2019 vasario 17 d. sekmadienis, 7:24
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pokyčiai Kaune: miestas įdomus ir stambiojo, ir smulkaus verslo atstovams

2018-12-06 12:32
Pastaraisiais metais suaktyvėjęs Kaunas traukia vis daugiau investicijų ir demonstruoja optimistinius augimo rodiklius. Jei sėkmė antrojo Lietuvos miesto neapleis, po kelerių metų galima laukti antrosios augimo bangos. O kol kas sparti komercinio nekilnojamojo turto srities plėtra suteikia daug vilčių ir kitų verslo šakų, taip pat ir smulkiojo bei vidutiniojo verslo atstovams.
nuotrauka
Kaunas. „Urmas“ iliustr.


Iki Vilniaus toli, bet augimas – akivaizdus

Apie teigiamus pokyčius Kaune pastaruoju metu tikriausiai girdėjo visi. Kad tai ne paviršutiniškas įspūdis, patvirtina ir statistika. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis atkreipia dėmesį, kad 2015–2017 m. materialiųjų investicijų augimas Kaune buvo ženkliai aukštesnis nei sostinėje – 395 eurai vienam gyventojui. Kai tuo tarpu Vilniuje tesiekė 248 eurus. Analitikas taip pat pabrėžė, kad Kaune 1000 gyventojų išduotų statybos leidimų skaičius siekia 5,7, kai tuo tarpu Vilniuje – 5,33.

Raminta Trakimavičienė

Nuotraukoje – Raminta Trakimavičienė

Tiesa, Tiesioginių tarptautinių investicijų (TUI) augimas vienam gyventojui sostinėje vis dar yra gerokai didesnis ir Vilniuje tuo pačiu laikotarpiu siekė 1461 eurą, o Kaune – 766 eurus.

„Šie skaičiai rodo, kad Kaunas sparčiai plečiasi, vis daugiau miesto gyventojų įsigyją naują nekilnojamąjį turtą ir miestas tampa vis patrauklesnis tiek tarptautiniam, tiek ir smulkiajam, vietiniam, verslui“, - sakė M. Tininis.

Pokyčiai didina miesto patrauklumą

Komercinio nekilnojamojo turto ekspertė Raminta Trakimavičienė sako, kad modernizuojama miesto infrastruktūra, plintanti paslaugų bei pramogų pasiūla, didėjančios, tiek vietinio tiek ir užsienio kapitalo, investicijos yra pagrindiniai veiksniai lemiantys sparčią naujų verslo centrų plėtrą Kauno mieste.

„Galima išskirti dvi pagrindines priežastis, kodėl Kaunas tampa vis patrauklesnis, tiek smulkiajam tiek ir didžiajam verslui. Pirma – Kauno geografinė lokacija. Miestas įsikūręs šalies centre, jį kerta ne tik pagrindiniai šalies keliai, bet ir regioninė automagistralė „Via Baltica“. Tai užtikrina patogią, kaštus mažinančią transporto logistiką bei lengvą kompanijos biuro pasiekiamumą. Antra, verta paminėti pastaraisiais metais Kaune vykstančius pokyčius. Modernizuojama miesto infrastruktūra, didėjanti kokybiškų paslaugų įvairovė, įvairių projektų gausa didina miesto patrauklumą verslininkams. Greta to, čia kasmet universitetą baigia reikšmingas skaičius naujų, įvairių sričių specialistų. Tai reiškia, jog mieste yra sukurtos sąlygos lengvai suburti jaunų specialistų komandą“, - sakė R. Trakimavičienė.

Renkasi naujas patalpas


Pašnekovė pastebi, kad naujųjų verslo centrų nuomininkai turi įvairius poreikius, tačiau jų pasirinkimą vienija svarbiausi kriterijai – patogumas bei modernumas.

„Dabar vienas iš svarbių kriterijų yra patalpų sukuriama pridėtinė vertė darbuotojams ir klientams. Tai galima matuoti įvairiais aspektais: patalpų modernumu, pramogų ir laisvalaikio zonomis, vietos padėtimi mieste, lauko terasa ar išskirtiniu vaizdu. Tačiau bet kuriuo atveju, geras biuras privalo turėti šarmo, kuris darytų teigiamą įspūdį tiek personalui, tiek klientams“, - teigė R. Trakimavičienė.

