Butus ir komercines patalpas „Senamiesčio apartamentuose“ įsigiję bei išsinuomoję žmonės gyvena statybvietės sąlygomis, o naujai vystant loftų projektą, šie parduodami kaip gyvenamieji būstai, nors realus statusas – dirbtuvės. Kauno meras juokauti nelinkęs: „Jeigu kažkas nori priversti mūsų žmones namie nešioti statybinius šalmus, tegul pagalvoja iš naujo.“

Balkonai virš svetimos žemės

Prieš kelerius metus prestižinėje vietoje, adresu Šv. Gertrūdos g. 51A, iškilęs daugiabutis iki šiol formaliai turi statybvietės statusą, nors viduje jau senokai matyti šeimininkaujantys naujakuriai – butų gyventojai ir komercinėse patalpose įsikūrusių salonų darbuotojai. Viešai skelbiama, kad visi butai čia parduoti maždaug prieš metus.

Vaizdingoje Senamiesčio erdvėje stūksančio daugiabučio sienos driekiasi iki pat sklypo ribų, šaligatvio. Leidimui statyti visame žemės plote tąkart pritarė miesto taryba, geranoriškai atsižvelgusi į nekilnojamojo turto vystytojų pageidavimus. Šis sprendimas leido žymiai padidinti bendrą pastato tūrį, taigi ir visų patalpų plotą.

Vis dėlto, kaip praneša savivaldybė, statytojų apetitas ėmė augti bematant – sumanyta įrengti beveik du metrus į valstybinę žemę, o tuo pačiu ir virš praeivių galvų išsikišusius gremėzdiškus balkonus. Tokia savivalė peržengė miesto tolerancijos ribas – pastato šeimininkai sulaukė raginimo šias namo detales panaikinti. Iki šiol nurėžtas tik vienas iš kelių dešimčių balkonų, tačiau savo eilės turės sulaukti ir kiti.

„Pagrįstai keliamas klausimas ir dėl šio projekto autoriaus architekto licencijos. Vienu geriausių Kaune laikomo G. Natkevičiaus architektų biuro darbuose nebe pirmą kartą į viešumą lenda abejonių keliantys bei su galiojančiais teisės aktais prasilenkiantys sprendimai“, – rašoma išplatintame Kauno miesto savivaldybės pranešime.

Kauno miesto savivaldybės nuotr. 

Gyvenamos patalpos dirbtuvėse

Gana kontraversiški darbai vyksta ir buvusioje radijo gamykloje „Banga“, Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirtoje. Šiandieninis projektas moderniai pakrikštytas „Radio City“.

Strategiškai patrauklioje Žaliakalnio teritorijoje esančiose senose gamybinėse patalpose ruošiamos ir jau viešai pardavinėjamos erdvės naujiems loftams. Rezervacijos jau įgavusios pagreitį. Čia įrengti ir keli pavyzdiniai apartamentai su virtuvės, svetainės erdvėmis grindų lygyje ir ekspoziciniais miegamaisiais antresolėse. Tiesa, oficiali šių būstų paskirtis – ne butai, o kūrybinės dirbtuvės.

Toks statusas leidžia vystytojui užsimerkti prieš akivaizdų automobilių parkavimo vietų trūkumą ir kitus gyvenamajam būstui taikomus reikalavimus. Be to, būsimiems naujakuriams prie reguliarių būsto išlaidų dar prisidės nekilnojamojo turto mokestis, taikomas komercinio pobūdžio patalpoms. Tai yra 1 proc. nuo nominalios turto vertės per metus.

Į namus – su statybiniais šalmais

„Būsto ieškantys kauniečiai turi žinoti tokią informaciją, nes vėliau gali būti per vėlu. Vienur dar nebaigtos statybos, kitur – būsimos dirbtuvės. Gal šių objektų vystytojai norėtų, kad čia įsikūrę žmonės gyventų su statybiniais šalmais ant galvų? Darysime viską, kad tokių kurioziškų priemonių neprireiktų. Kaunas palaiko ir skatina šiuolaikiškus NT projektus, tačiau netoleruos įžūlių manipuliacijų. Gyventojų ir paties miesto teisėti interesai yra pirmoje vietoje, o verslas privalo paisyti galiojančios tvarkos užuot savivaliavęs pagal savo užgaidas“, – cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Duomenys apie mieste fiksuojamus statybų pažeidimus paprastai perduodami už tai atsakingai institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai. Vis dėlto šios srities specialistų reakcija Kaune neretai būna gana vangi.

Problemų šleifas iš sostinės

Ta pati bendrovė „Citus“ viešojoje erdvėje ne kartą nuskambėjo ir dėl kitų abejotinų veiklos metodų, rašoma pranešime. Antai Vilniuje pardavinėti dar nepastatyti butai, kuriems net neturėta statybos leidimo. Formaliai tokia veikla nelaikoma neteisėta, tačiau akivaizdu, kad tai kelia didelę riziką pirkėjams.

Dar vienas žiniasklaidos dėmesio sulaukęs tos pačios įmonės projektas prieš kelerius metus įgyvendintas Vilniaus Lazdynų mikrorajone, Neries pakrantėje. Ten norėta panaikinti statybos leidimą nustačius, kad statydami daugiabučius NT vystytojai galimai viršijo aukštingumo ribas, o vienas iš pastatų iškilo nesilaikant nustatytų atstumų nuo kaimynystėje buvusio gyvenamojo namo.

Dėl Vilniuje įgyvendintų projektų viešumoje ne kartą linksniuota statybų bendrovė „Citus“ sulaukia kritikos ir Kaune. Miesto vadovai, kaip praneša Kauno miesto savivaldybė, griežtai žiūri į verslininkų bandymus gudrauti.

Statybų inspektorių konstatuotų galimų pažeidimų tąkart suskaičiuota daugiau kaip dešimt, todėl įrodinėti savo teisumą projekto vykdytojams teko teismuose, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime.

„Citus“: Esame nusivylę dėl tokios Kauno miesto savivaldybės komunikacijos

„Išmanome sritį, sritį, kurioje dirbame, o mūsų projektai yra pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Iki šiol su savivaldybe bendravome tiesiogiai, dialogo ir argumentų, o ne pranešimų spaudai būdu, todėl esame nusivylę dėl tokios Kauno miesto savivaldybės komunikacijos“, – Portalui atsiųstame komentare cituojamas Mantas Galdikas, „Citus“ direktorius.

Kauno savivaldybė, kaip tikina „Citus“ vadovas, pranešime pateikė „daug netikslios ar neteisingos informacijos“. Ją komentuodamas, įmonės vadovas mini, kad, pavyzdžiui, „Kauno senamiesčio apartamentų“ antrojo etapo projektą pati savivaldybė patvirtino prieš maždaug 2,5 metų, o įgyvendintas jis esąs „taip pat griežtai laikantis patvirtinto projekto.

„Kiekvieną mūsų statybų leidimą kruopščiai tikrino ir taisė ne tik savivaldybė, bet ir kitos institucijos. Projektiniai sprendiniai buvo koreguoti tol, kol atitiko visus reglamentus ir normas, o ne pageidavimus ar prašymus. Balkonai buvo projekte nuo pat pradžių ir informacija buvo viešinama kelis kartus. Statybų inspekcija, priešingai nei tvirtinama savivaldybės pranešime, mus tikrino ir pažeidimų nerado. Kaip ir kitos institucijos. Projekte „Radio city“ parduodame loftus – ne butus, – sako „Citus“ vadovas. – Džiaugiamės, kad mes būsime tais, kurie pagaliau sugebės atgaivinti buvusį radijo gamyklos kompleksą. Jis šiandien tikrai nepuošia Kauno ir šalia esančios Prisikėlimo bažnyčios. „Radio city“ tikrai nėra lengvas projektas, bet jis labai papuoš miestą ir įpūs gyvybę šiuo metu apleistai teritorijai.“

Manto Galdiko žodžiais, jų įmonė nėra vienintelė, kuri Kaune pasigenda konstruktyvios diskusijos su savivaldybės atstovais, ir abejoja, ar miesto ištekliai naudojami miesto plėtrai.

„Galbūt taip yra todėl, kad miesto administracija ir jos aplinka turi interesų, susijusių su NT projektų plėtra Kaune?“ – komentare cituojamas „Citus“ vadovas.