2018 spalio 24 d. trečiadienis, 2:00
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2018-01-08 11:06
Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
nuotrauka
Jaunoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas,

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai. „Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Susidomėjimas fiziniais mokslais – didėja

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje. 

M. Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.
„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

S. Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.  

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-10-23 11:11
Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuomet reikia advokato paslaugų, kasmet suteikiama vis daugiau gyventojų – štai pernai, 2017-aisiais, buvo priimti 19 627 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šiemet Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba per devynis mėnesius jau gavo 14 832...
nuotrauka
2018-10-23 10:41
Didžiausia Lietuvos transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ pasirašė projektavimo darbų sutartį su Susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pagal šią sutartį „Kelprojektas“ rengs projektus žemės sklypams, reikalingiems rekonstruoti automobilių kelius palei būsi...
nuotrauka
2018-10-23 09:03
Noras įgyti paklausią specialybę ir įsilieti į dinamišką šių dienų darbo rinką – tokių tikslų šiandien siekia profesinį mokymą besirenkantis jaunimas. Tokiems – smalsiems, naujovėmis besižavintiems – daug darbo rinkoje paklausių specialybių siūlo Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras.
nuotrauka
2018-10-23 07:30
Negalite pasirinkti, kur ieškoti darbo: milžiniškoje ir gerai žinomoje įmonėje su šimtais darbuotojų ar nedidelės apimties versle, kuriame – vos keletas komandos narių? Karjeros profesionalai sako, kad ir vienas, ir kitas karjeros scenarijus gali būti teisingas ir nutiesti kelią tolesnei sėkmei. Vis...
nuotrauka
2018-10-22 14:36
Savivaldybė vykdys Aukščiausiojo teismo nutartį byloje pagal UAB „Vilniaus nacionalinis stadionas“ skundą dėl Daugiafunkcio komplekso koncesijos dalyvio, spaudos konferencijoje šiandien paskelbė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis. Teismo nutartis suteikia daugiau kon...
nuotrauka
2018-10-22 10:20
Lietuvoje pastaraisiais metais ypatingai jaučiamas padidėjęs užsienio investuotojų aktyvumas. „Hella“, Continental“, „Hollister“ – tik kelios didžiulės pasaulinio lygio gamybos įmonės, investavusios laikinosios sostinės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dėl stiprių užsienio investuotojų reikšming...
nuotrauka
2018-10-19 11:35
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Lietuvos architektų rūmų pareiškimą, pripažino, jog 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) patvirtinto Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinio reglamento 5 punktas neprieštarauja įstatymams, tačiau išaiškin...
nuotrauka
2018-10-19 10:52
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.
nuotrauka
2018-10-19 10:33
Gamybos ir logistikos nekilnojamojo turto sektorius išgyvena renesansą – gamybininkai, siekdami išlikti konkurencingi, vis daugiau investuoja į naujas technologijas ir inovacijų pritaikymą savo veikloje. Tam ne visada tinka seni, dešimtmečius skaičiuojantys pastatai, todėl įmonės aktyviai ieško viet...
nuotrauka
2018-10-18 13:26
2008 m. Pilaitės rajone duris atvėręs 6300 kv. m. prekybos centras PUPA šiemet mini 10-ies metų veiklos jubiliejų. Prekybos centras „Pupa“ – pirmasis plataus spektro prekybos centras šiame mikrorajone, šiuo metu pilaitiškiams siūlantis visas kasdienes paslaugas po vienu stogu.
nuotrauka
2018-10-18 13:10
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama – juk vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo ir technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų geri...
nuotrauka
2018-10-18 11:42
Vyriausybė pritarė Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos pakeitimo projektui, kuriuo įtvirtinama nuostata, kad Europos Sąjungos investicijų, skirtų vandentvarkos sektoriui, prioritetu turi būti gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 2000 gyventojų.
nuotrauka
2018-10-18 11:30
Lietuvos bendrovės, investuojančios į komercinius nekilnojamojo turto (NT) projektus, neapsiriboja vien tik vietos rinka, rodo NT rinkos „Newsec Property Outlook“ apžvalga. Nors konkurencinė aplinka Lietuvos NT, o ypač sostinėje, gana įtempta ir vietos investuoti dar yra, šalies investuotojai patrau...
nuotrauka
2018-10-17 13:12
Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 subindeksų vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius. Pagal PEF pakeistą metodiką 2018 m. ...
nuotrauka
2018-10-16 15:07
Investicijos į Lietuvos kelių infrastruktūrą stabiliai auga – šiemet jos pasiekė prieškrizinį lygį, ateinančiais metais kelių kokybei gerinti skiriamų lėšų ir toliau daugės. Šalies kelių finansavimo perspektyvas ir naujas šios srities investicinių projektų planavimo metodikas susisiekimo ministras R...
nuotrauka
2018-10-15 16:49
Seime vyko Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto organizuota diskusija dėl siūlomo naujo lobistinės veiklos reguliavimo. Daugiausiai diskusijų sukėlė nuostatos dėl privalomo „kryžminio“ deklaravimo ir nevyriausybinių, bendruomeninių organizacijų veiklos deklaravimo. Iškelta idėja ir iš viso ats...
nuotrauka
2018-10-15 15:15
Nustatyta prognozuojama elektros energijos rinkos kaina 2019 metams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), įvertinusi praėjusių 12 mėnesių biržoje susiformavusią vidutinę faktinę elektros energijos kainą, pagalbiniais instrumentais bei dvišalėmis sutartimis suprekiautos elektro...
nuotrauka
2018-10-15 14:50
UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) ir AB Šiaulių bankas kviečia teikti paraiškas projektų finansavimui pagal fondų fondo „Savivaldybių pastatų fondas“ finansinę priemonę „Paskolos savivaldybių pastatų modernizavimui, finansuojamos iš Europos regioninės plėtros fondo“ (toliau – priemonė)...
nuotrauka
2018-10-15 11:11
Vilniuje pradedama remontuoti 1,6 km Laisvės prospekto atkarpa – naujas ištisinis asfaltas klojamas nuo Architektų g. viaduko iki Oslo gatvės. Iki gruodžio pabaigos keturių eismo juostų gatvės atkarpoje bus paklota nauja danga, pakeisti kelio bortai, sutvarkyti įvažiavimai į kiemus, autobusų sustoji...
nuotrauka
2018-10-15 10:57
Veiklos efektyvumą didinantys ir besikeičiančiame Vilniaus stoties rajone naują centrinę būstinę planuojantys „Lietuvos geležinkeliai“ pradeda nekilnojamojo turto (NT) rinkos apklausą. Ja siekiama įvertinti rinkoje esančių potencialių partnerių pasiūlymus ir galimybes įgyvendinti naujos centrinės bū...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...