2024 kovo 29 d. penktadienis, 1:35
Reklama  |  facebook

Skandinaviškus ar vokiškus – kokius namus reikėtų statyti lietuviams?

2016-09-26 14:11
Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energiškai efektyvius namus.
nuotrauka
Individualus namas iš ARKO blokelių. AB „Silikatas“ iliustr.


Minimos įmonės
Silikatas, AB

Mindaugas Dagys, sertifikuotas pasyvių namų ekspertas, dalijasi savo patirtimi ir pasakoja, kurios šalies individualių namų statybos principais lietuviams remtis naudingiausia.

Vokiečių prioritetas – mažos energijos sąnaudos

Nuotraukoje –
Mindaugas Dagys,
sertifikuotas pasyvių namų ekspertas

„Vokietijoje jau daugelį metų ypatingas dėmesys skiriamas pastatų energiniam efektyvumui. Namo projektavimas pradedamas būtent nuo modeliavimo ir suskaičiavimo, kiek pastatas sunaudos energijos, kokios bus bendros metinės sąnaudos ir kokią jos įtaką turės viso pastato gyvavimo ciklo metu – nuo namo sukūrimo iki nugriovimo. Natūralu, kad toks vokiečių požiūris iškėlė juos į viršūnę kaip šalį, kurioje daugiausia sertifikuotų pasyvių pastatų. Būtent sertifikuotas, energiškai efektyvus (pasyvus) namas išlaiko savo likvidumą ir didelę vertę laikui bėgant“, – pastebi sertifikuotas pasyvių namų ekspertas.

Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Pasyvaus namo pranašumai – nuo įprastų pastatų jie skiriasi puikia šilumos izoliacija be šalčio tiltų, rekuperacine-vėdinimo sistema, puikiu namo sandarumu. Šie namai yra sandariai apšiltinti ir naudoja pasyvius energijos šaltinius, todėl jų išlaikymas yra kur kas paprastesnis.

Anot pasyvių namų eksperto, lietuviai į šią vokiečių patirtį pirmą kartą dėmesį atkreipė prieš 5–6 metus, kai buvo pradėti statyti pirmieji pasyvūs pastatai Lietuvoje.

Skandinavų patirtis: praktiškumas, kokybė ir šabloniški projektai

Skandinaviški produktai jau daugelį metų yra įvardijami kaip kokybiški ir praktiški. Vis dėlto praktiškumą dažnai lydi ir neatsiejamas kitas skandinavų bruožas – šabloniškumas, kuris ypač dažnai pastebimas namų projektavime.

Nuotraukoje –
įmonės „Silikatas“ direktorius
Vytautas Česnauskas 

„Skandinavai savo namų išorės išvaizdai daug dėmesio neskiria – pastatai standartizuoti, šabloniškų architektūrinių formų, tačiau jiems ypač svarbu vidaus išplanavimas ir komfortas“, – sako M. Dagys ir pastebi, kad Švedija 50 proc. visos šalyje sunaudojamos energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. 

Iš skandinavų lietuviai mėgsta „skolintis“ nedideles, tačiau visiškai panaudotas namų vidaus erdves, diegti efektyvias šildymo sistemas, kurios lemia malonų mikroklimatą būste net ir atšiauriausią žiemą. Statybinių medžiagų įmonės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas kaip pavyzdį pateikia bendrovės gaminamus „Arko“ blokus: šie blokai – vieni tvirčiausių Lietuvos rinkoje, jų didelis tankis (vidutiniškai 1455 kg/kub. m), todėl sienos pasižymi didele šilumine inercija. O kuo šiluminė inercija didesnė, tuo būsto vidaus temperatūra mažiau priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą name lengviau palaikyti vienodą, malonią šilumą, o vasarą per sienas namas neprikaista iki lauko temperatūros. Be šių pagrindinių savybių, blokų sienos užtikrina ir gerą garso izoliaciją, sveikatai „draugišką“ mikroklimatą ir ekologiškumą.

