2018 balandžio 25 d. trečiadienis, 17:32
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Robertas Dargis: Tvarkyti stogą reikia dabar – kai šviečia saulė

2018-01-08 12:11
Pernai 3,6 proc. sudaręs pasaulio ekonomikos augimas buvo „didesnis ir platesnis“, visai neseniai sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Ch. Lagarde, besidžiaugdama pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumu. Ji paragino naudotis tokia palankia aplinka ir vykdyti reformas: „kai saulė šviečia, reikia tuo naudotis ir tvarkyti stogą“. Ar pasirengusi Lietuva, pasinaudodama esama situacija, taip pat imtis esminių struktūrinių reformų?
nuotrauka
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK),

Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, šiais metais valdžios laukia testas, kuris parodys jos pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Kodėl būtent šiemet? Nes 2018-ieji yra paskutiniai, kai dar galime priimti esminius sprendimus ir įgyvendinti struktūrines reformas. Kitąmet stiprių pokyčių, darančių įtaką rinkėjų nuotaikoms, tikrai niekas nenorės, nes lauks savivaldybių, prezidento ir Europos parlamento rinkimai.

Privalu susitelkti ir pradėti veikti. Būtina įgyvendinti esminius sisteminius pokyčius, garantuojančius tvarų valstybės augimą 10-15 metų perspektyvoje.

Prioritetas – verslo skatinimas

Mokesčių reforma. Mokestinės reformos metmenis reikia pradėti formuoti nuo tikslų, ką ir kaip mes norime pakeisti, kad būtų užtikrintas tvarus valstybės vystymasis ilgalaikiam laikotarpiui (10-15 m. perspektyva). Mokestinė reforma turi paskatinti žmones galvoti apie savo ateitį. Kol mes neturėsime aiškaus ryšio tarp to, ką žmogus sumoka į biudžetą ir kokią mato naudą, tol jokia reforma nebus vainikuota sėkme. Mokestinė reforma turi paskatinti dalį žmonių imtis savo verslo – ji turi tapti paskata žmogui veikti ir elgtis ekonomiškai naudingiau sau. Ji turi sąlygoti žmonių mokestinę elgseną.

Mokesčių reforma turi sudaryti sąlygas mažinti gyventojų pajamų nelygybę mokestinėmis priemonėmis, socialinės ir darbo politikos pokyčiais, įtvirtinti verslo apmokestinimo skaidrumą ir paprastumą, sudarant mokestines galimybes verslo plėtrai ir technologiniam atnaujinimui.

Svarbu skatinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir regioninę plėtrą bei skirstyti mokesčius taip, kad didesnė dalis jų atitektų savivaldai, nes tik taip bus sukurtos ekonominės paskatos regionų ekonominei plėtrai.

Mokesčių tarifų pertvarka turi didinti darbo apmokestinimo progresyvumą bei kitų mokesčių tarifų skaidrumą ir pagrįstumą, sujungti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. Užtikrinti abejotinų mokesčių lengvatų panaikinimą, geresnį PVM surinkimą, išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, išspręsti transporto priemonių aplinkosauginio mokesčio klausimus.

Robertas Dargis įsitikinęs, kad tai būtų dideli pokyčiai. Būtų daug nepatenkintų, reiktų laiko prisitaikyti, bet jų nauda ilguoju periodu būtų milžiniška.

Pensijų reforma. Mokesčių reforma negali būti svarstoma atskirai nuo pensijų sistemos pertvarkos. Kalbėdami apie ateities pensijų sprendimus, turime kalbėti apie ilgalaikius sprendimus ir atsižvelgti į demografinę situaciją. Šiandien turime didžiausią priešpensijinio amžiaus grupę žmonių – apie 225 tūkst., kurie nuo 2023 m. išeis į pensiją. Antroji pensininkų banga – 200 tūkst. žmonių, po jų seks dar 170 tūkst. Akivaizdu, kad mažės mokančiųjų mokesčius grupė ir didės gaunančių pensijas grupė, todėl turime skubiai sukurti schemą, kaip ateityje užtikrinsime pensijų sistemos tvarumą.

