2018 balandžio 26 d. ketvirtadienis, 1:06
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Pramonininkai kitąmet stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą?

2018-01-03 06:36
Šių metų tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos, o pati Lietuvos ekonomikos augimo struktūra, lyginant su keliais praėjusiais metais, gana stipriai pasikeitė ir dabar labiau primena tai, kas vyko po pasaulio finansų krizės pabaigos. Ekonomikos augimo lokomotyvu vėl tapo eksportas, o ne vidaus vartojimas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis, pastebi Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai.
nuotrauka
Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Asociatyvi Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK),

2017 metais turėjome nuoseklų ekonomikos augimą. Lietuvos eksporto ir importo augimas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Pats Lietuvos ekonomikos augimas šiemet buvo gerai subalansuotas: eksportas išaugo dešimtadaliu, vidaus vartojimo apimtys padidėjo 3,9 proc., o investicijos – 5,5 proc. Į 2018 metus pramonės įmonės žvelgia su saikiu optimizmu ir svarsto tolimesnės plėtros galimybes.

Realiai vidaus vartojimui kenkti pradeda kainų augimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra sparčiausias visoje ES – 4,2 proc. Nemažą įtaką pablogėjusiems vidaus vartojimo rezultatams turėjo ženklus alkoholio akcizų padidinimas, tam tikros įtakos jau turi ir demografiniai procesai.

2017 metų 1-3 ketvirčiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos apimtys padidėjo 6,6 proc. Esminės įtakos turėjo užsakymų užsienio rinkose augimas – pramonė eksportuoja 60 proc. visos pagamintos produkcijos. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje yra beveik 78 proc. ir jau pasiekė savo piką. Tai rodo, kad įmonės beveik maksimaliai panaudoja savo esamus gamybos pajėgumus ir bus linkusios investuoti į pajėgumų didinimą.

Per šių metų tris ketvirčius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, materialinės investicijos padidėjo 5 proc. Produktyvios investicijos privačiame sektoriuje išaugo 5,5 proc. – tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad verslas nuo sparčiai kylančių darbo kaštų bando apsisaugoti investuodamas į produktyvumo ir efektyvumo didinimą.

Šiemet itin dinamiška plėtra išsiskyrė eksportas, perimdamas ekonomikos lokomotyvo vaidmenį iš vidaus vartojimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos ir tabako produktų) išaugo beveik dešimtadaliu. Lietuvos eksportas į ES rinkas augo ypatingai sparčiai – 11,3 proc. Po kelerių metų pertraukos pagaliau stebime pirmus eksporto į NVS atsigavimo požymius – eksportas išaugo penktadaliu.

Lietuva renkasi Skandinavijos rinkas? 

Kaip primena Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos eksporto augimo į ES rinką dinamikoje itin išsiskiria Skandinavijos rinka – šiemet eksporto apimtys į Skandinaviją padidėjo net 17 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-2017 metais apie 40 proc. viso Lietuvos eksporto prieaugio buvo sugeneruota būtent Skandinavijos regione. Tam tikra prasme Lietuvos eksportas sėdasi ant „Skandinavijos rinkų adatos“. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia strategija gali Lietuvos verslui atnešti nemažai iššūkių, nes Skandinavijos regione ekonominė situacija pradeda akivaizdžiai prastėti ir daugeliu atveju dėl prasidėjusių bangavimų Švedijos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje, kuri po pasaulio finansų krizės buvo Skandinavų regiono ekonomikos lokomotyvas.

Nepaisant bendro spartaus augimo, šiemet Lietuvos pramonė jau spėjo pajusti Brexit poveikį. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda stagnuoti – per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją ūgtelėjo vos 0,5 proc., o juk Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka beveik 7 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Lietuvos įmonių vadovai nesijaučia užtikrinti, kalbėdami apie būsimą BREXIT įtaką jų įmonių veiklai. Pagrindinės šios būsenos priežastys – informacijos ir realių sprendimų trūkumas. Lietuvos verslas laukia didesnio aiškumo, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, bet tikėtina, kad nedidelių papildomų kaštų atsiradimas dėl naujų reguliavimų eksporto apimčių radikaliai nesumažintų.

Tikėtina, kad atsigaunant euro zonos ekonomikai, vis labiau lėtėjant Skandinavijos ūkiui ir išliekant neapibrėžtumams dėl Brexit proceso, 2018 metais Lietuvos eksporto struktūroje prasidės priešingi pokyčiai, vykusiems 2013-2017 metais: Lietuvos eksportuotojai pagrindinį dėmesį skirs ne Skandinavijos, bet euro zonos regionui. Kitąmet Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų turėtų mažėti, o euro zonos dalis Lietuvos eksporto struktūroje pradės augti.

Didžiausias galvos skausmas – darbo užmokestis 

Darbo užmokestis ir užimtumas toliau išlieka pramonės įmonių galvos skausmu. Vis labiau kaistant situacijai darbo rinkoje ir vis labiau augant darbo jėgos trūkumui, atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai. Eurostat duomenimis, 2012-2017 metais darbo kaštai Lietuvoje išaugo 39 proc. Esame trečioje vietoje visoje ES pagal darbo užmokesčio augimo tempą.

Verslas, susidurdamas su vis aštrėjančiu darbo pasiūlos trūkumu ir augant atlyginimas, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais investavo į efektyvumo didinimą. Pramonė pagamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Visa ES pramonė daug dėmesio dabar skiria gamybos efektyvumo didinimui ir automatizavimui.

Lietuvos darbo rinka vis labiau artėja prie savo potencialo, o nedarbo lygis šiemet beveik nemažėjo. Demografinės problemos ir disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos smarkiai riboja užimtųjų skaičiaus augimą: visoje ekonomikoje 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo 108 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 proc., o pramonėje tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 proc. Tikėtina, kad nedarbo lygis taip pat išliks ganėtinai didelis ir kitais metais, nes dauguma galimybių mažinti nedarbo lygį jau yra praktiškai išnaudotos.

Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Pramonininkai stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu. Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama, ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės negalės, jeigu neinvestuos į technologinį atnaujinimą. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-04-24 13:07
Startuoja aktyvusis statybų sezonas, o draudikų statistika rodo, kad statybų aikštelėse nuo gegužės prasideda draudžiamųjų įvykių pikas. „Gjensidige“ duomenimis, šiltuoju sezonu tokių įvykių skaičius išauga daugiau nei dvigubai, o žalos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Draudikai įspėja, kad stat...
nuotrauka
2018-04-24 12:00
Keturios Laisvės alėjos atkarpos bus rekonstruotos per tiek laiko, kiek užtruko pernai užbaigtas pirmasis etapas. Kitą savaitę prasidedantys darbai užtruks ne ilgiau nei 2 metus, o statybininkai vienu metu tvarkys dvi atkarpas.
nuotrauka
2018-04-24 10:14
Praėjusią savaitę Marjampolės rajono meras S. Grinkevičius kartu su komanda – savivaldybės administracijos direktoriumi Ovidijumi Kačiuliu, savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audrone Naujaliene – dėl atliekamų darbų kokybės ir tempų susitiko su A. Kanapinsko gatvės rekons...
nuotrauka
2018-04-23 11:34
Artūras Abromavičius, bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas, kovą tapo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentu. Jis šiame poste pakeitė iki šol asociacijai vadovavusį bendrovės „Kelprojektas“ generalinį direktorių Algimantą Madžiaušį.
nuotrauka
2018-04-20 09:14
Sostinėje nelegalių statinių sumažėjo 61 proc.! Pernai Vilniaus savivaldybė pirmą kartą paviešino daugiau kaip 60 sklypų savininkų, kai aptiko įvairių statybos pažeidimų. Kitas savivaldybės žingsnis buvo apmokestinti juos maksimaliu žemės mokesčiu.
nuotrauka
2018-04-19 19:23
Restos išvakarėse Lietuvos statybininkų asociacija metiniame susirinkime aptarė rezultatus.
nuotrauka
2018-04-19 12:00
Lietuvos žmonės nesirūpina krosnių, židinių ir dūmtraukių priežiūra: jie mūsų šalies gyventojų namuose dažniausiai sukelia gaisrus, o dėl jų netinkamo įrengimo ir naudojimo kilusiuose gaisruose žūva daugiausia žmonių. Ugniagesių duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų t...
nuotrauka
2018-04-19 07:04
Vilniečiai automobilius daugiabučių kiemuose statys tvarkingiau ir patogiau: dar šiemet juose atsiras apie 600 automobilių stovėjimo vietų „žaliųjų korių“ aikštelėse. Sumaniai išnaudojant tinkamas esamas kiemų erdves, išlyginamas paviršius, sutvirtinamas skalda ir paklojama speciali „žalių korių” da...
nuotrauka
2018-04-18 10:28
Kuris Lietuvos regionas gyvybingiausias? Kiek turime gamtinių išteklių ir kaip juos naudojame? Kaip pakito susisiekimo tinklas per 20 metų? Kaip inžinerinės infrastruktūros plėtra pakeitė socialinės, ekonominės ir gamtinės aplinkos kokybę? Šiais ir daugybe kitų klausimų diskutavo Aplinkos ministerij...
nuotrauka
2018-04-18 09:46
Užsakovui svarbu ne tik statybinės medžiagos patvarumas, ekologiškumas bei kokybė, bet ir tai, kad jos panaudojimo technologiniai niuansai neribotų kūrybinių idėjų įgyvendinimo. Apdailos medžiagų rinkoje sėkmingai įsitvirtino visišką kūrybos laisvę suteikianti naujovė, kurią praktiškai jau išbandė i...
nuotrauka
2018-04-17 13:43
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) palankiai vertina didesnę dalį priemonių numatytų vakar (balandžio 16 d.) pristatytame Vyriausybės reformų plane. Nors, kai kurios priemonės nėra iki galo aiškios ir sukonkretintos, tačiau siekiami tikslai džiugina, nes iš esmės jomis įgyvendinami eilę metų LP...
nuotrauka
2018-04-17 11:40
Balandį per Lietuvą nugriaudėjusios pirmosios stiprios perkūnijos priminė, kad artėja gamtos stichijų sezonas. Liūtys ir audros, lydimos žaibų, gali tapti lemtingos kibirkšties priežastimi, o ugnis ir gaisrai, Lietuvos bendrovių nuomone, yra didžiausia jų verslui gresianti rizika. „Spinter tyrimų“...
nuotrauka
2018-04-17 09:04
Statybos industrijos asociacija kartu su VGTU Statybos fakultetu kasmet organizuoja mokslinę konferenciją „Betonas ir gelžbetonis“. Konferencijoje aktyviai dalyvauja Lietuvos ir kaimyninių šalių betono ir gelžbetonio gamintojai bei šios srities mokslininkai. Šių metų konferencija buvo paskirta aktua...
nuotrauka
2018-04-16 07:15
Ūkio ministerijoje vykusiame Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės posėdyje pristatytos platformos „Pramonė 4.0“ teminės darbo grupės, jų tikslai, uždaviniai ir preliminari sudėtis.
nuotrauka
2018-04-13 15:00
Pačiame miesto centre, dešiniajame Danės upės krante šalia Kuršių marių esanti teritorija sulaukė naujo investuotojo. Ambicingos vadinamojo „Memelio miesto“ išvystymo idėjos imasi nekilnojamojo turto vystymu uostamiestyje užsiimanti bendrovė „Stemma Group“, kuri jau pasirašė sutartį dėl „Memelio mie...
nuotrauka
2018-04-13 14:00
Klaipėdos paplūdimiuose šį sezoną poilsiautojai galės ne tik naudotis jau įprastiniais patogumais, bet ir ilsėtis muzikos aikštelėse, mėgautis gerokai švaresniu smėliu, veiks ir elektroniniai stendai, planuojamas stebėjimas vaizdo kameromis, o Mėlynąją vėliavą – išskirtinį paplūdimio kokybės ženklą ...
nuotrauka
2018-04-13 13:23
Pasaulis yra ties ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčiu. Taip, kaip pasaulį keitė garo variklio, elektros, kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas, taip jį šiuo metu keičia visuotinis skaitmeninimas, tarpusavyje komunikuojantys ir savarankiškai veikiantys mechanizmai ir sistemos ...
nuotrauka
2018-04-12 15:56
Jau netrukus vilniečiai, keliaujantys iš Baltupių, Jeruzalės ir kitų šiaurinių miegamųjų rajonų, miesto centrą pasieks greičiau. Sostinėje prasidėjo Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukcija nuo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Linkmenų fabriko iki sankryžos su Ukmergės gatve. Platinama...
nuotrauka
2018-04-12 12:00
Sugrįžus pavasariui Kaune įsibėgėja miesto tvarkymo darbai. Šiuo metu daugiausiai „Kaunas tvarkosi“ ženklų ir dirbančių kelininkų galima rasti centrinėje miesto dalyje, kuri virsta didžiule statybų aikštele.
nuotrauka
2018-04-12 10:14
Lietuvos gyventojams pro akis neprasprūsta Europos Sąjungos (ES) investicijomis finansuoti projektai. Daugiausiai arba net 44 proc. šalies gyventojų pastebėjo atsinaujinusius miestus ir kaimiškas vietoves, 33 proc. teigia besinaudojantys susisiekimo ir transporto projektų rezultatais.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

„Betono mozaika“. Nauja siūlių technologija atveria naujų trinkelių panaudojimo ir priežiūros galimybių

Posakis apie mažą akmenėlį, verčiantį didelį vežimą, yra gerai suprantamas tiems, kurie prižiūri trinkelėmis ar šaligatvio plytelėmis išklotas teritorijas, kuriems svarbi estetika ir tvarka....
nuotrauka

Neįtikėtinų produktų istoriją rankomis kuria nedidelių dirbtuvėlių meistrai

Grynas varis, amerikietiškas riešutmedis, ypač stiprus betono mišinys ir rankų darbas. Tokios yra sudėtinės dalys gaminių, kurie idealiai tinka aukščiausios klasės verslo dovanoms.