Projekto rengėjai siūlo nustatyti, kad, skirtingai nei yra dabar, registracija į lobistų sąrašą nebūtų privaloma, tačiau registruoti lobistai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) įgytų kitiems asmenims negarantuojamų teisių, pvz., dalyvauti pasitarimuose dėl rengiamo teisės akto be atskiro kvietimo, gauti nuolatinius leidimus patekti į įstatymų projektus rengiančių institucijų ar įstaigų patalpas, taip pat per 3–7 dienas gauti reikalingą informaciją. Tačiau taip pat nustatoma, kad konkrečių pasiūlymų teisės aktams teikimas būtų laikomas lobistine veikla, nepaisant to, kas tokią įtaką teisėkūrai daro, t. y. lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis būtų laikomi ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Kita naujovė – siūloma įvesti „kryžminį“ veiklos deklaravimą, nustatant, kad skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl konkrečios lobistinės veiklos būtų privalu teikti ne tik įtaką teisėkūrai darantiems asmenims, tačiau ir tiems, kam ta įtaka buvo daroma, skelbiama SEimo prenšime.

Norint įtikinti, kad siūlomu reguliavimu siekiama ne gaudyti ir bausti lobistinę veiklą vykdančius asmenis, bet skatinti informavimą apie skaidrų dalyvavimą teisėkūros procese, siūloma įvesti mažareikšmiškumo kriterijų – nebūtų baudžiami asmenys, darę įtaką teisėkūrai iki 3 kartų per paskutinius 12 mėnesių ir to nedeklaravę, taip pat, jeigu būtų pavėluotai (ne ilgiau nei 3 mėnesius) pateikta deklaracija iki 5 kartų per paskutinius 12 mėnesių.

Seimo nariams ir suinteresuotiems asmenims rengiamą lobistinės veiklos teisinį reguliavimą pristatė Teisingumo ministerijos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai.

Išklausę visas diskusijos metu išsakytas pastabas ir pasiūlymus projektą toliau tobulins Teisingumo ministerijos atstovai.