2018 liepos 17 d. antradienis, 1:23
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Demografinė situacija Lietuvoje: privalome „susitvarkyti“ per 5–10 metų

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-02-06 09:30
Jaunimas masiškai migruoja į didžiuosius miestus. O iš šių – į dar didesnius. Tuo metu miesteliai ir kaimo vietovės beviltiškai sensta bei tuštėja. Megapoliuose auga „vieno gyventojo“ būstų poreikis bei skaičius žmonių, kurie yra vieniši – niekuomet nebuvo sukūrę šeimos. Kita vertus, jaunų žmonių skaičiumi mūsų sostinė gali lygiuotis su Vakarų Europos miestais, o situacija su gimstamumu irgi nėra drastiška – tėvais jau tampa 1987–1989-aisiais gimę jaunuoliai, o juk tuo metu šalį buvo užvaldęs „kūdikių bumas“. Tokios įžvalgos iš ekonomistų bei būsto ekonomikos ekspertų buvo pateiktos Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos organizuotoje metinėje NT konferencijoje.
nuotrauka
Lietuvos užduotis – sulaikyti jaunus žmones nuo noro krautis lagaminus. Asociatyvi pixabay.com nuotr.


Iš Danijos į Lietuvą atvykęs svečias Būstų ekonomikos mokslų centro vadovas Kurtas Liliegreenas (asm. archyvo nuotr. apačioje) teigė, jog itin juntamas gyventojų judėjimas į miestus.

„Vyksta urbanizacija, žmonės migruoja iš kaimo į didesnius miestus, iš šių – į megapolius, tokius kaip Šanchajus ar San Paulas (Brazilijoje). Jie palieka kaimo vietoves ir industrinius regionus, kur stūkso seni fabrikai, kasyklos. Migruoja ten, kur gali gauti aukštos kvalifikacijos darbus, pozicijas paslaugų srityje. Taip pat gyventojai migruoja iš šalies į šalį, ypač ES 28 šalyse. Manau, Lietuva taip pat tai jaučia“, – apie dabartines demografines tendencijas kalbėjo svečias iš Danijos.

Kainas kels... vienišiai?

Dar vienas pastebimas pokytis: ateityje gyvensime itin senose visuomenėse (angl. super-aged society). C. Liliegreen sako, jog „itin sena“ – tai tokia visuomenė, kurioje penktadaliui gyventojų yra daugiau nei 65 metų.

„Panaši situacija jau yra Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje. Tačiau ir mano, ir jūsų šalis link to juda. Jauni žmonės juda į didesnius miestus, didesnes šalis, ypač kaimo regionuose lieka labai senos bendruomenės. Kai kuriuose jūsų regionuose seni žmonės gali sudaryti ir 40 proc. gyventojų. Tai – faktai, į kuriuos reikia atsižvelgti formuojantiems gyvenamųjų būstų rinką, ar ne?“, – kalbėjo C. Liliegreenas.

Dar viena itin ryški kryptis – vienam žmogui skirti būstai. Absoliučiai visose šalyse (ir pietų, ir šiaurės Europos šalyse) dideliuose miestuose, auga mažų, vienam žmogui gyventi skirtų būstų poreikis.

„Kaip tai paveiks būstų rinką? Žinoma, didžiuosiuose miestuose kainos kils, nes jas stimuliuos poreikis: žmonėms, norintiems gyventi po vieną, reikės daugiau būstų, nei šeimoms. Kita vertus, už didžiųjų miestų sienų, gali ištikti nuosmukis. Būstų rinka labai priklauso nuo vietovės, miesto, šalies. O miestai šiandien žmonėms atrodo gerokai patrauklesnė vieta gyventi, nei prieš 30–40 metų“, – dėstė pranešėjas.

Didmiesčiai – perpildyti, regionai – tušti


Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuva skaudžiausiai iš visų 28 Europos Sąjungos narių yra veikiama emigracijos.

Daugiausia žmonių išvyksta iš Vilniaus, Kauno, Šiaurės Lietuvos.

Lyginant visos Europos statistiką, Lietuva ir Slovėnija turi aukščiusią emigracijos procentą, siekiantį apie 0,45 % visos šalies populiacijos.

