2018 rugsėjo 26 d. trečiadienis, 3:32
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Robertas Dargis: Permainų laikotarpiu visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas  2

Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas      2017-12-06 08:27
Esame technologinių pokyčių ir globalios ekonomikos kryžkelėje. Šiame permainų laikotarpyje visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas, kurias šiandien ignoruojame. Turime atvirai pripažinti, kad įtampa Lietuvos visuomenėje yra eskaluojama ir kai kurie politikai ją laiko savo tikslu. Tai neramina, nes įtampa ir nesusikalbėjimas stabdo mūsų valstybės ateities kūrimą.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. LSA (Alekso Jauniaus) nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK),

Turime kalbėti apie tai, ką mes galime padaryti, kad mūsų visų judėjimo trajektorija pasikeistų. Ir tą turime daryti šiandien, nes laiko faktorius būtiniems pokyčiams yra labai svarbus. Pasaulyje vykstantys technologiniai pokyčiai nepalieka mums prabangos vėluoti ir dar vis galvoti, kad mūsų tai nepalies – mūsų valstybės ateitis yra labai įtakojama pasaulyje vykstančio neapibrėžtum, technologinių pokyčių ir ES finansų. Ar esame užsiauginę savo visuomenę, susitvarkę savo ekonomiką taip, kad galėtume atlaikyti šiuos pokyčius ir auginti valstybės potencialą? Tai didelis klausimas.

Prieš 27 metus visi kovojome už laisvę ir nepriklausomybę. Ir kiekvieno tikslai tos laisvės buvo visiškai skirtingi: vieniems tos laisvės reikėjo kurti, kitiems – tobulėti, tretiems – susitvarkyti savo asmeninę gerovę, dar kažkam reikėjo turėti stiprų pamatą, kad galėtų kurti savo valstybę ir t.t. Tai buvo tie baziniai dalykai, kurie davė žmogui pagrindą veikti. Tada visi norėjome gyventi kaip skandinavai. Net turėjome tokią naujadarą „finliandizacija“. 1990 m. atsirado ir naujadaras – Lietuvos verslininkas. Kas buvo to meto verslininkai? Viena grupė – tarybiniais laikais dirbę pogrindyje, kita – tie, kurie kažką privatizavo, trečia – kurie turėdami idėją kūrė nuo nulio savo įmones, siekdami realizuoti savo kūrybiškumą.

O kaip valstybė reagavo į tą gimusį verslo sluoksnį ir patį verslininką? Prisiminkime, ką 1992 metais pasakė finansų ministrė Elvyra Kunevičienė. Ji labai aiškiai išsakė valstybės požiūrį į verslą, kuris po to vis tvirtinosi ir tvirtinosi: „Verslas mums yra įdomus tiek, kiek mes iš jo galime paimti mokesčių“. Jos pasakymas uždavė toną valstybės požiūriui į verslininkus, kurie savo energiją atiduoda kūrybai ir kuria produktą.

Nesusikalbėjimas ir įtampa augo visą nepriklausomybės laikotarpį, vos atsiradus pirmiesiems verslininkams. Šis pleištas tarp visuomenės ir verslo turi labai giliais šaknis. Neigiamas požiūris į verslą yra sąlygotas sėkmės ir pavydo, pavydą dalis visuomenės jau yra pavertusi savo dorybe.

Neigiamo požiūrio laikosi ir Lietuvos kultūros žmonės. Susitikime su menininkais nuskambėjo tokia frazė: „Žodžiai – verstis, verslas, vertelgos, pelnas – tai kažkas tokio nešvaraus, kažkas tokio negero, prie ko nesinori liestis“. Tai yra mūsų kultūros patriarchų požiūris ir laikysena į tuos, kurie kuria visai visuomenei ekonominį pagrindą.

Kur mes atėjome su tuo požiūriu? Šiandien niekas nenori eiti į verslą ir Lietuvoje yra per mažai žmonių versle. Deja, bet į jį nenori eiti ir jaunoji karta. Pridėtinės vertės samprata tampa kažkuo nepadoriu ir neigiamu. Pamirštame, kad pridėtinės vertės kūrimas – ar moksle, ar mene yra tai, ką mes kiekvienas atiduodame mūsų bendruomenei. O Lietuvoje visuomenėje formuojama nuomonė, jog gėris į Lietuvą turi ateiti viską persidalinant arba nukristi iš dangaus, bet jo kurti nereikia. Toks požiūris veda mus į aklavietę. 

