2018 gruodžio 18 d. antradienis, 22:58
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Robertas Dargis: Permainų laikotarpiu visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas  2

Robertas DARGIS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas      2017-12-06 08:27
Esame technologinių pokyčių ir globalios ekonomikos kryžkelėje. Šiame permainų laikotarpyje visi gali būti laimėtojais, bet mums reikia išspręsti gilumines problemas, kurias šiandien ignoruojame. Turime atvirai pripažinti, kad įtampa Lietuvos visuomenėje yra eskaluojama ir kai kurie politikai ją laiko savo tikslu. Tai neramina, nes įtampa ir nesusikalbėjimas stabdo mūsų valstybės ateities kūrimą.
nuotrauka
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. LSA (Alekso Jauniaus) nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK),

Turime kalbėti apie tai, ką mes galime padaryti, kad mūsų visų judėjimo trajektorija pasikeistų. Ir tą turime daryti šiandien, nes laiko faktorius būtiniems pokyčiams yra labai svarbus. Pasaulyje vykstantys technologiniai pokyčiai nepalieka mums prabangos vėluoti ir dar vis galvoti, kad mūsų tai nepalies – mūsų valstybės ateitis yra labai įtakojama pasaulyje vykstančio neapibrėžtum, technologinių pokyčių ir ES finansų. Ar esame užsiauginę savo visuomenę, susitvarkę savo ekonomiką taip, kad galėtume atlaikyti šiuos pokyčius ir auginti valstybės potencialą? Tai didelis klausimas.

Prieš 27 metus visi kovojome už laisvę ir nepriklausomybę. Ir kiekvieno tikslai tos laisvės buvo visiškai skirtingi: vieniems tos laisvės reikėjo kurti, kitiems – tobulėti, tretiems – susitvarkyti savo asmeninę gerovę, dar kažkam reikėjo turėti stiprų pamatą, kad galėtų kurti savo valstybę ir t.t. Tai buvo tie baziniai dalykai, kurie davė žmogui pagrindą veikti. Tada visi norėjome gyventi kaip skandinavai. Net turėjome tokią naujadarą „finliandizacija“. 1990 m. atsirado ir naujadaras – Lietuvos verslininkas. Kas buvo to meto verslininkai? Viena grupė – tarybiniais laikais dirbę pogrindyje, kita – tie, kurie kažką privatizavo, trečia – kurie turėdami idėją kūrė nuo nulio savo įmones, siekdami realizuoti savo kūrybiškumą.

O kaip valstybė reagavo į tą gimusį verslo sluoksnį ir patį verslininką? Prisiminkime, ką 1992 metais pasakė finansų ministrė Elvyra Kunevičienė. Ji labai aiškiai išsakė valstybės požiūrį į verslą, kuris po to vis tvirtinosi ir tvirtinosi: „Verslas mums yra įdomus tiek, kiek mes iš jo galime paimti mokesčių“. Jos pasakymas uždavė toną valstybės požiūriui į verslininkus, kurie savo energiją atiduoda kūrybai ir kuria produktą.

Nesusikalbėjimas ir įtampa augo visą nepriklausomybės laikotarpį, vos atsiradus pirmiesiems verslininkams. Šis pleištas tarp visuomenės ir verslo turi labai giliais šaknis. Neigiamas požiūris į verslą yra sąlygotas sėkmės ir pavydo, pavydą dalis visuomenės jau yra pavertusi savo dorybe.

Neigiamo požiūrio laikosi ir Lietuvos kultūros žmonės. Susitikime su menininkais nuskambėjo tokia frazė: „Žodžiai – verstis, verslas, vertelgos, pelnas – tai kažkas tokio nešvaraus, kažkas tokio negero, prie ko nesinori liestis“. Tai yra mūsų kultūros patriarchų požiūris ir laikysena į tuos, kurie kuria visai visuomenei ekonominį pagrindą.

Kur mes atėjome su tuo požiūriu? Šiandien niekas nenori eiti į verslą ir Lietuvoje yra per mažai žmonių versle. Deja, bet į jį nenori eiti ir jaunoji karta. Pridėtinės vertės samprata tampa kažkuo nepadoriu ir neigiamu. Pamirštame, kad pridėtinės vertės kūrimas – ar moksle, ar mene yra tai, ką mes kiekvienas atiduodame mūsų bendruomenei. O Lietuvoje visuomenėje formuojama nuomonė, jog gėris į Lietuvą turi ateiti viską persidalinant arba nukristi iš dangaus, bet jo kurti nereikia. Toks požiūris veda mus į aklavietę. 

Turime pripažinti, kad versle, kaip ir politikoje visuomenėje, yra visokių žmonių, Kai manęs klausia „Kodėl verslas nesidalija? Kodėl jis toks grubus, toks neatjaučiantis?“, aš visada paklausiu – iš kur Lietuvoje atsirado verslas, ir pateikiu keturis atsakymo variantus: iš Marso, iš Mėnulio, iš Argentinos, iš Lietuvos. Visi žinome kuris atsakymas teisingas – iš Lietuvos. Taip, verslas atėjo iš tos pačios visuomenės, kurioje mes visi esame. Jis yra atspindys. Norite sužinoti, koks yra verslas? Atsistokite prieš veidrodį ir pažiūrėkite į save, į visas savo ydas, į savo supratimą, į savo atjautą, į savo meilę artimui.Taip mes ir gyvename, bet toliau taip nebegalima – atėjo metas pripažinti, kas mes esame ir pažiūrėti, kas mus jungia, o ne skiria. Pažiūrėkime, kaip verslas reagavo į mūsų verslui sunkiausią 2008 metų krizę. Verslas pertvarkė sistemas ir optimizavo įmonių veiklą. Įmonių vadovai patys, pasiraitoję rankoves, ėjo dirbti kartu su visais, kad galėtų įvykdyti užsakymus. O kaip reagavo mūsų viešas sektorius? Visi suprantame, kad krizė yra puikus laikas susitvarkyti esamą sistemą ir padaryti ją efektyviai veikiančia. Ar mes pertvarkėme biurokratinį aparatą, kuris dabar veiktų efektyviai ir padėtų žmonėms įgyvendinti jo sumanymus?

Mes turime valstybės aparatą ir biurokratą, kuris galvoja ne apie tai, kaip suteikti energijos žmogui ir padėti jam kurti ateitį, jis galvoja apie savo kategorijas A16, B17, Ž18. Jūs klausiate, ką aš čia vardiju? Aš vardinu jų atlyginimų laiptelius. Mums nereikia A17, B18 mums reikia energingų žmonių, kurie norėtų padėti kuriančiam žmogui greičiau paleisti į gyvenimą savo idėjas. Susimąstykime, iki ko mes priėjome? Mes net savo pagrindinėje aikštėje negalime paminklo pasistatyti. Dėka A17, dėka Ž18. Mes nebeatitinkame savo pačių sukurtų įstatymų.

Galėtume nieko nedaryti, bet šiandien yra kritinis laikas – esame ketvirtosios pramonės revoliucijos sūkuryje ir jeigu visuomenė nesupras šių pokyčių ir kokie pokyčiai pasaulį stumia į priekį, tai mūsų valstybės ateitis yra labai miglota. Mūsų įmonės šiandien jau persitvarko, kad atlaikytų globalią konkurenciją. Ta konkurencija verčia temptis, investuoti į technologijas ir žmonių žinias. Deja, bet mūsų visuomenė dar toli nuo šių pokyčių suvokimo. Net mokyklose mokytojai mažai žino, kas yra ta ketvirtoji pramonės revoliucija. Jeigu mes galvojame, kad mus pakeisti ateina karta, kuri yra išsilavinusi, kuri turi žinių, kuri gali kurti, galiu drąsiai teigti, kad kol kas dar to nebus. Ir jeigu mes nepakeisime ugdymo ir mokytojų rengimo programų, tai mes nepajudėsime į priekį.

Ką mes turime daryti? Mes pagaliau turime pradėti KALBĖTIS, visuomenė turi ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Būtinas bendras darbas. Jau ne kartą esu citavęs buvusį Švedijos finansų ministrą Par Nuder, kuris sako, kad Švedijos vyriausybė turi dirbti taip, kad kuo daugiau žmonių suvoktų, kas yra kūrybingumas, išlaisvinta kūrybinė galia ir skatinti žmones imtis verslo ir jiems padėti šalinant biurokratines kliūtis. Jeigu kalbame apie Švediją ir norime būti tokie kaip jie, tai turime suprasti, kad Švedijos visuomenė yra stipri, išsilavinusi ir kiekvienas jos narys piešia savo kelią į ateitį, ko tikrai nedarome mes.

Lietuvoje mes turime kuriamą klasikinį dramos trikampį tarp visuomenės, verslo ir politikų. Kai kuriems politikams tai tapo tikslu. Turime tai griauti – mes turime daugiau kalbėtis, mes turime kurti atsakingus žmones. Kai kalbi su žmonėmis, tai akivaizdu, kad jie nemato jokio ryšio tarp to, ką jie įdeda į šią valstybę, ir to ką jie gauna. Jie nesupranta, kaip jų indėlis į savo pačių tobulėjimą, savarankiška veikla ir priimami sprendimai atsiliepia jiems patiems. Jaunimas mato, kad ir kiek jie besistengtų, tai senatvėje tai neužtikrins jų gerbūvio. Todėl jie ir sutinka priimti vokeliais, nes nori gyventi čia ir dabar. Jie mato, kad jų sumokėti mokesčiai niekaip nesusiję tuo, kiek jie gaus ateityje. Ar galime tai pakeisti? Esu įsitikinęs, kad galime.

Pagaliau turime pripažinti visuomenėje konfliktą, kad tas dramos trikampis egzistuoja, ir mes turime ieškoti išeities iš jo. Verslas žengė pirmą žingsnį ir yra atviras dialogui. Ir šioje situacijoje visiems mums noriu priminti P. Vileišio priesaką: „Ponuliai, dirbkime, dirbkime tik kultūros ir ekonomikos darbą, o kai visa to padaugės, tai ir politikos atsiras savaime.“ 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

atsargiai
2017-12-06 16:48
atsargiai su charizmatiškais lyderiais - jų galiojimo laikas ribotas :) Atminkit Čerčilį - pasibaigė antrasis pasaulinis karas, Anglija jo atsikartė. Mauras padarė savo darbą, mauras išeina. čia tik viena pusė, yra ir kita - pavojingesnė tiems, kurie visa pakabina ant lyderio
Kom
2017-12-06 10:28
Ko trūksta, tai lyderių-pavyzdžių. Švarių, kad galėtų drąsiai tą deklaruoti ir kitiems pavyzdį rodyti. Žmonės nemato realių asmenybių, kurios elgtųsi teisingai savo šaliai ir išvis kažko joje pasiektų savo tokiu požiūriu. Iš mokyklos ateina žmonės paruošti, bet kai atsitrenkia į šią santvarką, griūna visi idealai ir prieinamas tas trikampis.

Aktualijos

nuotrauka
2018-12-18 11:38
Seimas priėmė Kelių įstatymo 16 straipsnio pataisas dėl kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų finansavimo.
nuotrauka
2018-12-18 11:01
Pasibaigus priemonės „Pramonės skaitmeninimas LT“ kvietimo paraiškų vertinimui, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA įvertimo 120 paraiškų. Prašomas finansavimas būsimiems projektams yra daugiau nei 66 mln. Eur.
nuotrauka
2018-12-17 14:19
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) savo iniciatyva pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir svetimo turto iššvaistymo. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.
nuotrauka
2018-12-17 11:19
Ūkio ministerija į verslo klasterius susibūrusioms įmonėms skiria 3,6 mln. eurų, kuriuos jos galėtų panaudoti eksporto rinkų paieškai ir pozicijoms stiprinti rinkose, į kurias jau eksportuoja.
nuotrauka
2018-12-14 11:32
Ūkio ministerija siūlo 32 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų verslui, norinčiam diegti aplinką tausojančias technologines inovacijas. Pasinaudodamos šia priemone bendrovės galėtų užtikrinti ne tik švaresnę, bet ir efektyvesnę gamybą, teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
nuotrauka
2018-12-14 11:04
Investicijos apdirbamojoje pramonėje 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo, remdamasis pramonės įmonių vadovų apklausa, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
nuotrauka
2018-12-14 09:25
Šiuo, prieššventiniu laikotarpiu, darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, k...
nuotrauka
2018-12-13 16:02
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino vienuolikos bendrininkų grupuotę, kuri iš kelių reklamos paslaugas teikiančių bendrovių pasisavino daugiau nei 2 mln. eurų. Įtariama, kad už neteisėtai gautas lėšas buvo įsigytas įvairus nekilnojamasis turtas...
nuotrauka
2018-12-13 11:29
Verslo priežiūros institucijų skaičius nuo 2020 m. sumažės 8 institucijomis – nuo šiuo metu veiklą vykdančių 55 iki 47 priežiūros institucijų. Tokiam Ūkio ministerijos parengtam Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo ir optimizavimo planui pritarė Vyriausybė. Taip pat plane pa...
nuotrauka
2018-12-13 10:37
Šiemet Vilnius pirmą kartą istorijoje pateko į globalius „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinio „fDi Intelligence“ rinkimus dėl patraukliausių užsienio investicijoms miestų titulo. Vilnius tapo septintu geriausiu vidutinio dydžio pasaulio ateities miestu šalia Ziuricho, Belfasto, Liuksembu...
nuotrauka
2018-12-12 09:36
2018 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko Net-UBIEP projekto seminaras, skirtas viešojo sektoriaus institucijų, įmonių, inspekcijų, agentūrų ir kitų susijusių organizacijų vadovams ir specialistams, pastatų savininkams, nuomininkams ir pastatų administratoriams.
nuotrauka
2018-12-12 09:18
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2018 m. spalį registruota 188200 bedarbių, tačiau kas trečias darbo ieškantis asmuo gyvena kaimo vietovėse (58 tūkst.) ir dėl žemo mobilumo jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje. Tipinis bedarbis – vyresnio amžiaus vyras/moteris be išsilavinimo (34,5%) ir dar...
nuotrauka
2018-12-11 10:39
Artėjančios Kalėdos įsuka ir šventinių vakarėlių darbovietėse karuselę. 2018 m. JAV atliktas tyrimas parodė, kad 1 iš 3 darbuotojų per šventinį vakarėlį padaro kažką, dėl ko vėliau gailisi. Žmonių išteklių vadybos ekspertė Lina Girdauskienė šio tyrimo rezultatus vertina su šypsena. Vis dėlto ji skat...
nuotrauka
2018-12-10 16:42
Lietuvos architektų rūmai, siekdami apginti viešąjį interesą, pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl Gedimino pr. 27, Vilniuje esančio kultūros paveldo statinio (autoriai architektai Stanislaw Murczynski ir Jerzy Soltan) vertingųjų savybių naikinimo. Rūmai kreipėsi į teismą dėl statyb...
nuotrauka
2018-12-10 12:27
Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir įspūdingą pėsčiųjų tiltą per Nerį – nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo". Tad kviečia Lietuvos ir pasaulio architektus dalyvauti idėjų konkurse. Tikimasi sulaukti įdomių ir unikalių ...
nuotrauka
2018-12-10 11:56
Jau pavasarį Kėdainių rajone bus pradėta kapitaliai tvarkyti apleistus melioracijos griovius. Iš viso jų planuojama atnaujinti apie 50 kilometrų. Dalinant Lietuvai skirtus per 16 mln. Eur atskiroms savivaldybėms, buvo atsižvelgta į melioracijos sistemų kiekį ir jų būklę. Kėdainių rajonas pagal finan...
nuotrauka
2018-12-10 08:02
Magiškos Kalėdos sostinėje džiugina vis įdomesnėmis naujomis pramogomis – savautgalį prie pagrindinės sostinės eglės „Laikas“ susitiko net 6 Kalėdų Seneliai iš visų Lietuvos regionų.
nuotrauka
2018-12-10 07:26
LR Vyriausybė planuoja įvesti kvotų sistemą darbuotojams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių. Be to, Užimtumo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvusi Darbo birža) planuoja resursus darbuotojų perkvalifikavimui. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) rengia statinių renov...
nuotrauka
2018-12-07 11:32
2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. ketvirčiu, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (taip pat ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 10,7 proc., iš jų verslo įmonėse – 10,3 proc., praneša Lietuvos statistik...
nuotrauka
2018-12-06 16:25
UAB „Grinda“ viešame aukcione parduoda nebenaudojamą nekilnojamojo turto kompleksą prie Neries krantinės, Žirmūnų gatvėje.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...