestuose kainos kils, nes jas stimuliuos poreikis: žmonėms, norintiems gyventi po vieną, reikės daugiau būstų, nei šeimoms. Kita vertus, už didžiųjų miestų sienų, gali ištikti nuosmukis. Būstų rinka labai priklauso nuo vietovės, miesto, šalies. O miestai šiandien žmonėms atrodo gerokai patrauklesnė vieta gyventi, nei prieš 30–40 metų“, – dėstė pranešėjas.

Didmiesčiai – perpildyti, regionai – tušti


Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuva skaudžiausiai iš visų 28 Europos Sąjungos narių yra veikiama emigracijos.

Daugiausia žmonių išvyksta iš Vilniaus, Kauno, Šiaurės Lietuvos.

Lyginant visos Europos statistiką, Lietuva ir Slovėnija turi aukščiusią emigracijos procentą, siekiantį apie 0,45 % visos šalies populiacijos.

Europos gyventojai pradeda elgtis taip, tarsi gyventojų vienoje didelėje šalyje. Jie laisvai migruoja iš šalies į šalį“, – pabrėžė danas.

Net trečioje didžiausioje gyventojų skaičiumi šalyje Japonijoje, kuri atrodo itin gausiai apgyventa, kai kurie miestai ilgainiui taip pat bus visiškai apleisti. Niekam nebesinori gyventi industrinėse ar kasyklų subjaurotose teritorijose.
Tuo metu amerikiečiai kažkodėl masiškai kraustosi į priemiesčius – galbūt gyvenimas didmiestyje jiems jau įgriso?

Europoje žmonės kraustosi ten, kur gali gauti aukštos kvalifikacijos darbą – į didmiesčius. To jau nebeįmanoma sustabdyti, tačiau galbūt įmanoma atkreipti gyventojų dėmesį į nemenkas galimybes mažesniuose miestuose, regionuose.

Ir tai – ne vien mūsų šalies bruožas. Netgi C. Liliegreeno gimtojoje Danijoje, kur, atrodo, bereikia turėti bent vidutinį darbą ir teliks laimingai gyventi, žmonės migruoja šalies viduje ir prognozuojama, jog iki 2040-ųjų Kopenhagos populacija išaugs 40 procentų.

„Kodėl gyventojai taip nori gyventi miestuose? Nes paslaugos, susijusios su viešuoju sektoriumi, kultūra, laisvalaikiu užima vis didesnę darbo rinkos dalį. Žmonės ieško šio tipo darbų. Pramonė taip pat vis dar užima reikšmingą dalį rinkos, tačiau darbo vietų skaičius žemės ūkyje, žuvininkystės, ūkininkavimo sektoriuose traukiasi“, – sakė pranešėjas iš Danijos.

„Senelių“ visuomenė sufleruoja apie būsimas problemas

Dar kartą sugrįžęs prie „itin senų“ visuomenių temos C. Liliegreenas pademonstravo grafiką, kuriame aiškai matyti, jog visose šalyse 65-erius metus perkopusių žmonių dalis – auga.

Lietuva šiuo rodikliu, laimei, atsilieka nuo kaimynių, tačiau yra vis tik toje „senesnių šalių“ pusėje.

 

Vyresnių nei 65-erių metų gyventojų dalis Lietuvoje. K. Liliegreen prezentacijos medžiaga.

Svečias iš Danijos akcentavo, jog tokie pokyčiai ilgainiui lems darbuotojų trūkumą.

„Turėsime dirbti daug daugiau ir sunkiau, kad užtikrintume ekonomikos augimą, kad sugebėtume išlaikyti senus žmones, – prognozavo C. Liliegreenas. – Tai – iššūkis Europos sąjungai.“

Praktiškai visose šalyse, pažvelgus į geografinius duomenis, didmiesčiai „spindi“ jaunimu, o regionai „raudonuoja“ nuo senjorų kiekio.

Tokioje situacijoje seni, mažos vertės namai gali likti apleisti arba juos teks nugriauti.

Praradome 15 proc. populiacijos

„Būstų kainos miestuose toliau augs (pavyzdžiui, Danijos Kopenhagos mieste kilimas buvo apie 16 proc.), būtent dėl tos priežasties, kad trūksta vietos visiems, norintiems dideliame mieste gyventi. Danijoje, Arhuso mieste, 1994-aisiais būstų kainos buvo netgi aukštesnės, nei Kopenhagoje. Tačiau šiuo metu jos yra kritę praktiškai dvigubai. Panašiai nutiko ir Didžiosios Britanijos mieste Leedse – jis neatlaikė Londono „konkurencijos“. Jei nusipirkote būstą Leedse, na, aš jus šiuo metu užjaučiu“, – sakė C. Liliegreenas.