Turime pripažinti, kad versle, kaip ir politikoje visuomenėje, yra visokių žmonių, Kai manęs klausia „Kodėl verslas nesidalija? Kodėl jis toks grubus, toks neatjaučiantis?“, aš visada paklausiu – iš kur Lietuvoje atsirado verslas, ir pateikiu keturis atsakymo variantus: iš Marso, iš Mėnulio, iš Argentinos, iš Lietuvos. Visi žinome kuris atsakymas teisingas – iš Lietuvos. Taip, verslas atėjo iš tos pačios visuomenės, kurioje mes visi esame. Jis yra atspindys. Norite sužinoti, koks yra verslas? Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save, į visas savo ydas, į savo supratimą, į savo atjautą, į savo meilę artimui.Taip mes ir gyvename, bet toliau taip nebegalima – atėjo metas pripažinti, kas mes esame ir pažiūrėti, kas mus jungia, o ne skiria. Pažiūrėkime, kaip verslas reagavo į mūsų verslui sunkiausią 2008 metų krizę. Verslas pertvarkė sistemas ir optimizavo įmonių veiklą. Įmonių vadovai patys, pasiraitoję rankoves, ėjo dirbti kartu su visais, kad galėtų įvykdyti užsakymus. O kaip reagavo mūsų viešas sektorius? Visi suprantame, kad krizė yra puikus laikas susitvarkyti esamą sistemą ir padaryti ją efektyviai veikiančia. Ar mes pertvarkėme biurokratinį aparatą, kuris dabar veiktų efektyviai ir padėtų žmonėms įgyvendinti jo sumanymus?

Mes turime valstybės aparatą ir biurokratą, kuris galvoja ne apie tai, kaip suteikti energijos žmogui ir padėti jam kurti ateitį, jis galvoja apie savo kategorijas A16, B17, Ž18. Jūs klausiate, ką aš čia vardiju? Aš vardinu jų atlyginimų laiptelius. Mums nereikia A17, B18 mums reikia energingų žmonių, kurie norėtų padėti kuriančiam žmogui greičiau paleisti į gyvenimą savo idėjas. Susimąstykime, iki ko mes priėjome? Mes net savo pagrindinėje aikštėje negalime paminklo pasistatyti. Dėka A17, dėka Ž18. Mes nebeatitinkame savo pačių sukurtų įstatymų.

Galėtume nieko nedaryti, bet šiandien yra kritinis laikas – esame ketvirtosios pramonės revoliucijos sūkuryje ir jeigu visuomenė nesupras šių pokyčių ir kokie pokyčiai pasaulį stumia į priekį, tai mūsų valstybės ateitis yra labai miglota. Mūsų įmonės šiandien jau persitvarko, kad atlaikytų globalią konkurenciją. Ta konkurencija verčia temptis, investuoti į technologijas ir žmonių žinias. Deja, bet mūsų visuomenė dar toli nuo šių pokyčių suvokimo. Net mokyklose mokytojai mažai žino, kas yra ta ketvirtoji pramonės revoliucija. Jeigu mes galvojame, kad mus pakeisti ateina karta, kuri yra išsilavinusi, kuri turi žinių, kuri gali kurti, galiu drąsiai teigti, kad kol kas dar to nebus. Ir jeigu mes nepakeisime ugdymo ir mokytojų rengimo programų, tai mes nepajudėsime į priekį.

Ką mes turime daryti? Mes pagaliau turime pradėti KALBĖTIS, visuomenė turi ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Būtinas bendras darbas. Jau ne kartą esu citavęs buvusį Švedijos finansų ministrą Par Nuder, kuris sako, kad Švedijos vyriausybė turi dirbti taip, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kas yra kūrybingumas, išlaisvinta kūrybinė galia ir skatinti žmones imtis verslo ir jiems padėti šalinant biurokratines kliūtis. Jeigu kalbame apie Švediją ir norime būti tokie kaip jie, tai turime suprasti, kad Švedijos visuomenė yra stipri, išsilavinusi ir kiekvienas jos narys piešia savo kelią į ateitį, ko tikrai nedarome mes.

Lietuvoje mes turime kuriamą klasikinį dramos trikampį tarp visuomenės, verslo ir politikų. Kai kuriems politikams tai tapo tikslu. Turime tai griauti – mes turime daugiau kalbėtis, mes turime kurti atsakingus žmones. Kai kalbi su žmonėmis, tai akivaizdu, kad jie nemato jokio ryšio tarp to, ką jie įdeda į šią valstybę, ir to ką jie gauna. Jie nesupranta, kaip jų indėlis į savo pačių tobulėjimą, savarankiška veikla ir priimami sprendimai atsiliepia jiems patiems. Jaunimas mato, kad ir kiek jie besistengtų, tai senatvėje tai neužtikrins jų gerbūvio. Todėl jie ir sutinka priimti vokeliais, nes nori gyventi čia ir dabar. Jie mato, kad jų sumokėti mokesčiai niekaip nesusiję tuo, kiek jie gaus ateityje. Ar galime tai pakeisti? Esu įsitikinęs, kad galime.

Pagaliau turime pripažinti visuomenėje konfliktą, kad tas dramos trikampis egzistuoja, ir mes turime ieškoti išeities iš jo. Verslas žengė pirmą žingsnį ir yra atviras dialogui. Ir šioje situacijoje visiems mums noriu priminti P. Vileišio priesaką: „Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“ 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

atsargiai
2017-12-06 16:48
atsargiai su charizmatiškais lyderiais - jų galiojimo laikas ribotas :) Atminkit Čerčilį - pasibaigė antrasis pasaulinis karas, Anglija jo atsikartė. Mauras padarė savo darbą, mauras išeina. čia tik viena pusė, yra ir kita - pavojingesnė tiems, kurie visa pakabina ant lyderio
Kom
2017-12-06 10:28
Ko trūksta, tai lyderių-pavyzdžių. Švarių, kad galėtų drąsiai tą deklaruoti ir kitiems pavyzdį rodyti. Žmonės nemato realių asmenybių, kurios elgtųsi teisingai savo šaliai ir išvis kažko joje pasiektų savo tokiu požiūriu. Iš mokyklos ateina žmonės paruošti, bet kai atsitrenkia į šią santvarką, griūna visi idealai ir prieinamas tas trikampis.

