2024 kovo 29 d. penktadienis, 12:33
Reklama  |  facebook

Tarp mokslo ir verslo: sėkminga mokslo idėjų kelionė

2020-11-05 10:39
Ilgus metus mokslininkai ir verslininkai sunkiai rasdavo bendrą kalbą, todėl ir bendradarbiavimas tarp šių pusių nebuvo didelis. Vos prieš porą metų MOSTA atliktas tyrimas atskleidė, kad verslininkai, kurie nori bendradarbiauti su mokslu, pasigenda informacijos, nuo ko pradėti. Tuo tarpu mokslininkus stabdo finansavimo trūkumas, laiko stoka bei iššūkiai surasti tinkamus partnerius. Tačiau netikėtai užgriuvusi pandemija pakeitė daugelį gyvenimo sričių, tarp jų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimą.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt (KTU Ultragarso instituto) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra),

„Vis daugiau mokslininkų aktyviai bendradarbiauja su verslu – drąsiau dalinasi savo žiniomis ar net suburia komandas savo idėjoms įgyvendinti ir kuria startuolius, o savo iniciatyvas palaiko agentūroje veikiančių projektinių veiklų pagalba, pavyzdžiui, gyvybės mokslų industrijos (GMI) plėtros skatinimo, kuris itin didelį dėmesį skiria padėti visuomenei susidoroti su esama situacija ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – KTU pranešime cituojamas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Savo įžvalgomis, kodėl mokslui ir verslui būtina bendradarbiauti ir kodėl taip svarbu mokslininkui realizuoti savo idėjas, dalinasi KTU profesoriai Asta Pundzienė bei Arminas Ragauskas.

Šiuolaikinio mokslininko portretas

Šiuolaikinis mokslininkas turi būti ne tik žingeidus, bet ir atviras, turintis kitokį požiūrį – lyderis. 

Nuotraukoje – 
KTU prof. Arminas Ragauskas

„Vargu ar įmanomas apibendrinantis atsakymas, bet galėčiau išskirti moderniam mokslininkui būtinas savybes: proto atvirumas, kitokio požiūrio supratimas, nepaprastai plati erudicija – nuo klasikinės filosofijos ir istorijos iki moderniausios fizikos ar politikos ir ekonomikos. Taip pat puikus humoras, charizma, padedantys pritraukti finansavimą savo tyrimams ir transformuoti jį į naujas žinias“, – cituojamas A. Ragauskas.

Apie tai, kad šiandienos mokslininkas – puikus savo srities ekspertas ir lyderis, kalba ir A. Pundzienė.

„Tai žingeidus, besidomintis keliais žingsniais į priekį, aktyvus, vystantis naujas tyrimų kryptis, bendradarbiaujantis, buriantis pasekėjus ir, dėka savo idėjų įgyvendinimo, darantis teigiamą poveikį visuomenės ir verslo vystymuisi žmogus“, – sako ji.

A. Pundzienė, cituojama pranešime, pastebi, kad mokslo vertės grandinė prasideda naujų žinių kūrimu ir baigiasi idėjos įgyvendinimu. Bet kurios mokslo srities žinios yra didžiąja dalimi universalios, o jų taikymas – globalus. Tai įkvepiančios prielaidos mokslinei veiklai ir inovacijų kūrimui. Kiekvienas tyrėjas atsirenka, kur jis yra stipriausias – vieni geba kurti naujas žinias, kiti – jas įgyvendinti, o jei tyrėjas sugeba ne tik sukurti naujas žinias, bet ir jas pritaikyti – tai labai vertingi kolegos.

Nuotraukoje – 
KTU prof. Asta Pundzienė

„Moksliniais tyrimais grįstų idėjų išvystymas ir įgyvendinimas sukuria labai daug teigiamos energijos ir pasitenkinimo pačiam tyrėjui. Jeigu projektas sėkmingas – tavo sukurtos žinios ir jų taikymas gali prisidėti prie mūsų planetos, žmonių gyvybių, gyvūnų rūšių išsaugojimo, geresnės gyvenimo kokybės ir laimingesnės visuomenės. Ar tai ne pakankamas motyvas pabandyti?“ – svarsto KTU profesorė.

A. Ragauskas pastebi ir kitą, finansinį, aspektą: „Mokslininkas, kuris išmano ir sugeba ekonomiškai produktyvias mokslo žinias integruoti į efektyvesnes už esamas technologijas bei pasiūlyti rinkai inovacijas, tampa žmonijos ekonominio progreso varikliu. Jis ne tik pilnai realizuoja savo, kaip atradėjo ir išradėjo ego, bet ir yra finansiškai atlyginamas pajamomis iš rinkos, kurias sukuria jo inovacijos.”