Jo teigimu, Lietuvos rinkoje būstų kainos Vilniuje auga, o visuose kituose didžiuosiuose miestuose – krenta arba išlieka tokiame pačiame lygyje. Atotrūkis tarp Vilniaus ir Klaipėdos, Kauno yra itin ryškus.


Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas rajonuose. K. Liliegreen pranešimo skaidrės

Perpildymo indeksas rodo, kiek žmonių yra „susigrūdę“ į vieną būstą. Lietuvoje šis indeksas yra aukštas ir tai reiškia, jog poreikis būstui Vilniuje yra didelis – kainos gali pūstis.

Niūrias prognozes šiek tiek praskaidrino „Nordea“ banko Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas – jis klausytojams paneigė 5 pagrindinius mitus, kurie yra susiję su Lietuvos demografine situacija.
Nuo tada, kai įstojome į Europos Sąjungą (per 12 metų), gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 510 tūkst. ir tai yra 15 proc. visos populiacijos. Tai yra pats prasčiausias rezultatas Europos Sąjungoje“, – savo pranešimą pradėjo Ž. Mauricas.

72 proc. šio skaičiaus nulemta emigracijos.

Pamatę tokius skaičius ne vienas svarstome, kada gi paskutinis žmogus išvyks iš Lietuvos ir išjungs šviesą“, – sakė Ž. Mauricas.

Tačiau ne viskas taip blogai.

„Kūdikių bumo“ vaikai pradeda tapti tėvais

Pirmasis iš demografinių mitų – jog Lietuvoje itin mažas gimstamumas.

Lietuvos regionai pagal gimstamumą. Medžiaga iš Ž. Maurico skaidrių

Tačiau palyginus su ES vidurkiu, Lietuvos gimstamumas šiuo metu yra didesnis nei ES vidurkis. 2015-aisiais gimstamumo rodiklis buvo 10,8 (tiek kūdikių gimė 1000-čiui žmonių). Pastaraisiais metais gimstamumas išaugo.

Nuo 2000-ųjų metų gimstamumo augimas Latvijoje bei Lietuvoje yra vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje.

„Tai reiškia, kad dar ne viskas prarasta“, – šypsodamasis kalbėjo banko „Nordea“ atstovas.

Jis prognozavo, jog ir artimiausiais metais Lietuvoje kasmet gims ne mažiau nei 30 tūkst. naujagimių (2015-ųjų rezultatas – 32 tūkstančiai), nes tėvais tampa 1986-1989-aisiais gimę jaunuoliai. O tuo metu Lietuva išgyveno „kūdikių bumą“ – gimstamumas buvo itin didelis.

Ž. Mauricas pakartojo kažkurioje konferencijoje jau skambėjusią įžvalgą: Lietuvoje gimstamumu ir teigiama natūralia gyventojų kaita išsiskiria Žemaitijos regionas.

Jei norime padidinti gimstamumą ir likusioje Lietuvos dalyje, turime klausti žemaičių: kaip jiems tai pavyksta? Gal audros dažnesnės, nutraukia elektros laidus, tenka leisti vakarus tamsoje...“, – juokais svarstė Ž. Mauricas. („Nordea“ banko nuotr. apačioje)

Prasčiausia situacija – Aukštaitijoje, Rytų Lietuvoje.

Gyvename geriau nei lenkai ar vengrai, o skundžiamės garsiausiai

2-asis mitas – jog Lietuvos demografinė padėtis yra prasčiausia ES. Ji suprastėjo pastaruoju metu, tačiau daugybė kitų Europos šalių turi pagrindo skųstis garsiau už mus.

Pavyzdžiui, jaunimo (14–28 m. amžiaus) mes turime daugiau nei vidutiniškai kitos Europos šalys.

Jei mūsų neveiktų emigracija, mūsų demografinė situacija būtų netgi viena geriausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje gyvena daugiau 10–14 metų amžiaus gyventojų, nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Galite įsivaizduoti?“, – teigė pranešėjas.

Kita vertus, gana nemažai turime būsimų pensininkų, todėl su tam tikrais senos visuomenės iššūkiais gali tekti susidurti po 10-mečio.

3-asis mitas: emigraciją lemia prasta Lietuvos ekonominė padėtis.

