„Mėnesiu anksčiau prasidėjusi vasara sukūrė tobulas sąlygas fiziniams lauko darbams ir čia pagal traumas darbe, deja, pirmauja statybų sektorius. Tinkamai nepritvirtintos laikinos laipiojimo konstrukcijos bei pastoliai kelia grėsmę tiek dirbantiesiems, tiek praeiviams bei automobiliams. Kai kada nesilaikoma ir, atrodytų, savaime suprantamų bazinių saugos reikalavimų: šalmų bei apsauginių apraišų naudojimo, ne visada pasirenkama tinkama avalynė, mūvimos pirštinės. Nereikia turėti ypatingų žinių, kad atsitiktinai užmetus akį į tokią statybvietę būtų aišku – su darbų sauga čia rimtai pykstamasi. Deja, toks aplaidumas įvykus nelaimei užkerta kelią ir gauti draudimo išmokas“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Panašiai kaip ir su saugos diržais automobiliuose, tinkami darbo saugos įpročiai yra išugdomas dalykas, bet jeigu į tai vangiai įsitraukia darbdaviai bei patys darbuotojai, ypač svarbus tampa visuomenės vaidmuo.

Pasak A. Žilėno, norisi pagirti pastabius ir pilietiškus žmones, kurie atkreipę dėmesį į tokius atvejus, susiranda Valstybinės darbo inspekcijos kontaktus ir praneša apie plika akimi matomus pažeidimus.

„Tinkamą darbų saugą pirmiausia turi užtikrinti darbdaviai ir prižiūrėti, kad taisyklių būtų laikomasi. Parašas žurnale, jog su taisyklėmis susipažinta, be atitinkamų saugos veiksmų, deja, nieko vertas. Tad net jeigu einate pro statybvietę ir suabejojate, ar darbininkai darbuojasi saugiai, – susisiekite su darbo inspektoriais. Jie fiziškai neaprėpia kiekvienos statybvietės, tačiau labai tikėtina, kad jūsų skambutis kažką apsaugos nuo skaudžios traumos ar net mirties“, – teigia A. Žilėnas.

Kita šiemet dominuojanti nelaimingų atsitikimų kategorija – dėl neapdairumo įvykstančios traumos bei susižalojimai, kuomet užtenka sekundei kitur nukreipti dėmesį ir darbo diena baigiasi medikų rankose.

Pasak draudikų, deja, bet kasmet neapsieinama be pirštų amputavimo ir šie metai – jokia išimtis.

„Praėjusiais metais administravome atvejį, kuomet dėl neatsargumo dirbant su įranga buvo pažeisti, o po to – amputuoti du rankos pirštai. Tačiau šiemet tokius atvejus turime jau du ir vienas jų yra ypač apmaudus: žmogus smarkiai prisivėrė dešinės rankos pirštą garažo durimis ir, deja, bet jo nebepavyko išsaugoti. Kitam asmeniui gegužę darbo metu patyrus traumą lūžo rankos pirštas, jį teko amputuoti“, – sako A. Žilėnas.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pernelyg didelis atsipalaidavimas darbo vietoje visuomet yra daugiau ar mažiau pavojingas dėl įrengimų, įrankių ar priemonių, kurios reikalauja ir didelio atsargumo, ir veiksmų ar judesių tikslumo.

Anot jų, tai, kas Lietuvos darbovietėse vyksta šiemet, galima pavadinti beprasidedančia darbo traumų epidemija.

„Žvelgiant į nelaimingų atvejų darbe bylas nerimą kelia tai, kad nors yra tam tikri nuolat riziką išlaikantys sektoriai, tačiau traumų geografija tapo labai plati. Štai rūšiuotoja nukrito iš 4 metrų aukščio ir patyrė daugybinius kūno lūžius. Buvo netyčia cheminiais preparatais apsipiltos akys. Vienas darbuotojas nukrito nuo tralo, kitam darbo metu prakirsta galva, kai ant galvos užkrito padėklas. Tai indikuoja, kad su darbų sauga yra iš esmės negerai ir tai reikia pradėti keisti jau dabar“, – mano A. Žilėnas.

A. Žilėno nuomone, Lietuvos įmonėse augant darbuotojų kaitos rodikliams, planus skubantys įgyvendinti darbdaviai galbūt mažiau dėmesio skiria darbuotojų instruktavimui arba tai daro atmestinai, pasitikėdami pačių žmonių sąmoningumu ir savisaugos instinktu.

Draudikai atkreipia dėmesį, kad nesaugi darbo aplinka didina ne tik galimybę patirti traumą ar nelaimingą atsitikimą, bet ir gali tiesiogiai paveikti įmonių produktyvumą.