Aktualijos

nuotrauka
2018-09-25 15:00
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius f...
nuotrauka
2018-09-25 14:39
Europos Komisija, siekdama atkreipti dėmesį į projektus, kuriais prisidedama prie skaitmeninių įgūdžių plėtojimo Europoje, skelbia konkursą 2018 m. Europos skaitmeninių įgūdžių apdovanojimams gauti.
nuotrauka
2018-09-25 13:47
Vilniaus savivaldybė norėdama palengvinti neįgaliųjų judėjimą, tėvelių su vežimėliais ir senyvo amžiaus vilniečių keliones perėjomis sutvarkė 6 keltuvus požeminėse miesto perėjose. Keturi keltuvai jau veikia prie prekybos centro „Panorama" Saltoniškių ir T. Narbuto gatvių sankryžoje ir du prie preky...
nuotrauka
2018-09-25 13:19
Tarptautinė nekilnojamojo turto konsultacijų įmonė „Newsec" Lietuvoje įsteigė naują bendrovę „Newsec Project Management", kuri užsiims statybos projektų valdymu. Anksčiau ši paslauga „Newsec" paslaugų portfelyje buvo teikiama „Office FIT-OUT" pavadinimu.
nuotrauka
2018-09-24 13:07
Naująsias technologijas labiausiai išmano ir su jomis geriausiai dirba jauni žmonės – toks stereotipas gyvas kelis dešimtmečius – nuo tada, kai technologijos pradėtos vystyti itin sparčiai. Tačiau ar iš tikrųjų, remiantis šia prielaida, galima teigti, kad darbas įmonėse, kuriose kuriamos inovacijos,...
nuotrauka
2018-09-24 11:14
Jurbarko rajono savivaldybės išplatintame pranešime informuojama, kad administracija, siekdama, kad būtų sutvarkyta kuo daugiau aplinkai pavojingų asbesto turinčių atliekų, pasirašė sutartį su UAB „Ecoservice Klaipėda“ dėl asbesto atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, ...
nuotrauka
2018-09-22 08:00,      papildyta 2018-09-24 12:00, Papildyta projekto nuotraukomis
Voverės namų kvartalas – tai naujos kartos, išskirtinės architektūros kotedžai Zujūnų mikrorajone. Modernus kotedžų dizainas, architektūriniai ir inžineriniai sprendimai, privatus parkas, skirtas tik kvartalo gyventojams, bei nuosavos terasos – visi šie privalumai išlaiko pusiausvyrą tarp miesto šur...
nuotrauka
2018-09-21 13:44
Ukmergės rajono savivaldybė su bendrove „Ukmergės keliai“ pasirašė Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos darbų sutartį.
nuotrauka
2018-09-21 13:27
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įgyvendindama Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis“ (projekto Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0004) ir bendradarbiaudama su Lietuvos projektavimo įmonių ...
nuotrauka
2018-09-21 12:19
Naujos statybos būsto kainos sostinės Antakalnio rajone pastaraisiais metais laikosi gerokai aukščiau vidurkio, o ekonominės klasės būsto pasiūlos segmente juntamas trūkumas.
nuotrauka
2018-09-20 12:27
VKEKK atlikusi UAB „Geros dujos“ neplaninį patikrinimą, nustatė, kad bendrovė 2016 m. sausio–2017 m. liepos mėn. nebuitiniams vartotojams pateikiamose sąskaitose neteisingai nurodė įsigyjamų gamtinių dujų kiekį, vartojimo pajėgumus, ilgalaikius užsakomuosius pajėgumus, nesilaikė sutarčių nuostatų su...
nuotrauka
2018-09-20 12:01
Susisiekimo ministerija keturioms savivaldybėms – Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui – skyrė Europos regioninės plėtros fondo investicijų elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, iš viso 281,6 tūkst. eurų.
nuotrauka
2018-09-20 11:14
Didžiausios Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) finansuos naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Tai bus tik antra nauja mokykla sostinėje pastatyta nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990-a...
nuotrauka
2018-09-20 09:43
Šį savaitgalį Kaune esančiame S. Dariaus ir S. Girėno stadione įvyks paskutinės sporto varžybos. Per 20 mėnesių pastatyti aukščiausius UEFA reikalavimus atitinkantį stadioną įsipareigojusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ kitą savaitę pradės griovimo darbus.
nuotrauka
2018-09-20 07:30
Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai yra jūsų kolegos iš statybų sektoriaus ir jie šiuo metu iš viso valdo beveik 600 milijonų projektų portfelį. Ši...
nuotrauka
2018-09-19 15:07
Jurbarko rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinis sutvarkymas Jurbarko mieste“.
nuotrauka
2018-09-19 12:05
Į buvusį Žemės ūkio inžinerijos institutą Raudondvaryje (Kauno r.) įžengė statybininkai, kurie pažadėjo iki kitų metų liepos apleistą pastatą paversti šiuolaikine ugdymo įstaiga.
nuotrauka
2018-09-18 14:00
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojų ir AB „Kauno energija“ ginčą, pasisakė, kad šilumos tiekėjas teisingai skirsto šilumą daugiabučiame name, kiekvienam butui priskirdamas šilumos kiekį pagal vartotojų ar jų atstovų pateiktus duomenis apie patalpų plot...
nuotrauka
2018-09-18 11:06
Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojas Antanas rašo, kad nekilnojamąjį turtą įgijo 2008 metais, kai galiojo penkerių metų terminas jo išlaikymui iki pardavimo be mokesčių. O nuo 2016 m. šis terminas pratęstas iki 10 metų, tad skaitytojas, parduodamas nekilnojamąjį turtą anksčiau, turi mokėti mokes...
nuotrauka
2018-09-18 10:13
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą, nepripažino pagrįstais vartotojo reikalavimų anuliuoti skolą.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...
nuotrauka

„Švykai“ pradėjo teikti integruotas serviso paslaugas energetikos ir pramonės įmonėms

Iš vieno patikimo tiekėjo gaudamas visą servisą, klientas užsitikrina kokybišką paslaugą, taupo laiką, nes dirba ne su keliais, o su vienu rangovu. Tokie buvo įmonės „Švykai“ argumentai, rin...