2019 kovo 22 d. penktadienis, 7:57
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kodėl verslas skeptiškas – ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą

2018-10-18 13:10
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama – juk vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo ir technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų gerinimo varikliais, o genialios mokslo idėjos pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių. Tai ne tik atveria galimybes augti įvairioms industrijoms, teigia KTU šaltiniai, bet ir suteikia progą rezultatyviai varžytis tarptautinėje erdvėje.
nuotrauka
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Asociatyvi (unsplash.com) nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Šiandien mokslas, nesprendžiantis esamų iššūkių, kurių, beje, yra apstu ir vis daugėja, nebėra vertingas ir aktualus, praranda patrauklumą, neasistuoja visuomenei ir jos poreikiams“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistrantūros studijų absolventė Rūta Žmuidzinaitė.

Ji įsitikinusi, kad visgi mokslininkai pagal savo valią ir turėtų likti mokslininkais, o ne tapti projektų rašytojais ar verslininkais, nes mokslas yra jų energijos šaltinis ir aistra. Dėl šios priežasties reikalingi tarpininkai, kurie būtų arti tyrėjų ir tuo pačiu žinotų industrijos poreikius bei vice-versa.

Nuotraukoje – Rūta Žmuidzinaitė (kairėje) ir Sandra Žalgevičienė

„Būtent technologijų perdavimo centrai (angl. Technology Transfer Office, TTO) yra tas tarpininkas tarp mokslo ir verslo“, – tikina R. Žmuidzinaitė, šiuo metu dirbanti Pietryčių Norvegijos universiteto (angl. University of South-Eastern Norway) TTO.

Dažnai sprendimai, rasti, pavyzdžiui, laboratorijose, jose ir lieka, nes arti nėra tų, kurie pažintų sprendimo potencialą ankstyvoje stadijoje ir investuotų įvairius resursus į jo vystymą tam, kad vėliau būtų patenkinti vienokie ar kitokie visuomenės poreikiai. Tuo tarpu verslas dažnai kamuojasi su įvairiais iššūkiais, kuriems sprendimą nesunkiai galėtų pasiūlyti mokslas.

„TTO dėka yra sukuriama terpė akademijai ir verslui bendradarbiauti bei tokiu būdu patenkinti visuomenės interesus. O tam, kad tarpininkavimas vyktų sklandžiai, būtina žinoti, kokie veiksniai tam daro įtaką, kad pastaruosius būtų galima moderuoti“, – sako R. Žmuidzinaitė.

Tyrė Europos technologijų perdavimo centrus

Siekiant išsiaiškinti veiksnius, lemiančius sėkmingą technologijų perdavimą, R. Žmuidzinaitė kartu su bendrakurse Sandra Žalgevičiene atliko tyrimą.

Magistro baigiamajame darbe (vadovė – KTU EVF docentė Lina Užienė) „Factors Influencing the Performance of Technology Transfer Offices“ (liet. Veiksniai, darantys įtaką technologijų perdavimo centrams) aprašytame tyrime KTU absolventės išanalizavo 10 Europos inovatyvių universitetų tinklo (angl. European Consortium of Innovative Universities, ECIU) technologijų perdavimo centrų veiklas, dalijasi KTU. 

„Visi tik ir kalba apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijas, kaip tai yra gerai. Kiti teigia priešingai – jog Lietuvoje niekas nevyksta. Dėl to pasidarė aktualu ir įdomu pažvelgti ne tik į rezultatus švieslentėse, bet ir į pačius mokslo-verslo bendradarbiavimo procesus, kurie lemia vienokį ar kitokį perdavimo centrų rezultatą“, – pasakoja S. Žalgevičienė.

Tyrimo rezultatai parodė, jog svarbų vaidmenį organizuojant produktyvų technologijų perdavimo centrų darbą lemia organizacinis TTO veiklos modelis bei vystymosi (brandos) stadija. Praktika rodo, kad brandesni TTO centrai ilgainiui praauga universitetų ribas ir aptarnauja didesnio ar mažesnio regiono inovacijų ekosistemą, be to, tampa atsakingi už jo konkurencingumą.

„Labai svarbu suvokti, kad nereikia iš centrų, pvz., esančių Lietuvoje, neturinčių ilgametės patirties, tikėtis, tarkime, Vokietijos TTO rezultatų. Reikia šiam procesui duoti laiko“, – pažymi S. Žalgevičienė.

Remiantis tyrimais yra nustatyta, kad aukšti TTO veiklos rezultatai yra pasiekiami apytiksliai po 10 metų nacionaliniu mastu, o globaliu – tik po 20 metų patirties.

„Tai yra kultūrinis aspektas: pirmiausia turi atsirasti aiškus suvokimas, kam tokie procesai reikalingi, kaip jie veikia bei kokia jų nauda visuomenei. Visa tai turi vykti per nuolatinę komunikaciją žmogus-žmogui“, – sako KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Technologijų perdavimo specialistė S. Žalgevičienė. 

Esminį vaidmenį, pasak KTU EVF docentės L. Užienės, Lietuvos konkurencingumui artimoje perspektyvoje suvaidins technologijų perdavimo infrastruktūros valdymo sprendimai.

„Nuo to, kiek ir kokių technologijų perdavimo centrų turėsime Lietuvoje, kaip bus organizuotas jų darbas ir pasiekta sinergijos, didele dalimi priklausys ir nacionalinis konkurencingumas“, – įsitikinusi ji.

Potencialas vis dar neišnaudojamas

Lietuvoje TTO vis dar labiau suprantamas ir traktuojamas kaip administracinę veiklą vykdantis vienetas, kai kitose šalyse TTO yra labiau linkę veikti pagal socialinį modelį, pranešime cituojamos KTU alumnės.

„Tai reiškia, kad svarbiausias veiksnys inovacijų ekosistemoje yra žmogus. Tikslas – tiek skatinti mokslininkus dalintis savo kompetencijomis, tiek padėti verslui suvokti, kad universitetai nėra tik studentus ruošiančios institucijos. Taip pat svarbu, kad technologijos, prie kurių dirba mokslininkai, būtų integruojamos visuomenėje, o neužsiliktų stačiuose“, – teigia S. Žalgevičienė.

Pasak R. Žmuidzinaitės, Lietuvoje yra daugybė neišnaudoto potencialo ir akademinėje, ir verslo erdvėje. „Toks bendradarbiavimas Lietuvoje tik prasideda. Suvokimas iš abiejų pusių kasdien auga, tačiau kol kas yra nemažai kliūčių jo brandai pasiekti“.

Nuotraukoje kairėje – KTU EVF doc. Lina Užienė

Tuo tarpu L. Užienė pažymi, kad Lietuvoje į technologijas linkstama investuoti ženkliai vėlesnėje stadijoje, palyginti su užsienio TTO. „Tai lemia ne tik mažesnis pinigų kiekis rinkoje, bet ir kultūrinė investuotojų mąstysena (angl. mindset), kuri Lietuvoje dar turi būti ugdoma“, – atskleidžia ji.

„Mūsų šalyje vis dar trūksta bendro suvokimo apie šį procesą: verslas dažnai skeptiškai žiūri į tai, ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą. Čia atsiranda ir pasitikėjimo klausimas, o pasitikėjimui reikia laiko“, – antrina S. Žalgevičienė.

Būtent pasitikėjimą KTU alumnės įvardija kaip vieną iš pagrindinių sėkmingą technologijų perdavimą lemiančių veiksnių.
„Žmogus yra lengvai paveikiamas įvairių emocijų bei jausmų, tad bet kurioje situacijoje, susijusioje su technologijų perdavimu, yra svarbu įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą: technologijų perdavėjui(-ai) su mokslininku(-e), verslininkui(-ei) su akademijos atstovu(-e), investuotojui(-ai) su technologijų perdavimo atstovu(-e) ar pan.“, – pažymi R. Žmuidzinaitė.

Ko reikia sėkmingam bendradarbiavimui?

Be tarpusavio pasitikėjimo efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą lemia ir skirtingi išoriniai ir vidiniai veiksniai. S. Žalgevičienė, kaip turinčius daugiausiai įtakos veiksnius, išskiria norą ir poreikį bendradarbiauti.

„Esant norui tobulėti ir kurti naujoves, poreikis atsiranda natūraliai, kas ir nulemia šio proceso pradžią“, – tikina ji.

Biurokratiniais saitais mažiau suvaržyti centrai, turintys didesnę autonomijos laisvę veikti, o kartu ir atsakomybę su aiškiai apibrėžtais siektinais veiklos rezultatais, pasiekia geresnių rezultatų. Tokiems centrams yra būtinas pasitikėjimas ir pažangiais lyderystės principais grįsta vadyba.

„Taip pat labai reikšminga nuolatinė komunikacija ir skirtingų kultūrų, t. y. mokslo ir verslo, priėmimas bei suvokimas“, – teigia KTU alumnė.

Kitas aktualus aspektas – bendras tikslas. Šiuo atveju, pasak S. Žalgevičienės, jau yra svarbu integruota, sklandi inovacijų diegimo sistema, suformuota valstybinių institucijų. „Be to, būtina įvertinti ekonomines priemones, kurios skatina ilgalaikį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo“.

L. Užienė pabrėžia ir technologijų išmanymą, kuris, organizuojant jų perdavimą, yra vienas iš esminių veiksnių, užtikrinančių kelią į sėkmę.

„Technologijų perdavimo centrai turėtų siekti pritraukti dirbti juose specializuotų technologijų profesionalus, o ryšiams su platesne mokslo bendruomene turi būti pasitelkiamos visos priemonės, įgalinančios pasitikėjimo kultūros vystymąsi, bendradarbiavimo tęstinumą, socialinio konteksto palaikym“, – tikina KTU EVF docentė.

Taigi, sėkmingam technologijų perdavimui regione reikalinga tiek aukšto lygio technologinė ir vadybinė kompetencija, tiek technologijų perdavimą įgalinanti infrastruktūra ir politinis palaikymas. Visa tai sąlygoja inovacijų sklaidą, skatina šalies konkurencingumą. Tuo tarpu efektyvus, kryptingas bei ilgalaikis inovacijų diegimas versle didina darbo efektyvumą, eksporto augimą, ūkio plėtrą.

„TTO veikla, mokslo ir verslo bendradarbiavimas – visuomenei gyvybiškai reikalingas procesas. Be jo idėjos ir liktų tik idėjomis, nes nebūtų komercializuojamos ir nekurtų ekonominės naudos“, – patikina KTU alumnė S. Žalgevičienė.

Parengta pagal KTU pranešimą. KTU nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2019-03-21 10:19
Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2019–2022 metams – numatomas spartesnis Lietuvos ekonomikos augimas nei Europos Sąjungoje (ES), stipri vidaus paklausa, darbuotojams palanki darbo rinka bei 2 kartus didesnis darbo užmokestis nei prieškriziniu laikotarpiu.
nuotrauka
2019-03-21 09:46
2018 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
nuotrauka
2019-03-21 09:31
Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2019 metų kovo-balandžio mėnesiais rengia nemokamus informacinius seminarus projektuotojams, konstruktoriams, architektams, statybos inžinieriams, statybininkams, statytojams ir visiems tiems, kurie domisi statybų tec...
nuotrauka
2019-03-21 09:07
Ketvirtoji pramonės revoliucija lemia sparčius pokyčius kasdienėje įmonių veikloje. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje surengti daugiausia gamybos procesų skaitmeninimo srityje pasiekusio verslo apdovanojimai „Pramonė 4.0 žvaigždė 2019“. Pažangiausias įmones rinkusi komisija bei visuomenė įvertino ne ...
nuotrauka
2019-03-20 10:45
Viešoje erdvėje neseniai pasirodė informacija apie tai, kad šiuo metu institucijos kuria Statybininko ID (Statybininko kortelės) projektą. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), pagal šią sistemą kortelę privalės turėti visi statybos darbus atliekantys asmenys. Tokiu būdu esą siekiama mažinti...
nuotrauka
2019-03-18 16:44
Jau 6 metus iš eilės vyko per Lietuvą keliaujanti Savivaldybių vyriausiųjų architektų konferencija, organizuojama Lietuvos architektų rūmų, Aplinkos ministerijos ir šį kartą – Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių. Šiame mieste 2019 m. kovo 7–8 d. susirinkę 46 savivaldybių vyriausieji ar...
nuotrauka
2019-03-18 14:15
Sodininkų bendrijoje tarp kaimynų kilo ginčas. Vienas iš jų, nesilaikydamas nustatyto atstumo tarp sklypų, įsirengė individualią nuotekų valymo sistemą (ji susidarė iš įrenginio „Bioclar-6“, filtravimo šulinio, infiltravimo lauko). Infiltravimo laukas buvo įrengtas iškasus dirvožemį ir duobę užpildž...
nuotrauka
2019-03-18 10:57
Nors Lietuvoje gyventojų skaičius ir nuolat mažėja, vis atsidaro naujų prekybos vietų – prekybos centrų, parduotuvių, turgaviečių. Ar verta investuoti į naujus prekybos plotus, jei netolimoje ateityje pirkėjų skaičius gali žymiai sumažėti?
nuotrauka
2019-03-18 09:35
Energetikos ministerija su JAV kompanija „Net Power“ ir energetikos inovacijų kompanija „8 Rivers Capital“ pasirašė supratimo memorandumą dėl dujinės elektrinės, kurioje naudojamos nulinės emisijos (angl. zero emission) technologijos, galimybių studijos rengimo. Ši studija nuodugniai įvertins visus ...
nuotrauka
2019-03-18 09:30
Penktadienį, kovo 15 d., Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtą baudžiamąją bylą, kurioje kurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti bendrininkaujant kaltinamas juridinis asmuo akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“ bei du šios bendrovės vadovai – tech...
nuotrauka
2019-03-18 08:43
LR Vyriausybės nutarimu, Kėdainių rajono savivaldybei šiems metams skirta 106 tūkst. eurų stadionui rekonstruoti (2020 m. – 540, 2021 m. – 190 eur). Pernai iš savivaldybės biudžeto skirta 160 tūkst. eurų suma panaudota stadiono prieigoms ir teritorijai tvarkyti. 2019 LRV skirtos investicijos sudaro ...
nuotrauka
2019-03-15 10:01
2019 m. kovo 14 d. valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė (IAE) paskelbė Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros darbų pirkimą (B25-2 projektas...
nuotrauka
2019-03-15 07:51
Kovo 18 d. aukciono būdu bus parduodamas pastatas pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje – Pilies gatvėje 27, K. Sirvydo skvere. Tai administracinės paskirties objektas su visuomeninio maitinimo patalpomis, kurio bendras plotas sudaro 664,70 kv. m.
nuotrauka
2019-03-13 10:48
Ką tik startavęs Aplinkos ministerijos projektas viešojo sektoriaus statinių gyvavimo ciklo procesų efektyvumui didinti, taikant statinio informacinį modeliavimą (BIM-LT projektas), turėtų tapti pokyčių, reikalingų viso šalies statybos sektoriaus skaitmeninei ateičiai, katalizatoriumi, skelbia minis...
nuotrauka
2019-03-13 10:24
Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) bandyta išvengti savo valdomos įmonės antrinei kompanijai fiktyviai parduodant nereikalingą žemės sklypą. Maža to, skelbia VMI, sklypo vertė buvo nepagrįstai padidinta ir kelis kartus viršijo rinkos kainą. Verslininkas, nesąžiningai siekęs mokestinės naudos, ...
nuotrauka
2019-03-12 16:23
Seimas po svarstymo pritarė Saugomų teritorijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms, kuriomis numatoma uždrausti kultūriniuose draustiniuose statyti, laikyti ar naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyru...
nuotrauka
2019-03-12 16:19
Lietuvos ekonomikos augimas viršija regiono vidurkį, tačiau šalies ir užsienio ekspertai sutaria, kad norintį jį išlaikyti ar net paspartinti reikia ieškoti kitų augimo variklių, o vienas iš jų gali būti skaitmeninė ekonomika.
nuotrauka
2019-03-12 10:25
Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad per pirmus du šių metų mėnesius individualią veiklą pagal pažymą vykdančių gyventojų skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 15 proc. (nuo 119 tūkst. iki beveik 137 tūkst. gyv.).
nuotrauka
2019-03-09 07:10
Kovo 9-ąją, Lietuvos vardo dieną, sostinės tiltai per Nerį ir Trijų Kryžių paminklas nušvis Lietuvos vėliavos spalvomis. Išvakarėse Baltasis tiltas švies geltonai, Žaliasis tiltas – žaliai, Mindaugo tiltas – raudonai. Nuo kovo 9 dienos Trispalve nušvis ir Trijų Kryžių paminklas. Šventinis apšvietima...
nuotrauka
2019-03-08 12:28
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad kovo 6 d. ryte iš policijos buvo gautas pranešimas apie Švenčionių rajone esančiame Švenčionėlių miestelyje UAB „Žeista“ statybvietėje mirtinai sužalotą žmogų. Darbo inspektorius, nuvykęs į nelaimės vietą, nustatė, kad asmuo nuo renovuojamo daugiabuč...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Kvapų šalinimas ozonu – veiksmingiausias ir aplinkai palankiausias sprendimas

Pramonės plėtra, miestų augimas ir gyventojų tankumo didėjimas ne tik liudija žmonijos pažangą, bet ir kelia nemažai iššūkių. Viena iš nepageidaujamų žmogaus veiklos pasekmių – tarša kvapais...
nuotrauka

TOPWELL MINI. Didelės mažo produkto vertės

Kai kalbama apie pastatų statybą, apie patogų kasdienį jų naudojimą, saugumą, apie interjerą ir eksterjerą, reikia prisiminti liaudies išmintį: „ir nedidelis akmuo gali išversti didelį vežim...