Lietuviai pamažu atsisako „dvarų“

Skirtingai nuo Skandinavijos, kur projektuotojai beveik visus namus parduoda dar nė nepaklojus namo pamatų, Lietuvoje vystytojai ieško savo konkurencinio pranašumo. Viena iš galimybių – statyti energiškai efektyvius pastatus ir pasiūlyti pirkėjams ne tik aukštos kokybės būstą jau šiandien, bet ir mažas išlaidas ateityje. Tiesa, M. Dagys pastebi, kad lietuviai vis dar linksta namo projektavimą dažniau patikėti bet kam, tik ne projektavimo specialistams – patarimų klausiama diletantų statybininkų, statybinių medžiagų pardavėjų ar kitų, bent šiek tiek nutuokiančių statybų rinkoje.

„Turime gana komišką situaciją – pirkdami telefoną ar automobilio padangas žmonės daugybę laiko praleidžia internete ieškodami informacijos, lygindami skirtingų modelių pranašumus ir trūkumus, bet didžiausią savo gyvenimo pirkinį (kuriam dažniausiai imama ir banko paskola) atiduoda į pirmo pasitaikiusio ir mažiausią kainą pasiūliusio žmogaus rankas. Suprojektuoti ekonomišką, patvarų, sveikatai draugišką būstą, kuris leis kontroliuoti išlaikymo sąnaudas ateityje ir turės gerą vertę rinkoje, – gali tik profesionalus projektuotojas“, – sako M. Dagys.

Vis dėlto įpročiai po truputį keičiasi – pavyzdžiui, kreipiamas didesnis dėmesys statybinių medžiagų pasirinkimui. V. Česnauskas pastebi, kad lietuvių požiūris į statybines medžiagas keičiasi jau kurį laiką: „Remdamiesi vokiška patirtimi, jų ištobulintais pasyvių namų statymo principais, lietuviai pakeitė ir savo mėgstamiausias statybų medžiagas – jau prieš kurį laiką plytas populiarumu pralenkė silikatiniai blokai, kuriuos vertina pasyvių namų statytojai.“

Anot V. Česnausko, plytas keičiant „Arko“ silikatiniais blokais, ne tik pasiekiamas sertifikuotiems pasyviems namams keliamas standartas, bet ir pats darbas vyksta greičiau, paprasčiau.

„Kiekvienas nori turėti tvirtus, šiltus, jaukius ir ilgaamžiškus namus, tačiau būsto statyba nėra pigi, todėl klientai visada ieško varianto, kuriame su kokybe derėtų ir kaina, statybų proceso laikas. Dėl išskirtinių techninių silikato blokų savybių, sienos gali būti plonesnės (jau šiame etape sutaupoma medžiagų), be to, dėl blokų matmenų tikslumo, sumūrijamas idealiai lygus paviršius, kurį žmonės mėgsta palikti net be apdailos plytų – sienos lygios, baltos, o skiedinio siūlių beveik nematyti“, – klientų išmania taupymo praktika dalijasi V. Česnauskas.

