2018 balandžio 26 d. ketvirtadienis, 1:09
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-04-24 13:07
Startuoja aktyvusis statybų sezonas, o draudikų statistika rodo, kad statybų aikštelėse nuo gegužės prasideda draudžiamųjų įvykių pikas. „Gjensidige“ duomenimis, šiltuoju sezonu tokių įvykių skaičius išauga daugiau nei dvigubai, o žalos siekia kelis šimtus tūkstančių eurų. Draudikai įspėja, kad stat...
nuotrauka
2018-04-24 12:00
Keturios Laisvės alėjos atkarpos bus rekonstruotos per tiek laiko, kiek užtruko pernai užbaigtas pirmasis etapas. Kitą savaitę prasidedantys darbai užtruks ne ilgiau nei 2 metus, o statybininkai vienu metu tvarkys dvi atkarpas.
nuotrauka
2018-04-24 10:14
Praėjusią savaitę Marjampolės rajono meras S. Grinkevičius kartu su komanda – savivaldybės administracijos direktoriumi Ovidijumi Kačiuliu, savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus vedėja Audrone Naujaliene – dėl atliekamų darbų kokybės ir tempų susitiko su A. Kanapinsko gatvės rekons...
nuotrauka
2018-04-23 11:34
Artūras Abromavičius, bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas, kovą tapo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentu. Jis šiame poste pakeitė iki šol asociacijai vadovavusį bendrovės „Kelprojektas“ generalinį direktorių Algimantą Madžiaušį.
nuotrauka
2018-04-20 09:14
Sostinėje nelegalių statinių sumažėjo 61 proc.! Pernai Vilniaus savivaldybė pirmą kartą paviešino daugiau kaip 60 sklypų savininkų, kai aptiko įvairių statybos pažeidimų. Kitas savivaldybės žingsnis buvo apmokestinti juos maksimaliu žemės mokesčiu.
nuotrauka
2018-04-19 19:23
Restos išvakarėse Lietuvos statybininkų asociacija metiniame susirinkime aptarė rezultatus.
nuotrauka
2018-04-19 12:00
Lietuvos žmonės nesirūpina krosnių, židinių ir dūmtraukių priežiūra: jie mūsų šalies gyventojų namuose dažniausiai sukelia gaisrus, o dėl jų netinkamo įrengimo ir naudojimo kilusiuose gaisruose žūva daugiausia žmonių. Ugniagesių duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų t...
nuotrauka
2018-04-19 07:04
Vilniečiai automobilius daugiabučių kiemuose statys tvarkingiau ir patogiau: dar šiemet juose atsiras apie 600 automobilių stovėjimo vietų „žaliųjų korių“ aikštelėse. Sumaniai išnaudojant tinkamas esamas kiemų erdves, išlyginamas paviršius, sutvirtinamas skalda ir paklojama speciali „žalių korių” da...
nuotrauka
2018-04-18 10:28
Kuris Lietuvos regionas gyvybingiausias? Kiek turime gamtinių išteklių ir kaip juos naudojame? Kaip pakito susisiekimo tinklas per 20 metų? Kaip inžinerinės infrastruktūros plėtra pakeitė socialinės, ekonominės ir gamtinės aplinkos kokybę? Šiais ir daugybe kitų klausimų diskutavo Aplinkos ministerij...
nuotrauka
2018-04-18 09:46
Užsakovui svarbu ne tik statybinės medžiagos patvarumas, ekologiškumas bei kokybė, bet ir tai, kad jos panaudojimo technologiniai niuansai neribotų kūrybinių idėjų įgyvendinimo. Apdailos medžiagų rinkoje sėkmingai įsitvirtino visišką kūrybos laisvę suteikianti naujovė, kurią praktiškai jau išbandė i...
nuotrauka
2018-04-17 13:43
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) palankiai vertina didesnę dalį priemonių numatytų vakar (balandžio 16 d.) pristatytame Vyriausybės reformų plane. Nors, kai kurios priemonės nėra iki galo aiškios ir sukonkretintos, tačiau siekiami tikslai džiugina, nes iš esmės jomis įgyvendinami eilę metų LP...
nuotrauka
2018-04-17 11:40
