2018 liepos 18 d. trečiadienis, 11:47
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pramonininkai kitąmet stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą?

2018-01-03 06:36
Šių metų tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos, o pati Lietuvos ekonomikos augimo struktūra, lyginant su keliais praėjusiais metais, gana stipriai pasikeitė ir dabar labiau primena tai, kas vyko po pasaulio finansų krizės pabaigos. Ekonomikos augimo lokomotyvu vėl tapo eksportas, o ne vidaus vartojimas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis, pastebi Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai.
nuotrauka
Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Asociatyvi Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK),

2017 metais turėjome nuoseklų ekonomikos augimą. Lietuvos eksporto ir importo augimas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Pats Lietuvos ekonomikos augimas šiemet buvo gerai subalansuotas: eksportas išaugo dešimtadaliu, vidaus vartojimo apimtys padidėjo 3,9 proc., o investicijos – 5,5 proc. Į 2018 metus pramonės įmonės žvelgia su saikiu optimizmu ir svarsto tolimesnės plėtros galimybes.

Realiai vidaus vartojimui kenkti pradeda kainų augimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra sparčiausias visoje ES – 4,2 proc. Nemažą įtaką pablogėjusiems vidaus vartojimo rezultatams turėjo ženklus alkoholio akcizų padidinimas, tam tikros įtakos jau turi ir demografiniai procesai.

2017 metų 1-3 ketvirčiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos apimtys padidėjo 6,6 proc. Esminės įtakos turėjo užsakymų užsienio rinkose augimas – pramonė eksportuoja 60 proc. visos pagamintos produkcijos. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje yra beveik 78 proc. ir jau pasiekė savo piką. Tai rodo, kad įmonės beveik maksimaliai panaudoja savo esamus gamybos pajėgumus ir bus linkusios investuoti į pajėgumų didinimą.

Per šių metų tris ketvirčius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, materialinės investicijos padidėjo 5 proc. Produktyvios investicijos privačiame sektoriuje išaugo 5,5 proc. – tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad verslas nuo sparčiai kylančių darbo kaštų bando apsisaugoti investuodamas į produktyvumo ir efektyvumo didinimą.

Šiemet itin dinamiška plėtra išsiskyrė eksportas, perimdamas ekonomikos lokomotyvo vaidmenį iš vidaus vartojimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos ir tabako produktų) išaugo beveik dešimtadaliu. Lietuvos eksportas į ES rinkas augo ypatingai sparčiai – 11,3 proc. Po kelerių metų pertraukos pagaliau stebime pirmus eksporto į NVS atsigavimo požymius – eksportas išaugo penktadaliu.

Lietuva renkasi Skandinavijos rinkas? 

Kaip primena Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos eksporto augimo į ES rinką dinamikoje itin išsiskiria Skandinavijos rinka – šiemet eksporto apimtys į Skandinaviją padidėjo net 17 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-2017 metais apie 40 proc. viso Lietuvos eksporto prieaugio buvo sugeneruota būtent Skandinavijos regione. Tam tikra prasme Lietuvos eksportas sėdasi ant „Skandinavijos rinkų adatos“. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia strategija gali Lietuvos verslui atnešti nemažai iššūkių, nes Skandinavijos regione ekonominė situacija pradeda akivaizdžiai prastėti ir daugeliu atveju dėl prasidėjusių bangavimų Švedijos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje, kuri po pasaulio finansų krizės buvo Skandinavų regiono ekonomikos lokomotyvas.

Nepaisant bendro spartaus augimo, šiemet Lietuvos pramonė jau spėjo pajusti Brexit poveikį. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda stagnuoti – per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją ūgtelėjo vos 0,5 proc., o juk Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka beveik 7 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Lietuvos įmonių vadovai nesijaučia užtikrinti, kalbėdami apie būsimą BREXIT įtaką jų įmonių veiklai. Pagrindinės šios būsenos priežastys – informacijos ir realių sprendimų trūkumas. Lietuvos verslas laukia didesnio aiškumo, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, bet tikėtina, kad nedidelių papildomų kaštų atsiradimas dėl naujų reguliavimų eksporto apimčių radikaliai nesumažintų.

Tikėtina, kad atsigaunant euro zonos ekonomikai, vis labiau lėtėjant Skandinavijos ūkiui ir išliekant neapibrėžtumams dėl Brexit proceso, 2018 metais Lietuvos eksporto struktūroje prasidės priešingi pokyčiai, vykusiems 2013-2017 metais: Lietuvos eksportuotojai pagrindinį dėmesį skirs ne Skandinavijos, bet euro zonos regionui. Kitąmet Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų turėtų mažėti, o euro zonos dalis Lietuvos eksporto struktūroje pradės augti.

Didžiausias galvos skausmas – darbo užmokestis 

Darbo užmokestis ir užimtumas toliau išlieka pramonės įmonių galvos skausmu. Vis labiau kaistant situacijai darbo rinkoje ir vis labiau augant darbo jėgos trūkumui, atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai. Eurostat duomenimis, 2012-2017 metais darbo kaštai Lietuvoje išaugo 39 proc. Esame trečioje vietoje visoje ES pagal darbo užmokesčio augimo tempą.

Verslas, susidurdamas su vis aštrėjančiu darbo pasiūlos trūkumu ir augant atlyginimas, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais investavo į efektyvumo didinimą. Pramonė pagamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Visa ES pramonė daug dėmesio dabar skiria gamybos efektyvumo didinimui ir automatizavimui.

Lietuvos darbo rinka vis labiau artėja prie savo potencialo, o nedarbo lygis šiemet beveik nemažėjo. Demografinės problemos ir disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos smarkiai riboja užimtųjų skaičiaus augimą: visoje ekonomikoje 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo 108 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 proc., o pramonėje tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 proc. Tikėtina, kad nedarbo lygis taip pat išliks ganėtinai didelis ir kitais metais, nes dauguma galimybių mažinti nedarbo lygį jau yra praktiškai išnaudotos.

Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Pramonininkai stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu. Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama, ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės negalės, jeigu neinvestuos į technologinį atnaujinimą. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-07-18 08:53
Tobulėjant technologijoms vienos profesijos išnyksta, kitos – sustiprina savo pozicijas, taip pat atsiranda naujų. Ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri siejama su dirbtiniu intelektu bei daiktų internetu, kelia naujus iššūkius darbo rinkai. Jau dabar kai kuriose Lietuvos pramonės įmonėse tam tikras...
nuotrauka
2018-07-18 08:30
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbtame 2018–2027 metų investicijų plane, numatė artimiausią dešimtmetį investuoti į elektros ir dujų tinklo patikimumo, saugumo ir išmanumo didinimą. Numatomos investicijos sukurs vertę vartotojams ir visai Lietuvai...
nuotrauka
2018-07-17 14:13
Socialinės apsaugos ministerija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė 1,74 mln. Eur socialinio būsto plėtros projektui. Dar 370 tūkst. Eur skyrė Panevėžys. Socialinio būsto laukiantiems panevėžiečiams bus įrengtas 71 vieno-trijų kambarių butas, 4 butai bus pritaikyti gyventi neįgaliesiems.
nuotrauka
2018-07-17 09:36
Triukšminga statybinė technika priverčia šokti iš lovos? Statybininkai vakarais ar savaitgaliais kaukši plaktukais? Neretai tokiais skundais į įvairias institucijas, įskaitant ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kreipiasi gyventojai. Tačiau VTPSI specialistai, kontroli...
nuotrauka
2018-07-17 08:00
Klaipėdos savivaldybė su UAB „Konsolė" pasirašė rangos darbų sutartį irklavimo bazei modernizuoti. Bus perplanuotos patalpos pagal esamus kūno kultūros ir sporto veiklos poreikius, jose įrengtos atogios šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias sporto, sanitarines bei administracinės patalpos. Taip ...
nuotrauka
2018-07-16 15:00
Viena iš patraukliausių Plungėje viešųjų erdvių – „Supermiesto“ aikštelė – praturtėjo naudingu ir jos lankytojams labai reikalingu bei estetišku akcentu. Kaitrią dieną, ar smagiai pasimankštinę su treniruokliais, „Supermiesto“ aikštelėje jos lankytojai gali atsigaivinti geriamuoju vandeniu iš naujos...
nuotrauka
2018-07-16 12:20
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinktas KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas, profesorius, chemijos inžinerijos mokslų daktaras Eugenijus Valatka.
nuotrauka
2018-07-16 10:42
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) vysto STATREG iniciatyvą – statybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir ,kvalifikacijų vertinimo sistemos, informacinio portalo, kompetencijų registro ir darbo poreikio analizės įrankio, naudingo visam statybos sektoriui, kūrimą. Iniciatyvos vys...
nuotrauka
2018-07-16 08:30
Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (STR) išplėstas visuomenei svarbių statinių sąrašu.
nuotrauka
2018-07-15 09:03
Architektas Donatas Počešiūnas yra vienas iš aktyvių universalaus dizaino Lietuvoje propaguotojų. Todėl lankydamasis Europos ar Šiaurės šalyse, stebi, kaip užsienyje įrenginėjama infrastruktūra, remiantis universalaus dizaino principais.
nuotrauka
2018-07-13 12:42
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą individualių gyvenamųjų namų savininkams, norintiems įsirengti atsinaujinančių energijos išteklių priemones, teikti paraiškas kompensacinei išmokai gauti. Paraiškos priimamos nuo liepos 19 d. 8 valandos.
nuotrauka
2018-07-12 10:52
Automatiškai iškylantys nauji modernūs užtvarai pradedami montuoti Gedimino prospekte. Iki vasaros pabaigos, praneša Vilniaus savivaldybė, bus įrengti nauji nerūdijančio plieno hidrauliniu būdu pakeliami ir nuleidžiami užtvarai. Ši moderni apie 50 tūkst. eurų kainavusi sistema į sostinę atkeliavo iš...
nuotrauka
2018-07-12 10:02
Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad Pirkimo vykdytojų atstovai ne visuomet atsakingai tvarko CVP IS naudotojų duomenis: nepanaikina paskyrų darbuotojams išėjus iš darbo, konsultantams ir ekspertams baigus teikti paslaugas, kontrolės funkcijas vykdančių institucijų darbuotojams baigus vykdyti kontro...
nuotrauka
2018-07-12 08:32
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad elektros tinklo gedimus šiemet šalina dvigubai greičiau. Taip pat žada maksimalaus gedimo tvarkymo laiką sutrumpinti perpus ir suteikti kompensacijas klientams, jei darbai vis dėlto užtruktų ilgiau nei žadama.
nuotrauka
2018-07-10 09:51,      papildyta 2018-07-17 09:15, Papildyta apklausos duomenimis
Vis dažniau viešumoje pasigirstant diskusijoms apie krematoriumo poreikį Kaune, Kauno savivaldybė nusprendė pasiteirauti gyventojų nuomonės. Visi kauniečiai gali pareikšti savo nuomonę, ar jie pritaria, kad miesto teritorijoje būtų galima statyti objektus, kuriuos būtų deginami mirusiųjų palaikai.
nuotrauka
2018-07-10 09:43
Atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ įmonių grupei priklausanti kompanija „SoliTek“ perduoda savo pastatų valdymą tarptautinei nekilnojamojo turto konsultacijų įmonei „Newsec“.
nuotrauka
2018-07-10 09:29
Lūžiai, traumos, sutrenkimai – Lietuvos darbuotojai dėl sužalojimų darbe į medikus šiemet kreipiasi ypač dažnai. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruoti 75 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, tuo tarpu 2018 metų pirmojo pusmečio statistiką jau pap...
nuotrauka
2018-07-09 15:41
Kultūros paveldo departamentas ir Šv. Jokūbo komplekso Vilniuje projekto vystytojas toliau teismuose ginčijasi dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų vertingųjų savybių tikslinimo ir būimųjų statybų projekto KPD Viliniaus skyriaus suderinimo atšaukimo.
nuotrauka
2018-07-09 09:51
Plungės rajono savivaldybė nutarė skirti universalaus sveikatingumo komplekso (su baseinu) iki 1,6 mln. eurų, jei šis projektas gaus 2019 – 2021 metų Valstybės investicijų programos finansavimą.
nuotrauka
2018-07-07 10:00
Vis daugiau gyventojų skundžiasi daugiabučių namų administratoriais, bendrijų pirmininkais, kurie neretai nevykdo savo tiesioginių funkcijų. Todėl Seime buvo inicijuota diskusija identifikuoti atsiradusias spragas..

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Nauja modulinė stogo danga „Ruukki® Hyygge“ – šiuolaikinio, skandinaviško stiliaus mėgėjams

Ilgametė plieninių stogų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione – kompanija „Ruukki“ visiškai kontroliuoja visą plieninių stogo dangų gamybos procesą, turi savo metalo liejyk...
nuotrauka

„Ciranova“. Amžinas medis

Belgų prekinio ženklo „Ciranova“ produktai medienos paviršių apdailai ir priežiūrai gaminami jau 89-erius metus. Lauko ir vidaus mediniams paviršiams skirti produktai į Lietuvą pradėti tiekt...