2018 liepos 18 d. trečiadienis, 11:47
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-07-18 08:53
Tobulėjant technologijoms vienos profesijos išnyksta, kitos – sustiprina savo pozicijas, taip pat atsiranda naujų. Ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri siejama su dirbtiniu intelektu bei daiktų internetu, kelia naujus iššūkius darbo rinkai. Jau dabar kai kuriose Lietuvos pramonės įmonėse tam tikras...
nuotrauka
2018-07-18 08:30
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paskelbtame 2018–2027 metų investicijų plane, numatė artimiausią dešimtmetį investuoti į elektros ir dujų tinklo patikimumo, saugumo ir išmanumo didinimą. Numatomos investicijos sukurs vertę vartotojams ir visai Lietuvai...
nuotrauka
2018-07-17 14:13
Socialinės apsaugos ministerija Panevėžio miesto savivaldybei skyrė 1,74 mln. Eur socialinio būsto plėtros projektui. Dar 370 tūkst. Eur skyrė Panevėžys. Socialinio būsto laukiantiems panevėžiečiams bus įrengtas 71 vieno-trijų kambarių butas, 4 butai bus pritaikyti gyventi neįgaliesiems.
nuotrauka
2018-07-17 09:36
Triukšminga statybinė technika priverčia šokti iš lovos? Statybininkai vakarais ar savaitgaliais kaukši plaktukais? Neretai tokiais skundais į įvairias institucijas, įskaitant ir Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kreipiasi gyventojai. Tačiau VTPSI specialistai, kontroli...
nuotrauka
2018-07-17 08:00
Klaipėdos savivaldybė su UAB „Konsolė" pasirašė rangos darbų sutartį irklavimo bazei modernizuoti. Bus perplanuotos patalpos pagal esamus kūno kultūros ir sporto veiklos poreikius, jose įrengtos atogios šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias sporto, sanitarines bei administracinės patalpos. Taip ...
nuotrauka
2018-07-16 15:00
Viena iš patraukliausių Plungėje viešųjų erdvių – „Supermiesto“ aikštelė – praturtėjo naudingu ir jos lankytojams labai reikalingu bei estetišku akcentu. Kaitrią dieną, ar smagiai pasimankštinę su treniruokliais, „Supermiesto“ aikštelėje jos lankytojai gali atsigaivinti geriamuoju vandeniu iš naujos...
nuotrauka
2018-07-16 12:20
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriumi penkerių metų kadencijai išrinktas KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas, profesorius, chemijos inžinerijos mokslų daktaras Eugenijus Valatka.
nuotrauka
2018-07-16 10:42
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) vysto STATREG iniciatyvą – statybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir ,kvalifikacijų vertinimo sistemos, informacinio portalo, kompetencijų registro ir darbo poreikio analizės įrankio, naudingo visam statybos sektoriui, kūrimą. Iniciatyvos vys...
nuotrauka
2018-07-16 08:30
Statybos techninis reglamentas „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (STR) išplėstas visuomenei svarbių statinių sąrašu.
nuotrauka
2018-07-15 09:03
Architektas Donatas Počešiūnas yra vienas iš aktyvių universalaus dizaino Lietuvoje propaguotojų. Todėl lankydamasis Europos ar Šiaurės šalyse, stebi, kaip užsienyje įrenginėjama infrastruktūra, remiantis universalaus dizaino principais.
nuotrauka
2018-07-13 12:42
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą individualių gyvenamųjų namų savininkams, norintiems įsirengti atsinaujinančių energijos išteklių priemones, teikti paraiškas kompensacinei išmokai gauti. Paraiškos priimamos nuo liepos 19 d. 8 valandos.
nuotrauka
2018-07-12 10:52
Automatiškai iškylantys nauji modernūs užtvarai pradedami montuoti Gedimino prospekte. Iki vasaros pabaigos, praneša Vilniaus savivaldybė, bus įrengti nauji nerūdijančio plieno hidrauliniu būdu pakeliami ir nuleidžiami užtvarai. Ši moderni apie 50 tūkst. eurų kainavusi sistema į sostinę atkeliavo iš...
nuotrauka
2018-07-12 10:02
Viešųjų pirkimų tarnyba pastebi, kad Pirkimo vykdytojų atstovai ne visuomet atsakingai tvarko CVP IS naudotojų duomenis: nepanaikina paskyrų darbuotojams išėjus iš darbo, konsultantams ir ekspertams baigus teikti paslaugas, kontrolės funkcijas vykdančių institucijų darbuotojams baigus vykdyti kontro...
nuotrauka
2018-07-12 08:32
Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad elektros tinklo gedimus šiemet šalina dvigubai greičiau. Taip pat žada maksimalaus gedimo tvarkymo laiką sutrumpinti perpus ir suteikti kompensacijas klientams, jei darbai vis dėlto užtruktų ilgiau nei žadama.
nuotrauka
2018-07-10 09:51,      papildyta 2018-07-17 09:15, Papildyta apklausos duomenimis
Vis dažniau viešumoje pasigirstant diskusijoms apie krematoriumo poreikį Kaune, Kauno savivaldybė nusprendė pasiteirauti gyventojų nuomonės. Visi kauniečiai gali pareikšti savo nuomonę, ar jie pritaria, kad miesto teritorijoje būtų galima statyti objektus, kuriuos būtų deginami mirusiųjų palaikai.
nuotrauka
2018-07-10 09:43
Atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ įmonių grupei priklausanti kompanija „SoliTek“ perduoda savo pastatų valdymą tarptautinei nekilnojamojo turto konsultacijų įmonei „Newsec“.
nuotrauka
2018-07-10 09:29
Lūžiai, traumos, sutrenkimai – Lietuvos darbuotojai dėl sužalojimų darbe į medikus šiemet kreipiasi ypač dažnai. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruoti 75 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbo vietoje, tuo tarpu 2018 metų pirmojo pusmečio statistiką jau pap...
nuotrauka
2018-07-09 15:41
Kultūros paveldo departamentas ir Šv. Jokūbo komplekso Vilniuje projekto vystytojas toliau teismuose ginčijasi dėl Šv. Jokūbo ligoninės pastatų vertingųjų savybių tikslinimo ir būimųjų statybų projekto KPD Viliniaus skyriaus suderinimo atšaukimo.
nuotrauka
2018-07-09 09:51
Plungės rajono savivaldybė nutarė skirti universalaus sveikatingumo komplekso (su baseinu) iki 1,6 mln. eurų, jei šis projektas gaus 2019 – 2021 metų Valstybės investicijų programos finansavimą.
nuotrauka
2018-07-07 10:00
Vis daugiau gyventojų skundžiasi daugiabučių namų administratoriais, bendrijų pirmininkais, kurie neretai nevykdo savo tiesioginių funkcijų. Todėl Seime buvo inicijuota diskusija identifikuoti atsiradusias spragas..

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Nauja modulinė stogo danga „Ruukki® Hyygge“ – šiuolaikinio, skandinaviško stiliaus mėgėjams

Ilgametė plieninių stogų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione – kompanija „Ruukki“ visiškai kontroliuoja visą plieninių stogo dangų gamybos procesą, turi savo metalo liejyk...
nuotrauka

„Ciranova“. Amžinas medis

Belgų prekinio ženklo „Ciranova“ produktai medienos paviršių apdailai ir priežiūrai gaminami jau 89-erius metus. Lauko ir vidaus mediniams paviršiams skirti produktai į Lietuvą pradėti tiekt...