2019 rugsėjo 21 d. šeštadienis, 13:55
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kada (ar) Lietuva turės tvirtą poziciją ofšorinių bendrovių klausimu?

Vaidas GAIDELYS, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius      2019-02-14 16:02
nuotrauka
prof. Vaidas GAIDELYS, KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Niekam ne paslaptis, kad ofšorinės įmonės, vadinamieji „mokesčių rojai“, dažniausiai naudojami mokesčiams sumažinti arba kapitalo kilmei paslėpti. Būtent dėl to ofšorinės bendrovės viešojoje erdvėje siejamos su neigiamais reiškiniais – korupcija ar mokesčių slėpimu, nors įstatymai ofšorinių įmonių veiklos ir nedraudžia. Tačiau visada išlieka klausimas – kur patenka lėšos iš ofšorinių bendrovių valdomų sąskaitų? Mokesčių administratoriai paprastai negali gauti duomenų apie pinigų judėjimą tokiose sąskaitose bei sužinoti apie ofšorinėms bendrovėms priklausančių sąskaitų tikrąją priklausomybę.

Apie tai, kokie yra pagrindiniai ofšorinių bendrovių veikimo principai ir pasauliniu mastu kuriamos problemos, koks yra tarptautinės bendruomenės atsakas į jų egzistavimą, kokie iššūkiai kyla kovojant su šiuo reiškiniu ir apie tai, ar turime nuoseklią vidaus politikos strategiją bei ar pakankamai apie šią problemą kalbame Lietuvoje, bandyta atsakyti Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vykusioje diskusijoje „Ar šilta mokesčių rojuose?“. Diskusija siekta atkreipti dėmesį į tarptautinę mokesčių slėpimo užjūrio kompanijose problemą bei kritiškai ją apžvelgti. 

Bendrovės, dirbančios tarptautiniame versle pačios sprendžia, kokį verslo modelį pasirinkti. Neliečiant socialinio teisingumo bei tarptautinio verslo aspektų buvo nagrinėtas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo nuomos per ofšorines bendroves atvejis bei šios situacijos socialinės atsakomybės klausimas.

Kai kilusio triukšmo dėl „Panama Papers“ akivaizdoje valstybė savo strateginį projektą vykdo per tas pačias ofšorines bendroves, verslui transliuojama žinutė, kad ofšorines bendroves naudoti tarptautiniame versle tarsi skatintina.

Turtinga ofšorinių bendrovių istorija

Dar 2001 m. po apskaitos duomenų klastojimo bankrutavo viena didžiausių JAV energetikos bendrovių „Enron“. 2001 m. lapkričio viduryje ši kompanija patyrė 618 mln. JAV dolerių nuostolių.

Po to buvo atskleista daug neaiškių buhalterinių procedūrų (kurias galima vadinti sukčiavimu), atliktų 1990 m. įmonėje „Enron“ ir jos partnerėje, apskaitos įmonėje „Arthur Andersen“ (vėliau ši kompanija taip pat žlugo ir turėjo sumokėti 40 mln. JAV dolerių nukentėjusiesiems). 

Minėtoje „Enron“ korporacijos žlugimo schemoje dalyvavo ir ofšoriniuose centruose („Grand Cayman“ ir „Turks and Caicos“) registruotos bendrovės. Iš viso veikė apie 880 ofšorinių bendrovių, o tokiu būdu buvo padaryta 7,1 mlrd. JAV dolerių žalos.

Šios procedūros privedė prie tuo metu didžiausio bankroto JAV istorijoje. Remiantis istoriniais šaltiniais, tokiose globaliose schemose dalyvauja stambiausios pasaulio korporacijos bei įžymiausios verslo konsultacinės bendrovės.

Jeigu iki šiol Lietuvos specialiosios tarnybos kovodavo su korupciniais ir finansiniais nusikaltimais šalies viduje (nes dažniausiai bylos būdavo nutraukiamos negavus atsakymo iš užsienio), tai per pastaruosius 10 metų Lietuva sparčiai įžengė į globalaus verslo vandenis, kuriuose ofšorinės bendrovės nėra retenybė. 

Tai parodo ir paviešinta Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimų tyrimų biuro informacija apie „Alstom“ kompanijos Švedijos padalinio veiklą, mokant galimai neteisėtus atlygius Lietuvos energetikos sektoriaus pareigūnams.

Ofšorinės bendrovės daro akivaizdžią žalą valstybių biudžetų pajamoms, tokiu būdu prisidėdamos prie socialinio neteisingumo. Taigi, kokia valstybės pozicija ofšorinių bendrovių atžvilgiu? Ar verslas, dirbantis tarptautinėje rinkoje, gali nepersekiojamas naudotis ofšorinių bendrovių teikiamais privalumais?

Visgi teisūs ir tie, kurie sako, kad ofšorinės bendrovės yra legalios, nes jos veikia pagal tos šalies ar teritorijos, kur jos registruotos, įstatymus. Todėl laikyti abejotinais, pvz., JAV Delavero valstijoje ar Jungtinės Karalystės Meno saloje galiojančius teisės aktus, būtų naivu. Tačiau lieka neaišku, iš kur pinigai pervedami į ofšorinių bendrovių sąskaitas, kur tos lėšos patenka iš šių ofšorinių bendrovių sąskaitų.

Ar mažesni valstybės mokesčiai mažintų „ofšorų“ paklausą?

Ofšorinės bendrovės dažniausiai naudojamos mokesčių (dažniausiai pelno mokesčio) naštai mažinti bei kapitalo kilmei paslėpti. Jos taip pat aktyviai gali dalyvauti ir pinigų plovime bei korupciniuose nusikaltimuose.

Mokesčių slėpimas ar vengimas iškreipia tikrąjį jų poveikio verslui vaizdą, dėl to gali būti nepagrįstai bei žalingai keliami mokesčiai, skatinamas kapitalo pasitraukimas iš rinkos. Todėl, siekiant nustatyti tikrąjį mokesčių dydžių poveikį valstybės biudžeto pajamoms, naudojama informacija iškreipia Lafero kreivės duomenis.

Ką atskiros valstybės galėtų padaryti, kad paskatintų tarptautinį verslą mažiau naudotis arba visai atsisakyti ofšorinių bendrovių paslaugų? Vienas iš sprendimų – mokesčių mažinimas.

Būtent taip padarė Airijos Vyriausybė. Norėdama pritraukti tarptautinių korporacijų investicijas, ji sudarė išskirtines sąlygas „Apple“ korporacijai, t. y. sumažino pelno mokestį nuo 12,5 proc. iki 1 proc. 2007 m. ir 0,0005 proc. 2014 m. Specialios sąlygos buvo sudarytos ir „Google“ korporacijai.

Tačiau šiuo atveju atsiranda pavojingas precedentas, verčiantis valstybes konkuruoti mokesčiais, o pastarieji – priemonė socialiniam teisingumui įgyvendinti. 

Skaidrumas lėtai, bet didėja

Vis tik diskusijos „Ar šilta mokesčių rojuose?“ dalyviai akcentavo, kad vis daugiau valstybių atveria savo įmonių registrų duomenis visuomenei. Nors tai nėra esminis žingsnis ofšorinių bendrovių veikime, visgi teigiamas postūmis skaidrumo didėjimo link.

Ribotas Registrų centro duomenų atidarymo ofšorinėms bendrovėms poveikis yra todėl, kad jos dažnai naudojasi pareikštinėmis akcijomis, leidžiančiomis pamatyti ne tikruosius, o nominaliuosius akcininkus.

Kartu su kolege doc. dr. Jone Kalendiene (Vytauto Didžiojo universitetas) bei skaidrumo eksperte Rugile Trumpyte („Transparency International Lietuva“) diskusijoje taip pat aptarėme verslo skaidrumo ir socialinės atsakomybės klausimus bei prognozes ateičiai. 

 Justinos Šuminaitės nuotr. 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2019-09-18 12:57
Naujas sezonas po vasarai būdingo štiliaus prasideda ne tik vėjo jėgainių parkuose, bet ir Seime bei kitose institucijose. Jų priimti sprendimai bus ypač svarbūs tolesniam Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui ir atsinaujinančios energetikos projektų vystymui.
nuotrauka
2019-09-17 12:50
Kai oficialioji statistika kalba apie šiek tiek per metus padidėjusias statybų sąnaudas, nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės mato kitokią situaciją – kai kurios statybinės medžiagos ar darbai yra itin pabrangę. Labiausiai dėl darbuotojų trūkumo ir atlyginimų augimo išaugusios statybų ka...
nuotrauka
2019-09-02 09:56
Pirmiausia išskirčiau milžiniškus kokybės pokyčius, kuriuos lemia ir modernios technologijos, ir pasikeitusi darbo kultūra. Tai pastebime ne tik mes patys – tai mato ir užsienio svečiai. Mato ir įvertina, todėl nemažai mūsų įmonių darbuojasi užsienio rinkose.
nuotrauka
2019-08-27 14:51
Už mažiausią kainą įgyvendinti projektai paprastai yra ir blogos kokybės, panaudoti neracionalūs sprendiniai, aiškiai matomi projekto trūkumai. Už mažą kainą aukštos kokybės nenupirksi.
nuotrauka
2019-08-26 10:32
Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, kuris vis labiau verčia sunerimti statybos rangovus. Valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kaip brangu gali būti jį išlaikyti.
nuotrauka
2019-08-20 09:47
Statybos sektoriaus įmonių apyvartos auga, bet pažvelgus į viešuosius pirkimus ir stebint konkurentų pasiūlymus, situacija verčia sunerimti ir rinkos lyderius. Generalinės rangos segmente išlieka didžiulė konkurencija ir spaudimas kainoms. Statybos darbų pirkimuose rangovai vis dar dalyvauja bet kok...
nuotrauka
2019-08-14 09:08
Vyriausybei svarstant idėją perkelti 8 ministerijas į vieną vietą sostinėje, pateikiamos 4 alternatyvos statyti ministerijų miestelį skirtingose Vilniaus vietose. Tačiau ar toks modelis yra geriausias pasirinkimas? Privačių ir pažangių valstybės įmonių pavyzdžiai bei užsienio šalių praktika rodo vis...
nuotrauka
2019-07-25 10:31
Skirtingiems klientų segmentams pritaikomi projektai, jiems siūlomos įvairios pridėtinės vertės ir sparčiu tempu augantys pardavimai. Būtent taip galima apibūdinti visą pirmąjį pusmetį Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje stebėtą ir toliau besitęsiančią situaciją. Ji puikiai iliustruoja ir klientų, ...
nuotrauka
2019-07-22 10:55
ES skaičiuojama apie 220 mln. darbuotojų, iš jų virš 30 mln. yra laisvai samdomi arba sau darbo vietą sukūrę žmonės. Jų vis daugėja ir Lietuva yra viena tų šalių, kur per pastarąjį dešimtmetį fiksuotas itin spartus netipinių darbuotojų skaičiaus augimas (dabar – apie 150 tūkst.). Vis dėlto čia slypi...
nuotrauka
2019-07-12 10:43
Liepos 10 dieną Vyriausybė nepritarė ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2 ir 3 str. PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (toliau – projektas). Ko gi siekiama šiuo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektu? Žmonėms, kurie nežino užkulisinių dalykų, vykstančių Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje, noriu pateikti Šiaulių...
nuotrauka
2019-07-01 09:33
2019 m. pirmoje pusėje Vilniaus būsto rinka toliau stebina aktyvumu. Per II 2019 m. ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota lygiai tiek pat butų kaip ir metų pradžioje – 1469 butai, ir tai yra net 68 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. 2019 metais vidutiniškai...
nuotrauka
2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra. Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėt...
nuotrauka
2019-06-20 14:17
Bendrovėje „Montuotojas“ šiuo metu darbuojasi daugiau negu 100 darbuotojų iš Ukrainos (didžioji dalis) ir Baltarusijos. Matome didelį jų norą dirbti ir užsidirbti, jie nevengia viršvalandžių, dirba koncentruotai. Kartais pokalbiuose galima išgirsti abejonių dėl jų kvalifikacijos, dėl ge...
nuotrauka
2019-06-14 09:20
Pastaraisiais metais viena iš dažniausiai įvardijamų verslo atstovų problemų – darbuotojų trūkumas. Ši problema tapo opi dėl nuolat didėjančios darbingo amžiaus piliečių emigracijos bei likusių darbingo amžiaus piliečių turimos kvalifikacijos neatitikimo pagal darbo rinkoje vyraujančias trūkst...
nuotrauka
2019-06-13 13:56
Šiuo metu „Mitnijoje“ turime įdarbinę 18 ukrainiečių (artimiausiu metu planuojame įdarbinti dar 14). Daugiausia tai betonuotojai, besispecializuojantys betonavimo darbuose. Anksčiau darbuotojų ieškojome per specializuotas įdarbinimo agentūras, dabar gi daugiausia dirbame tiesiogiai su br...
nuotrauka
2019-06-06 10:36
Artimiausiu metu LR Respublikos Seimas planuoja priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kuris nuo 2020 metų sausio 1 d. reglamentuos juridinių asmenų bankroto bei restruktūrizavimo procedūras. Įstatymu po daugelio metų reformuojama bendrovių nemokumo sistema.
nuotrauka
2019-06-04 07:44
Kiekvienas, apie savo ateitį galvojantis asmuo, rinkdamasis specialybę neretai pirmiausia pasveria tokį faktorių, kaip pasirinktos specialybės pelningumas. Kiekvienas trokšta užtikrinti sau ir savo artimiesiems pilnavertį ir visavertišką gyvenimą, o tam didelės įtakos turi pasirinkto darbo užmokesči...
nuotrauka
2019-05-31 10:02
Sprendimą investuoti užsienio įmonės priima atsižvelgdamos ne tik į šalies darbuotojų, bet ir nekilnojamojo turto rinką, atkreipia dėmesį ekspertai. Tačiau vis akyviau kalbama, kad Lietuvoje pramoninės paskirties patalpų pasirinkimas yra nepakankamas, ypač – už didžiųjų miestų ribų. Tokios sąlygos r...
nuotrauka
2019-05-27 10:45
Įkaitusiame mūsų šalies rinkimų kontekste „lobizmo“ sąvoka įgyja dar labiau toksišką krūvį. Lietuvoje, kur lobizmas dažnai suvokiamas vienpusiškai ir neigiamai, apsunkinamas įvairių intereso grupių, o ypač verslo bendruomenės dialogas su politikais. Skaidrumo bei atvirumo klausimai nuolat keliami ir...
nuotrauka
2019-05-07 10:13
Dažnai užsakovai su statybos vykdytojais-rangovais nesutaria dėl statybų darbų kokybės. Vis dažniau tiesos ieškoma teismuose. Samdomi brangūs ekspertai, advokatai, antstoliai, ilgai bylinėjamasi teismuose, taip prarandant ne tik pinigus, bet ir sveikatą.

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

„UTHERM premium“ – pagerinto šilumos laidumo PIR plokštės

„UTHERM premium“ plokštės pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis, yra perpus plonesnės negu mineralinės vatos ar EPS sluoksnis. Tokiu būdu taupoma erdvė. Šios plokštės lengvos ir lengvai m...
nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...