Ekspertė akcentuoja, kad būtent dėl naujųjų verslo centrų sukuriamos pridėtinės vertės senųjų centrų populiarumas sparčiai mažėja ir nuomininkai vis dažniau pasirenka modernesnes, patrauklesnes patalpas. Nepaisant kylančio verslo centrų populiarumo, kainos pokytis nebuvo labai ryškus, todėl naujieji biurai yra prieinami ir mažesnėms įmonėms. Naujai besikuriančios įmonės arba laisvai samdomi darbuotojai (freelanceriai) vis dažniau renkasi ir bendradarbystės erdves (coworking), įsikūrusias tuose pačiuose, naujuose, verslo centruose.

Investuotojai atrado Kauno potencialą

Kauno vicemero Simono Kairio teigimu Kauno investicijų šuolį lemia stiprūs miesto universitetai bei pagaliau investuotojų pastebėti talentai.

Simonas Kairys

Nuotraukoje – Simonas Kairys

„Kaune buvo pakankamai daug neišnaudoto talento ir džiugu, jog tą pagaliau įžvelgė ir investuotojai. Vilniuje investicijų bumas buvo šiek tiek anksčiau, o į Kauną jis atėjo tik pastaraisiais metais. Abu miestai turi savų stipriųjų pusių, tačiau vienas pagrindinių Kauno privalumų – itin stiprūs kompetencijų centrai, kurie garantuoja specialistų pasiūlą įvairiam industrijų spektrui“, - sakė S. Kairys.

Vicemeras taip pat pastebi, kad kylančios investicijos atneša naudą ne tik verslui, tačiau ir visam miestui. „Pirma – akivaizdi komercinio nekilnojamo turto plėtra dėl augančio paslaugų sektoriaus investuotojų kiekio. Antra – miesto prisitaikymas prie investuotojų poreikių, pavyzdžiui, anglakalbių klasių viešosiose mokyklose sukūrimas, efektyvaus viešojo transporto užtikrinimas, darnaus judumo skatinimas“, - sakė S. Kairys.

Pašnekovas pabrėžia, kad mieste augančios užsienio investicijos padeda smulkiajam verslui, skatindamos naujas verslo idėjas bei konkurenciją. „Ateinančios užsienio investicijos kuria sveiką konkurenciją vietinėms įmonėms, o tuo pačiu ir augina vietinių gamintojų ir paslaugų tiekėjų paklausą. Kaune stebimas smulkių ir vidutinių verslų (SVV) skaičiaus augimas. O tam įtakos turi ir dažnai pamirštamas multiplikatoriaus efektas, kurį sukelia ateinančios didžiosios užsienio investicijos kuriančios įvairaus spektro paslaugų paklausą vietinėje ekosistemoje“, - atkreipė dėmesį Kauno vicemeras.

Pašnekovas akcentavo, kad prie smulkiojo verslo plėtros prisideda ir savivaldybės parama. Nuo 2015 m. miestas vykdo SVV skatinimo programą „Kauno startuoliai“, kuri viena ar kita forma startuoliams jau skyrė daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Rezultatai – po 3–4 metų

Ekonomistas Edvardas Klimavičius sako, kad dabartinio komercinio nekilnojamojo turto bumo rezultatai Kaune geriausiai matysis po 3–4 metų.

„Per tą laiką turėtų pasimatyti, ar tai nebuvo burbulas, ar šis augimas buvo tvarus. Matysis, ar komercinių patalpų užimtumas yra aukštas, ar naujos įmonės čia įsitvirtino, rado pakankamai veiklos. Paaiškės, ar miesto valdžia ir toliau skiria pakankamai verslo pritraukimui ir išsaugojimui. Ar augimui nesutrukdys prognozuojama ekonominė krizė. Jei viskas bus gerai, papildomai atsiras naujų nišų ir smulkiajam verslui. Ypač brangesnės, aukštesnės vertės, išskirtinės produkcijos ir paslaugų segmentuose. Tokie verslai gali steigtis miesto centre, pirmuose naujų verso centrų aukštuose. O gal ir atgaivintose, specialiai pritaikytose buvusiose pramoninėse erdvėse. Jie aptarnautų išaugusią geras pajamas gaunančią viduriniąją miestiečių klasę“, - prognozavo ekonomistas.


