Už ūkio ministro pristatytą įstatymo projektą pateikimo metu balsavo 81, susilaikė – 1, prieš balsavusių Seimo narių nebuvo. Toliau įstatymas bus svarstomas Seimo Ekonomikos, Švietimo ir mokslo bei Audito komitetuose.

„Lietuvos mokslo bendruomenė ir tyrėjai turi milžinišką kūrybinį potencialą, kuris dėl prasto reglamentavimo iki šiol nėra deramai išnaudojamas: kuriamos mokslo žinios, tačiau jos nevirsta rinkoje paklausiais produktais. Šioje situacijoje pralaimi ir mokslininkas, kuris bendradarbiaudamas su verslu galėtų uždirbti daugiau, ir verslas, kuris galėtų pasiūlyti rinkai išskirtinį produktą bei steigti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, ir kiekvienas šalies gyventojas, kuris galėtų gauti didesnį atlyginimą. Dėl to šio įstatymo vizija ir dvasia – sukurti valstybėje tokią sistemą, kad mokslo ir verslo potencialas būtų išnaudojamas visų labui. Priėmus įstatymą ir įgyvendinus reformą atsiras prielaidų išnaudoti mokslo galimybes siekiant šalies ekonomikos augimo“, – teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Technologijų ir inovacijų įstatymas yra dalis inovacijų reformos, kurią įgyvendinus bus sudarytos galimybės gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitės BVP augimas, o jau 2020 metais eksporto mastą pavyks padidinti dar 1,4 mlrd. eurų.

Įstatyme numatyta, kad valstybės technologijų ir inovacijų politiką formuos Ūkio ministerija, o politikai įgyvendinti bus įkurta Inovacijų agentūra. Sutelkus technologijų ir inovacijų politikos formavimą vienoje ministerijoje, sumažinus inovacijų srityje veikiančių agentūrų skaičių, sustiprės abipusė mokslo ir verslo bendradarbiavimo motyvacija, mokslas bus suinteresuotas komercinti žinias, o įmonėms bus sudarytos sąlygos kurti daugiau inovatyvių produktų.

BVP augins technologijų ir inovacijų politika

„Priėmus įstatymą ir sutelkus inovacijų politiką vienoje institucijoje bus galima pašalinti nemažai kliūčių, neleidžiančių tam potencialui atsiskleisti: yra perteklinių reikalavimų teikiant Europos Sąjungos (ES) paramą produktams tobulinti, trūksta rizikos kapitalo fondų, kurie skatintų naujų inovatyvių įmonių kūrimąsi ir sumažintų jų verslo riziką, galiausia vis dar trūksta mokslo institucijų teikiamų produktams kurti būtinų paslaugų. Technologijų ir inovacijų įstatymas yra inovacijų reformos ašis, leisianti toliau priimti inovacijų sistemos plėtrai būtinus sprendimus, turėsiančius įtakos ir verslo, ir mokslo, ir šalies gyventojų gerovei“, – teigia V. Sinkevičius.

Pranešama, kad eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas vykdančios mokslo įstaigos, verslas ir kitos organizacijos galės pasinaudoti skatinimo priemonėmis, įskaitant ir finansines. Numatoma įkurti valstybinį Inovacijų skatinimo fondą, kuris tokioms organizacijoms teiktų neatlygintiną arba grąžintiną paramą kuriant produktą ir pradedant jį diegti į rinką. Veiklos pradžioje fondo lėšas galėtų sudaryti ES struktūrinės paramos investicijos, skirtos MTEP ir inovacinei veiklai skatinti. Vėliau fondą sudarytų lėšos, sukauptos iš atlygintinos paramos ūkio subjektams, t. y. lėšos, grįžtančios iš įmonių, sėkmingai panaudojusių valstybės teikiamą skatinamąjį finansavimą.

„Izraelio patirtis rodo, kad toks fondas ženkliai sustiprina šalies inovatorių ir startuolių ekosistemos veiklą, ypač finansuojant rizikingus, tačiau vėliau didelę naudą valstybei atnešančius ankstyvosios stadijos startuolių projektus. Be to, ateityje šis fondas galėtų kompensuoti ES struktūrinės paramos inovacijų veikloms mažėjimą“, – teigia V. Sinkevičius.

Technologijų ir inovacijų įstatymo projektas – tai dalis inovacijų reformos, kuria siekiama suaktyvinti šalies inovacijų ekosistemą. Priėmus įstatymą būtų rengiama daugiau nei 50 įstatymų lydimųjų teisės aktų, reglamentuojančių eksperimentinės plėtros veiklą. Šios reformos įgyvendinimas yra būtinas siekiant, kad ateityje šalies ekonomikos pagrindas būtų inovacijomis grįsta industrija, kad šalyje būtų kuriama kuo daugiau aukštą pridėtinę vertę turinčių produktų.