2018 vasario 21 d. trečiadienis, 23:03
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Kauno mokslininkų dėka organiniai šviesos diodai veržiasi į rinką

2017-11-15 08:22
Televizoriaus ekranas ant sienos apmušalų ar užuolaidų, dvipusis monitorius, ypatingos raiškos vaizdai –organinių šviesos diodų (OLED) lankstumas ir plotas atveria ypatingas jų pritaikymo galimybes. Kuriant juos, priešingai nei neorganinių medžiagų pagrindu veikiančias LED technologijas, nenaudojami sunkieji metalai, o jų skleidžiama šviesa yra „draugiškesnė“ mūsų akims. Deja, egzistuoja viena problema – trumpesnė organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė.
nuotrauka
KTU labaratorijoje kuriamos naujos medžiagos OLED. KTU nuotr.


 Šiuo atžvilgiu ypač didelį iššūkį tyrėjams ir technologijų gamintojams pateikia mėlynos spalvos organiniai šviesos diodai, kurie „perdega“ greičiau negu likusieji, o tai išbalansuoja monitorių spalvas, ir sumažina šviestuvų ilgaamžiškumą. Pagrinde dėl šios priežasties, OLED technologijos, kurių pranašumą pripažįsta ir ekspertai, ir įrangos gamintojai, vis dar yra mažiau populiarios nei LED.

„Kalbant apie įrangos sudedamųjų dalių stabilumą, daugiausiai problemų sukelia mėlynos spalvos organinių šviesos diodų gyvavimo trukmė. Tiesa, jei pirmosios OLED kartos diodams galėjo būti suteikiama tik kelerių metų garantija, šiandien ji siekia nuo 5 iki 8 metų, ir tai tikrai ne riba“, – teigia Audrius Bučinskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjas.

KTU mokslininkai, dalyvaudami programos „Horizontas 2020“ projekte kartu su kitų šalių tyrėjais, jau kelerius metus vykdo naujų organinių medžiagų mėlynos spalvos organiniams šviesos diodams sintezę ir tyrimus. Tyrimuose dalyvauja Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Taivano mokslininkai, kartu dirba chemijos ir fizikos mokslo sričių, verslo atstovai.

OLED technologijos – be kenksmingų aplinkai medžiagų

„Technologijų amžiuje telefonus esame įpratę keisti vieną po kito. O ar kada susimąstėme, kur keliauja panaudoti telefonai? Juk tai – ne plastikas, kurį galima perdirbti. Visgi telefonai, kurių ekranuose šviečia organiniai šviesos diodai be sunkiųjų metalų yra gerokai mažiau kenksmingi aplinkai“, – teigia A. Bučinskas.

Šiandien OLED technologijas jau taiko daugelis išmaniųjų telefonų gamintojų – tokius ekranus turi prabangos klasės „Huawei“, „Samsung“, „Apple“ modeliai. Kol kas organinių šviesos diodų technologijų pagrindu kuriama įranga yra brangesnė nei neorganinių. Tačiau, pasak A. Bučinsko, taip bus neilgai.

„Žinant technologijų vystymosi tempus, kainos turėtų susilyginti apie 2020-uosius. Gali būti, kad ateityje organiniai šviesos diodai išstums neorganinius ne tik dėl aplinkosaugos sumetimų, bet ir dėl aukštesnės kokybės. Organinių junginių daug didesnė įvairovė. OLED spalvų raiška yra geresnė, jie suteikia daugiau galimybių – pavyzdžiui, šviečia į abi puses, o tai leidžia kurti dvipusius ekranus. Apšvietimo technologijų pokyčių, atveriančių įvairias galimybes, ypač laukia interjero ir eksterjero dizaineriai“, – įžvalgomis dalijasi A. Bučinskas. 

Jis primena, jog mėlynos spalvos iššūkį patyrė ir LED technologijų kūrėjai. Dar 1990-aisiais japonų mokslininkai Isamu Akasaki, Hiroshi Amano ir Shuji Nakamura panaudojami puslaidininkius suformavo mėlynos spalvos LED šaltinius, tačiau optimalų efektyvumą pasiekė tik daugiau nei po 20 metų ir už tai 2014 m. gavo Nobelio premiją fizikos srityje.

Intensyvi mėlyna spalva gali sukelti tinklainės pakitimus

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjo profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus vadovaujama tyrėjų grupė vykdo jau ne pirmą projektą, susijusį su naujų medžiagų organiniams šviesos diodams kūrimu ir tyrimais. Tyrimai finansuojami Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendrų mokslinių tyrimų programos bei Europos Sąjungos bendrųjų programų.

„Medžiagų, savo sudėtyje neturinčių sunkiųjų metalų, tokių kaip iridis, kurias naudojant būtų galima sukonstruoti efektyvius mėlynus organinius šviesos diodus, vis dar trūksta“, – teigia J. V. Gražulevičius.

Dar viena problema, kurią siekiama išspręsti kuriant organinius šviesos diodus, yra siekis sumažinti kenksmingą mėlynos spalvos poveikį žmogaus akims.

„Intensyvi mėlyna spalva, kuri yra daugumos šiuo metu naudojamų baltos šviesos šaltinių sudedamoji dalis, gali sukelti negrįžtamus akių tinklainės pakitimus, mažina melatonino gamybą, dėl ko gali sutrikti miegas bei padidėti susirgimo onkologinėmis ligomis rizika“, – teigia KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjas.

Tarptautiniai partneriai ir tarptautinis pripažinimas

J. V. Gražulevičiaus teigimu, vykdyti tarptautinius projektus Lietuvos tyrėjams ypač svarbu – taip jie integruojasi į pasaulinį mokslą ir kelia savo meistriškumą.

„Šiandien aktyviausi Lietuvos mokslininkai pasaulinio mokslo kontekste atrodo neblogai. Daugelyje laboratorijų Europos Sąjungos lėšomis atnaujinta tyrimų aparatūra šiandien mūsų tyrėjams leidžia dirbti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pažangiose Vakarų ar Tolimųjų Rytų laboratorijose“, – teigia profesorius.

Baltijos Asamblėjos premija ir dukart Lietuvos mokslo premija įvertinto, 350 mokslinių straipsnių, išspausdintų tarptautiniuose mokslo žurnaluose, bei 50 išradimų autoriaus J.V. Gražulevičiaus teigimu, kai moksliniai tyrimai atliekami iš azarto, nesibodint padirbėti nei savaitgaliais, nei per atostogas, tarptautinis pripažinimas ateina savaime.

Jis primena, kad moksliniai tyrimai šiais laikais – kolektyvinis veiksmas, todėl svarbu suburti aktyvią tyrėjų grupę ir rasti gerų bendradarbiavimo partnerių.

Laboratorijose Kaune lietuvių tyrėjų – mažuma

„Darbinė kalba mūsų laboratorijoje – anglų, lietuvių tyrėjų dirba mažuma“, – šypsosi A. Bučinskas.

KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros laboratorijose, esančiose „Santakos“ slėnyje dirba tyrėjai iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Baltarusijos, Kinijos, Irano. Polimerų chemijos ir technologijų katedroje tyrimus atlieka net penki Ukrainos mokslininkai. Tarptautiškumas padeda užpildyti jaunų tyrėjų trūkumą – Lietuvoje ne visuomet pavyksta rasti jaunus talentingus žmones, norinčius užsiimti moksliniais tyrimais.

Chemikų sukurtus komponentus atitinkamoms struktūroms pritaiko ir jas testuoja fizikai. Pasak profesoriaus J. V. Gražulevičiaus, moksliniai tyrimai chemijos srityje sunkiai įsivaizduojami be tarpdiscipliniškumo – KTU chemikai nuo senų laikų bendradarbiauja su įvairių šalių fizikais bei elektronikos inžinerijos specialistais. Tyrimai vykdomi kartu su verslu – tarp Universiteto partnerių yra ir bendrovės „Samsung Electronics“ įmonė „Novaled“.

„Užsidaryti tik savo šalyje, ir tik savo mokslo srityje šiandien negalima. Tai netinka šiuolaikiniam mokslui“, – įsitikinęs A. Bučinskas.




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos

nuotrauka
2018-02-21 13:00
Kauno LEZ valdymo bendrovei 2017-ieji buvo rekordiniai metai – pritrauktas didžiausias plyno lauko investuotojas Lietuvos istorijoje – vokiečių įmonė „Continental“, kuri įsikurs 13 hektarų žemės sklype, esančiame Kauno LEZ teritorijoje. Per artimiausius penkerius metus ši įmonė, statysianti elektron...
nuotrauka
2018-02-21 12:01
Kovo pradžioje L. Asanavičiūtės gatvėje duris atvers pirmasis sostinėje komercinės paskirties A+ energinio efektyvumo klasės pastatas, kuriame įsikurs prekybos centras „Maxima XX“. Nekilnojamojo turto vystytojų „VPH“ ir statybų bendrovės UAB „Binkauskas ir Stašinksas“ pastatytas objektas išsiskiria ...
nuotrauka
2018-02-19 08:00
Asfaltbetonio tyrimų, kelio pagrindų tyrimų, betono mišinių ir cemento tyrimų, kelių statybos darbų techninės priežiūros paslaugas teikiančiam UAB Laboratorinių bandymų centrui (LBC) praėję metai buvo ypač intensyvūs.
nuotrauka
2018-02-15 06:19
Vasario 14 dieną, Klaipėdos universitete (KU) atvertos naujo, šiuolaikiško Jūros tyrimų instituto (JTI) mokslinių laboratorijų pastato durys. Čia veiks trys modernios laboratorijos: Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos, Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos. Šiuo metu tai yr...
nuotrauka
2018-02-14 12:04
Šiandien (vasario 14 d.) Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su susisiekimo ministru Roku Masiuliu apžiūrėjo ties Kaunu esančio Alfonso Meškinio, vadinamojo Kleboniškio, tiltą. Įvertinus visas ekspertų pateiktas Islandijos plento problemų sprendimo alternatyvas, atsižvelgiant į kainą, tra...
nuotrauka
2018-02-12 13:30
Šiandien (vasario 12 d.), pažymint oficialią naujosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų pradžią, Jočiočių g. esančiame jėgainės sklype buvo įmūryta atminties kapsulė. Joje patalpintas laiškas ateities kartoms apie šiandieninės visuomenės siekius kurti švaresnę aplinką sostinėje bei vis...
nuotrauka
2018-02-12 11:55
„MG Valda“ šiemet į naujus projektus investuos rekordinę sumą – 74 mln. eurų, tai yra maždaug dvigubai daugiau, nei įmonė investavo 2017 metais (38 mln. eurų).
nuotrauka
2018-02-12 11:11
Vilniuje, Žalgirio g. veikiančiam verslo centrui „135“ suteiktas BREEAM sertifikatas. BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) yra tarptautinis prestižinis tvariųjų pastatų standartas, rodantis pastatų ir jų valdymo kokybę bei poveikį aplinkai.
nuotrauka
2018-02-12 09:25
Įvažiuojančius į Trakus vairuotojus nuo šiol pasitinka saugesnė ir pralaidesnė turbožiedinė sankryža, įrengta rekonstravus eismo žiedą prie Trakų autobusų stoties. Dėl eismo saugumo tokio tipo žiedai yra itin populiarūs pasaulyje, tačiau Lietuvoje jie dar tik pradeda įsitvirtinti.
nuotrauka
2018-02-09 13:39
Startuoja vienas didžiausių Šiaulių miesto projektų – Prisikėlimo aikštės atnaujinimas. Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo ir darbo projekto parengimo ir darbų atlikimo sutartis buvo pasirašyta su bendrove „Šiaulių plentas“. Bendrovė darbus įsipareigojo atlikti per trumpiau nei dvejus ...
nuotrauka
2018-02-08 13:53
Sparčiai augant „Danske Bank“ Lietuvoje, auga ir sostinės Žvėryno mikrorajone įsikūręs „Danske" miestelis, darbuotojų paprastai vadinamas „Danske Campus". Vakar (vasario 7 d.) verslo biurų „Saltoniškių 7" centre oficialiai atidarytas naujas „Danske Bank" Globalių paslaugų centro biuras, kuriame suku...
nuotrauka
2018-02-07 12:36
Viena didžiausių šalyje fasadines aliuminio ir stiklo konstrukcijas gaminančių bendrovių „KG Constructions“ į naują vystymosi etapą žengia pakeitusi požiūrį į įmonės valdymą bei vykdomus projektus.
nuotrauka
2018-02-07 07:19
Bendrovė „Owens Corning“ (OC) paskelbė, kad gavo visus reguliavimo institucijų patvirtinimus ir maždaug už 900 mln. EUR rinkos vertę įsigijo vieną iš Europoje pirmaujančių nedegios izoliacijos iš akmens vatos bei energiškai efektyvių sprendimų gamintoją „Paroc Group“ („Paroc“).
nuotrauka
2018-02-02 13:22
Savivaldybei priklausantis pastatas Liepų g. 7 vertintas prieš kelerius metus. Nustatyta, kad fasado būklė kritinė, ypatingai pažeistos skulptūros, kurių atkūrimas ir restauravimas būtų pagrindinis pastato remonto tikslas. Objektas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl jo b...
nuotrauka
2018-02-01 10:15
2018 m. vasario 1 d. susijungė dvi tarptautinės suomių statybos paslaugų įmonių grupės – YIT ir „Lemminkainen“. Nuo šiol abiejų per šimtą metų veikiančių įmonių veikla tęsiama YIT vardu. Susijungusi YIT yra didžiausia Suomijos bendrovė ir viena didžiausių statybos įmonių grupių Šiaurės Europoje.
nuotrauka
2018-01-30 12:07
2017 m. vasarą sėkmingai iš pagrindų atnaujinęs kilimo ir tūpimo taką, šiemet Vilniaus oro uostas rekonstrukcijos darbus iš lauko perkelia į vidų. Vasarį pagrindinių šalies oro vartų terminale prasidėsianti rekonstrukcija didžiausius teigiamus pokyčius atneš keleiviams. Jų lauks ne tik greitesnis ir...
nuotrauka
2018-01-29 09:44
Europos Komisija priėmė du finansavimo sprendimus, kad paremtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą. Joje elektra ir šiluma bus gaminamos iš biomasės ir komunalinių atliekų. Jėgainė padės įvairinti Lietuvos sostinės energijos šaltinius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos regione.
nuotrauka
2018-01-24 12:28
EIKA prisijungia prie pirmojo Lietuvoje vyksiančio „PropTech“ hakatono. Jame dalyvauti ir burti komandas kviečiami inovatyviai mąstantys specialistai, kurie turi kompetencijos ir idėjų, kaip pagerinti nekilnojamojo turto vystymo efektyvumą ir sukurti daugiau galimybių pasitelkiant technologijas. Hak...
nuotrauka
2018-01-24 11:06
2018 m. sausio 16 d. pasirašyta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos modernizavimas“ sutartis. Projekto įgyvendinimui iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) skirta 600.466,00 Eur.
nuotrauka
2018-01-23 08:58
SEB bankas ir ilgametę patirtį baldų gamyboje turinti Kauno baldų gamintoja AB „Freda“ susitarė dėl 26,9 mln. eurų paskolos. Ji bus skirta bendrovės naujos kietųjų korpusinių baldų gamyklos „Geras baldų fabrikas“ ir logistikos sandėlio statyboms finansuoti. Šie objektai iškils Kauno laisvojoje ekono...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos

nuotrauka

TERIVA LIGHT – perdanga A+ ir A++ klasės namams

Nuo 2018 m. Lietuvoje galima statyti tik A+ klasės energinius reikalavimus atitinkančius gyvenamuosius namus. Statybinių medžiagų gamintojai pritaiko savo produktus naujiems poreikiams bei r...
nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintojui „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.