Balandį per Lietuvą nugriaudėjusios pirmosios stiprios perkūnijos priminė, kad artėja gamtos stichijų sezonas. Liūtys ir audros, lydimos žaibų, gali tapti lemtingos kibirkšties priežastimi, o ugnis ir gaisrai, Lietuvos bendrovių nuomone, yra didžiausia jų verslui gresianti rizika. „Spinter tyrimų“...
nuotrauka
2018-04-17 09:04
Statybos industrijos asociacija kartu su VGTU Statybos fakultetu kasmet organizuoja mokslinę konferenciją „Betonas ir gelžbetonis“. Konferencijoje aktyviai dalyvauja Lietuvos ir kaimyninių šalių betono ir gelžbetonio gamintojai bei šios srities mokslininkai. Šių metų konferencija buvo paskirta aktua...
nuotrauka
2018-04-16 07:15
Ūkio ministerijoje vykusiame Nacionalinės pramonės konkurencingumo komisijos „Pramonė 4.0“ koordinacinės grupės posėdyje pristatytos platformos „Pramonė 4.0“ teminės darbo grupės, jų tikslai, uždaviniai ir preliminari sudėtis.
nuotrauka
2018-04-13 15:00
Pačiame miesto centre, dešiniajame Danės upės krante šalia Kuršių marių esanti teritorija sulaukė naujo investuotojo. Ambicingos vadinamojo „Memelio miesto“ išvystymo idėjos imasi nekilnojamojo turto vystymu uostamiestyje užsiimanti bendrovė „Stemma Group“, kuri jau pasirašė sutartį dėl „Memelio mie...
nuotrauka
2018-04-13 14:00
Klaipėdos paplūdimiuose šį sezoną poilsiautojai galės ne tik naudotis jau įprastiniais patogumais, bet ir ilsėtis muzikos aikštelėse, mėgautis gerokai švaresniu smėliu, veiks ir elektroniniai stendai, planuojamas stebėjimas vaizdo kameromis, o Mėlynąją vėliavą – išskirtinį paplūdimio kokybės ženklą ...
nuotrauka
2018-04-13 13:23
Pasaulis yra ties ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčiu. Taip, kaip pasaulį keitė garo variklio, elektros, kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas, taip jį šiuo metu keičia visuotinis skaitmeninimas, tarpusavyje komunikuojantys ir savarankiškai veikiantys mechanizmai ir sistemos ...
nuotrauka
2018-04-12 15:56
Jau netrukus vilniečiai, keliaujantys iš Baltupių, Jeruzalės ir kitų šiaurinių miegamųjų rajonų, miesto centrą pasieks greičiau. Sostinėje prasidėjo Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukcija nuo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Linkmenų fabriko iki sankryžos su Ukmergės gatve. Platinama...
nuotrauka
2018-04-12 12:00
Sugrįžus pavasariui Kaune įsibėgėja miesto tvarkymo darbai. Šiuo metu daugiausiai „Kaunas tvarkosi“ ženklų ir dirbančių kelininkų galima rasti centrinėje miesto dalyje, kuri virsta didžiule statybų aikštele.
nuotrauka
2018-04-12 10:14
Lietuvos gyventojams pro akis neprasprūsta Europos Sąjungos (ES) investicijomis finansuoti projektai. Daugiausiai arba net 44 proc. šalies gyventojų pastebėjo atsinaujinusius miestus ir kaimiškas vietoves, 33 proc. teigia besinaudojantys susisiekimo ir transporto projektų rezultatais.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

„Betono mozaika“. Nauja siūlių technologija atveria naujų trinkelių panaudojimo ir priežiūros galimybių

Posakis apie mažą akmenėlį, verčiantį didelį vežimą, yra gerai suprantamas tiems, kurie prižiūri trinkelėmis ar šaligatvio plytelėmis išklotas teritorijas, kuriems svarbi estetika ir tvarka....
nuotrauka

Neįtikėtinų produktų istoriją rankomis kuria nedidelių dirbtuvėlių meistrai

Grynas varis, amerikietiškas riešutmedis, ypač stiprus betono mišinys ir rankų darbas. Tokios yra sudėtinės dalys gaminių, kurie idealiai tinka aukščiausios klasės verslo dovanoms.