„Daug kas ginčytųsi, tad gal pažvelkime į gryną statistiką. Pagal BVP, tenkantį vienam Lietuvos gyventojui, Lietuva užima 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Vienam Lietuvos gyventojui tenka didesnė BVP dalis, nei Lenkijoje, Vengrijoje. Nedaug atsiliekame nuo Estijos“, – sakė Ž. Mauricas.

Perspektyvos rodiklis – jaunimo skaičius miestuose

Vis tik tokios šalys, kaip Slovėnija, Čekija ar Vengrija turi teigiamą emigracijos balansą. Kitaip tariant, į jas daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta. Tuo metu Lietuva per 10-metį prarado 9 proc. gyventojų.

Taigi tai ne centrinės Rytų Europos, o tiesiog Lietuvos ir Latvijos fenomenas. Netgi Lenkija pritraukia daug gyventojų iš kitų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos. Taip jie kompensuoja savo gyventojų netektį. Galbūt reikėtų pažvelgti, ką kaimyninės šalys daro kitaip, kad jų padėtis būtų geresnė?“, – svarstė pranešėjas.

Toliau jis svarstė, kodėl reikėtų uždrausti Lietuvos politikams dirbti naktimis. Praėjusį pavasarį skubos tvarka buvo patvirtintas Šaukimo į privalomąją karo tarnybą įstatymas ir kovo–balandžio–gegužės mėnesiais emigracija stipriai išaugo. Emigravo 66 proc. vyrų, 8 proc. moterų.

Ž. Mauricas nesvarsto, ar Lietuvai reikėjo šauktinių kariuomenės, tačiau teigia, jog šio sprendimo komunikacija buvo prasta, tai gąsdino žmones.

Ketvirtas mitas yra „Kokia dar emigracija?! Pažiūrėkite, kiek Vilniuje automobilių! O dar ir būstų kainos auga!“. Kitaip tariant, manoma, jog emigracija mažina gyventojų skaičių visoje Lietuvoje. Vilniuje dėl vidinės migracijos skaičius nuolat auga. Kaunas ir Klaipėda bent jau išlaiko tokį pat gyventojų lygį. O štai likusi Lietuva kenčia tiek nuo išorinės emigracijos, tiek nuo vidinės“, – paaiškino Ž. Mauricas.


Vilniuje gausu jaunų žmonių. Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

Jis teigė mėgstantis miestų padėtį vertinti pagal 25–39-erių metų gyventojų kiekį juose. Didmiesčiai šioje srityje neabejotinai pirmauja, o prasčiausiai su jaunais gyventojais sekasi tokiems miestams kaip Marijampolei, Alytui.

Vilniuje jaunų gyventojų yra 26 proc. – ne mažiau nei Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje. Beje ir Šiaurės šalyse jaunimas lygiai taip pat plūsta į sostines, ekonomiškai stiprius regionus.

„Dėl ekonominio potencialo, gali būti, jog Vilnius taps daugiausia gyventojų turinčiu miestu Baltijos šalyse, pralenks Rygą. Apie tai jau esu paskelbęs“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Nekilnojamojo turto ir norime, ir galime jį įsigyti

Galiausiai penktasis mitas – jog nedarbas šalyje mažėja tik dėl emigracijos.

Tai nėra tiesa. Užimtų gyventojų skaičius Lietuvoje auga. Netgi bedarbių skaičius šiuo metu yra stabilus. Mažėja neaktyvių gyventojų skaičius: prieš 10-etį jis buvo 700 tūkst., dabar liko 500 tūkst. Tai yra skaičius žmonių, kurie nežinia ką daro, užsiima šešėline veikla arba apskritai nėra suinteresuoti įsilieti į darbo rinką. Džiugi žinia: turime stabiliai augantį užimtų gyventojų skaičių“, – kalbėjo banko „Nordea“ atstovas.

Daugiausia darbo vietų sukuriama „Lietuvos tripolyje“ – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Iš mažesnių miestelių aktyvumu išsiskiria Telšių regionas – čia per pastaruosius metus sukurta 7000 naujų darbo vietų.

Daugiausia į naujas darbo vietas pritraukiama būtent jaunų darbuotojų.

Ž. Mauricas taip pat paneigė mitą, jog lietuviai neturi lėšų įsigyti nekilnojamojo turto.

„Lietuva Europoje yra unikali tuo, jog čia ganėtinai jauno amžiaus darbuotojai turi ganėtinai aukštas pajamas. Jaunų (25–34 metų) žmonių, uždirbančių daugiau nei 1000 eurų yra 58 tūkstančiai. Tai daugiau nei kitose amžiaus grupėse. Vakarų Europoje jauni darbuotojai gauna žymei žemesnes pajamas, negu vyresni. Natūralu, jog šio amžiaus gyventojai aktyviausiai dalyvauja ir paskolų rinkoje. Jeigu migracija vyks ne į užsienio miestus, o į Vilnių, Kauną bei Klaipėdą, perspektyvos yra visai neblogos“, – tokia išvada savo pranešimą užbaigė Ž. Mauricas.

