2019 rugpjūčio 25 d. sekmadienis, 17:04
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

„Enerstena“ generalinis direktorius V. Ramanauskas apie tinkamai išnaudotas progas ir mokslo bei verslo bendrystę  4 Fotogalerija

Raimonda MIKALČIŪTĖ      2014-10-08 21:37
Kažkada apie mediko profesiją galvojęs Virginijus Ramanauskas šiuo metu vadovauja vienai iš didžiausių Lietuvoje biomasės deginimo technologijų įmonei – UAB „Enerstena“. Per dvylika metų bendrovė užsitarnavo puikų vardą, o jos vadovas – klientų, kolegų, partnerių pasitikėjimą. „Nemėgstu palikti nebaigtų darbų, – paklaustas, kokie žingsniai atvedė į dabartinį tašką jį ir jo įmonę, atsakė pašnekovas. – Be to, visada buvau iš tų, kurie geriau bandydavo ir darydavo, o ne planuodavo ir laukdavo“.
nuotrauka
„Jei paklaustumėte, ar kada nors keisiu veiklos sritį, nesakyčiau „ne“. Vadovaujuosi principu „geriau pabandyti“. Jei yra bent viena priežastis padaryti, aš darysiu“, – sako Virginijus Ramanauskas, bendrovės „Enerstena“ generalinis direktorius ir asociacijos „Litbioma“ prezidentas. Pašnekovo albumo nuotr.


Minimos įmonės
Enerstena grupė, UAB

Rizikavo, bet protingai

Protingai rizikuodama „Enerstena“ ir jos vadovas šalies šilumos ūkio įmonėms pasiūlė tai, ko tuo metu nebuvo: pirmiausia – išbandyti biokurą. O supratę, kad lietuviai pakankamai pajėgūs pagaminti kokybiškus biokuro katilus, pradėjo tai daryti. Rizika dar kartą pasiteisino.

Principo „bandyti, o ne laukti“ V. Ramanauskas laikosi iki šiol.

Prieš keletą metų „Enerstenai“ tapus Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ nare pašnekovas greičiausiai negalvojo apie tai, jog vieną dieną teks tapti jos prezidentu. Tačiau sulaukęs tokio pasiūlymo sutiko ir dabar planuoja didžiausią per asociacijos istoriją tarptautinę konferenciją.

Studentus užkabino šiuolaikinė šilumos gamybos įranga

Iš Suvalkijos kilęs V. Ramanauskas planavo tapti mediku. Tačiau baigęs mokyklą persigalvojo ir įstojo į Kauno technikos universitetą studijuoti mechanikos.

„Tuo metu dauguma jaunų žmonių keliavo į Lenkiją ir „dirbo“ turguose. Todėl jau vien mano sprendimas kažkur stoti buvo neįprastas“, – prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Renkantis specializaciją gabus ir iniciatyvus studentas klausė ne tik savo proto, bet tarėsi su dėstytojais, dekanu ir prodekanu. „Man labai pasisekė, nes studijuojant sutikau tokius mokslininkus, kurie, matydami situaciją tuometinėje Lietuvoje (po Tarybų Sąjungos griūties Lietuvoje nebeliko daugelio pramonės įmonių, taigi ir darbų šioje srityje) mums, studentams, sakė paprastai: „Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kad šilumos tikrai reikės. Taigi kažkokio darbo bus“. Jie patarė stoti į Šilumos ir atomo energetikos katedrą. Taip mes su keliais kursiokais ir padarėme“, – pasakojo V. Ramanauskas, šioje katedroje baigęs ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas.

Dėstytojai doc. dr. Valdas Lukoševičius, doc. dr. Kęstutis Buinevičius, doc. dr. Juozas Gudzinskas, prof. Gintautas Miliauskas buvo pirmieji, kurie žingeidžius studentus supažindino su biomasės panaudojimo galimybėmis, kondensaciniais ekonomaizeriais bei kita šiuolaikine šilumos gamybos įranga.

„Jie domėjosi vakarietiška technologija, nes suprato, kad Lietuva su senomis technologijomis ilgai neišgyvens. Siekė, kad centralizuoto šilumos tiekimo sistemos negriautų, bet modernizuotų. Tokios idėjos studentus kabino“, – šiltai savo dėstytojus prisiminė V. Ramanauskas.

Daro taip, kaip tuo metu geriausia 

Baigęs mokslus pašnekovas įsidarbino pagal profesiją. „Tuo metu paskyrimų jau nebuvo. Kurso draugai įsidarbino kas kur – kai kas pagal specialybę, kiti nuėjo ten, kur moka pinigus, nes reikėjo gyventi, išlaikyti šeimas. Man pasisekė, nes nuo pirmojo ne studentiško rugsėjo pradėjau dirbti pagal specialybę“, – pasakojo V. Ramanauskas. Jo darboviete tapo bendrovė „Ekotermijos servisas“, viena iš didžiausių pramoninių katilinių statybos bei aptarnavimo įmonių Lietuvoje. Dirbdamas joje pirmą kartą susimąstė apie nuosavą verslą.

„Jauniems žmonėms nebūdinga planuoti. Sakyčiau, gal ir gerai. Aš esu iš tų žmonių, kurie taiko į situaciją ir daro taip, kaip tuo metu geriausia“, – kalbėjo V. Ramanauskas. Kaip tik tokia, palanki situacija, susiklostė prieš 15 metų, kada pirmosios Lietuvos įmonės pradėjo galvoti apie tai, kaip modernizuoti energijos gamybą, taip pat, kaip sumažinti savo sąnaudas šioje srityje.

„Kaip viskas prasidėjo? Iš tiesų tai buvo įdomi situacija. Klaipėdoje veikusi įmonė „Pajūrio mediena“ turėjo katilinę, kuri tiekė dalį energijos miestui, kitą dalį naudojo sau. Tuo metu biokuras buvo atlieka, sandėliuojama įmonės teritorijoje. Pastatę katilinę jie pradėjo „atliekas“ utilizuoti. Tuo pačiu pasigamina šilumos sau ir miestui. Pirmieji katilai buvo daromi ekonomiški, negalvojant apie naudingumą (naudingą veiksmą), atmosferos taršą. Tačiau „Pajūrio medienos“ vadovai ne tik verslą vystė, bet ir buvo atsakingi. Todėl pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti taršą ir kreipėsi į įmonę, kur aš tuo metu dirbau. Kadangi ieškojo būdų, kaip išvalyti dūmus, nukreipė pas mane. Aš pasiėmiau savo magistrinio darbo tezes ir išvažiavau į Klaipėdą“, – seną istoriją pasakojo „Enerstena“ generalinis direktorius.

Su magistrinio tezėmis – pas klientą

V. Ramanauskas prisiminė, kad jo magistro darbo tema daug kam buvo juokinga. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ji puikiai pritaikoma Lietuvoje. Būtent savo magistrinio darbo tezėse pašnekovas rado sprendimą, kurį pasiūlė „Pajūrio medienai“ – valyti dūmus vandeniu ir tuo pačiu gaminti šiluminę energiją tokiame įrenginyje, kuris moksliškai vadinamas kondensaciniu ekonomaizeriu. Kadangi patirties šiame veiklos lauke lietuviai neturėjo, diegti naują technologiją pasikvietė skandinavus. Tačiau bendradarbiavimas nebuvo ilgas – prie aukštų standartų pripratę užsieniečiai nusprendė, jog negali garantuoti, ar įrenginys veiks tinkamai, todėl išvyko iki galo nebaigę projekto.

„Likę su tokia „problemėle“ „Pajūrio medienoje“ pradėjome eksperimentuoti. Į įmonę pritraukiau savo grupės draugą Nerijų (Nerijus Rinkevičius – technologijų vystymo ir projektavimo departamento direktorius – aut. past.). Pradėjome konstruoti savo, pritaikomą Lietuvos rinkai įrenginį, kuris sėkmingai veikė“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Ne vadovas, bet šturmanas

Ar sėkminga pirmoji patirtis ir buvo tas stimulas, po kurio atsirado „Enerstena“? Tik iš dalies. „Norėjosi sukurti tokią bendrovę, kuri galėtų imtis sudėtingesnių darbų, ir suteikti jauniems Lietuvos inžinieriams galimybę įrodyti savo vertę bei prisidėti prie bendro šalies ūkio kėlimo, sukuriant Lietuvoje naują pramonės sritį“, – sakė „Enerstena“ generalinis direktorius V. Ramanauskas.

2002 metais pradėję veiklą nuo kelių darbuotojų, šiuo metu jie gali didžiuotis maždaug 300 žmonių kolektyvu.

„Su kai kuriais kolegomis kartu dirbame 8-12 metų. Nesu jų kapitonas, greičiau šturmanas, sukiojantis vairą į vieną ar kitą pusę. Mes neriame į pramonės gamybą, kartais nežinodami, kas mūsų laukia, todėl visų pasiūlymai svarbūs“, – savo vadovavimo stilių apibūdino generalinis įmonės direktorius.

V. Ramanauskas didžiuojasi nuveiktais projektais: „Pirmasis mūsų pagamintas ekonomaizeris Plungėje iki šiol be jokios avarijos dirba. Tuoj bus dešimt metų“.

Pastebėti ir išnaudoti tinkamas progas

Per tuos metus „Enerstena“ augo ir plėtė siūlomas paslaugas: įmonė yra sukūrusi savą technologiją, įsteigė mokslo ir tyrimų centrą, stiprius gamybos ir eksploatacijos padalinius. Visa tai leidžia pasiūlyti klientams efektyviausius sprendimus: „Enerstena“ projektuoja ir gamina biokuro katilus, kondensacinius ekonomaizerius, pakuras ir kitą technologinę biokuro katilinių įrangą. Įmonės devizas „Nuo idėjos iki rakto“ pasako jos esmę – užsakovai iš „Enerstenos“ gali tikėtis tokių paslaugų, kokių pageidauja.

„Aiškaus plano, ką dar galėtų daryti „Enerstena“, neturiu. Įmonės veikloje vadovaujuosi tokiais pačiais principais, kaip savo asmeniniame gyvenime. Jei paklaustumėte, ar kada nors keisiu veiklos sritį, nesakyčiau „ne“. Vadovaujuosi principu „geriau pabandyti“. Jei yra bent viena priežastis padaryti, aš darysiu. Nes nebandęs, vėliau gailėsiuosi. Džiaugiuosi, kad turiu komandą, kuri nesako, jog nedarys. Kai klausiu, ar įmanoma, jie man sako „bandysim“. Nemeluoja į akis, neužtikrina, kad viskas pavyks. Tiesiog, bando“, – kalbėjo V. Ramanauskas.

Noras išnaudoti visas pasitaikančias galimybes greičiausiai ir lėmė įmonės sėkmę. Kaip pasakojo V. Ramanauskas, praktiškai visi nauji dalykai, kuriuos pradėjo daryti „Enerstena“, atsirado susidarius palankioms situacijoms.

„Pavyzdžiui, matėme, kad Lietuvoje pradėjus statyti, atnaujinti katilines, gaminti biokuro įrenginius reikia labai greit. Dirbama dviem pamainomis, užsakovų terminai nuolat trumpėja. Klaidų išvengti nepavyks, nors ir stengiamės. Ką tai reiškia? Kad reikia eksploatacijos tarnybos. Į ją surenkame pačius geriausius žmones ir sakome, kad „jūs būsite greitoji pagalba“. Prireikus jie važiuoja, keičia detales, taiso, kad viskas veiktų. Tačiau ta tarnyba ne tik taiso, bet ir renka informaciją, kurią teikia mūsų konstruktoriams-gamintojams. Taigi informacija būna panaudojama gamybai. Laikui bėgant teikti „greitąją pagalbą“ eksploatacijos tarnybai reikia vis mažiau. Dabar ji dažniausiai teikia serviso paslaugas“, – sakė pašnekovas.

Turi ambicijų tapti gerai žinomi užsienio rinkose

Sėkmingai įsuktai „Enerstenos“ veiklai reklamos nebereikia. Užsakymų tiek, kad bendrovė vos spėja suktis. Tačiau sustoti šioje vietoje nei V. Ramanauskas, nei jo kolegos nežada. Jų tikslas – kad „Enerstena“ būtų žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Latvija, Lenkija, Čekija, Prancūzija – tai tik maža dalis šalių, kurias žvalgė ir kuriose projektų turi ar ruošia lietuvių įmonė. Todėl nesunku patikėti, jog dar vieno dešimtmečio neprireiks ir „Enerstenos“ gaminiai bus sėkmingai naudojami nemažoje dalyje Europos.

„Man atrodo, kad įmonę reikėtų laikyti pripažinta, kai ji bent 90 proc. savo gaminių eksportuoja ne į vieną šalį. Norėtųsi, kad mūsų įmonė turėtų vardą ir būtų pripažinta dėl eksporto ne tik Lietuvoje. Tai išreklamuoja šalį, duoda įdomaus darbo mūsų įmonės darbuotojams“, – sakė V. Ramanauskas.

Asmeninis tikslas – pabaigti disertaciją

Pasiekus šį tikslą „Enerstenoje“ galimos permainos. Mat tuomet įmonės generalinis direktorius galėtų prisiminti vieną iš savo tikslų – baigti doktorantūros studijas.

„Turiu planą 2020 metais įmonės vairą perduoti kitam vadovui. Tada galėčiau užbaigti doktorantūros studijas. Į jas buvau įstojęs, bet dėl verslo, atsiradusios šeimos, turėjau padaryti pertrauką. Tačiau, kaip ir sakiau, nemėgstu nebaigtų darbų. Norėčiau grįžti į studijas ir per kelerius metus pabaigti. O paskui, nežinau. Kai pailsi, viskas kitaip atrodo. Nemėgstu monotonijos, tad kad ir kur būčiau, ten bus judesys“, - šypteli pašnekovas.

Tapo asociacijos „Litbioma“ prezidentu

Artimiausiu metu laiko studijoms V. Ramanauskas tikrai neturės, nes prie generalinio direktoriaus bei šeimos galvos pareigų prisidėjo ir „Litbioma“ prezidento postas. Kaunietis šių pareigų ėmėsi atsakingai: jau planuojama, kad lapkričio 4 dieną Vilniuje vyks didžiulė tarptautinė konferencija, kurioje biomasės energetikos klausimais pasisakys keliolika pranešėjų – mokslininkų, verslo atstovų, politikų – iš įvairių šalių. Be to, pasiūlė naujovę – asociacijoje įsteigta mokslininkų ekspertų taryba.

Savo versle mokslo žinias puikiai pritaikantis V. Ramanauskas tiki, kad ši taryba asociacijoje „Litbioma“ nebus tik „dėl grožio“.

„Ateityje jie galėtų patarti įvairiais klausimais, kuriuos asociacija sprendžia. Tarybą sudaro 9 mokslo įstaigų atstovai, todėl jie kompetentingi skirtingose srityse. Mokslininkai yra žmonės, kuriems svarbi idėja. Verslininkams – dažniausiai pinigai. Mano pozicija – turėti šalia mokslo atstovus, su kuriais prieš kažką darant galima pasitarti ir išgirsti jų nuomonę, paremtą mokslo faktais, kitų šalių patirtimi“, – sakė V. Ramanauskas, bendrovės „Enerstena“ generalinis direktorius ir asociacijos „Litbioma“ prezidentas.

Fotogalerijoje – bendrovės „Enerstena“ nuotr.  

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Pagarba
2015-02-11 12:04
Štai naujoji karta, kuri sukūrė verslą savo proto ir pastangų dėka, o ne apvogė visuomenę.
rizika
2014-10-11 14:25
reikia bandyti, kad paskui nesigailėtum. šauniai. suradau atramos taškų ir sau, sėkmės, Virginijau :)
mokslas
2014-10-10 15:17
Šaunu, kad yra noro tęsti mokslus ir semtis žinių :)
padarė karjerą:))
2014-10-09 19:18
mokslai išėjo į naudą-savo magistrinio darbo tezėse pašnekovas rado sprendimą,

Asmenybės

nuotrauka
2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti...
nuotrauka
2019-05-21 12:16
Kiekvieną darbo rytą ji kopėtėlėmis kyla į 30 m aukštį. Ne tam, kad nuolat gėrėtųsi sostinės Antakalnio panorama. Violeta Janovič jau 11 metų dirba bokštinio krano operatore.
nuotrauka
2019-04-08 11:13
„50 metų – tiek reikia, kad atsirastų istorinė perspektyva ir galėtumėme pastatus nagrinėti istorišku požiūriu“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytojas, architektūrologas Vaidas Petrulis. Su aktyviu Kauno modernizmo stiliaus puoselėto...
nuotrauka
2019-03-19 11:30
Grupė Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamy...
nuotrauka
2019-02-05 10:29
Kiekvienas pastatas prasideda nuo minties architekto galvoje, kurią reikia perteikti ir kitiems. Šiuolaikinės technologijos siūlo tai daryti skaitmenizuotai, tačiau norintys būti architektais privalo išlaikyti ir piešimo ranka stojamąjį egzaminą. Kodėl piešimas ranka nepraranda savo aktualumo?
nuotrauka
2019-01-24 10:09
„Tai sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausiai dėl paveldo ob...
nuotrauka
2019-01-18 10:48
2017 metais Kauno technologijos universitete (KTU) disertaciją apgynusią Gintarę Kručaitę, drauge ir dar devynis 2017-aisiais geriausiomis pripažintų disertacijų autorius, šią savaitę apdovanojo Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jaunoji mokslininkė ne tik susintetino elektroaktyvias medžiagas, kurios p...
nuotrauka
2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentu...
nuotrauka
2018-12-03 11:24
Šeštadienį, gruodžio 1 d., LSA Garbės prezidentui, nusipelniusiam Lietuvos inžinieriui Adakrui Šeštakauskui suėjo 80 metų. Jo kolegoms tai yra žmogus, kuris per du dešimtmečius (1993–2013 m.) „Lietuvos statybininkų asociacijos vaidmenį iškėlė į valstybinį lygmenį“.
nuotrauka
2018-10-24 09:48
Benas Berkmonas, nustebinęs artimųjų ratą, į aukštesniąją mokyklą pasuko po 9 klasių. Nors buvo daug įvairių nuomonių, tačiau šiandien vyras džiaugiasi baigęs ją, vėliau aukštąjį mokslą, pats dėsto ir yra vienos iš didžiausių Lietuvos kelių projektavimo įmonių Lietuvos ir Švedijos regiono vadovas. K...
nuotrauka
2018-10-16 11:48
Niekas nepasiginčys su tuo, kad taisyklingas ir apgalvotas sportas – sveikatos šaltinis. Tačiau sportas naudingas ne vien tik fiziniais aspektais. „Sportas kartu stiprina asmenybės charakterį, lavina analitinio mąstymo, vadovavimo, planavimo, tikslo siekimo gebėjimus. Taip pat stiprinama disciplina,...
nuotrauka
2018-10-03 10:20
Inžinerijos specialistų trūkumas, noras lygiuotis į pažangų užsienį ir lenktynės su technologiniu progresu – tai ne tik šiuolaikinių Lietuvos universitetų galvosūkiai. Lietuvos tarpukario visuomenė taip pat sprendė nepatogius aukštųjų mokyklų tinklo klausimus, piktinosi darbo rinkos poreikių neatiti...
nuotrauka
2018-07-28 10:39
Liepos 27 dieną mirė architektas Algimantas Nasvytis.
nuotrauka
2018-02-16 08:00
Stepono Kairio (1879–1964), Vasario 16-osios signataro, pavardė šiomis dienomis minima ne kartą: įžymus valstybininkas, socialdemokratijos ideologas, Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, publicistas ir redaktorius. Bet dažnai pamirštama, kad S. Kairys buvo ne mažiau nusipelnęs pedagogas, inžinierius ir ...
nuotrauka
2018-02-08 14:06
Sostinėje prasidėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio renginių programa – šiandien Tado Kosciuškos gatvės skvere atidengtas paminklas didiesiems tautiškumo skatintojams – broliams Petrui, Jonui ir Antanui Vileišiams. Paminklą atidengė Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa...
nuotrauka
2018-02-01 15:13,      papildyta 2018-02-01 15:49, Papildyta informacija apie atsisveikinimą su velioniu
Architektų bendruomenė neteko vieno iškiliausių XX a. II pusės architektų, Algimanto Antano Sprindžio, kurio sukurti objektai bei architektūrinės erdvės suformavo nemenką sovietmečiu modernėjančio Kauno centro dalį, tapo neatskiriama tuometinės architektūros kultūros dalimi.
nuotrauka
2017-12-20 10:38,      papildyta 2017-12-20 14:50, Papildyta nuotraukomis
Vakar buvo oficialiai pristatyta bendrovės „Montuotojas“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.
nuotrauka
2017-11-06 12:41,      papildyta 2017-11-06 15:10, papildyta nuotraukomis
Jau atspausdinta Alfonso Jaro knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“.
nuotrauka
2017-09-15 08:43
Bendrovės „Kortas“ generalinė direktorė Žaneta Overlingienė apdovanota Lietuvos statybininko garbės ženklu. Ženklu, kuris jai įteiktas Statybininkų dienos šventės metu, apdovanojami statybų sektoriaus atstovai už ilgametį atsakingą darbą ir svarų indėlį plėtojant statybos verslą.
nuotrauka
2017-05-12 08:00
Prieš pusmetį Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) pradėjo vadovauti Jonas Gricius. Su naujai paskirtu Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi kalbamės apie jo darbo gaires, aktualijas ir darbo kultūrą.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės

nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...