Europos gyventojai pradeda elgtis taip, tarsi gyventojų vienoje didelėje šalyje. Jie laisvai migruoja iš šalies į šalį“, – pabrėžė danas.

Net trečioje didžiausioje gyventojų skaičiumi šalyje Japonijoje, kuri atrodo itin gausiai apgyventa, kai kurie miestai ilgainiui taip pat bus visiškai apleisti. Niekam nebesinori gyventi industrinėse ar kasyklų subjaurotose teritorijose.
Tuo metu amerikiečiai kažkodėl masiškai kraustosi į priemiesčius – galbūt gyvenimas didmiestyje jiems jau įgriso?

Europoje žmonės kraustosi ten, kur gali gauti aukštos kvalifikacijos darbą – į didmiesčius. To jau nebeįmanoma sustabdyti, tačiau galbūt įmanoma atkreipti gyventojų dėmesį į nemenkas galimybes mažesniuose miestuose, regionuose.

Ir tai – ne vien mūsų šalies bruožas. Netgi C. Liliegreeno gimtojoje Danijoje, kur, atrodo, bereikia turėti bent vidutinį darbą ir teliks laimingai gyventi, žmonės migruoja šalies viduje ir prognozuojama, jog iki 2040-ųjų Kopenhagos populacija išaugs 40 procentų.

„Kodėl gyventojai taip nori gyventi miestuose? Nes paslaugos, susijusios su viešuoju sektoriumi, kultūra, laisvalaikiu užima vis didesnę darbo rinkos dalį. Žmonės ieško šio tipo darbų. Pramonė taip pat vis dar užima reikšmingą dalį rinkos, tačiau darbo vietų skaičius žemės ūkyje, žuvininkystės, ūkininkavimo sektoriuose traukiasi“, – sakė pranešėjas iš Danijos.

„Senelių“ visuomenė sufleruoja apie būsimas problemas

Dar kartą sugrįžęs prie „itin senų“ visuomenių temos C. Liliegreenas pademonstravo grafiką, kuriame aiškai matyti, jog visose šalyse 65-erius metus perkopusių žmonių dalis – auga.

Lietuva šiuo rodikliu, laimei, atsilieka nuo kaimynių, tačiau yra vis tik toje „senesnių šalių“ pusėje.

 

Vyresnių nei 65-erių metų gyventojų dalis Lietuvoje. K. Liliegreen prezentacijos medžiaga.

Svečias iš Danijos akcentavo, jog tokie pokyčiai ilgainiui lems darbuotojų trūkumą.

„Turėsime dirbti daug daugiau ir sunkiau, kad užtikrintume ekonomikos augimą, kad sugebėtume išlaikyti senus žmones, – prognozavo C. Liliegreenas. – Tai – iššūkis Europos sąjungai.“

Praktiškai visose šalyse, pažvelgus į geografinius duomenis, didmiesčiai „spindi“ jaunimu, o regionai „raudonuoja“ nuo senjorų kiekio.

Tokioje situacijoje seni, mažos vertės namai gali likti apleisti arba juos teks nugriauti.

Praradome 15 proc. populiacijos

„Būstų kainos miestuose toliau augs (pavyzdžiui, Danijos Kopenhagos mieste kilimas buvo apie 16 proc.), būtent dėl tos priežasties, kad trūksta vietos visiems, norintiems dideliame mieste gyventi. Danijoje, Arhuso mieste, 1994-aisiais būstų kainos buvo netgi aukštesnės, nei Kopenhagoje. Tačiau šiuo metu jos yra kritę praktiškai dvigubai. Panašiai nutiko ir Didžiosios Britanijos mieste Leedse – jis neatlaikė Londono „konkurencijos“. Jei nusipirkote būstą Leedse, na, aš jus šiuo metu užjaučiu“, – sakė C. Liliegreenas.

Jo teigimu, Lietuvos rinkoje būstų kainos Vilniuje auga, o visuose kituose didžiuosiuose miestuose – krenta arba išlieka tokiame pačiame lygyje. Atotrūkis tarp Vilniaus ir Klaipėdos, Kauno yra itin ryškus.


Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas rajonuose. K. Liliegreen pranešimo skaidrės

Perpildymo indeksas rodo, kiek žmonių yra „susigrūdę“ į vieną būstą. Lietuvoje šis indeksas yra aukštas ir tai reiškia, jog poreikis būstui Vilniuje yra didelis – kainos gali pūstis.

Niūrias prognozes šiek tiek praskaidrino „Nordea“ banko Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Žygimantas Mauricas – jis klausytojams paneigė 5 pagrindinius mitus, kurie yra susiję su Lietuvos demografine situacija.
Nuo tada, kai įstojome į Europos Sąjungą (per 12 metų), gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 510 tūkst. ir tai yra 15 proc. visos populiacijos. Tai yra pats prasčiausias rezultatas Europos Sąjungoje“, – savo pranešimą pradėjo Ž. Mauricas.

72 proc. šio skaičiaus nulemta emigracijos.

Pamatę tokius skaičius ne vienas svarstome, kada gi paskutinis žmogus išvyks iš Lietuvos ir išjungs šviesą“, – sakė Ž. Mauricas.

Tačiau ne viskas taip blogai.

„Kūdikių bumo“ vaikai pradeda tapti tėvais

Pirmasis iš demografinių mitų – jog Lietuvoje itin mažas gimstamumas.

Lietuvos regionai pagal gimstamumą. Medžiaga iš Ž. Maurico skaidrių

Tačiau palyginus su ES vidurkiu, Lietuvos gimstamumas šiuo metu yra didesnis nei ES vidurkis. 2015-aisiais gimstamumo rodiklis buvo 10,8 (tiek kūdikių gimė 1000-čiui žmonių). Pastaraisiais metais gimstamumas išaugo.

Nuo 2000-ųjų metų gimstamumo augimas Latvijoje bei Lietuvoje yra vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje.

„Tai reiškia, kad dar ne viskas prarasta“, – šypsodamasis kalbėjo banko „Nordea“ atstovas.

Jis prognozavo, jog ir artimiausiais metais Lietuvoje kasmet gims ne mažiau nei 30 tūkst. naujagimių (2015-ųjų rezultatas – 32 tūkstančiai), nes tėvais tampa 1986-1989-aisiais gimę jaunuoliai. O tuo metu Lietuva išgyveno „kūdikių bumą“ – gimstamumas buvo itin didelis.

Ž. Mauricas pakartojo kažkurioje konferencijoje jau skambėjusią įžvalgą: Lietuvoje gimstamumu ir teigiama natūralia gyventojų kaita išsiskiria Žemaitijos regionas.

Jei norime padidinti gimstamumą ir likusioje Lietuvos dalyje, turime klausti žemaičių: kaip jiems tai pavyksta? Gal audros dažnesnės, nutraukia elektros laidus, tenka leisti vakarus tamsoje...“, – juokais svarstė Ž. Mauricas. („Nordea“ banko nuotr. apačioje)

Prasčiausia situacija – Aukštaitijoje, Rytų Lietuvoje.

Gyvename geriau nei lenkai ar vengrai, o skundžiamės garsiausiai

2-asis mitas – jog Lietuvos demografinė padėtis yra prasčiausia ES. Ji suprastėjo pastaruoju metu, tačiau daugybė kitų Europos šalių turi pagrindo skųstis garsiau už mus.

Pavyzdžiui, jaunimo (14–28 m. amžiaus) mes turime daugiau nei vidutiniškai kitos Europos šalys.

Jei mūsų neveiktų emigracija, mūsų demografinė situacija būtų netgi viena geriausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje gyvena daugiau 10–14 metų amžiaus gyventojų, nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus. Galite įsivaizduoti?“, – teigė pranešėjas.

Kita vertus, gana nemažai turime būsimų pensininkų, todėl su tam tikrais senos visuomenės iššūkiais gali tekti susidurti po 10-mečio.

3-asis mitas: emigraciją lemia prasta Lietuvos ekonominė padėtis.

