2018 lapkričio 18 d. sekmadienis, 20:24
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kodėl verslas skeptiškas – ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą

2018-10-18 13:10
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama – juk vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo ir technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų gerinimo varikliais, o genialios mokslo idėjos pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių. Tai ne tik atveria galimybes augti įvairioms industrijoms, teigia KTU šaltiniai, bet ir suteikia progą rezultatyviai varžytis tarptautinėje erdvėje.
nuotrauka
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Asociatyvi (unsplash.com) nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,
„Šiandien mokslas, nesprendžiantis esamų iššūkių, kurių, beje, yra apstu ir vis daugėja, nebėra vertingas ir aktualus, praranda patrauklumą, neasistuoja visuomenei ir jos poreikiams“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistrantūros studijų absolventė Rūta Žmuidzinaitė.

Ji įsitikinusi, kad visgi mokslininkai pagal savo valią ir turėtų likti mokslininkais, o ne tapti projektų rašytojais ar verslininkais, nes mokslas yra jų energijos šaltinis ir aistra. Dėl šios priežasties reikalingi tarpininkai, kurie būtų arti tyrėjų ir tuo pačiu žinotų industrijos poreikius bei vice-versa.

Nuotraukoje – Rūta Žmuidzinaitė (kairėje) ir Sandra Žalgevičienė

„Būtent technologijų perdavimo centrai (angl. Technology Transfer Office, TTO) yra tas tarpininkas tarp mokslo ir verslo“, – tikina R. Žmuidzinaitė, šiuo metu dirbanti Pietryčių Norvegijos universiteto (angl. University of South-Eastern Norway) TTO.

Dažnai sprendimai, rasti, pavyzdžiui, laboratorijose, jose ir lieka, nes arti nėra tų, kurie pažintų sprendimo potencialą ankstyvoje stadijoje ir investuotų įvairius resursus į jo vystymą tam, kad vėliau būtų patenkinti vienokie ar kitokie visuomenės poreikiai. Tuo tarpu verslas dažnai kamuojasi su įvairiais iššūkiais, kuriems sprendimą nesunkiai galėtų pasiūlyti mokslas.

„TTO dėka yra sukuriama terpė akademijai ir verslui bendradarbiauti bei tokiu būdu patenkinti visuomenės interesus. O tam, kad tarpininkavimas vyktų sklandžiai, būtina žinoti, kokie veiksniai tam daro įtaką, kad pastaruosius būtų galima moderuoti“, – sako R. Žmuidzinaitė.

Tyrė Europos technologijų perdavimo centrus

Siekiant išsiaiškinti veiksnius, lemiančius sėkmingą technologijų perdavimą, R. Žmuidzinaitė kartu su bendrakurse Sandra Žalgevičiene atliko tyrimą.

Magistro baigiamajame darbe (vadovė – KTU EVF docentė Lina Užienė) „Factors Influencing the Performance of Technology Transfer Offices“ (liet. Veiksniai, darantys įtaką technologijų perdavimo centrams) aprašytame tyrime KTU absolventės išanalizavo 10 Europos inovatyvių universitetų tinklo (angl. European Consortium of Innovative Universities, ECIU) technologijų perdavimo centrų veiklas, dalijasi KTU. 

„Visi tik ir kalba apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijas, kaip tai yra gerai. Kiti teigia priešingai – jog Lietuvoje niekas nevyksta. Dėl to pasidarė aktualu ir įdomu pažvelgti ne tik į rezultatus švieslentėse, bet ir į pačius mokslo-verslo bendradarbiavimo procesus, kurie lemia vienokį ar kitokį perdavimo centrų rezultatą“, – pasakoja S. Žalgevičienė.

Tyrimo rezultatai parodė, jog svarbų vaidmenį organizuojant produktyvų technologijų perdavimo centrų darbą lemia organizacinis TTO veiklos modelis bei vystymosi (brandos) stadija. Praktika rodo, kad brandesni TTO centrai ilgainiui praauga universitetų ribas ir aptarnauja didesnio ar mažesnio regiono inovacijų ekosistemą, be to, tampa atsakingi už jo konkurencingumą.

„Labai svarbu suvokti, kad nereikia iš centrų, pvz., esančių Lietuvoje, neturinčių ilgametės patirties, tikėtis, tarkime, Vokietijos TTO rezultatų. Reikia šiam procesui duoti laiko“, – pažymi S. Žalgevičienė.

Remiantis tyrimais yra nustatyta, kad aukšti TTO veiklos rezultatai yra pasiekiami apytiksliai po 10 metų nacionaliniu mastu, o globaliu – tik po 20 metų patirties.

„Tai yra kultūrinis aspektas: pirmiausia turi atsirasti aiškus suvokimas, kam tokie procesai reikalingi, kaip jie veikia bei kokia jų nauda visuomenei. Visa tai turi vykti per nuolatinę komunikaciją žmogus-žmogui“, – sako KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Technologijų perdavimo specialistė S. Žalgevičienė. 

Esminį vaidmenį, pasak KTU EVF docentės L. Užienės, Lietuvos konkurencingumui artimoje perspektyvoje suvaidins technologijų perdavimo infrastruktūros valdymo sprendimai.

„Nuo to, kiek ir kokių technologijų perdavimo centrų turėsime Lietuvoje, kaip bus organizuotas jų darbas ir pasiekta sinergijos, didele dalimi priklausys ir nacionalinis konkurencingumas“, – įsitikinusi ji.

Potencialas vis dar neišnaudojamas

Lietuvoje TTO vis dar labiau suprantamas ir traktuojamas kaip administracinę veiklą vykdantis vienetas, kai kitose šalyse TTO yra labiau linkę veikti pagal socialinį modelį, pranešime cituojamos KTU alumnės.

„Tai reiškia, kad svarbiausias veiksnys inovacijų ekosistemoje yra žmogus. Tikslas – tiek skatinti mokslininkus dalintis savo kompetencijomis, tiek padėti verslui suvokti, kad universitetai nėra tik studentus ruošiančios institucijos. Taip pat svarbu, kad technologijos, prie kurių dirba mokslininkai, būtų integruojamos visuomenėje, o neužsiliktų stačiuose“, – teigia S. Žalgevičienė.

Pasak R. Žmuidzinaitės, Lietuvoje yra daugybė neišnaudoto potencialo ir akademinėje, ir verslo erdvėje. „Toks bendradarbiavimas Lietuvoje tik prasideda. Suvokimas iš abiejų pusių kasdien auga, tačiau kol kas yra nemažai kliūčių jo brandai pasiekti“.

Nuotraukoje kairėje – KTU EVF doc. Lina Užienė

Tuo tarpu L. Užienė pažymi, kad Lietuvoje į technologijas linkstama investuoti ženkliai vėlesnėje stadijoje, palyginti su užsienio TTO. „Tai lemia ne tik mažesnis pinigų kiekis rinkoje, bet ir kultūrinė investuotojų mąstysena (angl. mindset), kuri Lietuvoje dar turi būti ugdoma“, – atskleidžia ji.

„Mūsų šalyje vis dar trūksta bendro suvokimo apie šį procesą: verslas dažnai skeptiškai žiūri į tai, ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą. Čia atsiranda ir pasitikėjimo klausimas, o pasitikėjimui reikia laiko“, – antrina S. Žalgevičienė.

Būtent pasitikėjimą KTU alumnės įvardija kaip vieną iš pagrindinių sėkmingą technologijų perdavimą lemiančių veiksnių.
„Žmogus yra lengvai paveikiamas įvairių emocijų bei jausmų, tad bet kurioje situacijoje, susijusioje su technologijų perdavimu, yra svarbu įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą: technologijų perdavėjui(-ai) su mokslininku(-e), verslininkui(-ei) su akademijos atstovu(-e), investuotojui(-ai) su technologijų perdavimo atstovu(-e) ar pan.“, – pažymi R. Žmuidzinaitė.

Ko reikia sėkmingam bendradarbiavimui?

Be tarpusavio pasitikėjimo efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą lemia ir skirtingi išoriniai ir vidiniai veiksniai. S. Žalgevičienė, kaip turinčius daugiausiai įtakos veiksnius, išskiria norą ir poreikį bendradarbiauti.

„Esant norui tobulėti ir kurti naujoves, poreikis atsiranda natūraliai, kas ir nulemia šio proceso pradžią“, – tikina ji.

Biurokratiniais saitais mažiau suvaržyti centrai, turintys didesnę autonomijos laisvę veikti, o kartu ir atsakomybę su aiškiai apibrėžtais siektinais veiklos rezultatais, pasiekia geresnių rezultatų. Tokiems centrams yra būtinas pasitikėjimas ir pažangiais lyderystės principais grįsta vadyba.

„Taip pat labai reikšminga nuolatinė komunikacija ir skirtingų kultūrų, t. y. mokslo ir verslo, priėmimas bei suvokimas“, – teigia KTU alumnė.

Kitas aktualus aspektas – bendras tikslas. Šiuo atveju, pasak S. Žalgevičienės, jau yra svarbu integruota, sklandi inovacijų diegimo sistema, suformuota valstybinių institucijų. „Be to, būtina įvertinti ekonomines priemones, kurios skatina ilgalaikį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo“.

L. Užienė pabrėžia ir technologijų išmanymą, kuris, organizuojant jų perdavimą, yra vienas iš esminių veiksnių, užtikrinančių kelią į sėkmę.

„Technologijų perdavimo centrai turėtų siekti pritraukti dirbti juose specializuotų technologijų profesionalus, o ryšiams su platesne mokslo bendruomene turi būti pasitelkiamos visos priemonės, įgalinančios pasitikėjimo kultūros vystymąsi, bendradarbiavimo tęstinumą, socialinio konteksto palaikym“, – tikina KTU EVF docentė.

Taigi, sėkmingam technologijų perdavimui regione reikalinga tiek aukšto lygio technologinė ir vadybinė kompetencija, tiek technologijų perdavimą įgalinanti infrastruktūra ir politinis palaikymas. Visa tai sąlygoja inovacijų sklaidą, skatina šalies konkurencingumą. Tuo tarpu efektyvus, kryptingas bei ilgalaikis inovacijų diegimas versle didina darbo efektyvumą, eksporto augimą, ūkio plėtrą.

„TTO veikla, mokslo ir verslo bendradarbiavimas – visuomenei gyvybiškai reikalingas procesas. Be jo idėjos ir liktų tik idėjomis, nes nebūtų komercializuojamos ir nekurtų ekonominės naudos“, – patikina KTU alumnė S. Žalgevičienė.

Parengta pagal KTU pranešimą. KTU nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-11-15 12:11
Seimas priėmė Statybos įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo 2019 m. sausio 1 d. suteikti daugiau galimybių visuomenei gauti informaciją apie statomus statinius.
nuotrauka
2018-11-15 12:03
Vilniaus miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Antano Dagelio ir UAB „Cloud architektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškinį atsakovei asociacijai „Lietuvos architektų rūmai“ dėl juridinio asmens (organo) sprendimų pripažin...
nuotrauka
2018-11-15 09:03
Vieni automobilių vairuotojai užveda variklį, nes ketina nuvykti iš taško A į tašką B. Kiti vairuotojai ne tik vyksta iš vienos vietos į kitą, bet ir labai domisi, kas dedasi mašinų pasaulyje, kokie nauji modeliai pristatomi, kaip apžvalgose jie įvertinami ir t. t.
nuotrauka
2018-11-14 13:31
2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu, iš viso išduotų pastatų statybą leidžiančių dokumentų (toliau – leidimai) sumažėjo 12 proc., iš jų gyvenamiesiems namams statyti – 11,8 proc., remdamasis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sist...
nuotrauka
2018-11-14 13:20
2018 m. trečiąjį ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 904 mln. EUR to meto kainomis. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, jų įvykdymas palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,2 proc. (nepašalinus – 16,9 proc.), praneša Lietuvos statistikos departame...
nuotrauka
2018-11-14 10:16
„Aplinkos ministerija skiria daug dėmesio daugiabučių renovacijos kokybei, – sako aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė, – ir todėl laikomės nuostatos, kad renovacijai turi būti naudojami tik patikimi statybos produktai, kurių eksploatacines savybes vertinant dalyvauja nustatyta tvarka nacional...
nuotrauka
2018-11-14 09:57
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius tris mėnesius nukritę iš aukštai žuvo 4 darbuotojai (du trečdaliai žuvusiųjų per šį laikotarpį), sunkiai sužaloti – 9 darbuotojai (trečdalis sunkiai sužalotųjų per šį laikotarpį).
nuotrauka
2018-11-14 07:30
Nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki gruodžio 14 d. vykdomas „žiemos“ priėmimas į statybos, transporto ir sveikatos srities profesinio mokymo programas.
nuotrauka
2018-11-14 07:30,      papildyta 2018-11-15 14:10, Papildyta inžinieriaus A. Čepulio komentaru
Finansų ministerija parengė ir pateikė visuomenei derinti Vyriausybės nutarimo pataisas, kuriomis siaurinamas veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas. Tarp sričių, kurios pajus pokyčius – pastatų remontas. Šie asmenys, įsigiję verslo liudijimą, savo veiklą vykdyti galės iki 2019 m. liepos...
nuotrauka
2018-11-13 15:28,      papildyta 2018-11-13 15:28, Su Lietuvos architektų rūmų pirmininkės D. Veličkaitės komentaru
Šią savaitę Vilniaus apylinkės teismas priėmė įmonės „CLOUD architektai“ ieškinį, kuriuo ji prašo sustabdyti regioninių architektų tarybų (RAT) veiklą. Architektų atstovo, „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato Evaldo Klimo manymu, Lietuvos architektų rūmų veiklos skaidrumas pradėjo kelti abejonių.
nuotrauka
2018-11-13 12:05
Kauno technologijos universiteto (KTU) vykdomai magistrantūros studijų programai „Marketingo valdymas“ suteikta Sertifikuoto Marketingo instituto (angl. The Chartered Institute of Marketing, CIM) akreditacija. Tai reiškia, kad studentams bus suteikta galimybė įgyti visame pasaulyje atpažįstamą ir da...
nuotrauka
2018-11-13 09:55
Kauno rajone netrukus turėtų prasidėti dideli projektai – jų laukiama Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusiame oro uoste ir laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
nuotrauka
2018-11-12 12:10
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. VTPSI siekia, kad valstybės tarnautojai regreso tvarka atlygintų valstybei padarytą žalą, kuri buvo patirta dėl neteisėtų jų veiksmų, t. y. atlikti neteisėti veiksmai d...
nuotrauka
2018-11-12 10:37
Lapkričio 9 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Auloje vyko iškilminga KTU rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos inauguracijos ceremonija.
nuotrauka
2018-11-12 10:26
Ateinančiais metais viešųjų pirkimų specialistai Lietuvoje bus pradėti ruošti pagal unifikuotą programą, kuri sukurta padedant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Šiandien įteikti sertifikatai pirmiesiems specialistams – būsimiesiems lektoriams, išklausiusiems šią programą.
nuotrauka
2018-11-09 12:04
Prasidėjus sudėtingiausiam eismo sąlygų sezonui – žiemai, Lietuvos valstybinių kelių priežiūros įmonė „Kelių priežiūra“ sukūrė interaktyvų valstybinių kelių priežiūros žemėlapį, kuris vairuotojams padės pasirinkti saugesnį maršrutą esant blogoms oro sąlygoms.
nuotrauka
2018-11-08 16:07
„Lietuvos geležinkeliai“ užtikrins krovinių logistiką vienai didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG), kuri šiuo metu Akmenės rajone stato medžio drožlių plokščių gamyklą.
nuotrauka
2018-11-08 11:36
Seimas priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisomis . Tokiam sprendimui pritarė 111 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 4 parlamentarai.
nuotrauka
2018-11-08 11:13
Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 10476 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 26,8 proc., praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Gaisruose žuvo 69 žmonės (2017 m. per tą patį laikotarpį – 78), 142 gyventojai (146) patyrė traumų.
nuotrauka
2018-11-07 12:27
Baltijos regiono nekilnojamojo turto srityje – pokyčiai. Tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Newsec“ ir Baltijos šalių investicinės bankininkystės bendrovė „Redgate Capital“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto konsultacijų paslaugų teikimo klientams Estijoje....

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...