2018 spalio 24 d. trečiadienis, 1:37
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pramonė. Ko reikia Kauno augimui?

2018-07-25 12:50
nuotrauka
Benjaminas ŽEMAITIS, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas


Kaunas daug kartų keitė savo veidą, jei pažvelgtume, pavyzdžiui, į XV a. Kaunas pirmiausia buvo Hanza prekybos ir amatų miestas, vėliau buvo keli vegetaimo šimtmečiai, kol galiausiai XIX a. mieste ir regione pradėjo kurtis įvairios gamyklos. XX a. jau išsivystė didžiulė pramonė: atsirado gamyklos Kėdainiuose, Jonavos trąšų gamykla, Prienuose - aviacijos gamykla, Raseiniuose - siuvimo ir mažesnis fabrikai, Kaišiadoryse, visame regione pradėjo augti pramonė. 

1990-aisiais dirbome ir tenkinome didžiulius Sovietų Sąjungos poreikius. Aptarnavome 250 mln. gyventojų ir turėjome didžiulį potencialą. Tai buvo labai specializuotos gamyklos su dideliu efektyvumu. Trečdalis Lietuvos pramonės specializavosi karo pramonėje, o po nepriklausomybės paskelbimo ši pramonės šaka beveik iškart buvo nukirsta. Likusi pramonė ir toliau dirbo Rusijos rinkai, ji susitraukia iki 150 mln. gyventojų. Todėl ir gamyba tuo metu sumažėjo du kartus ir didelė dalis specialistų – Inžinierių, tapo nereikalingi. Jie buvo priversti ieškoti naujų darbo nišų, persikvalifikuoti. Vieni atrado save versle, kiti – emigravo.

Situacija stabilizavosi ir pirmasis „atsispyrimas nuo dugno" įvyksta apie 2000 m. Pramonė vėl pradeda augti, baigiasi Rusijos krizė, o Europoje prasideda „pramonės pavasaris". Tačiau praėjus vos keliems metams, 2008-aisiais pasaulio ir Lietuvos pramonės laukė nauja krizė. Vėl sustojome, o inžinerinis potencialias buvo dar labiau blaškomas. Tačiau mūsų pramonė sugebėjo išsilaikyti ir net „ tempia“ visą Lietuvos ekonomiką. 

2010-2014 eksportas į Rusiją stipriai augo, ypač maisto prekių sektoriaus. Tačiau Rusijos embargas uždarė šią rinką ir vėl turėjome sustoti. Įmonių eksportui reikėjo persiorientuoti iš rytų į vakarų rinkas, tačiau mūsų verslui tai nebuvo labai sudėtinga, nes daugiau nei per 15 metų jis išmoko prekiauti, komunikuoti ir bendradarbiauti su vakarų partneriais.

Dar 2012 m. pradėjo ryškėti darbuotojų trūkumo ir specialistų rengimo problema. Nors tuo metu buvo didelė bedarbystė, tačiau dėl vykusių krizių inžinerinis potencialas buvo išblaškytas, geri specialistai buvo pakeitę darbo pobūdį. Tad ėmė ryškėjo inžinierių stygiaus tendencija, kuriai augant ji virto rimta grėsme. Šiandien tai matome ir ne tik pramonės sektoriuje.

Vis dar gajūs mitai, kad pramonė yra mirštanti sritis, kad jos specialistai neturi ateities, atlyginimai maži, o darbo sąlygos nepasikeitusios nuo XIX a., kai reikėdavo dirbti purvinuose fabrikuose su dideliais kaminais, iš kurių kyla juodi dūmai, aplinka tamsi ir šalta. Prie įvaizdžio gerinimo neprisideda ir šalies politikai, kurie prieš kelis metus paklausė, ar Lietuva turi pramonę, nors ji sukuria net 20% Lietuvos BVP. 

Tai viena perspektyviausių ekonomikos sričių, kuri neša tikrą proveržį. Jau dabar matome, kad darbo sąlygos yra kardinaliai pasikeitusios. Inžinieriai dirba naujose patalpose su naujausia programine įranga. Ateinanti 4-oji pramonės revoliucija pradeda šią sritį auginti dar labiau, paversdama darbą įdomesniu ir intelektualesniu, kai bereikės tik tobulinti ir prižiūrėti mašinas, kurios atliks visą juodą darbą.