C. Liliegreenas čia pat pridūrė, jog emigracijos problemą turime spręsti pirmiausia. Jei dabar nesusiimsime, po 5 ar 10-ies metų jau gali būti vėlu. Tada tiesiog bus per mažai gyventojų, kad šalis toliau galėtų judėti į priekį.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2017-10-20 10:18
Nuo 2018 m. pradžios kiekvienas gyventojas naudodamasis informacine sistema „Infostatyba“ galės peržiūrėti bet kuriam naujam statiniui išduoto statybos leidimo duomenis. Šie duomenys leis susipažinti su, pavyzdžiui, šalia jo namų planuojamomis statybomis ar su konkrečioje teritorijoje nustatytais ap...
nuotrauka
2017-10-20 09:40
Statybos sektorius Lietuvoje išlieka viena svarbiausių ūkio sričių. Statybos darbams kasmet išleidžiama apie 2,4 mlrd. Eur, o net apie 64 proc. šios vertės sudaro viešųjų pirkimų metu sudarytos sutartys, kurių vertė kasmet auga, teigia Viešųjų pirkimų tarnyba (Tarnyba) pristatydama antrąją viešųjų p...
nuotrauka
2017-10-20 08:56
Spalio 19 d. vykusiame Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidiumo posėdyje buvo priimtas strateginis sprendimas pritarti asociacijos ketinimui imtis statybos rangovų ir specialistų atestavimo funkcijų, kurių dalį šiuo metu atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
nuotrauka
2017-10-20 08:17
Praėjusią savaitę įvairiuose Švedijos miestuose lankęsi Aplinkos ministerijos specialistai susitiko su savivaldybių, teritorijų planavimo inspektoriais pasidalijo lietuviškąja teritorijų planavimo praktika. Raudonuoti neteko, priešingai, lietuviai išgirdo daug pagyrų. Pasirodo, šios srities skaitmen...
nuotrauka
2017-10-19 11:28
Didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė „Vilniaus vandenys” paskelbė tarptautinį Vilniaus nuotekų valyklos viešąjį rekonstrukcijos darbų pirkimo konkursą. Planuojama atsirinkti partnerius, kurie suprojektuos įrenginius ir rekonstruos nuotekų valyklą. Projektui įgyvendinti numatyti 25 mln. eurų.
nuotrauka
2017-10-18 06:32
Nemažai didelės apimties infrastruktūros projektų nevyksta taip, kaip planuota, dėl įvairių priežasčių – netinkamo poreikių įvertinimo, sudėtingų ir ilgų viešųjų pirkimų procedūrų ir pan., – todėl šia iniciatyva EK siekia padėti valdžios institucijoms veiksmingiau valdyti didelės apimties viešųjų pi...
nuotrauka
2017-10-18 06:21
Kvesų kelias (Batniavos sen.) ir žvyrkelis Pajiesys – Kliokiškė (Garliavos apyl. sen.) bus išasfaltuoti dar šiemet. Nuo Ringaudų Zapyškio link taip pat greitai bus pradėti kelio darbai. Automobilių kelių direkcija informavo, kad nedidelė, bet sueižėjusi kelio atkarpa ties Mitkūnų sankryža kitąmet tu...
nuotrauka
2017-10-17 14:37
Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė el. laišką su prisegtu failu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį failą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programišiai iš jūsų el. pašto dėžutės siunčia virusais užkrėstus laiškus nieko nenutuo...
nuotrauka
2017-10-17 13:23
Seimas svarsto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektą. Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti fiziniams asmenims nuosavybes teise priklausančių ar jų įsigyjamų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, ...
nuotrauka
2017-10-17 11:07
Bendrovė „Layher Baltic“ įsijungė į Vokiečių kalbos dienų Lietuvoje renginį. Kaip sakė šios vokiečių kapitalo įmonės direktorius Viktoras Voroncovas, jiems, kaip verslo įmonei, svarbu ne tik atkreipti dėmesį į vokiečių kalbą, bet ir parodyti vokiškos įmonės darbo kultūrą.
nuotrauka
2017-10-17 09:02
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šių metų devynis mėnesius gavo 29 pranešimus apie įvykius, dėl kurių darbuotojai mirė darbe. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti 35 pranešimai dėl darbo vietoje žuvusių žmonių. 103 darbuotojai šiais metais darbe patyrė sunkias traumas.
