Iki Vilniaus toli, bet augimas – akivaizdus

Apie teigiamus pokyčius Kaune pastaruoju metu tikriausiai girdėjo visi. Kad tai ne paviršutiniškas įspūdis, patvirtina ir statistika. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis atkreipia dėmesį, kad 2015–2017 m. materialiųjų investicijų augimas Kaune buvo ženkliai aukštesnis nei sostinėje – 395 eurai vienam gyventojui. Kai tuo tarpu Vilniuje tesiekė 248 eurus. Analitikas taip pat pabrėžė, kad Kaune 1000 gyventojų išduotų statybos leidimų skaičius siekia 5,7, kai tuo tarpu Vilniuje – 5,33.

Nuotraukoje – Raminta Trakimavičienė

Tiesa, Tiesioginių tarptautinių investicijų (TUI) augimas vienam gyventojui sostinėje vis dar yra gerokai didesnis ir Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu siekė 1461 eurą, o Kaune – 766 eurus.

„Šie skaičiai rodo, kad Kaunas sparčiai plečiasi, vis daugiau miesto gyventojų įsigyją naują nekilnojamąjį turtą ir miestas tampa vis patrauklesnis tiek tarptautiniam, tiek ir smulkiajam, vietiniam, verslui“, - sakė M. Tininis.

Pokyčiai didina miesto patrauklumą

Komercinio nekilnojamojo turto ekspertė Raminta Trakimavičienė sako, kad modernizuojama miesto infrastruktūra, plintanti paslaugų bei pramogų pasiūla, didėjančios, tiek vietinio tiek ir užsienio kapitalo, investicijos yra pagrindiniai veiksniai lemiantys sparčią naujų verslo centrų plėtrą Kauno mieste.

„Galima išskirti dvi pagrindines priežastis, kodėl Kaunas tampa vis patrauklesnis, tiek smulkiajam tiek ir didžiajam verslui. Pirma – Kauno geografinė lokacija. Miestas įsikūręs šalies centre, jį kerta ne tik pagrindiniai šalies keliai, bet ir regioninė automagistralė „Via Baltica“. Tai užtikrina patogią, kaštus mažinančią transporto logistiką bei lengvą kompanijos biuro pasiekiamumą. Antra, verta paminėti pastaraisiais metais Kaune vykstančius pokyčius. Modernizuojama miesto infrastruktūra, didėjanti kokybiškų paslaugų įvairovė, įvairių projektų gausa didina miesto patrauklumą verslininkams. Greta to, čia kasmet universitetą baigia reikšmingas skaičius naujų, įvairių sričių specialistų. Tai reiškia, jog mieste yra sukurtos sąlygos lengvai suburti jaunų specialistų komandą“, - sakė R. Trakimavičienė.

Renkasi naujas patalpas

Pašnekovė pastebi, kad naujųjų verslo centrų nuomininkai turi įvairius poreikius, tačiau jų pasirinkimą vienija svarbiausi kriterijai – patogumas bei modernumas.

„Dabar vienas iš svarbių kriterijų yra patalpų sukuriama pridėtinė vertė darbuotojams ir klientams. Tai galima matuoti įvairiais aspektais: patalpų modernumu, pramogų ir laisvalaikio zonomis, vietos padėtimi mieste, lauko terasa ar išskirtiniu vaizdu. Tačiau bet kuriuo atveju, geras biuras privalo turėti šarmo, kuris darytų teigiamą įspūdį tiek personalui, tiek klientams“, - teigė R. Trakimavičienė.

Ekspertė akcentuoja, kad būtent dėl naujųjų verslo centrų sukuriamos pridėtinės vertės senųjų centrų populiarumas sparčiai mažėja ir nuomininkai vis dažniau pasirenka modernesnes, patrauklesnes patalpas. Nepaisant kylančio verslo centrų populiarumo, kainos pokytis nebuvo labai ryškus, todėl naujieji biurai yra prieinami ir mažesnėms įmonėms. Naujai besikuriančios įmonės arba laisvai samdomi darbuotojai (freelanceriai) vis dažniau renkasi ir bendradarbystės erdves (coworking), įsikūrusias tuose pačiuose, naujuose, verslo centruose.

Investuotojai atrado Kauno potencialą

Kauno vicemero Simono Kairio teigimu Kauno investicijų šuolį lemia stiprūs miesto universitetai bei pagaliau investuotojų pastebėti talentai.

Nuotraukoje – Simonas Kairys

„Kaune buvo pakankamai daug neišnaudoto talento ir džiugu, jog tą pagaliau įžvelgė ir investuotojai. Vilniuje investicijų bumas buvo šiek tiek anksčiau, o į Kauną jis atėjo tik pastaraisiais metais. Abu miestai turi savų stipriųjų pusių, tačiau vienas pagrindinių Kauno privalumų – itin stiprūs kompetencijų centrai, kurie garantuoja specialistų pasiūlą įvairiam industrijų spektrui“, - sakė S. Kairys.