Pasak jo, jei viskas klostytųsi sėkmingai, po kelerių metų Kauno turėtų laukti dar vienas augimo etapas, pasižymintis tikriausiai dar didesne komercinių patalpų plėtra. O paskui sektų ir prekybinio bei gyvenamojo ploto didesnis augimas.
Jau jaučia teigiamus pokyčius

Teigiamus pokyčius Kaune jau dabar pastebi įvairių verslo sričių atstovai, taip pat ir prekybininkai.

„Augančios investicijos, tvarkoma infrastruktūra ir darbo vietų gausėjimas ne tik finansiškai stiprina miesto gyventojus, bet ir pritraukia naujų vartotojų. Mums, kaip prekybininkams, tai yra labai aktualu. Jau dabar jaučiame pagyvėjimą – pastaruoju metu sulaukiame ne tik daugiau lankytojų, bet ir daugiau susidomėjimo iš naujai besikuriančių verslų dėl patalpų nuomos“, – teigia prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta.

„Urmas“ yra ne tik didžiausia bet ir daugiausia smulkiųjų verslininkų vienoje vietoje telkianti prekybos erdvė Kauno regione.

„Būtent smulkus ir vidutinis verslas visur yra laikomas ekonomikos stuburu. Todėl jo stiprėjimas yra naudingas tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai. Mes savo ruožtu taip pat įvairiapusiškai prisidedame prie šio verslo segmento stiprėjimo padėdami smulkiesiems įsikurti, konsultuodami juos įvairiais klausimais. O taip pat ir investuodami keletą milijonų eurų tiek į prekybos miestelio, tiek greta jo esančią miesto infrastruktūrą – prekybos salių atnaujinimą, naujų stovėjimo aikštelių automobiliams ir viešajam transportui, sankryžų įrengimą“, - pasakojo „Urmo“ atstovas J. Plenta.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2019-02-15 12:57
Atstumas tarp Talino ir Helsinkio yra toks pat kaip tarp Vilniaus bei Kauno. Estai su suomiais kuria susisiekimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas šį 100 km atstumą įveikti per 20 minučių.
nuotrauka
2019-02-15 10:33
Visuomenėje paplitęs požiūris į vartotoją, kaip į silpnesniąją ir pažeidžiamą sandorio šalį, pamažu keičiasi. Šiuolaikinis vartotojas yra sumanus, kritiškai mąstantis ir lygiavertis sandorio dalyvis, o šiuolaikinis verslininkas orientuojasi ne tik į pelną, bet ir į vartotojo interesų užtikrinimą.
nuotrauka
2019-02-15 09:59
2018 m. ketvirtąjį ketvirtį išduoti 1598 leidimai pastatams statyti, tai 20,1 proc. mažiau nei 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį.
nuotrauka
2019-02-15 09:54
Ambicingą plėtrą Lietuvoje vykdanti didžiausia šalies medienos perdirbimo įmonių grupė „Vakarų medienos grupė“ (VMG) steigia valdybą, kuri rūpinsis strateginių tikslų įgyvendinimu. Valdybos pirmininku išrinktas VMG grupės generalinis direktorius Egidijus Mockus.
nuotrauka
2019-02-14 14:32
Teisingumo ministerija paskelbė baigusi rengti naują Sprendimų vykdymo instrukcijos projektą, kuriame „numatyti mažesni ir skaidresni skolų išieškojimo įkainiai“.
nuotrauka
2019-02-14 10:33
Lietuvos NT vystymo įmonė „M.M.M. projektai“ skelbia, jog jos kontroliuojama bendrovė UAB „XXT“ sudarė „S7“ biuro pastatų pardavimo sandorį. „S7“ yra Vilniuje naujai vystomas biurų kompleksas, kurį sudaro 4 pastatai. Pasirašytas trijų verslo centro „S7“ pastatų, kurių nuomojamas plotas siekia 42,500...
nuotrauka
2019-02-14 10:05
2018 m. ketvirtąjį ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 889,8 mln. EUR to meto kainomis, tai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 2,1 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei trečiąjį ketvirtį (nepašalinus – 2,8 proc.), paskelbė Statistikos departamentas.
nuotrauka
2019-02-13 15:52
Trečiadienį, vasario 13 d., Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui ir nusprendė kitų metų valstybės biudžete numatyti tam reikalingas lėšas.
nuotrauka
2019-02-13 11:16
UAB „Grinda“, įgyvendinanti regioninės reikšmės projektą „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, paskelbė paviršinių nuotekų kolektoriaus T. Narbuto-Saltoniškių g. rekonstravimo bei nuotekų valyklos Upės g. statybos darbų viešąjį atvirą konkursą.
nuotrauka
2019-02-12 15:57
Seimas pritarė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui laikyti nepriimtomis sausio 11 d. Seimo priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pataisas. Jomis įstatyme buvo įtvirtinta, kad fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių ...
nuotrauka
2019-02-12 11:18
Vasario 6 d. bendrovė „Vilniaus nacionalinis stadionas“ išplatino pranešimą, kad „imasi priemonių dėl teismo sprendimo nevykdymo“. Įkandin šio pranešimo, vasario 12 d. sostinės savivaldybė paskelbė, kad „gindama viešąjį interesą, Vilniaus savivaldybės administracija šiandien raštu kreipėsi į Prokura...
nuotrauka
2019-02-12 10:47
Pasaulinis viešbučių tinklas „Hilton“ ir Airijos nacionalinė policija padidino naudojamos energijos efektyvumą 20–30 proc. Kaip tūkstančius darbuotojų turinčios organizacijoms tai pavyko? Viena svarbiausių priežasčių – energijos naudojimo standarto įdiegimas. Būtent šį standartą ISO 50001:2018 „Ener...
nuotrauka
2019-02-12 10:35
Seimas priėmė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymų pataisas, kuriomis siekiama savivaldybėms sudaryti daugiau galimybių pasirūpinti teisę į socialinį būstą turinčiais žmonėmis. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 87 Sei...
nuotrauka
2019-02-11 13:36
Vasario 11-oji – tarptautinė Mergaičių ir moterų moksle diena. Ir nors pasaulinė statistika rodo, kad mokslo ir inžinerijos srityse dominuoja vyrai, situacija Lietuvoje – kitokia. Net 58 proc. Lietuvos mokslininkų ir inžinierių yra būtent moterys. Tai didžiausia dalis tarp visų Europos Sąjungos vals...
nuotrauka
2019-02-11 11:04
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad teismas patvirtino VMI sprendimo pagrįstumą, kai ji apmokestino gyventojos gautas per 6,7 mln. eurų pajamas ir nurodė sumokėti apie 682 tūkst. eurų dydžio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ...
nuotrauka
2019-02-08 11:42
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas ketvirtadienį surengė pasitarimą dėl Gedimino kalno tvarkybos darbų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu.
nuotrauka
2019-02-08 11:38
Daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų ne tik susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, bet šią problemą mato ir kaip rimtą grėsmę verslui. Kaip rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis“, sudėtingiausia situacija fiksuojama Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos regionuose.
nuotrauka
2019-02-08 11:27
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), siekdama užtikrinti vienodą teisinį reglamentavimą visuose reguliuojamuose sektoriuose, taip pat gauti išsamią informaciją apie ūkio subjektų vykdomą veiklą ir sumažinti jiems administracinę naštą, patvirtino naujos redakcijos Energetikos, ...
nuotrauka
2019-02-08 09:57
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad praėjusiais metais buvo gauti 36 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė. Primintina, kad jau keletą metų iš eilės žūčių darbe gana stabiliai mažėja (2017 m. – 37 žūtys; 2016 m. – 45; 2015 m. – 44; 2014 m. – 56 žuvusieji darbe).
nuotrauka
2019-02-07 15:07
Europos Komisijos (EK) paskelbtose tarpinėse žiemos makroekonominėse prognozėse numatoma, kad augantis neapibrėžtumas tiek išorės, tiek vidaus rinkose pradeda daryti poveikį ES šalių ekonomikoms: artimiausius dvejus metus ES BVP augs lėčiau nei buvo prognozuota 2018 m. rudenį. Remiantis naujausiais ...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...