Praėjusiais metais šalies BVP augo 3,8%. Šiemet planuojamas 3,2% augimas. Tačiau pradeda trūkti darbo rankų. Jei neišspręsime šios problemos ir neparodysime jaunimui perspektyvų, tada stos visos šalies augimas ir prognozuojama, kad BVP smuks iki 1,2%.

Prieš 4-5 metus nebuvo norinčių studijuoti inžinerinių specialybių, problema tikrai buvo opi. Šiandien, dėka sunkaus aukštųjų mokyklų, verslo, prekybos ir amatų rūmų bei kitų suinteresuotų pusių darbo, jaunimas pradėjo matyti inžinerinių specialybių potencialą ir poreikį. Situacija po truputį pradėjo keistis, tačiau problema vis dar išlieka. Tą pačią problemą turi ir pramonės flagmanė Vokietija ir kitos didžiosios šalys.

Spręsdami šią problemą glaudžiai dirbame su aukštosiomis mokyklomis, artimai bendradarbiaujame su kolegijomis dėl praktikos galimybių versle. Labai svarbu įdomiomis ir perspektyviomis studijų programomis sudominti jaunimą. Pavyzdžiu, Kauno technikos kolegija pradėjo vykdyti Orlaivių mechanizmų techninio eksploatavimo inžinerijos studijų programą. Tai programa, kuri turi aukštą pridėtinę vertę, pritraukia užsienio investuotojus ir piniginius srautus į Lietuvą.

Tuo pačiu vykdome ir regiono klasterizaciją. Tai reiškia, kad viename regione yra sukaupiama kritinė masė žmonių, giminingų inžinerinių profesijų atstovų, kurie lengvai gali pereiti ir dirbti gretimoje pramonėje, giminingose specialybėse. 

Visa tai didina ir Kauno regiono konkurencingumą. Tačiau iki galo neišsprendžia specialistų trūkumo problemos. Šiai dienai apytiksliai kasmet reikia virš 1000 inžinierių, o tiek mes neparuošiame, todėl deficitas tik auga.

Inžinerinė pramonė, pirmiausia, yra žmogiškieji ištekliai. Mūsų specialistai tikrai yra aukštos kvalifikacijos. Klasterizacijos ir istorinio paveldo dėka, čia yra didžiausias šios srities specialistų skaičius. Taip pat Kaune įsteigtos ir pagrindinės aukštosios mokyklos, kurios ruošia inžinierius ir kuria inžinerines tradicijas. Turime profesinį mokymą, viduriniąją grandį – kolegijas ir universitetus. Juk Vilniuje būtų paprasčiau, žvelgiant iš logistinės pusės, tačiau įmonės renkasi Kauną, žmonių patirtį ir kvalifikaciją. Kokybės ir kainos santykį.

Žinoma, investuotojai yra optimistai, todėl tikisi dalį specialistų pervilioti ir iš regione veikiančių įmonių. Taip greičiausiai ir bus. Tačiau perėjimus lems ne tik didesni darbo užmokesčiai, o noras dirbti vakarietiškoje darbo aplinkoje ir kultūroje. Yra Kaune dalis įmonių, kurios net lenkia vakarietiškas įmones inovacijomis ir kultūra. Iš jų tikrai neišeis daug žmonių. Regione labai daug dirba Norvegijos, Švedijos kompanijų, kurios jau čia atvyksta tobulintis. Kitiems, norint nepralaimėti konkurencinėje kovoje, kuri Kaune tikrai stipri, reikės pasitempti.

Kitas darbuotojų šaltinis – galimybė pritraukti panašių profesijų atstovus, smulkiojo verslo savininkus, bedarbius, perkvalifikuoti žmones. Žinomi vardai pasiekia daug daugiau auditorijos, todėl į pramonę atsigręš, vėlgi, daugiau žmonių, o tai yra labai naudinga visam sektoriui. 

Naujos kompanijos padidins įtampą darbo rinkoje, tačiau tuo pačiu praplės galimybes jauniems žmonėms įsidarbinti. Paskatins jaunimą pažiūrėti į gamybą, ne tik į prekybą ir paslaugas. Parodys, kad ir čia galima uždirbti, dirbti geroje, šiuolaikiškoje aplinkoje su vakarietišku požiūriu į darbą ir žmogų. Atėjimas yra teigiamas, nes, viena vertus, paskatins naujos darbo jėgų pritekėjimą, o, antra vertus, privers esamas įmones pasitempti.
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Komentaras

nuotrauka
2018-10-22 14:48
Lietuvos ekonomika auga devynerius metus iš eilės ir besitęsianti plėtra paveržia ilgiausiai trunkančio augimo titulą iš 2000–2008 metų laikotarpio. Šalies ūkio kilimas lieka daug geriau subalansuotas negu prieš vienuolika ar dvylika metų, bet perspėjančių ženklų, tokių kaip lėčiau negu darbo ...
nuotrauka
2018-09-10 12:10
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Maskvai pradėjus mūsų šalies ekonominę blokadą, darbų statybininkams namuose ėmė labai trūkti. Tačiau darbas kitoje valstybėje visada sukelia nemažai juridinių, finansinių ir socialinių problemų. Daugiausia sunkumų buvo atsiskaitant – valiutų kursai tuomet...
nuotrauka
2018-09-07 08:11
Statybininkų bendruomenė, minėdama 25-metį, tikrai gali didžiuotis savo veiklos rezultatais ir pasiekimais. Ši Asociacija yra puikus pavyzdys, kiek galima pasiekti veikiant išvien. Statybininkų asociacijos narių darbus matome visur – jie stato, atnaujina ir gražina mūsų aplinką, kuria dabartį ...
nuotrauka
2018-09-07 08:00
Šalyje atkūrus Nepriklausomybę, atsisakius ūkio valdymo komandinės sistemos, radikaliai pasikeitė ūkininkavimo principai, taip pat ir statybos. Buvo atsisakoma trestų ir susivienijimų, statybos ir pramonės įmonės iš pradžių tapo savarankiškomis valstybės įmonėmis, o po privatizavimo – akcinėmi...
nuotrauka
2018-09-06 10:16
Įmonių bendravimas tarpusavyje, dalijimasis patirtimi – labai svarbu. Narystė Lietuvos statybininkų asociacijoje sudaro galimybes dalyvauti kuriant palankią statybos verslui aplinką, stiprinant sektorių. Asociacija pasižymi tuo, kad aktyviai skatina naujoves ir imasi iniciatyvos jas diegiant.
nuotrauka
2018-09-04 09:50
Statybininkų bendruomeniškumas yra didžioji LSA vertybė. Bendra Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ save įvardija kaip „mažą įmonę ant ratų“. Tai yra sėkmės variklis iš vienos pusės, o iš kitos pusės – tai buvo faktorius, sulaikęs „Grinduvą“ nuo sto...
nuotrauka
2018-08-31 08:00
UAB „ALVORA“, jau antrą dešimtmetį būdama LSA nare, gauna nepamatuojamą, bet aiškiai jaučiamą bendrovės veiklos rezultatams naudą bei pagalbą iš Asociacijos administracijos bei jos narių, o iškilus problemoms – žinome, kur pirmiausiai kreiptis ieškant atsakymo, kaip išspręsti susid...
nuotrauka
2018-07-31 09:50
Praktikoje dažnai pasitaiko situacija, kai sutarties šalis, turinti pareigą priimti atliktus statybos rangos darbus, vengia juos priimti, t.y. vengia pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktus. Dažnu atveju delsimas, vengimas priimti statybos rangos darbus iš užsakovo ar generalinio rangovo pusės ...
nuotrauka
2018-07-02 09:25
Kultūros paveldo sistemą Lietuvoje tikrai kūrėme nuo nulio. Šiandien šį kultūros paveldą ir vėl nori išnulinti naujieji „gelbėtojai“. Kaip sovietmečio pradžioje. Nekompetentingais ir slapta rengiamais dokumentais sukėlusi valstybės kultūros įstaigų tinklo chaosą ir kaip pabrėžia Lietuv...
nuotrauka
2018-06-27 12:58
Netyla diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių, kuriose būtų deginamos atliekos, statybų Kaune ir Vilniuje. Tai ilgalaikiai projektai, kurie kainuotų daugiau kaip 500 mln. eurų. Ateityje, plėtojant žiedinės ekonomikos modelį, dalį degiųjų atliekų arba kietojo atgautojo kuro (KAK) būsime priversti keis...
nuotrauka
2018-06-19 15:10
Nors plėtrą šiemet planuojančių įmonių skaičius išaugo ketvirtadaliu, tačiau verslininkai teigia, kad pasiskolinti lėšų šių planų įgyvendinimui tapo sunkiau – apie 40 proc. mažų įmonių sulaukė neigiamo atsakymo dėl paskolos iš bankų. Tuo tarpu verslo ekspertai įvardija, kad susidūrusios su fin...
nuotrauka
2018-06-14 09:40
Nepasirašyta statybos rangos sutartis – nebus ir mokėjimo už atlikus darbus? Rangovai man pritars, kad net ir turint didelę patirtį vykdant statybos darbus pasitaiko, kad rangovas išsiunčia sutartį, lokalinę sąmatą, sąskaitas apmokėjimui, tačiau užsakovas jų nepasirašo (teigia, kad vėliau pasi...
nuotrauka
2018-06-13 07:11
Per 2018 m. I ketvirtį Vilniaus pirminio būsto rinka fiksavo kiek mažesnes butų pardavimų apimtis nei per pastaruosius tris 2017 m ketvirčius, tačiau nepaisant to, neparduoto būsto sandėlis Vilniuje mažėjo, o vidutinė būsto kaina didėjo. Per 2018 m. I ketvirtį pirminėje Vilniaus būsto rinkoje buvo ...
nuotrauka
2018-06-05 09:27
Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą šių metų ketvirtį buvo 895 eurai, arba 9,5 proc. didesnis negu prieš metus. Sparčiausią nuo 2008 metų atlyginimų augimą lėmė nuo šių metų pradžios nuo 380 iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų...
nuotrauka
2018-04-25 11:44
Šiemet Lietuva švenčia 28-tus savo nepriklausomybės metus. Labai smagu, kad su nepriklausomybe, su farmacijos pasikeitimu į Lietuvą atėjo stiprios tradicijos, kurios Vakarų Europoje buvo ilgais metais puoselėtos, ir labai smagu, kad paroda RESTA šiemet švenčia savo25-erių metų jubiliejų. Mes užaugo...
nuotrauka
2018-04-23 16:57
RESTA yra viena iš marketinginių priemonių mūsų verslo bendruomenei, statybos pramonei. Kaip tą marketinginę priemonę įmonės naudoja ir kokie pokyčiai kiekvienais metais vyksta, akivaizdu apsilankius RESTOJE. Per 25-erius metus teko matyti ir labai išradingų prisistatymų, kurie atnešė tam tikrų rezu...
nuotrauka
2018-04-20 13:23
Asmeniškai man RESTA reiškia pavasario pradžią: gamtoje, statybose. Pavasaris yra tas laikas, kada žmonės vėl pradeda domėtis, kurtis, judėti, kraustytis, – mes tą matome ir nekilnojamojo turto sandoriuose. Natūralu, kad ir statybose turbūt yra tas sujudimo laikotarpis. Ir paroda rengiama pači...
nuotrauka
2018-04-18 15:00
Man RESTA asocijuojasi su pavasariu, su statybininkų švente, kada mes galime tiesiogiai kalbėtis su savo auditorija, susitikti su žmonėmis, išgirsti, kokie jų poreikiai, kokie jų norai, kuo jie gyvena. Labai dažnai atrodo, kad planuodami naujas statybas žmonės internete gali gauti visą informaciją, ...
nuotrauka
2018-02-14 17:31
Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengtoje konferencijoje „Ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos?“ išsakytos mintys apie kovos su šešėliu priemones statybų sektoriuje yra pagrįstos ir jas būtina detaliau aptarti. Iš tikrųjų, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje butai ...
nuotrauka
2018-02-06 14:20
Sugriežtinti reikalavimai, manau, netaps bumo priežastimi. Rangovai laikosi įstatymuose numatytų reikalavimų, o pasyvių namų statybą paskatins tik papildomos investicijos dėl įmonių rinkodaros strategijos, konkurencinio pranašumo siekio. Jeigu žmogus stato gyvenamąjį namą ir nesuka sau galvos dėl a...

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...