nuotrauka
2017-10-17 08:46
Švietimo sistemos pokyčiai ir perspektyva aptarti spalio 10 d. vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos atvirame prezidiumo posėdyje, kuriame dalyvavo Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, pramonės įmonių vadovai, profesinio mokymo įstaigas vienijančios asociacijos atstovai. Kaip p...
nuotrauka
2017-10-16 13:57
Savo konkurencinį pajėgumą net 8 iš 10 šalies pramonės įmonių šiuo metu vertina teigiamai, parodė „Siemens“ užsakymu atlikta vadovų apklausa. Dabartiniame lygyje savo konkurencinį pajėgumą įmonės galėtų išlaikyti dar bent kelis metus, o kaip pagrindinė grėsmė tam įvardijama demografinė situacija ir ...
nuotrauka
2017-10-16 11:24
Metams einant į pabaigą laikas pasirūpinti dovanomis artimiesiems, draugams, kolegoms ar verslo partneriams. Šis laikas įprastai kelia daug streso, nes neretam tenka laužyti galvą, ką dovanosime šiemet. Įvairių idėjų gausu internete, tačiau pastaruoju metu itin išpopuliarėjusi ir kone viena iš prakt...
nuotrauka
2017-10-16 11:18
Regionai tuštėja. Daugumoje iš 60-ies šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja. Išimtimi yra tik keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringos, kur gyventojų daugėja. Apie demografinių pokyčių keliamus iššūkius ekonomikai, socialinės apsaugos ir švietimo sistemoms bei ne...
nuotrauka
2017-10-16 07:30
Kodėl jau šiandien reikia vis dažniau kalbėti apie privačios ir viešos partnerystės (PPP) projektų vystymą ir jų finansavimą? Tiesiog nenumaldomai artėja 2020 metai. Po šios datos ES finansinė parama atnaujinamai infrastruktūrai ir jos plėtrai gali smarkiai sumažėti dėl gerėjančių Lietuvos makroekon...
nuotrauka
2017-10-16 07:18
Spalio 16-19 d. Norvegijoje viešės Lietuvos statybos sektoriaus įmonės, siekiančios susipažinti su reikalavimais ir ypatumais Skandinavijos šalyje. Norvegija, kurioje vis daugiau dirba lietuviškų statybos sektoriaus įmonių, išlieka viena perspektyviausių krypčių vystyti verslą ir teikti statybines p...
nuotrauka
2017-10-13 12:13
45-uoju Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaru tapo Pasaulio ekonomikos forumo, tarptautinės organizacijos, inicijuojančios viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, steigėjas ir valdybos pirmininkas profesorius Klausas Schwabas. Garbės daktaro regalijos iškiliam asmeniui buvo į...
nuotrauka
2017-10-13 09:11
Valstybės valdoma energetikos bendrovė „Lietuvos energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) šiandien (spalio 13 d.) pasirašė Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3) pardavimo sutartį. Pagal ją už 9,935 mln. eurų jėgainė ir jai priklausantis turtas p...
nuotrauka
2017-10-13 07:35
Spalio 13 d. Seimo Ekonomikos komitete Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė pristatė 2015–2016 m. Lietuvoje vykdytų rizikingiausių viešųjų pirkimų apžvalgą ir informavo, kad VPT vis daugiau dėmesio skiria rizikingiausių viešųjų pirkimų sektorinei analizei: statybos, kelių tiesimo, m...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Biožidiniai Ruby Fires – maksimalus komfortas ir saugumas bei minimalios kuro sąnaudos

UAB DASFA ir Ko yra oficialus biožidinių gamintojo „Ruby Fires“ (Olandija) atstovas Lietuvoje.
nuotrauka

A klasė – aukštos kokybės MAGE sistema šiltam ir sandariam namui

Nuo 2017 metų sausio 1 d. galioja naujas statybos techninis reglamentas, pagal kurį naujai projektuojami ir statomi namai privalo atitikti A energinę klasę. A energinės klasės reikalavimai –...
nuotrauka

Dažai „Argentum 20“ – ypač aukštų higienos normų reikalaujančioms patalpoms

Ar kada susimąstėte, kiek mikrobų gali kauptis ant medicinos įstaigų sienų ir lubų? Ligoninių darbo specifika reikalauja specialių antimikrobiniu poveikiu pasižyminčių dažų bei apgalvotų spa...