„Daug kas ginčytųsi, tad gal pažvelkime į gryną statistiką. Pagal BVP, tenkantį vienam Lietuvos gyventojui, Lietuva užima 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Vienam Lietuvos gyventojui tenka didesnė BVP dalis, nei Lenkijoje, Vengrijoje. Nedaug atsiliekame nuo Estijos“, – sakė Ž. Mauricas.

Perspektyvos rodiklis – jaunimo skaičius miestuose

Vis tik tokios šalys, kaip Slovėnija, Čekija ar Vengrija turi teigiamą emigracijos balansą. Kitaip tariant, į jas daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta. Tuo metu Lietuva per 10-metį prarado 9 proc. gyventojų.

Taigi tai ne centrinės Rytų Europos, o tiesiog Lietuvos ir Latvijos fenomenas. Netgi Lenkija pritraukia daug gyventojų iš kitų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos. Taip jie kompensuoja savo gyventojų netektį. Galbūt reikėtų pažvelgti, ką kaimyninės šalys daro kitaip, kad jų padėtis būtų geresnė?“, – svarstė pranešėjas.

Toliau jis svarstė, kodėl reikėtų uždrausti Lietuvos politikams dirbti naktimis. Praėjusį pavasarį skubos tvarka buvo patvirtintas Šaukimo į privalomąją karo tarnybą įstatymas ir kovo–balandžio–gegužės mėnesiais emigracija stipriai išaugo. Emigravo 66 proc. vyrų, 8 proc. moterų.

Ž. Mauricas nesvarsto, ar Lietuvai reikėjo šauktinių kariuomenės, tačiau teigia, jog šio sprendimo komunikacija buvo prasta, tai gąsdino žmones.

Ketvirtas mitas yra „Kokia dar emigracija?! Pažiūrėkite, kiek Vilniuje automobilių! O dar ir būstų kainos auga!“. Kitaip tariant, manoma, jog emigracija mažina gyventojų skaičių visoje Lietuvoje. Vilniuje dėl vidinės migracijos skaičius nuolat auga. Kaunas ir Klaipėda bent jau išlaiko tokį pat gyventojų lygį. O štai likusi Lietuva kenčia tiek nuo išorinės emigracijos, tiek nuo vidinės“, – paaiškino Ž. Mauricas.


Vilniuje gausu jaunų žmonių. Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

Jis teigė mėgstantis miestų padėtį vertinti pagal 25–39-erių metų gyventojų kiekį juose. Didmiesčiai šioje srityje neabejotinai pirmauja, o prasčiausiai su jaunais gyventojais sekasi tokiems miestams kaip Marijampolei, Alytui.

Vilniuje jaunų gyventojų yra 26 proc. – ne mažiau nei Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje. Beje ir Šiaurės šalyse jaunimas lygiai taip pat plūsta į sostines, ekonomiškai stiprius regionus.

„Dėl ekonominio potencialo, gali būti, jog Vilnius taps daugiausia gyventojų turinčiu miestu Baltijos šalyse, pralenks Rygą. Apie tai jau esu paskelbęs“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Nekilnojamojo turto ir norime, ir galime jį įsigyti

Galiausiai penktasis mitas – jog nedarbas šalyje mažėja tik dėl emigracijos.

Tai nėra tiesa. Užimtų gyventojų skaičius Lietuvoje auga. Netgi bedarbių skaičius šiuo metu yra stabilus. Mažėja neaktyvių gyventojų skaičius: prieš 10-etį jis buvo 700 tūkst., dabar liko 500 tūkst. Tai yra skaičius žmonių, kurie nežinia ką daro, užsiima šešėline veikla arba apskritai nėra suinteresuoti įsilieti į darbo rinką. Džiugi žinia: turime stabiliai augantį užimtų gyventojų skaičių“, – kalbėjo banko „Nordea“ atstovas.

Daugiausia darbo vietų sukuriama „Lietuvos tripolyje“ – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Iš mažesnių miestelių aktyvumu išsiskiria Telšių regionas – čia per pastaruosius metus sukurta 7000 naujų darbo vietų.

Daugiausia į naujas darbo vietas pritraukiama būtent jaunų darbuotojų.

