SVV sukuria daugiau darbo vietų nei stambieji verslai

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje 2017 metais sukūrė 68,5 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės, tai daugiau nei 10 proc. aukštesni rezultatai, lyginant su ES vidurkiu. Taip pat jame dirba 3 iš 4 darbuotojų, tuo tarpu ES vidurkis beveik 10 proc. žemesnis. Ataskaitoje teigiama, kad SVV išliks pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu, per metus sukurs apie 17 700 naujų darbo vietų. Palyginus, stambiajame versle Lietuvoje dirba mažiau nei 25 proc. lietuvių, didieji verslai sugeneruoja tik 31,5 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės.

„Pagrindinis smulkaus ir vidutinio verslo augimo variklis – augančios žmonių pajamos. Lietuvoje perkamoji galia išaugusi, todėl atsiranda daugiau galimybių tiekti naujas prekes ir paslaugas, plėstis į užsienio rinkas. Visgi šiuo metu bankų siūlomos mokėjimų sprendimų kainos yra patraukliausios didiesiems verslams. Smulkiųjų verslininkų galimybes dažnai varžo brangios ir nelanksčios sąlygos, kam SVV yra itin jautrūs“, – pasakoja Donatas Jankauskas, išmaniųjų atsiskaitymų bendrovės vadovas Lietuvoje.

Nors smulkusis verslas yra Lietuvos ekonomikos variklis, verslininkai susiduria su nemažai trikdžių. „Versli Lietuva“ verslumo tendencijų apžvalgoje įvardijamos didžiausios verslo kliūtys – administracinė našta, mokestinė aplinka ir verslumo ugdymo trūkumas.

„Perteklinis reguliavimas smulkioms Lietuvos įmonėms papildomai kainuoja 20 mln. Eurų – konstatavo neseniai atliktas Biurokratijos indekso tyrimas. Mokestinė aplinka taip pat papildomai apkrauna smulkųjį verslą, ypač startuolius“, – pažymi Gytis Morkūnas „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas.

Smulkiam verslui trūksta dėmesio iš finansinių institucijų

Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva yra antra daugiausiai SVV paraiškų paskolai atmetusi valstybė ir vertinat šį rodiklį smarkiai atsilieka nuo ES vidurkio. Kaip rodo tyrimai – SVV vis dar gaji šešėlinė ekonomika, dažnai smulkieji verslininkai nori sutaupyti slėpdami uždirbtas pajamas ir nemokėdami mokesčių, o tai vėliau jiems užtveria kelią gauti paskolą verslo plėtrai.

„Dažnai SVV atstovai galvoja, kad išlošia suteikdami galimybę atsiskaityti tik grynaisiais pinigais, didžiuojasi, kad jų pirkėjai neturi „mokėti už čekį“. Deja, galiausiai tai atsisuka prieš juos – nesąžiningai vykdydamas apskaitą verslas negauna paskolos ir negali toliau plėstis, tobulėti. Manau, kad pagrindinė tokio elgesio priežastis – nepakankamas domėjimasis kitų tiekėjų sąlygomis ir manymas, kad tik bankai teikia mokėjimų paslaugas, tokias, kaip atsiskaitymo kortelėmis sprendimai. Šiuo metu nebankinės bendrovės Lietuvoje gali pasiūlyti išmanius mokėjimų sprendimus, leidžiančius nebrangiai ir patogiai vykdyti sąžiningą uždirbtų pajamų apskaitą“, – sako D. Jankauskas.