Kaip ir kalbant apie mokesčius, čia irgi reikia kalbėti apie esminį dalyką: kaip padidinti pinigų kiekį? Kol kas kalbama tik apie pinigų perstumdymą tarp eilučių, bet nuo to pinigų kiekis juk nedidėja. Turime didelį dėmesį skirti investicijoms, nes jos užtikrina įplaukas. Reikia galvoti kaip padidinti dirbančiųjų skaičių ir kaip padidinti valstybės ekonominį pyragą – investicijos, atlyginimų didinimas, ėjimas iš šešėlio.

Antroji opi problema – švietimas

Švietimo reforma. Neturime apsiriboti tik permainomis universitetuose, manau, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas mokyklai. Šiandien neturime mokytojų rengimo sistemos, neturime garantijų paketo mokytojams (socialinės garantijos, būstas regionuose, atlyginimai, kvalifikacijos kėlimas ir t.t.), kad užtikrintume pačių geriausių žmonių atėjimą į mokyklas. Iki 30 metų amžiaus mokytojų, kurie yra patys atviriausi pokyčiams, tėra vos 3,6 proc. Valstybė turi investuoti į naujų žmonių parengimą ir pritraukimą, nes jie kuria Lietuvos ateitį. Laiko diskusijoms jau seniai nebeturime, po 3-5 metų nebeturėsime naujos mokytojų kartos, nes įsivėlę į ilgas diskusijas ir politinius debatus pamiršome patį mokytoją ir mokyklą.

Sveikatos sistemos reforma. Labai didelis praėjusių metų pasiekimas – pačių gydytojų pradėta diskusija apie būtinybę keisti nekokybišką sveikatos sistemą. Dabartinė sveikatos sistema yra netvari ir būtina aiški, skaidri ir efektyvi nauja sistema. Turime keisti požiūrį į medicinos darbuotojus, sutvarkyti jų apmokėjimo sistemą, kuri sustabdytų masinę jų emigraciją.

Būtina peržiūrėti gydymo įstaigų investicijų programas, nes dabartinės investicijos į diagnostikos techniką nėra grindžiamos kaštų ir naudos analize. Mes norime kiekvienoje ligoninėje turėti pačią moderniausią diagnostikos ir sveikatos priežiūros įrangą, neatsižvelgdami į jos išlaikymo kaštus ir mažą panaudojimo koeficientą. Todėl būtina labai gerai subalansuoti investicijas jau ne ligoninės ar miesto, bet respublikos mastu.

Turi būti sukurtas optimalus ir skaidrus technologijų atėjimo į sveikatos sistemą mechanizmas. Ketvirtoji pramonės revoliucija sparčiai keičia visą diagnostikos sistemą. Atliktos studijos apie ketvirtosios pramonės revoliucijos teikiamas galimybes valstybės augimui ir efektyvumui parodė, kad šiandieniniai ir ateities technologiniai pasiekimai sveikatos srityje gali sumažinti sąnaudas 8-12 proc., pakelti į kitą lygi ligų diagnostiką ir gydymo kokybę.