Ž. Mauricas taip pat paneigė mitą, jog lietuviai neturi lėšų įsigyti nekilnojamojo turto.

„Lietuva Europoje yra unikali tuo, jog čia ganėtinai jauno amžiaus darbuotojai turi ganėtinai aukštas pajamas. Jaunų (25–34 metų) žmonių, uždirbančių daugiau nei 1000 eurų yra 58 tūkstančiai. Tai daugiau nei kitose amžiaus grupėse. Vakarų Europoje jauni darbuotojai gauna žymei žemesnes pajamas, negu vyresni. Natūralu, jog šio amžiaus gyventojai aktyviausiai dalyvauja ir paskolų rinkoje. Jeigu migracija vyks ne į užsienio miestus, o į Vilnių, Kauną bei Klaipėdą, perspektyvos yra visai neblogos“, – tokia išvada savo pranešimą užbaigė Ž. Mauricas.

C. Liliegreenas čia pat pridūrė, jog emigracijos problemą turime spręsti pirmiausia. Jei dabar nesusiimsime, po 5 ar 10-ies metų jau gali būti vėlu. Tada tiesiog bus per mažai gyventojų, kad šalis toliau galėtų judėti į priekį.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-07-16 15:00
Viena iš patraukliausių Plungėje viešųjų erdvių – „Supermiesto“ aikštelė – praturtėjo naudingu ir jos lankytojams labai reikalingu bei estetišku akcentu. Kaitrią dieną, ar smagiai pasimankštinę su treniruokliais, „Supermiesto“ aikštelėje jos lankytojai gali atsigaivinti geriamuoju vandeniu iš naujos...
nuotrauka
2018-07-16 12:20
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinktas KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas, profesorius, chemijos inžinerijos mokslų daktaras Eugenijus Valatka.
nuotrauka
2018-07-16 10:42
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) vysto STATREG iniciatyvą – statybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir ,kvalifikacijų vertinimo sistemos, informacinio portalo, kompetencijų registro ir darbo poreikio analizės įrankio, naudingo visam statybos sektoriui, kūrimą. Iniciatyvos vys...
nuotrauka
2018-07-16 08:30
Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (STR) išplėstas visuomenei svarbių statinių sąrašu.
nuotrauka
2018-07-15 09:03
Architektas Donatas Počešiūnas yra vienas iš aktyvių universalaus dizaino Lietuvoje propaguotojų. Todėl lankydamasis Europos ar Šiaurės šalyse, stebi, kaip užsienyje įrenginėjama infrastruktūra, remiantis universalaus dizaino principais.
nuotrauka
2018-07-13 12:42
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą individualių gyvenamųjų namų savininkams, norintiems įsirengti atsinaujinančių energijos išteklių priemones, teikti paraiškas kompensacinei išmokai gauti. Paraiškos priimamos nuo liepos 19 d. 8 valandos.
nuotrauka
2018-07-12 10:52
Automatiškai iškylantys nauji modernūs užtvarai pradedami montuoti Gedimino prospekte. Iki vasaros pabaigos, praneša Vilniaus savivaldybė, bus įrengti nauji nerūdijančio plieno hidrauliniu būdu pakeliami ir nuleidžiami užtvarai. Ši moderni apie 50 tūkst. eurų kainavusi sistema į sostinę atkeliavo iš...
nuotrauka
2018-07-12 10:02
Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad Pirkimo vykdytojų atstovai ne visuomet atsakingai tvarko CVP IS naudotojų duomenis: nepanaikina paskyrų darbuotojams išėjus iš darbo, konsultantams ir ekspertams baigus teikti paslaugas, kontrolės funkcijas vykdančių institucijų darbuotojams baigus vykdyti kontro...
nuotrauka
2018-07-12 08:32
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad elektros tinklo gedimus šiemet šalina dvigubai greičiau. Taip pat žada maksimalaus gedimo tvarkymo laiką sutrumpinti perpus ir suteikti kompensacijas klientams, jei darbai vis dėlto užtruktų ilgiau nei žadama.
nuotrauka
2018-07-10 09:51
Vis dažniau viešumoje pasigirstant diskusijoms apie krematoriumo poreikį Kaune, Kauno savivaldybė nusprendė pasiteirauti gyventojų nuomonės. Visi kauniečiai gali pareikšti savo nuomonę, ar jie pritaria, kad miesto teritorijoje būtų galima statyti objektus, kuriuos būtų deginami mirusiųjų palaikai.
nuotrauka
2018-07-10 09:43
Atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ įmonių grupei priklausanti kompanija „SoliTek“ perduoda savo pastatų valdymą tarptautinei nekilnojamojo turto konsultacijų įmonei „Newsec“.
nuotrauka
2018-07-10 09:29
Lūžiai, traumos, sutrenkimai – Lietuvos darbuotojai dėl sužalojimų darbe į medikus šiemet kreipiasi ypač dažnai. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruoti 75 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, tuo tarpu 2018 metų pirmojo pusmečio statistiką jau pap...
nuotrauka
2018-07-09 15:41
Kultūros paveldo departamentas ir Šv. Jokūbo komplekso Vilniuje projekto vystytojas toliau teismuose ginčijasi dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų vertingųjų savybių tikslinimo ir būimųjų statybų projekto KPD Viliniaus skyriaus suderinimo atšaukimo.
nuotrauka
2018-07-09 09:51
Plungės rajono savivaldybė nutarė skirti universalaus sveikatingumo komplekso (su baseinu) iki 1,6 mln. eurų, jei šis projektas gaus 2019 – 2021 metų Valstybės investicijų programos finansavimą.
nuotrauka
2018-07-07 10:00
Vis daugiau gyventojų skundžiasi daugiabučių namų administratoriais, bendrijų pirmininkais, kurie neretai nevykdo savo tiesioginių funkcijų. Todėl Seime buvo inicijuota diskusija identifikuoti atsiradusias spragas..
nuotrauka
2018-07-05 12:43
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo, veikiant bendrininkų grupėje, siekiant apgaulės būdu užvaldyti didesnį valstybinės žemės sklypą.
nuotrauka
2018-07-05 10:37
Kaip pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI), gavus anoniminį pranešimą apie galimai nelegaliai dirbančius asmenis ir kurį laiką stebėjus pranešime nurodytą objektą Vilniaus mieste, buvo nutarta jį patikrinti. Į objektą VDI specialistai vyko sykiu su policijos pareigūnais.
nuotrauka
2018-07-05 09:47
Vilniaus miesto tarybos nariai pradėjo svarstyti siūlymą pripažinti netinkamais naudoti ir leisti nugriauti ant Šeškinės kalvų jau tris dešimtmečius dūlančius senuosius betono griaučius, atveriant kelią pirmojo modernaus futbolo stadiono statyboms Vilniuje.
nuotrauka
2018-07-05 09:30
Saulės energetiką Lietuvoje yra apipynęs ne vienas mitas – ypač dėl saulėtų dienų trūkumo ir saulės jėgainės veikimo lietingomis dienomis. Iš tiesų mūsų šalyje saulę pagauti namų, biurų ar gamyklų aprūpinimui elektra paprasta, tereikia atskirti sklandančius mitus nuo tiesos.
nuotrauka
2018-07-05 08:00
Statybų sektorius laukia statybos darbų vadovų, kokybės inžinierių, konstruktorių, inžinerinių sistemų projektuotojų. VGTU Statybos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Juozapaitis patvirtina – universitetas geba parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, sykiu atitikti statybų sektoriaus, į kurį...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Nauja modulinė stogo danga „Ruukki® Hyygge“ – šiuolaikinio, skandinaviško stiliaus mėgėjams

Ilgametė plieninių stogų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione – kompanija „Ruukki“ visiškai kontroliuoja visą plieninių stogo dangų gamybos procesą, turi savo metalo liejyk...
nuotrauka

„Ciranova“. Amžinas medis

Belgų prekinio ženklo „Ciranova“ produktai medienos paviršių apdailai ir priežiūrai gaminami jau 89-erius metus. Lauko ir vidaus mediniams paviršiams skirti produktai į Lietuvą pradėti tiekt...