2017 spalio 20 d. penktadienis, 12:00
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka: ar pučiame naują „burbulą“?

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-02-04 17:17
Registrų centro duomenimis, būstų kainos Lietuvos regionuose kilo nuo 6 iki 10 procentų. Ar tikrai? Vilniuje šiuo metu turime apie 4000 neparduotų būstų, o kainos toliau kyla. Ar 2016-aisiais daugiau jau nebestatyti? Į šiuos klausimus Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuotoje metinėje NT konferencijoje atsakė rinkas tiriantys ekspertai.
nuotrauka
Būsto paskolų rinka skirtingų bankų duomenimis, pernai augo maždaug penktadaliu. Asociatyvi portalo nuotr.


Lietuvos regionai: sodybos tuštėja, todėl kyla kainos? 

„INREAL“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, jog regionuose nekilnojamojo turto rinkoje gausu gandų, nepagrįstos, niekuo nepatvirtintos informacijos. Pranešėjas pažvelgė į objektyvius, faktinius duomenis.

„Neseniai Registrų centras išplatino pranešimą, jog butai regionuose brango 6–8 proc., namai – 10 proc. Ir tai – dar ne pabaiga. Brangs ir toliau. Tačiau regionuose žmonių mažėja, o būstai – brangsta labiau, nei sostinėje? Man tai pasirodė keistokos išvados, todėl nusprendžiau patikrinti, kaip yra iš tikrųjų“, – sakė A. Antanavičius.

Pirmiausia jis pateikė statistiką, kaip sekasi sostinėje ir regionuose pardavinėti nekilnojamąjį turtą? Regionuose būstą vidutiniškai pavyksta parduoti per 10–11 mėnesių,  Vilniuje – per  7–9 mėnesius.

„Jei kalbame apie nekilnojamojo turto pirminę rinką, tai vienintelės dvi rinkos, kuriose kainos augo, buvo Vilnius ir Kaunas. O kas nutiko antrinėje rinkoje, kur daugiau gandų, daugiau nepatikrintos informacijos. Antrinėje rinkoje butai brango visuose didmiesčiuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Apie 4–6 proc., likusioje Lietuvos dalyje kainos liko stabilios“, – sakė A. Antanavičius (IN REAL nuotraukoje).
 

Kodėl šie duomenys visiškai prasilenkia su Registrų centro informacija? A. Antanavičius paaiškina, jog ši institucija dažniausiai skaičiuoja kainų vidurkį – tam tikro laikotarpio sandorių vidurkį palygina su praėjusių metų to paties laikotarpio sandorių vidurkiu. Tačiau neatsižvelgia į tai, kokie objektai buvo parduoti.

Tuo metu A. Antanavičius savo analizėje lygėjo analogiškus būstus – kaip kito jų kainos?

Jis juokavo, jog apklausęs bendrovės „INREAL“ kolegas įvairiuose miestuose ir uždavęs jiems klausimą apie nekilnojamojo turto rinką, dažniausiai sulaukia atsakymo: „Jo, kainos kyla“.

Vilniuje statyti dar galima dvidešimt metų

Praėjusiais metais buvo parduota 29 650 butų – 3,6 proc. visų egzistuojančių butų.

A. Antanavičius pasirinko šį skaičių kaip santykinį rodiklį ir išanalizavo, kuriuose miestuose ar regionuose jų parduota virš šio vidurkio, o kuriuose – mažiau.

Vilniaus, Kauno rajonas, Klaipėdos, Šiaulių miestai yra aukščiau vidurkio (čia perkamumas aktyvesnis).

Akivaizdu, jog šiuose miestuose (rinkose) perkamumas yra aktyvesnis, nei rinkos vidurkis, – pabrėžė „INREAL“ Investicijų ir analizės departamento vadovas. – Gera žinia vystytojams: Vilniaus mieste potencialus poreikis yra 62 000 butų. Tiek dar reikėtų pastatyti, kad rinka būtų subalansuota. Kitaip tariant, nekilnojamojo turto vystytojams dar yra darbo 20–30 metų“.

Kita vertus,Vilniaus rajonas gyventojams nėra toks patrauklus, kaip pats Vilniaus miestas bei jo priemiesčiai.