Tai, kad žmonės pradėjo labiau skaičiuoti, patvirtinta ir M. Dagys – lietuviai pamažu atsisako anksčiau taip vertintų ypač didelių būstų, o tai, anot jo, lėmė kylantis bendras išprusimo lygis ir kintantis gyvenimo būdas. „Žmonės ima suvokti, kad išlaikyti 300–500 kv. metrų būstą nėra taip paprasta. Lygiai taip pat, kaip kainuoja tokį namą pastatyti, taip pat kiekvieną kvadratinį metrą reikės ir išlaikyti – šildyti, modernizuoti. Namo statybos kaina bendrame namo cikle sudaro apie 50 proc. visų išlaidų, todėl vis dažniau imama galvoti ir apie tą kitą dalį, kurią teks sumokėti už namo išlaikymą. Tikiu, kad ilgainiui prisijaukinsime vokišką požiūrį – kad kiekvienas neišleistas euras ateityje atneša dar didesnę naudą ir pajamų, kurias galima išleisti atostogoms, vaikams ar kitiems gyvenimo malonumams“, – sako M. Dagys. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-03-28 14:34
UAB „Toksika“ visuotinis akcininkų susirinkimas į laisvą nepriklausomo valdybos nario poziciją išrinko Giedrių Dusevičių – UAB „Digital Audio“ direktorių, iki 2023 m. kovo mėn. ėjusį UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ stebėtojų tarybos pirmininko, iki 2022 metų – AB „KN Energies“ valdybos ...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 09:32
Susisiekimo infrastruktūros UAB „Fegda grupė" priklausanti Pietų Lietuvos kelių infrastruktūros įmonė „Alkesta" turi naują vadovą – įmonės generalinio direktoriaus pareigas nuo pirmadienio eina Titas Lukšas.
nuotrauka
2024-03-21 14:52
Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. Tam pasitelkiami įvairūs tyrimai bei įrankiai. Tačiau pasak kovo mėnesį į Lietuvos darbdavio tyrimų rinką žengusios bendrovės „WitMind“ direktorės Živi...
nuotrauka
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
nuotrauka
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
nuotrauka
2024-03-19 10:07
Naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo bendrovės „GVT LT“ vairą iš dvejus metus įmonei vadovavusio Spartako Petrovo perima UAB „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius. Jis bendrovei vadovaus laikinai, iki kol bus išrinktas nuolatinis vadovas.
nuotrauka
2024-03-18 13:54
Vilniuje, Sietyno gatvėje, duris atvėrė naujas policijos pastatas – bene moderniausias ir aukščiausius energinius standartus apjungiantis pastatas sostinėje. 6 aukštų pastate įrengta 560 modernių darbo vietų. Čia įsikurs įsikurs Vilniaus miesto policijos komisariatas, Kelių policijos skyrius bei Pol...
nuotrauka
2024-03-14 15:12
Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. Jį už 11 mln. EUR įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Biurų, prekybos ir logistikos projekto Kaune naujajame ...
nuotrauka
2024-03-14 13:54
Kauno oro uoste netrukus planuojama pradėti keleivių terminalo plėtros darbus. Po rekonstrukcijos, kurią planuojama pabaigti 2025-ųjų viduryje, išaugs ir terminalo erdvės, ir technologijų pažanga. Būtent dėl modernių IT ir kitų aviacijos technologinių sprendimų iš Kauno keliauti taps patogiau ir gre...
nuotrauka
2024-03-13 14:47
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Realco“ skelbia pradedanti nuomos procesą Vilniaus centriniame verslo rajone vystomam verslo centrui „Hero“. Įmonė ne tik sustiprino savo vidinę komandą, bet ir sudarė sutartį su NT konsultacijų bendrove „Newsec“, kuri užsiims aktyvia nuomininkų paieška. Sostinės A...
nuotrauka
2024-03-13 14:12
Žinomo fotografo ir verslininko Mariaus Jovaišos bendrovė tapo sostinėje plėtojamą verslo centrą „Yellowstone" netiesiogiai valdančios KŪB „Jasinskio 14" tikruoju nariu, pakeitusiu investicijų bendrovę „Equite". Pastarosios savininkas Vilius Kavaliauskas pasitraukė iš „Yellowstone" investuotojų sąra...
nuotrauka
2024-03-12 10:02
Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Čekijos investicijų grupe „RSJ Investments“ ir drauge tęs gyvenamojo kvartalo „Naujasis Skansenas“ vystymą Vilniuje. Bendradarbiavimo sutartis su naujuoju investiciniu partneriu suteiks galimybę efektyviau vykdyti projekto ...
nuotrauka
2024-03-10 08:11
Yra dvi priežastys, kodėl gamintojai gręžiasi į universalų dizainą. Nes patogu visiems ir estetiška. Kaip ši koncepcija realizuojama GEALAN įmonės, PVC langų bei durų profilių sistemų kūrėjos, gaminiuose?
nuotrauka
2024-03-08 13:14
Metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėm, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų cent...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-06 14:40
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" baigė konsolidavimą su kita valstybės valdoma įmone – naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo UAB „GVT LT".
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...
nuotrauka
2024-03-05 07:15
ESSVE stebi meistrų darbą ir ieško būdų, kaip padėti jiems būti efektyviais, demonstruoti aukštą darbo našumą. Ir tai ne tik kokybiški tvirtinimo ir sandarinimo produktai, bet ir darbo organizavimas, kuris primena „Lean“ metodą.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas