2019 liepos 16 d. antradienis, 23:19
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kada (ar) Lietuva turės tvirtą poziciją ofšorinių bendrovių klausimu?

Vaidas GAIDELYS, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius      2019-02-14 16:02
nuotrauka
prof. Vaidas GAIDELYS, KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Niekam ne paslaptis, kad ofšorinės įmonės, vadinamieji „mokesčių rojai“, dažniausiai naudojami mokesčiams sumažinti arba kapitalo kilmei paslėpti. Būtent dėl to ofšorinės bendrovės viešojoje erdvėje siejamos su neigiamais reiškiniais – korupcija ar mokesčių slėpimu, nors įstatymai ofšorinių įmonių veiklos ir nedraudžia. Tačiau visada išlieka klausimas – kur patenka lėšos iš ofšorinių bendrovių valdomų sąskaitų? Mokesčių administratoriai paprastai negali gauti duomenų apie pinigų judėjimą tokiose sąskaitose bei sužinoti apie ofšorinėms bendrovėms priklausančių sąskaitų tikrąją priklausomybę.

Apie tai, kokie yra pagrindiniai ofšorinių bendrovių veikimo principai ir pasauliniu mastu kuriamos problemos, koks yra tarptautinės bendruomenės atsakas į jų egzistavimą, kokie iššūkiai kyla kovojant su šiuo reiškiniu ir apie tai, ar turime nuoseklią vidaus politikos strategiją bei ar pakankamai apie šią problemą kalbame Lietuvoje, bandyta atsakyti Šiuolaikinio meno centro skaitykloje vykusioje diskusijoje „Ar šilta mokesčių rojuose?“. Diskusija siekta atkreipti dėmesį į tarptautinę mokesčių slėpimo užjūrio kompanijose problemą bei kritiškai ją apžvelgti. 

Bendrovės, dirbančios tarptautiniame versle pačios sprendžia, kokį verslo modelį pasirinkti. Neliečiant socialinio teisingumo bei tarptautinio verslo aspektų buvo nagrinėtas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalo nuomos per ofšorines bendroves atvejis bei šios situacijos socialinės atsakomybės klausimas.

Kai kilusio triukšmo dėl „Panama Papers“ akivaizdoje valstybė savo strateginį projektą vykdo per tas pačias ofšorines bendroves, verslui transliuojama žinutė, kad ofšorines bendroves naudoti tarptautiniame versle tarsi skatintina.

Turtinga ofšorinių bendrovių istorija

Dar 2001 m. po apskaitos duomenų klastojimo bankrutavo viena didžiausių JAV energetikos bendrovių „Enron“. 2001 m. lapkričio viduryje ši kompanija patyrė 618 mln. JAV dolerių nuostolių.

Po to buvo atskleista daug neaiškių buhalterinių procedūrų (kurias galima vadinti sukčiavimu), atliktų 1990 m. įmonėje „Enron“ ir jos partnerėje, apskaitos įmonėje „Arthur Andersen“ (vėliau ši kompanija taip pat žlugo ir turėjo sumokėti 40 mln. JAV dolerių nukentėjusiesiems). 

Minėtoje „Enron“ korporacijos žlugimo schemoje dalyvavo ir ofšoriniuose centruose („Grand Cayman“ ir „Turks and Caicos“) registruotos bendrovės. Iš viso veikė apie 880 ofšorinių bendrovių, o tokiu būdu buvo padaryta 7,1 mlrd. JAV dolerių žalos.

Šios procedūros privedė prie tuo metu didžiausio bankroto JAV istorijoje. Remiantis istoriniais šaltiniais, tokiose globaliose schemose dalyvauja stambiausios pasaulio korporacijos bei įžymiausios verslo konsultacinės bendrovės.

Jeigu iki šiol Lietuvos specialiosios tarnybos kovodavo su korupciniais ir finansiniais nusikaltimais šalies viduje (nes dažniausiai bylos būdavo nutraukiamos negavus atsakymo iš užsienio), tai per pastaruosius 10 metų Lietuva sparčiai įžengė į globalaus verslo vandenis, kuriuose ofšorinės bendrovės nėra retenybė. 

Tai parodo ir paviešinta Jungtinės Karalystės Stambaus masto sukčiavimų tyrimų biuro informacija apie „Alstom“ kompanijos Švedijos padalinio veiklą, mokant galimai neteisėtus atlygius Lietuvos energetikos sektoriaus pareigūnams.

Ofšorinės bendrovės daro akivaizdžią žalą valstybių biudžetų pajamoms, tokiu būdu prisidėdamos prie socialinio neteisingumo. Taigi, kokia valstybės pozicija ofšorinių bendrovių atžvilgiu? Ar verslas, dirbantis tarptautinėje rinkoje, gali nepersekiojamas naudotis ofšorinių bendrovių teikiamais privalumais?

Visgi teisūs ir tie, kurie sako, kad ofšorinės bendrovės yra legalios, nes jos veikia pagal tos šalies ar teritorijos, kur jos registruotos, įstatymus. Todėl laikyti abejotinais, pvz., JAV Delavero valstijoje ar Jungtinės Karalystės Meno saloje galiojančius teisės aktus, būtų naivu. Tačiau lieka neaišku, iš kur pinigai pervedami į ofšorinių bendrovių sąskaitas, kur tos lėšos patenka iš šių ofšorinių bendrovių sąskaitų.

Ar mažesni valstybės mokesčiai mažintų „ofšorų“ paklausą?

Ofšorinės bendrovės dažniausiai naudojamos mokesčių (dažniausiai pelno mokesčio) naštai mažinti bei kapitalo kilmei paslėpti. Jos taip pat aktyviai gali dalyvauti ir pinigų plovime bei korupciniuose nusikaltimuose.

Mokesčių slėpimas ar vengimas iškreipia tikrąjį jų poveikio verslui vaizdą, dėl to gali būti nepagrįstai bei žalingai keliami mokesčiai, skatinamas kapitalo pasitraukimas iš rinkos. Todėl, siekiant nustatyti tikrąjį mokesčių dydžių poveikį valstybės biudžeto pajamoms, naudojama informacija iškreipia Lafero kreivės duomenis.

Ką atskiros valstybės galėtų padaryti, kad paskatintų tarptautinį verslą mažiau naudotis arba visai atsisakyti ofšorinių bendrovių paslaugų? Vienas iš sprendimų – mokesčių mažinimas.

Būtent taip padarė Airijos Vyriausybė. Norėdama pritraukti tarptautinių korporacijų investicijas, ji sudarė išskirtines sąlygas „Apple“ korporacijai, t. y. sumažino pelno mokestį nuo 12,5 proc. iki 1 proc. 2007 m. ir 0,0005 proc. 2014 m. Specialios sąlygos buvo sudarytos ir „Google“ korporacijai.

Tačiau šiuo atveju atsiranda pavojingas precedentas, verčiantis valstybes konkuruoti mokesčiais, o pastarieji – priemonė socialiniam teisingumui įgyvendinti. 

Skaidrumas lėtai, bet didėja

Vis tik diskusijos „Ar šilta mokesčių rojuose?“ dalyviai akcentavo, kad vis daugiau valstybių atveria savo įmonių registrų duomenis visuomenei. Nors tai nėra esminis žingsnis ofšorinių bendrovių veikime, visgi teigiamas postūmis skaidrumo didėjimo link.

Ribotas Registrų centro duomenų atidarymo ofšorinėms bendrovėms poveikis yra todėl, kad jos dažnai naudojasi pareikštinėmis akcijomis, leidžiančiomis pamatyti ne tikruosius, o nominaliuosius akcininkus.

Kartu su kolege doc. dr. Jone Kalendiene (Vytauto Didžiojo universitetas) bei skaidrumo eksperte Rugile Trumpyte („Transparency International Lietuva“) diskusijoje taip pat aptarėme verslo skaidrumo ir socialinės atsakomybės klausimus bei prognozes ateičiai. 

 Justinos Šuminaitės nuotr. 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2019-07-12 10:43
Liepos 10 dieną Vyriausybė nepritarė ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2 ir 3 str. PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (toliau – projektas). Ko gi siekiama šiuo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektu? Žmonėms, kurie nežino užkulisinių dalykų, vykstančių Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje, noriu pateikti Šiaulių...
nuotrauka
2019-07-01 09:33
2019 m. pirmoje pusėje Vilniaus būsto rinka toliau stebina aktyvumu. Per II 2019 m. ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota lygiai tiek pat butų kaip ir metų pradžioje – 1469 butai, ir tai yra net 68 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. 2019 metais vidutiniškai...
nuotrauka
2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra. Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėt...
nuotrauka
2019-06-20 14:17
Bendrovėje „Montuotojas“ šiuo metu darbuojasi daugiau negu 100 darbuotojų iš Ukrainos (didžioji dalis) ir Baltarusijos. Matome didelį jų norą dirbti ir užsidirbti, jie nevengia viršvalandžių, dirba koncentruotai. Kartais pokalbiuose galima išgirsti abejonių dėl jų kvalifikacijos, dėl ge...
nuotrauka
2019-06-14 09:20
Pastaraisiais metais viena iš dažniausiai įvardijamų verslo atstovų problemų – darbuotojų trūkumas. Ši problema tapo opi dėl nuolat didėjančios darbingo amžiaus piliečių emigracijos bei likusių darbingo amžiaus piliečių turimos kvalifikacijos neatitikimo pagal darbo rinkoje vyraujančias trūkst...
nuotrauka
2019-06-13 13:56
Šiuo metu „Mitnijoje“ turime įdarbinę 18 ukrainiečių (artimiausiu metu planuojame įdarbinti dar 14). Daugiausia tai betonuotojai, besispecializuojantys betonavimo darbuose. Anksčiau darbuotojų ieškojome per specializuotas įdarbinimo agentūras, dabar gi daugiausia dirbame tiesiogiai su br...
nuotrauka
2019-06-06 10:36
Artimiausiu metu LR Respublikos Seimas planuoja priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), kuris nuo 2020 metų sausio 1 d. reglamentuos juridinių asmenų bankroto bei restruktūrizavimo procedūras. Įstatymu po daugelio metų reformuojama bendrovių nemokumo sistema.
nuotrauka
2019-06-04 07:44
Kiekvienas, apie savo ateitį galvojantis asmuo, rinkdamasis specialybę neretai pirmiausia pasveria tokį faktorių, kaip pasirinktos specialybės pelningumas. Kiekvienas trokšta užtikrinti sau ir savo artimiesiems pilnavertį ir visavertišką gyvenimą, o tam didelės įtakos turi pasirinkto darbo užmokesči...
nuotrauka
2019-05-31 10:02
Sprendimą investuoti užsienio įmonės priima atsižvelgdamos ne tik į šalies darbuotojų, bet ir nekilnojamojo turto rinką, atkreipia dėmesį ekspertai. Tačiau vis akyviau kalbama, kad Lietuvoje pramoninės paskirties patalpų pasirinkimas yra nepakankamas, ypač – už didžiųjų miestų ribų. Tokios sąlygos r...
nuotrauka
2019-05-27 10:45
Įkaitusiame mūsų šalies rinkimų kontekste „lobizmo“ sąvoka įgyja dar labiau toksišką krūvį. Lietuvoje, kur lobizmas dažnai suvokiamas vienpusiškai ir neigiamai, apsunkinamas įvairių intereso grupių, o ypač verslo bendruomenės dialogas su politikais. Skaidrumo bei atvirumo klausimai nuolat keliami ir...
nuotrauka
2019-05-07 10:13
Dažnai užsakovai su statybos vykdytojais-rangovais nesutaria dėl statybų darbų kokybės. Vis dažniau tiesos ieškoma teismuose. Samdomi brangūs ekspertai, advokatai, antstoliai, ilgai bylinėjamasi teismuose, taip prarandant ne tik pinigus, bet ir sveikatą.
nuotrauka
2019-05-06 14:44
Prieš penkerius metus VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ steigėjai organizavo pirmąją konferenciją „Skaitmeninė statyba 2014“, kuri tapo neatskiriama „Restos“ dalimi. Steigėjų pastangos spartinti BIM diegimą Lietuvoje ir šviesti statybos sektoriaus bendruomenę, pradėjo duoti pirmuosius rezultatus.
nuotrauka
2019-04-15 14:18
2019 metų I ketvirtį daugiau nei dvigubai ūgtelėjo pardavimai naujo poilsinio būsto rinkoje, lyginant su tuo pačiu periodu prieš metus. Aktyvesni pirkėjų veiksmai neženkliai, bet sumažino laisvų naujų butų kiekį ir pagerino rinkos likvidumo indeksą tiek Palangoje, tiek Neringoje. Naujo būsto kainos ...
nuotrauka
2019-04-05 10:09
Pirmasis metų ketvirtis nekilnojamojo turto rinkoje dažniausiai būna mažiau aktyvus, o daugiausia sandorių sudaroma metų pabaigoje. Tačiau pirmasis šių metų ketvirtis buvo kiek kitoks: aktyvūs buvo ir projektų vystytojai, ir naujo būsto besidairantys gyventojai. Dėl šių priežasčių Vilniuje buvo pard...
nuotrauka
2019-04-03 13:51
2019 m. pradžia pirminėje Vilniaus būsto rinkoje rodo stulbinamą aktyvumą. Per I-ą 2019 m. ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje parduota 1470 butų, tai yra 74 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Nepaisant įspūdingų skaičių, tai nėra netikėtas ir vienkartinis pardavimų išsi...
nuotrauka
2019-03-28 09:40
Turite gerą verslo idėją ir jau aiškią savo veiklos viziją, atėjo laikas nuspręsti, kokią veiklos formą pasirinkti. Kyla klausimas, ar verslą vykdyti verčiantis individualia veikla, kurią labai paprasta pačiam atsidaryti bei veiklai nepavykus sustabdyti, ar jau pradėti galvoti apie didesnio verslo g...
nuotrauka
2019-03-05 15:36
Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėt...
nuotrauka
2019-02-20 11:07
Šiemet sostinės mero rinkimuose dalyvauja 17 kandidatų. Pagrindinės kandidatų debatuose dominuojančių temų – švietimas ir viešasis transportas. Apžvelgiant urbanistinius ir žmonių judumą lemiančius aspektus, matyti, kad dėl kelių krypčių kandidatai sutaria: stiprinti ir populiarinti viešąjį tr...
nuotrauka
2019-02-07 10:07
Pernai vyravę nepastovūs vėjai skirtingu greičiu suko Lietuvoje veikiančių jėgainių turbinas, tačiau metinis gamybos rezultatas perkopė 1,1 TWh elektros energijos. Jau artimiausiais metais, įgyvendinant nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, vėjo elektrinių pajėgumai šalyje augs, o kar...
nuotrauka
2019-02-06 14:13
SEB banko duomenimis, Lietuvos gyventojai būstui pernai pasiskolino 7 proc. daugiau negu 2017-aisiais – iš viso 397 mln. eurų. Pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, skolinimosi būsto masto augimas Lietuvoje buvo nuosaikus, neviršijo vid...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...