Užtat pirkėjus traukia Kauno rajonas. Čia, A. Antanavičiaus teigimu, dar „tilptų“ ir būtų nupirkti 8000 būstų. Arba yra perspektyva kainai augti.

Tuo metu miestai, kurie netenka paklausos ir kuriose rinka linksta žemyn yra Alytus ir „likusi Lietuvos dalis“ (išskyrus didžiuosius miestus).

Didelis potencialas – Kauno rajone

A. Antanavičiaus teigimu, kiek vangiau parduodami namai ir kotedžai, nes nuo 2004-ųjų Lietuvoje pastatyta apie 40 tūkstančių individualių namų.

2015-aisiais Lietuvoje pastatyta 4900 naujų namų. Panašu, kad žmonės ir toliau nesiliaus statyti namų. Individualių namų bei kotedžų pirkimo procentas yra apie 2 proc. (nuo viso esamo kiekio).
Dauguma miestų ir rajonų yra virš šio vidurkio, tik Alytus miestas bei „likusi Lietuvos dalis“ – žemiau.

Vilniuje potencialus namų arba kotedžų poreikis yra 21 000 vienetų.
Kauno mieste – 10 600, rajone – 15 900.

A. Antanavičius pabrėžė, jog antrinėje rinkoje kainos kyla ir toliau gali pakilti iki 10–12 proc., nes gyventojai pastebi, jog kyla produktų, paslaugų kainos, o nusiteikimas investuoti į nekilnojamą turtą yra didelis. Daugiausia galimybių atsirasti naujai pasiūlai yra didmiesčiuose.
Pirminėje rinkoje, kadangi vyrauja arši konkurencija, kainos kils daugiausia 3–4 procentų.

„Bloga žinia mažesniems miestams: būstų savininkai nelabai turi perspektyvų ir argumentų kelti nekilnojamojo turto kainą“, – savo pranešimą užbaigė A. Antanavičius.

„Ar jau – viršūnė?“

Kitas konferencijos pranešėjas, bendrovės „Eika“ Plėtros direktorius Martynas Žibūda savo analizę dedikavo sostinei.

„Vilnius sudaro 85 proc. visos pirminės butų rinkos. Kaune yra 10 kartų mažesnė rinka, Klaipėdoje – 12 kartų. Taigi manau, jog ne visai tolygu lyginti tai, kas vyksta Vilniuje ir Kaune“, – jis paaiškino savo pasirinkimą.

M. Žibūda sąmoningai lygino 2007-ųjų–2008-ųjų ir šių metų duomenis. Skaičiai – pavojingai panašūs, tačiau plėtros direktoriaus teigimu, situacija – skiriasi ir šiuo metu nekilnojamojo turto rinka yra sveika.

„Praėjusieji metai buvo tikrai labai geri Vilniaus pirminio būsto rinkai – užfiksuotas beveik penktadalio augimas. Bendraudamas su kolegomis po tokių metų dažniausiai išgirstu klausimus: „O tikrai čia taip gerai?“ ir „O kiek čia taip tęsis?“ „Ar jau – viršūnė?“, – sakė M. Žibūda („Eikos“ nuotraukoje).

Savo skaidrėse jis pademonstravo pasiūlos skaičius. Neparduotų butų skaičiumi šiuo metu esame pasiekę ikikrizinį lygį – neparduotų butų Vilniuje šiuo metu yra 3819, 2007-aisiais jų buvo 4169. Pagal pasiūlą, ką vystytojai yra pastatę, esame labai arti to, kas buvo 2007-aisiais“, – sakė bendrovės „Eika“ atstovas.

Toliau pranešėjas atskirai analizavo ekonominio, vidutinio ir prestižinio būsto klases.

Situacija šiuo metu neįprasta tuo, jog vidutinės klasės būstų yra pastatyta daugiau, nei ekonominės klasės.

„Mūsų akimis, tai yra netvaru. 2007-aisiais augimas buvo sąlygotas ekonominės klasės. Tai paaiškina ir neatsakingo skolinimosi situaciją: visi buvo linkę imti paskolas ir jas versti butais – pigiais butais. Dabar tendencija yra ta, jog žmonės perka iš santaupų ir gali sau leisti brangesnius butus. Tačiau ekonominio ir prestižinio būsto klasė dar daugiau mažiau yra savo ribose, o į vidutinio turto klasę mes nepatartume eiti – čia galima tam tikra korekcija“, – sakė M. Žibūda.

Vėl pardavinėjami pamatai?

Jis taip pat paanalizavo, kiek iš šiuo metu sostinėje pardavinėjamų butų yra užbaigta statyti, o kiek – kol kas egzistuoja tik „popieriuose“. Pasirodo, jog būtent tokių būstų yra daugiau kaip pusė (2176 butai).

„Tik penktadalis būstų yra fiziškai pastatyti – iki tokio lygio, kad jau galite eiti, imti ir daryti apdailą. Viena vertus, tuomet tas „burbulas“ yra menamas – tik planuojamas. Tai reiškia, kad rinka yra pakankamai sveika ir nuperkama tiek butų, kiek yra pastatoma. Tačiau pirkėjams patarčiau atsižvelgti į riziką, kad projektas bus neįgyvendintas. Simbolinė riba yra 30 proc. parduotų butų (tokį kriterijų išduodami paskolas naudoja ir bankai, atsirinkdami potencialius sėkmingus projektus nuo nesėkmingų, – red. past.). Jei perkate būstą ir matote, jog butų parduota trečdalis – atskirai pasidomėkite investuotoju ir jo galimybėmis pabaigti projektą“, – patarė M. Žibūda.

2008-aisiais daugiausia butų buvo siūloma Pašilaičių, Naujamiesčio, Lazdynų rajonuose.
Šiuo metu pasiūla po sostinę pasiskirsčiusi tolygiau: daugiausia butų siūloma Naujamiestyje, Šnipiškėse, Baltupiuose, Antakalnyje.

Paklausa sostinėje dar maždaug ketvirtadaliu atsilieka nuo 2007-ųjų lygio. Ekonominės ir vidutinės klasės būstų pardavimai praktiškai yra susilyginę.

„Eika“ ekspertas sako, jog vidutinės klasės būsto pardavimai vis dar stiebiasi, tačiau juntamas šioks toks išsikvėpimas. Esame netoli pardavimų piko, tačiau arba bus pradėta statyti daugiau ekonominės klasės būstų, arba vidutinės klasės būstų segmentas susitrauks.
Laimei, šiuo metu būstų kaina yra dar daugiau nei trečdaliu žemesnė, nei buvusi ikikrizinė.
Per pastaruosius 6-erius metus nekilnojamojo turto kaina kilo labai tolygiai – per visus šiuos metus ji pakilo apie 10 procentų.

Vidutinės klasės būstų jau kelerius metus perkame daugiau, nei ekonominės klasės. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl kaina kyla. Tačiau per metus ji pakilo gana simboliškai – 1,1 procentų. Šiemet, manome, jog situacija bus stabili, neturėtume tikėtis nei kainų augimo, nei kritimo“, – prognozavo bendrovės „Eika“ ekspertas.

Aistras kaitinančių faktorių 2016-aisiais nebus

Tuo metu būsto paskolų rinka skirtingų bankų duomenimis, augo maždaug penktadaliu.
„Nors mes, analizuodami savo pirkėjus, matome, jog vis dar didesnė dalis pirkėjų perka turtą už nuosavas lėšas. Taigi ikikrizės metais pirkdavome už paskolas, dabar perkame už santaupas. Todėl situacija yra visiškai kitokia. Iš pirkėjų jaučiame pasitikėjimą savo ateitimi“, – nuramino M. Žibūda.

Ką jis prognozuoja 2016-iesiems?