Lietuvos mokslininkai savo žiniomis konkuruoja tarptautinėje erdvėje

A. Pundzienė teigia, kad Lietuvos tyrėjai lyderiai ne tik kuria naujas žinias, ugdo naują lyderių kartą, bet ir prisideda prie Lietuvos tarptautinio žinomumo ir teigiamos reputacijos formavimo.

Panašiai teigia ir A. Ragauskas, Lietuvos mokslininkai jau senokai sėkmingai konkuruoja Lietuvos mokslinių tyrimų idėjų finansavimo ir tyrimų rezultatų įgyvendinimo tiek Europos Sąjungoje, tiek ir globalioje rinkoje. 

„Ir turime įspūdingų sėkmingos konkurencijos rezultatų gyvybės ir sveikatos moksluose, fizikoje, biotechnologijose, inovacijų vadybos ir daugybėje kitų mokslo bei technologijų krypčių“, – priduria jis.

Verslumas ir žinių troškimas – suderinami?

Anot A. Pundzienės, tiek naujų žinių kūrimas, tiek verslo vystymas yra ypatingai laikui imlūs procesai. 

„Ypač pradžioje – žinioms imlaus produkto arba paslaugos sukūrimas ir įdiegimas rinkoje; nuolatinė investicijų paieška; tiekėjų, klientų, partnerių ir investuotojų tinklo įvairiose rinkose išvystymas; augančios organizacijos valdymas, visa tai jau užima 24 val. per parą. Todėl pasaulyje universitetai ir tyrimų institutai įvairiai sprendžia tyrėjo ir verslininko karjeros derinimo klausimą“, – sako ji.

Nuotraukoje – 
MITA vadovas Gintas Kimtys

Sėkmingai žinioms imlius verslus kuria ir vysto tie universitetai bei institutai, kurie užtikrina, kad tyrėjui, nepavykus išvystyti sėkmingo verslo, jie gali grįžti dirbti į savo ankstesnę darbovietę ir pareigas. Pavyzdžiui, Stanford Research Institute (SRI), ne tik išlaiko tyrėjo darbo vietą, bet ir pusę metų moka tyrėjui – startuolio įkūrėjui ir jo komandai atlyginimą. 

„Taip mokslininkas gali greitai ir pilnai įsitraukti į idėjos išvystymą ir jos komercializavimą. Deja, aplink apstu atvejų, kai žinioms imlios idėjos pagrindu sukurtas startuolis „merdi“, nes mokslininkas dėl savo pagrindinių pareigų neturi laiko jo vystyti, pritraukti investicijų ir pasamdyti patyrusį vadovą“, – pasakoja A. Pundzienė.

Tuo tarpu A. Ragauskas teigia, kad modernus verslas greitai kintančioje, daugiaprasmėje, kompleksinėje ir neapibrėžtoje aplinkoje, būdingoje XXI amžiui, yra labai arti mokslo. 

„Nors versle sprendžiamos kitokios problemos, negu mokslo tyrimuose, bet mokslininko, tyrėjo įgūdžiai ir metodai puikiai naudojami multimilijardiniuose aukštų technologijų versluose, kurių modeliai ir algoritmai remiasi sudėtinga matematika ir dirbtiniu intelektu. Verslumas yra vargu ar tinkama sąvoka, kai kalbame apie iš mokslinio pažinimo gimstančias aukštas technologijas. Čia veikia ypatingos modernių verslų kompetencijos“, – priduria jis.

Komandinis žaidimas tarp verslo ir mokslo

Kaip teigia A. Ragauskas, tai komandinis žaidimas yra būtinas transformuojant mokslo žinias į sėkmingas inovacijas.

„Tam prireikia daugybės skirtingų kompetencijų ir praktinių patirčių rinkose. Mokslininkas, kaip individas, tiesiog negali turėti tokių specializuotų kompetencijų dėl savo veiklos specifikos”, – priduria jis.

A. Pundzienė įsitikinusi, kad suderinti galima viską, tačiau pagrindinis klausimas – kaip to pasiekti. 

„Mokslą ir verslą yra būtina derinti, tačiau tam reikalinga inovacijų ekosistema, kurioje mokslo ir verslo dermė yra vertybė. Gyvybinga inovacijų ekosistema reiškia formalų ir ne formalų bendradarbiavimą tarp tyrėjų, tyrėjų komandų, universitetų, institutų, jau veikiančių startuolių, brandžių įmonių, investuotojų ir visuomenės lyderių, atitinkamų valstybės agentūrų ir kitų suinteresuotų pusių. Lietuvai, kaip mažai šaliai, ypač svarbus tarptautinis bendradarbiavimas ir tinklai.

Lietuvoje, kurioje privačių investuotojų į žinioms imlų verslą nėra daug, į tyrėjo darbo laiką, skirtą idėjos komercializavimui gali ir turi investuoti atitinkamos mokslinius tyrimus ir inovacijas finansuojančios agentūros, tokios kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), patys universitetai ir institutai“, – sako ji. 

Šaltinis – KTU inf. ir nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2024-03-29 10:05
„Ignitis", valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON", neapleidžia lyderio pozicijų elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros srityje – sudarė sutartį su „Baltic Shopping Centers", valdančia Kaune įsikūrusį prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega", dėl iš viso 20 ele...
nuotrauka
2024-03-29 09:54
7 iš 10 žmonių Lietuvoje norėtų gyventi nuosavame name, jeigu turėtų neribotas galimybes. Gyvenimas daugiabutyje patraukliausias atrodo 16 proc. apklaustųjų, o kotedžą rinktųsi 12 proc., rodo SEB banko iniciatyva atlikta gyventojų apklausa.
nuotrauka
2024-03-29 09:54
Artėjant šv. Velykoms, Palangos J. Basanavičiaus gatvė tradiciškai pasidabino įspūdingais, dviejų metrų aukščio margučiais. Spalvinga bene gražiausiai pavasario šventei skirta alėja, kasmet sulaukianti itin didelio tiek palangiškių, tiek ir kurorto svečių susidomėjimo, Palangą puoš iki balandžio 8 d...
nuotrauka
2024-03-29 06:26
Seimas priėmė Statybos, Teritorijų planavimo, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros bei Architektūros įstatymų pataisas, leisiančias užtikrinti statybos procesų efektyvumą, teisėtumą ir skaidrumą.
nuotrauka
2024-03-28 14:52
Trečiadienio vakarą dalis Vilniaus gyventojų gavo bendruosius pranešimus, raginančius užsidaryti langus ir nebūti lauke, nes Panerių g. užsiliepsnojo automobilių sąvartynas ir pasklido toksiški dūmai. Ugniagesiai pranešimą apie gaisrą gavo apie pusę 7 vakare ir dirbo 11 valandų, kol jį likvidavo. Ka...
nuotrauka
2024-03-28 11:08
Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas atnaujintas Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, kurios nustato aiškesnę tvarką ir sąlygas, kaip gyventojai ir įmonės be aukciono ir aukciono būdu gali išsinuomoti ar įsigyti kitos paskirties valstybinės žemės ...
nuotrauka
2024-03-28 09:55
Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko paimti aplinkos oro mėginių bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų. Taip pat buvo parengta artimiausių valandų t...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 16:45
Nuo balandžio mėn. vilniečiai ir sostinės svečiai galės nemokamai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiais viešaisiais tualetais. Vilniaus miesto Taryba šiandien pritarė sprendimui panaikinti anksčiau galiojusį 30 eurocentų vienkartinį mokestį. Taip pat per artimiausius dvejus metus pla...
nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-27 10:50
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas sostinės gyventojų tyrimas atskleidė, kad pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui reikšmingai augo. Bendrai sudėjus 42 proc. apklaustų vilniečių įsigijo ar planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia 151 tūkst. ir da...
nuotrauka
2024-03-27 09:55
Turto bankas paskelbė rangos darbų viešąjį pirkimą vienam didžiausių valstybės valdomų pastatų – Mindaugo g. 12, Vilniuje. Į buvusią Lietuvos geležinkelių būstinę ketinama investuoti apie 15 milijonų eurų, čia įskurs 8 valstybės įstaigos.
nuotrauka
2024-03-26 15:09
Mančesteryje vykusioje „Civic Trust Awards“ apdovanojimų ceremonijoje verslo ir laisvalaikio kompleksas „Bokšto skveras“ pripažintas nugalėtoju ir specialaus prizo laimėtoju, kuris įteikiamas išskirtiniams rekonstrukcijos projektams, įgyvendintiems saugomose teritorijose.
nuotrauka
2024-03-26 14:22
Dar viena rekordinio susidomėjimo sulaukusios senamiesčio pastatų fasadų tvarkymo programos galimybė Klaipėdos senamiesčio pastatų valdytojams: siekiant pilnai išnaudoti lėšų likutį – 70 tūkst. eurų, skelbiamas pakartotinis kvietimas teikti paraiškas. Jų laukiama iki š. m. balandžio 10 dienos.
nuotrauka
2024-03-26 10:18
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos