2018 sausio 22 d. pirmadienis, 0:41
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Pramonininkai kitąmet stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą?

2018-01-03 06:36
Šių metų tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos, o pati Lietuvos ekonomikos augimo struktūra, lyginant su keliais praėjusiais metais, gana stipriai pasikeitė ir dabar labiau primena tai, kas vyko po pasaulio finansų krizės pabaigos. Ekonomikos augimo lokomotyvu vėl tapo eksportas, o ne vidaus vartojimas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis, pastebi Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai.
nuotrauka
Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Asociatyvi Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK),

2017 metais turėjome nuoseklų ekonomikos augimą. Lietuvos eksporto ir importo augimas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Pats Lietuvos ekonomikos augimas šiemet buvo gerai subalansuotas: eksportas išaugo dešimtadaliu, vidaus vartojimo apimtys padidėjo 3,9 proc., o investicijos – 5,5 proc. Į 2018 metus pramonės įmonės žvelgia su saikiu optimizmu ir svarsto tolimesnės plėtros galimybes.

Realiai vidaus vartojimui kenkti pradeda kainų augimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra sparčiausias visoje ES – 4,2 proc. Nemažą įtaką pablogėjusiems vidaus vartojimo rezultatams turėjo ženklus alkoholio akcizų padidinimas, tam tikros įtakos jau turi ir demografiniai procesai.

2017 metų 1-3 ketvirčiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos apimtys padidėjo 6,6 proc. Esminės įtakos turėjo užsakymų užsienio rinkose augimas – pramonė eksportuoja 60 proc. visos pagamintos produkcijos. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje yra beveik 78 proc. ir jau pasiekė savo piką. Tai rodo, kad įmonės beveik maksimaliai panaudoja savo esamus gamybos pajėgumus ir bus linkusios investuoti į pajėgumų didinimą.

Per šių metų tris ketvirčius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, materialinės investicijos padidėjo 5 proc. Produktyvios investicijos privačiame sektoriuje išaugo 5,5 proc. – tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad verslas nuo sparčiai kylančių darbo kaštų bando apsisaugoti investuodamas į produktyvumo ir efektyvumo didinimą.

Šiemet itin dinamiška plėtra išsiskyrė eksportas, perimdamas ekonomikos lokomotyvo vaidmenį iš vidaus vartojimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos ir tabako produktų) išaugo beveik dešimtadaliu. Lietuvos eksportas į ES rinkas augo ypatingai sparčiai – 11,3 proc. Po kelerių metų pertraukos pagaliau stebime pirmus eksporto į NVS atsigavimo požymius – eksportas išaugo penktadaliu.

Lietuva renkasi Skandinavijos rinkas? 

Kaip primena Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos eksporto augimo į ES rinką dinamikoje itin išsiskiria Skandinavijos rinka – šiemet eksporto apimtys į Skandinaviją padidėjo net 17 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-2017 metais apie 40 proc. viso Lietuvos eksporto prieaugio buvo sugeneruota būtent Skandinavijos regione. Tam tikra prasme Lietuvos eksportas sėdasi ant „Skandinavijos rinkų adatos“. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia strategija gali Lietuvos verslui atnešti nemažai iššūkių, nes Skandinavijos regione ekonominė situacija pradeda akivaizdžiai prastėti ir daugeliu atveju dėl prasidėjusių bangavimų Švedijos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje, kuri po pasaulio finansų krizės buvo Skandinavų regiono ekonomikos lokomotyvas.

Nepaisant bendro spartaus augimo, šiemet Lietuvos pramonė jau spėjo pajusti Brexit poveikį. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda stagnuoti – per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją ūgtelėjo vos 0,5 proc., o juk Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka beveik 7 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Lietuvos įmonių vadovai nesijaučia užtikrinti, kalbėdami apie būsimą BREXIT įtaką jų įmonių veiklai. Pagrindinės šios būsenos priežastys – informacijos ir realių sprendimų trūkumas. Lietuvos verslas laukia didesnio aiškumo, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, bet tikėtina, kad nedidelių papildomų kaštų atsiradimas dėl naujų reguliavimų eksporto apimčių radikaliai nesumažintų.