„Butų „sandėlis“ dar labiau išaugs – jų greičiausiai bus virš 4500. Padėtis yra gera ekonomine prasme, tačiau nebebus tokių „stimulų“, kokie buvo praėjusiais metais: euro įvedimo bei įsigalioję atsakingo skolinimosi nuostatai. Situacija bus įtempta, bus juntamas spaudimas kainai ir pardavimai dėl šių priežasčių per ketvirtį turėtų kristi apie 8 procentų. Vis tik manau, kad Vilniaus būsto rinka yra dėkingoje padėtyje. Tik linkiu, kad tas augimas būtų tvarus“, – savo pranešimą užbaigė M. Žibūda.
 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Rinkos. Tendencijos

nuotrauka
2016-01-27 13:29
SEB banko makroekonomikos analitikai patys nustebinti savo prognozių bei smulkių ir vidutinių įmonių apklausos rezultatų – nors pasaulyje siaučia neramumai, o akcijos itin jautriai reaguoja į naftos kainų kritimą, lietuvių verslininkai nusiteikę optimistiškiausiai iš visų Baltijos šalių: beveik 60 p...
nuotrauka
2016-01-21 14:10
Naujų butų statybų ir pardavimų kreivės skelbia – keičiasi gyventojų požiūris į nekilnojamąjį turtą. Nors paskutinį praėjusių metų ketvirtį apsukas mažino tiek statytojai, tiek pirkėjai, statistika rodo, kad visuose Lietuvos didmiesčiuose vis populiaresnis tampa prabangesnis būstas, pigiausi, ekonom...
nuotrauka
2016-01-21 13:33
2012–2014 m., palyginti su 2010–2012 m., Lietuvoje inovacinę veiklą vykdžiusių įmonių dalis padidėjo 6 procentiniais punktais ir sudarė 36 proc. gamybos ir paslaugų įmonių, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
nuotrauka
2016-01-20 14:52
Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ 2015 metais pasiekė geriausią rezultatą per visą agentūros veiklos istoriją – pernai metais užsienio bendrovės nusprendė Lietuvoje įgyvendinti 31 investicinį projektą. Per artimiausius trejus metus tai leis sukurti daugiau nei 2600 darbo vi...
nuotrauka
2016-01-12 14:19
Praėjusiais metais nekilnojamojo turto projektų vystytojas „Hanner“ Lietuvoje ir užsieno šalyse pardavė 499 naujus butus. Palyginus su 2014 m., kai gyventojai įsigijo 360 būstų, parduotų butų skaičius išaugo 40 proc
nuotrauka
2016-01-07 10:24
2015 metus įmonių grupė „Eika“ gali drąsiai vadinti vienais sėkmingiausių per visą savo veiklos istoriją. Bendrovė pernai pardavė 384 naujos statybos butus Vilniuje. Lyginant su 2014 metais įmonės naujų butų pardavimai išaugo net 37 %.
nuotrauka
2016-01-04 16:58
Praėjusią savaitę elektros energija pabrango ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje per praėjusią savaitę paaugo nuo 31,19 iki 36,07 EUR/MWh, palyginti su laikotarpiu, trukusiu nuo gruodžio 21 iki 27 d.
nuotrauka
2016-01-04 12:00
Inžinerinių konsultacijų ir projektavimo įmonė „Sweco Lietuva“, prijungusi kitas dvi Švedijos koncernui „Sweco“ priklausančias įmones – „Sweco hidroprojektas“ ir „Sweco Energy Consulting“ – nuo sausio 4 d. pradeda veikti kaip viena bendrovė. Naujai sukurta bendrovė neslepia savo ambicijų. „Sweco Lie...
nuotrauka
2016-01-04 09:59
Neseniai pasirodęs „Doing Business 2016“ tyrimas nuteikė optimistiškai. Aplenkusi kaimynes Latviją ir Lenkiją, Lietuva sugrįžo į pirmąjį dvidešimtuką. Tačiau šiemet pasiektas rezultatas nėra garantuotas kitąmet. Lietuvos konkurentės nesnaudžia, o ir pažvelgus atidžiau, 20-oji vieta – joks ne stebukl...
nuotrauka
2015-12-17 16:08
Lietuvoje tęsiasi sumaištį žmonių galvose keliantis vartotojų kainų kitimas. Statistikai vis dar skelbia, kad kainos yra mažesnės negu prieš metus, o žmonės baksnoja pirštais į prekių ir paslaugų čekius, kuriuose kainos didesnės negu praėjusiais metais.
nuotrauka
2015-12-17 14:43
AB „Panevėžio energija“ kitąmet planuoja užbaigti Panevėžio miesto katilinės rekonstrukciją. Šįmet bendrovė jau rekonstravo vandens šildymo katilą (darbų vertė – 637,16 tūkst. Eur), o kitąmet numatyta 12 MW galios biokuro katilui pastatyti kondensacinį 3 MW ekonomaizerį, kurio vertė siekia 724,05 tū...
nuotrauka
2015-12-16 12:08
Trečią 2015 metų ketvirtį vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėjo nusipirkti 42,1 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Pagal galimybes beveik susilyginome su estais – vidutines pajamas gaunantis Talino gyventojas šiuo metu gali nusipirkti 42,6 kv. m panašios kokybės būstą. Kaip ir ank...
nuotrauka
2015-12-16 09:21
Nefinansine veikla besiverčiančios Lietuvos bendrovės 2015 metų trečią ketvirtį uždirbo 1,1 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, arba 17,2 procento daugiau negu praėjusių metų atitinkamą ketvirtį. Pelnas didėjo panašiai kaip ir ankstesniais šių metų ketvirčiais. Įmonės vis dar sėkmingai naudojasi susidar...
nuotrauka
2015-12-14 06:01
Kai Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mokinių paklausė, kas yra svarbiausia versle, išgirdo atsakymą – pinigai. „Mes puikiai suprantame, kad ne pinigai versle yra svarbiausi, o idėjos, ką mes norime padaryti kitam, kokią pridėtinę vertę sukurti, kad iš to galėtų ...
nuotrauka
2015-12-10 12:13
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), patvirtino AB „Litgrid“ parengtą Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-330–110 kV tinklų plėtros planą (2015–2024 m.). Toks planas 10 m. į priekį numatantis investicijas pateikiamas kasmet.
nuotrauka
2015-12-09 17:32
Pagalvokite, ar tikrai norite tokios didelės įmokos? O jei po kelerių metų prireiks automobilio lizingo? Arba vartojamosios paskolos?“ Kokio dar lizingo?! Turėdama „ant kupros“ keliasdešimties tūkstančių eurų paskolą negaliu net pagalvoti apie automobilį. Juo labiau – naują! Mano galvoje tvinksi: ka...
nuotrauka
2015-12-09 11:59
2015 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,2 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
nuotrauka
2015-12-08 15:40
Pradėjus eksploatuoti naujas elektros jungtis – „NordBalt“ su Švedija ir „LitPol Link“ su Lenkija – Lietuvos ir Baltijos šalių elektros sistemos tampa visiškai integruotos į didelę Šiaurės šalių ir Lenkijos rinką. Nors kainos ir turi potencialo mažėti, nes Švedijoje jos šiuo metu yra apie 40 proc. ž...
nuotrauka
2015-12-08 14:07
2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,9 proc., iš jų verslo įmonėse – 2,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas.
nuotrauka
2015-12-08 11:51
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2015 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo visose apskrityse, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis išaugo Panevėžio (6,1 proc.), Šiaulių (4,6 proc.) ir Telšių (4,...

Statybunaujienos.lt » Rinkos. Tendencijos

nuotrauka

Biožidiniai Ruby Fires – maksimalus komfortas ir saugumas bei minimalios kuro sąnaudos

UAB DASFA ir Ko yra oficialus biožidinių gamintojo „Ruby Fires“ (Olandija) atstovas Lietuvoje.
nuotrauka

A klasė – aukštos kokybės MAGE sistema šiltam ir sandariam namui

Nuo 2017 metų sausio 1 d. galioja naujas statybos techninis reglamentas, pagal kurį naujai projektuojami ir statomi namai privalo atitikti A energinę klasę. A energinės klasės reikalavimai –...
nuotrauka

Dažai „Argentum 20“ – ypač aukštų higienos normų reikalaujančioms patalpoms

Ar kada susimąstėte, kiek mikrobų gali kauptis ant medicinos įstaigų sienų ir lubų? Ligoninių darbo specifika reikalauja specialių antimikrobiniu poveikiu pasižyminčių dažų bei apgalvotų spa...