Permainos reikalingos ne rytoj, jos reikalingos šiandien. Reikia mažiau viešųjų ryšių akcijų, o daugiau susitelkimo, atsakomybės ir drąsos, priimant svarbiausius sprendimus. Šiemet bus tie metai, kurie parodys, ar dabartinė valdžia turi geba mąstyti sistemiškai. Visa širdimi to tikiuosi. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-04-24 13:07
Startuoja aktyvusis statybų sezonas, o draudikų statistika rodo, kad statybų aikštelėse nuo gegužės prasideda draudžiamųjų įvykių pikas. „Gjensidige“ duomenimis, šiltuoju sezonu tokių įvykių skaičius išauga daugiau nei dvigubai, o žalos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Draudikai įspėja, kad stat...
nuotrauka
2018-04-24 12:00
Keturios Laisvės alėjos atkarpos bus rekonstruotos per tiek laiko, kiek užtruko pernai užbaigtas pirmasis etapas. Kitą savaitę prasidedantys darbai užtruks ne ilgiau nei 2 metus, o statybininkai vienu metu tvarkys dvi atkarpas.
nuotrauka
2018-04-24 10:14
Praėjusią savaitę Marjampolės rajono meras S. Grinkevičius kartu su komanda – savivaldybės administracijos direktoriumi Ovidijumi Kačiuliu, savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audrone Naujaliene – dėl atliekamų darbų kokybės ir tempų susitiko su A. Kanapinsko gatvės rekons...
nuotrauka
2018-04-23 11:34
Artūras Abromavičius, bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas, kovą tapo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentu. Jis šiame poste pakeitė iki šol asociacijai vadovavusį bendrovės „Kelprojektas“ generalinį direktorių Algimantą Madžiaušį.
nuotrauka
2018-04-20 09:14
Sostinėje nelegalių statinių sumažėjo 61 proc.! Pernai Vilniaus savivaldybė pirmą kartą paviešino daugiau kaip 60 sklypų savininkų, kai aptiko įvairių statybos pažeidimų. Kitas savivaldybės žingsnis buvo apmokestinti juos maksimaliu žemės mokesčiu.
nuotrauka
2018-04-19 19:23
Restos išvakarėse Lietuvos statybininkų asociacija metiniame susirinkime aptarė rezultatus.
nuotrauka
2018-04-19 12:00
Lietuvos žmonės nesirūpina krosnių, židinių ir dūmtraukių priežiūra: jie mūsų šalies gyventojų namuose dažniausiai sukelia gaisrus, o dėl jų netinkamo įrengimo ir naudojimo kilusiuose gaisruose žūva daugiausia žmonių. Ugniagesių duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų t...
nuotrauka
2018-04-19 07:04
Vilniečiai automobilius daugiabučių kiemuose statys tvarkingiau ir patogiau: dar šiemet juose atsiras apie 600 automobilių stovėjimo vietų „žaliųjų korių“ aikštelėse. Sumaniai išnaudojant tinkamas esamas kiemų erdves, išlyginamas paviršius, sutvirtinamas skalda ir paklojama speciali „žalių korių” da...
nuotrauka
2018-04-18 10:28
Kuris Lietuvos regionas gyvybingiausias? Kiek turime gamtinių išteklių ir kaip juos naudojame? Kaip pakito susisiekimo tinklas per 20 metų? Kaip inžinerinės infrastruktūros plėtra pakeitė socialinės, ekonominės ir gamtinės aplinkos kokybę? Šiais ir daugybe kitų klausimų diskutavo Aplinkos ministerij...
nuotrauka
2018-04-18 09:46
Užsakovui svarbu ne tik statybinės medžiagos patvarumas, ekologiškumas bei kokybė, bet ir tai, kad jos panaudojimo technologiniai niuansai neribotų kūrybinių idėjų įgyvendinimo. Apdailos medžiagų rinkoje sėkmingai įsitvirtino visišką kūrybos laisvę suteikianti naujovė, kurią praktiškai jau išbandė i...
nuotrauka
2018-04-17 13:43
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) palankiai vertina didesnę dalį priemonių numatytų vakar (balandžio 16 d.) pristatytame Vyriausybės reformų plane. Nors, kai kurios priemonės nėra iki galo aiškios ir sukonkretintos, tačiau siekiami tikslai džiugina, nes iš esmės jomis įgyvendinami eilę metų LP...
nuotrauka
2018-04-17 11:40
Balandį per Lietuvą nugriaudėjusios pirmosios stiprios perkūnijos priminė, kad artėja gamtos stichijų sezonas. Liūtys ir audros, lydimos žaibų, gali tapti lemtingos kibirkšties priežastimi, o ugnis ir gaisrai, Lietuvos bendrovių nuomone, yra didžiausia jų verslui gresianti rizika. „Spinter tyrimų“...
nuotrauka
2018-04-17 09:04
Statybos industrijos asociacija kartu su VGTU Statybos fakultetu kasmet organizuoja mokslinę konferenciją „Betonas ir gelžbetonis“. Konferencijoje aktyviai dalyvauja Lietuvos ir kaimyninių šalių betono ir gelžbetonio gamintojai bei šios srities mokslininkai. Šių metų konferencija buvo paskirta aktua...
nuotrauka
2018-04-16 07:15
Ūkio ministerijoje vykusiame Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės posėdyje pristatytos platformos „Pramonė 4.0“ teminės darbo grupės, jų tikslai, uždaviniai ir preliminari sudėtis.
nuotrauka
2018-04-13 15:00
Pačiame miesto centre, dešiniajame Danės upės krante šalia Kuršių marių esanti teritorija sulaukė naujo investuotojo. Ambicingos vadinamojo „Memelio miesto“ išvystymo idėjos imasi nekilnojamojo turto vystymu uostamiestyje užsiimanti bendrovė „Stemma Group“, kuri jau pasirašė sutartį dėl „Memelio mie...
nuotrauka
2018-04-13 14:00
Klaipėdos paplūdimiuose šį sezoną poilsiautojai galės ne tik naudotis jau įprastiniais patogumais, bet ir ilsėtis muzikos aikštelėse, mėgautis gerokai švaresniu smėliu, veiks ir elektroniniai stendai, planuojamas stebėjimas vaizdo kameromis, o Mėlynąją vėliavą – išskirtinį paplūdimio kokybės ženklą ...
nuotrauka
2018-04-13 13:23
Pasaulis yra ties ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčiu. Taip, kaip pasaulį keitė garo variklio, elektros, kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas, taip jį šiuo metu keičia visuotinis skaitmeninimas, tarpusavyje komunikuojantys ir savarankiškai veikiantys mechanizmai ir sistemos ...
nuotrauka
2018-04-12 15:56
Jau netrukus vilniečiai, keliaujantys iš Baltupių, Jeruzalės ir kitų šiaurinių miegamųjų rajonų, miesto centrą pasieks greičiau. Sostinėje prasidėjo Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukcija nuo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Linkmenų fabriko iki sankryžos su Ukmergės gatve. Platinama...
nuotrauka
2018-04-12 12:00
Sugrįžus pavasariui Kaune įsibėgėja miesto tvarkymo darbai. Šiuo metu daugiausiai „Kaunas tvarkosi“ ženklų ir dirbančių kelininkų galima rasti centrinėje miesto dalyje, kuri virsta didžiule statybų aikštele.
nuotrauka
2018-04-12 10:14
Lietuvos gyventojams pro akis neprasprūsta Europos Sąjungos (ES) investicijomis finansuoti projektai. Daugiausiai arba net 44 proc. šalies gyventojų pastebėjo atsinaujinusius miestus ir kaimiškas vietoves, 33 proc. teigia besinaudojantys susisiekimo ir transporto projektų rezultatais.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

„Betono mozaika“. Nauja siūlių technologija atveria naujų trinkelių panaudojimo ir priežiūros galimybių

Posakis apie mažą akmenėlį, verčiantį didelį vežimą, yra gerai suprantamas tiems, kurie prižiūri trinkelėmis ar šaligatvio plytelėmis išklotas teritorijas, kuriems svarbi estetika ir tvarka....
nuotrauka

Neįtikėtinų produktų istoriją rankomis kuria nedidelių dirbtuvėlių meistrai

Grynas varis, amerikietiškas riešutmedis, ypač stiprus betono mišinys ir rankų darbas. Tokios yra sudėtinės dalys gaminių, kurie idealiai tinka aukščiausios klasės verslo dovanoms.