2018 sausio 22 d. pirmadienis, 0:40
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-01-19 13:51
Nors jau senokai architektų brėžinių stalus pakeitė kompiuterinės programos, visgi būsimi specialistai iki šiol privalo išlaikyti stojamąjį egzaminą, kurio dalį sudaro ir piešimas paprasčiausiu pieštuku. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojai pasteb...
nuotrauka
2018-01-19 10:20
Sausio 18 dieną Klaipėdos rajono savivaldybėje darbo grupė, sudaryta iš Savivaldybės vadovų, Tarybos narių, pritarė Slengių bažnyčios statybos darbams.
nuotrauka
2018-01-18 13:56
Tuo metu, kai Lietuvos verslininkai santūriai vertina verslo aplinkos pokyčius regionuose, daugelis savivaldybių administracijų įžvelgia nemažą pažangą šioje srityje, rodo „Citadele“ banko inicijuotas tyrimas. Jo duomenimis, savivaldybių atstovai kliūtis verslui labiau mato kaip pačių įmonių nesugeb...
nuotrauka
2018-01-18 12:02
Programinės įrangos sprendimus vystanti „InfoEra“ pasirašė susitarimą su Suomijos kompanija „CivilPoint“, siekiant pasiūlyti Baltijos šalių rinkai efektyvius BIM sprendimus infrastruktūros sektoriui.
nuotrauka
2018-01-18 11:34
Tarptautinės organizacijos „Icertias“ 2017 m. spalio mėn. Lietuvoje atlikta vartotojų apklausa parodė, kad kompanija „Tikkurila“ yra geriausią kainos bei kokybės santykį siūlantis vidaus sienų ir lauko dažų gamintojas. UAB „Tikkurila Lietuva“ pelnė apdovanojimą „Best Buy Award“ net dviejose kategori...
nuotrauka
2018-01-18 08:14
Susisiekimo ministerija informuoja, kad Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas UAB „Autokausta“ atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumento suklastojimo, siekiant pasisavinti apie 38 tūkst. eurų vertės turtą – 3 810 tonų nufrezuoto asfalto.
nuotrauka
2018-01-16 15:26
Šiaulių biudžetinėse įstaigose atliktų finansų valdymo pažeidimų suma viršijo 200 tūkstančių eurų. Panaši suma turėtų būti grąžinta į miesto biudžetą, jei paaiškėtų, kad Savivaldybė neprivalėjo mokėti koncesijos mokesčio Šiaulių arenos valdytojui 2016 metais, Šiaulių miesto vadovai ir kontrolieriai ...
nuotrauka
2018-01-16 13:41
Lietuvos finansinių produktų rinkoje vyraujančius produktus galima suskirstyti į penkias grupes: paskolų grupė, garantijų grupė, sutelktinio finansavimo produktų grupė, privataus ir rizikos kapitalo grupė, vertybinių popierių grupė. Iš jų nuolat auga Finansinių produktų rinka ir alternatyvūs finansa...
nuotrauka
2018-01-16 07:22
Vilniaus statybininkų rengimo centre būsimieji statybininkai sužino ne tik profesijos abėcėlę, bet įgyja ir šiuolaikinių technologijų įgūdžių.
nuotrauka
2018-01-16 07:05
Susisiekimo ministerijos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį su UAB „Kelprojektas“, kuris įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 56,83–97,06 km (tarp Marijampolės iki Lietuvos/Lenkijos valstybės sienos) ruožo rekonstra...
nuotrauka
2018-01-15 15:00
Metų darbų apibendrinimas. Tokia yra metų pradžia. 2017-ųjų metų apibendrinimui skirtas ir žurnalas „STATYBUNAUJIENOS.LT. Lietuvos metų gaminiui 2017“. Leidinys jau atiduotas į spaustuvę, tad netrukus pasieks skaitytojus.
nuotrauka
2018-01-15 11:20
Lietuvos darbo rinkoje vis dar trūksta kvalifikuotų darbuotojų, o keičiantis ir besivystant technologiniams procesams, darbuotojai turi sparčiai išmokti naujų dalykų.
nuotrauka
2018-01-15 07:08
Lietuvos statistikos departamentas paskelbė naujausias Lietuvos demografines tendencijas, kurios rodo tolesnį gyventojų skaičiaus mažėjimą: 2018 m., lyginant su 2017 m., nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 37,8 tūkst., arba 1,3 proc. Vertinant Lietuvos demografines tendencijas, naudinga...
nuotrauka
2018-01-12 14:29
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašo ištirti, ar Perkūnkiemio g. 49 daugiabučio statytojai nepažeidė viešojo intereso, statydami bei parduodami butus vilniečiams.
nuotrauka
2018-01-12 10:02
Klaipėdoje ruošiamasi Baltijos pr., Šilutės ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcijai: čia turėtų iškilti estakada, kuria transportas judės rytų–vakarų kryptimi. Šią savaitę uostamiesčio savivaldybė paskelbė konkursą projektavimo darbams atlikti, konkursą laimėsiantys rangovai vėliau atliks...
nuotrauka
2018-01-12 06:22
Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje stiprėja, pastebi verslo finansavimo ekspertai. Įmonės didina apyvartas, plečia veiklą, gerėja jų finansinė situacija ir pelningumas. Remiantis smulkioms ir vidutinėms įmonėms išduotų paskolų statistika, aktyviausiai smulkieji verslininkai skolinasi vidaus ve...
nuotrauka
2018-01-11 12:12
2017 gruodžio 21 d. priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Irdaiva“ buvo skirtos, atitinkamai, 8,5 ir 3,6 mln. EUR baudos yra vienas iš svarbiausių pastarųjų kelių metų institucijos sprendimų. Ne tiek (tik) dėl baudų dydžio, kiek dėl precedentinės re...
nuotrauka
2018-01-11 09:48
VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kartu su Lietuvos statybininkų asociacija organizuoja kasmetinį konkursą „Lietuvos BIM projektai“.
nuotrauka
2018-01-10 09:29
Kaip skelbia Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), išnagrinėjusi tris Vilniaus miesto savivaldybės vykdytų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų viešųjų pirkimų sutartis, tarnyba nustatė, kad perkančioji organizacija neatsakingai ir netinkamai organizavusi pirmąjį pirkimą, sudarė sąlygas papildomų darbų pirkim...
nuotrauka
2018-01-10 06:10
Šiauliuose esančios Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo ir darbo projekto parengimo ir darbų atlikimo viešojo pirkimo komisija įvertino pateiktus rangovų pasiūlymus. Visus pirkimo dokumentų reikalavimus atitiko du konkurso dalyviai.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

TERIVA LIGHT – perdanga A+ ir A++ klasės namams

Nuo 2018 m. Lietuvoje galima statyti tik A+ klasės energinius reikalavimus atitinkančius gyvenamuosius namus. Statybinių medžiagų gamintojai pritaiko savo produktus naujiems poreikiams bei r...
nuotrauka

UAB DASFA ir Ko siūlo itin kokybišką ir ilgaamžę stogų ir fasadų medžiagą – akmens skalūną

Mes oficialiai atstovaujame vokiečių gamintojui „Theis-Boeger“ GmbH, pristatome medžiagas tiesiai iš gamyklos Vokietijoje.