Vicemeras taip pat pastebi, kad kylančios investicijos atneša naudą ne tik verslui, tačiau ir visam miestui. „Pirma – akivaizdi komercinio nekilnojamo turto plėtra dėl augančio paslaugų sektoriaus investuotojų kiekio. Antra – miesto prisitaikymas prie investuotojų poreikių, pavyzdžiui, anglakalbių klasių viešosiose mokyklose sukūrimas, efektyvaus viešojo transporto užtikrinimas, darnaus judumo skatinimas“, - sakė S. Kairys.

Pašnekovas pabrėžia, kad mieste augančios užsienio investicijos padeda smulkiajam verslui, skatindamos naujas verslo idėjas bei konkurenciją. „Ateinančios užsienio investicijos kuria sveiką konkurenciją vietinėms įmonėms, o tuo pačiu ir augina vietinių gamintojų ir paslaugų tiekėjų paklausą. Kaune stebimas smulkių ir vidutinių verslų (SVV) skaičiaus augimas. O tam įtakos turi ir dažnai pamirštamas multiplikatoriaus efektas, kurį sukelia ateinančios didžiosios užsienio investicijos kuriančios įvairaus spektro paslaugų paklausą vietinėje ekosistemoje“, - atkreipė dėmesį Kauno vicemeras.

Pašnekovas akcentavo, kad prie smulkiojo verslo plėtros prisideda ir savivaldybės parama. Nuo 2015 m. miestas vykdo SVV skatinimo programą „Kauno startuoliai“, kuri viena ar kita forma startuoliams jau skyrė daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Rezultatai – po 3–4 metų

Ekonomistas Edvardas Klimavičius sako, kad dabartinio komercinio nekilnojamojo turto bumo rezultatai Kaune geriausiai matysis po 3–4 metų.

„Per tą laiką turėtų pasimatyti, ar tai nebuvo burbulas, ar šis augimas buvo tvarus. Matysis, ar komercinių patalpų užimtumas yra aukštas, ar naujos įmonės čia įsitvirtino, rado pakankamai veiklos. Paaiškės, ar miesto valdžia ir toliau skiria pakankamai verslo pritraukimui ir išsaugojimui. Ar augimui nesutrukdys prognozuojama ekonominė krizė. Jei viskas bus gerai, papildomai atsiras naujų nišų ir smulkiajam verslui. Ypač brangesnės, aukštesnės vertės, išskirtinės produkcijos ir paslaugų segmentuose. Tokie verslai gali steigtis miesto centre, pirmuose naujų verso centrų aukštuose. O gal ir atgaivintose, specialiai pritaikytose buvusiose pramoninėse erdvėse. Jie aptarnautų išaugusią geras pajamas gaunančią viduriniąją miestiečių klasę“, - prognozavo ekonomistas.

Pasak jo, jei viskas klostytųsi sėkmingai, po kelerių metų Kauno turėtų laukti dar vienas augimo etapas, pasižymintis tikriausiai dar didesne komercinių patalpų plėtra. O paskui sektų ir prekybinio bei gyvenamojo ploto didesnis augimas.
Jau jaučia teigiamus pokyčius

Teigiamus pokyčius Kaune jau dabar pastebi įvairių verslo sričių atstovai, taip pat ir prekybininkai.

„Augančios investicijos, tvarkoma infrastruktūra ir darbo vietų gausėjimas ne tik finansiškai stiprina miesto gyventojus, bet ir pritraukia naujų vartotojų. Mums, kaip prekybininkams, tai yra labai aktualu. Jau dabar jaučiame pagyvėjimą – pastaruoju metu sulaukiame ne tik daugiau lankytojų, bet ir daugiau susidomėjimo iš naujai besikuriančių verslų dėl patalpų nuomos“, – teigia prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta.

„Urmas“ yra ne tik didžiausia bet ir daugiausia smulkiųjų verslininkų vienoje vietoje telkianti prekybos erdvė Kauno regione.

„Būtent smulkus ir vidutinis verslas visur yra laikomas ekonomikos stuburu. Todėl jo stiprėjimas yra naudingas tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai. Mes savo ruožtu taip pat įvairiapusiškai prisidedame prie šio verslo segmento stiprėjimo padėdami smulkiesiems įsikurti, konsultuodami juos įvairiais klausimais. O taip pat ir investuodami keletą milijonų eurų tiek į prekybos miestelio, tiek greta jo esančią miesto infrastruktūrą – prekybos salių atnaujinimą, naujų stovėjimo aikštelių automobiliams ir viešajam transportui, sankryžų įrengimą“, - pasakojo „Urmo“ atstovas J. Plenta.