Tikėtina, kad atsigaunant euro zonos ekonomikai, vis labiau lėtėjant Skandinavijos ūkiui ir išliekant neapibrėžtumams dėl Brexit proceso, 2018 metais Lietuvos eksporto struktūroje prasidės priešingi pokyčiai, vykusiems 2013-2017 metais: Lietuvos eksportuotojai pagrindinį dėmesį skirs ne Skandinavijos, bet euro zonos regionui. Kitąmet Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų turėtų mažėti, o euro zonos dalis Lietuvos eksporto struktūroje pradės augti.

Didžiausias galvos skausmas – darbo užmokestis 

Darbo užmokestis ir užimtumas toliau išlieka pramonės įmonių galvos skausmu. Vis labiau kaistant situacijai darbo rinkoje ir vis labiau augant darbo jėgos trūkumui, atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai. Eurostat duomenimis, 2012-2017 metais darbo kaštai Lietuvoje išaugo 39 proc. Esame trečioje vietoje visoje ES pagal darbo užmokesčio augimo tempą.

Verslas, susidurdamas su vis aštrėjančiu darbo pasiūlos trūkumu ir augant atlyginimas, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais investavo į efektyvumo didinimą. Pramonė pagamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Visa ES pramonė daug dėmesio dabar skiria gamybos efektyvumo didinimui ir automatizavimui.

Lietuvos darbo rinka vis labiau artėja prie savo potencialo, o nedarbo lygis šiemet beveik nemažėjo. Demografinės problemos ir disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos smarkiai riboja užimtųjų skaičiaus augimą: visoje ekonomikoje 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo 108 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 proc., o pramonėje tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 proc. Tikėtina, kad nedarbo lygis taip pat išliks ganėtinai didelis ir kitais metais, nes dauguma galimybių mažinti nedarbo lygį jau yra praktiškai išnaudotos.

Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Pramonininkai stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu. Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama, ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės negalės, jeigu neinvestuos į technologinį atnaujinimą. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-01-19 13:51
Nors jau senokai architektų brėžinių stalus pakeitė kompiuterinės programos, visgi būsimi specialistai iki šiol privalo išlaikyti stojamąjį egzaminą, kurio dalį sudaro ir piešimas paprasčiausiu pieštuku. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojai pasteb...
nuotrauka
2018-01-19 10:20
Sausio 18 dieną Klaipėdos rajono savivaldybėje darbo grupė, sudaryta iš Savivaldybės vadovų, Tarybos narių, pritarė Slengių bažnyčios statybos darbams.
nuotrauka
2018-01-18 13:56
Tuo metu, kai Lietuvos verslininkai santūriai vertina verslo aplinkos pokyčius regionuose, daugelis savivaldybių administracijų įžvelgia nemažą pažangą šioje srityje, rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas. Jo duomenimis, savivaldybių atstovai kliūtis verslui labiau mato kaip pačių įmonių nesugeb...
nuotrauka
2018-01-18 12:02
Programinės įrangos sprendimus vystanti „InfoEra“ pasirašė susitarimą su Suomijos kompanija „CivilPoint“, siekiant pasiūlyti Baltijos šalių rinkai efektyvius BIM sprendimus infrastruktūros sektoriui.
nuotrauka
2018-01-18 11:34
Tarptautinės organizacijos „Icertias“ 2017 m. spalio mėn. Lietuvoje atlikta vartotojų apklausa parodė, kad kompanija „Tikkurila“ yra geriausią kainos bei kokybės santykį siūlantis vidaus sienų ir lauko dažų gamintojas. UAB „Tikkurila Lietuva“ pelnė apdovanojimą „Best Buy Award“ net dviejose kategori...
nuotrauka
2018-01-18 08:14
Susisiekimo ministerija informuoja, kad Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas UAB „Autokausta“ atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo, siekiant pasisavinti apie 38 tūkst. eurų vertės turtą – 3 810 tonų nufrezuoto asfalto.
nuotrauka
2018-01-16 15:26
Šiaulių biudžetinėse įstaigose atliktų finansų valdymo pažeidimų suma viršijo 200 tūkstančių eurų. Panaši suma turėtų būti grąžinta į miesto biudžetą, jei paaiškėtų, kad Savivaldybė neprivalėjo mokėti koncesijos mokesčio Šiaulių arenos valdytojui 2016 metais, Šiaulių miesto vadovai ir kontrolieriai ...
nuotrauka
2018-01-16 13:41
Lietuvos finansinių produktų rinkoje vyraujančius produktus galima suskirstyti į penkias grupes: paskolų grupė, garantijų grupė, sutelktinio finansavimo produktų grupė, privataus ir rizikos kapitalo grupė, vertybinių popierių grupė. Iš jų nuolat auga Finansinių produktų rinka ir alternatyvūs finansa...
nuotrauka
2018-01-16 07:22
Vilniaus statybininkų rengimo centre būsimieji statybininkai sužino ne tik profesijos abėcėlę, bet įgyja ir šiuolaikinių technologijų įgūdžių.
nuotrauka
2018-01-16 07:05
Susisiekimo ministerijos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį su UAB „Kelprojektas“, kuris įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 56,83–97,06 km (tarp Marijampolės iki Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos) ruožo rekonstra...
nuotrauka
2018-01-15 15:00
Metų darbų apibendrinimas. Tokia yra metų pradžia. 2017-ųjų metų apibendrinimui skirtas ir žurnalas „STATYBUNAUJIENOS.LT. Lietuvos metų gaminiui 2017“. Leidinys jau atiduotas į spaustuvę, tad netrukus pasieks skaitytojus.
nuotrauka
2018-01-15 11:20
Lietuvos darbo rinkoje vis dar trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o keičiantis ir besivystant technologiniams procesams, darbuotojai turi sparčiai išmokti naujų dalykų.
nuotrauka
2018-01-15 07:08
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausias Lietuvos demografines tendencijas, kurios rodo tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą: 2018 m., lyginant su 2017 m., nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 37,8 tūkst., arba 1,3 proc. Vertinant Lietuvos demografines tendencijas, naudinga...
nuotrauka
2018-01-12 14:29
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašo ištirti, ar Perkūnkiemio g. 49 daugiabučio statytojai nepažeidė viešojo intereso, statydami bei parduodami butus vilniečiams.
nuotrauka
2018-01-12 10:02
Klaipėdoje ruošiamasi Baltijos pr., Šilutės ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijai: čia turėtų iškilti estakada, kuria transportas judės rytų–vakarų kryptimi. Šią savaitę uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą projektavimo darbams atlikti, konkursą laimėsiantys rangovai vėliau atliks...
nuotrauka
2018-01-12 06:22
Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje stiprėja, pastebi verslo finansavimo ekspertai. Įmonės didina apyvartas, plečia veiklą, gerėja jų finansinė situacija ir pelningumas. Remiantis smulkioms ir vidutinėms įmonėms išduotų paskolų statistika, aktyviausiai smulkieji verslininkai skolinasi vidaus ve...
nuotrauka
2018-01-11 12:12
2017 gruodžio 21 d. priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Irdaiva“ buvo skirtos, atitinkamai, 8,5 ir 3,6 mln. EUR baudos yra vienas iš svarbiausių pastarųjų kelių metų institucijos sprendimų. Ne tiek (tik) dėl baudų dydžio, kiek dėl precedentinės re...
nuotrauka
2018-01-11 09:48
VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija organizuoja kasmetinį konkursą „Lietuvos BIM projektai“.
nuotrauka
2018-01-10 09:29
Kaip skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išnagrinėjusi tris Vilniaus miesto savivaldybės vykdytų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų viešųjų pirkimų sutartis, tarnyba nustatė, kad perkančioji organizacija neatsakingai ir netinkamai organizavusi pirmąjį pirkimą, sudarė sąlygas papildomų darbų pirkim...
nuotrauka
2018-01-10 06:10
Šiauliuose esančios Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo ir darbo projekto parengimo ir darbų atlikimo viešojo pirkimo komisija įvertino pateiktus rangovų pasiūlymus. Visus pirkimo dokumentų reikalavimus atitiko du konkurso dalyviai.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

TERIVA LIGHT – perdanga A+ ir A++ klasės namams

Nuo 2018 m. Lietuvoje galima statyti tik A+ klasės energinius reikalavimus atitinkančius gyvenamuosius namus. Statybinių medžiagų gamintojai pritaiko savo produktus naujiems poreikiams bei r...
nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintojui „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.