2017 lapkričio 21 d. antradienis, 23:22
Reklama  |  El. paštas  |  facebook  google plus  twitter  linkendin

V. Juzikis: „Ar tiesime kelius po 2020 metų?“

2017-10-16 07:30
Kodėl jau šiandien reikia vis dažniau kalbėti apie privačios ir viešos partnerystės (PPP) projektų vystymą ir jų finansavimą? Tiesiog nenumaldomai artėja 2020 metai. Po šios datos ES finansinė parama atnaujinamai infrastruktūrai ir jos plėtrai gali smarkiai sumažėti dėl gerėjančių Lietuvos makroekonominių rodiklių. Jei ES pinigus vaizdžiai palygintume su duomenų srautu, tai jie dabar teka plačiajuosčiu internetu, tačiau jau po 2020 metų jų srautas gali smarkiai sumažėti ir, vaizdžiai tariant, kapsės lyg per senovinį modemą.
nuotrauka
Turbožiedinė sankryža „Via Baltica“ Panevėžio rajone. Asociatyvi AB „Panevėžio keliai“ iliustr.


Kas pakeis ES pinigus?

Kad įsivaizduotume šį pinigų srautą, paanalizuokime faktus. Nuo 2014 iki 2020 metų transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūrai skirta ES parama sudarė 1,15 mlrd. eurų, dar 0,87 mlrd. eurų skirta energetikos sektoriui. Jeigu išdalintume šias sumas per septynerių metų laikotarpį, tai, pavyzdžiui, transporto sektoriui galėtų būti skirta vidutiniškai po 164 mln. eurų per metus. Jeigu palygintume su valstybinės ir vietinės reikšmės kelių finansavimo metinėmis išlaidomis, kurios šiemet sudaro 499 mln. eurų, ES parama vidutiniškai sudarytų apie trečdalį viso biudžeto, o tai tikrai nėra mažai.

Šį trečdalį teks kur nors surasti, nes toliau tobulinti ir plėsti infrastruktūrą tikrai reikės. Jei norėsime toliau stiprinti savo šalies konkurencinį pranašumą regione, tokių investicijų poreikis, tikėtina, augs kasmet, kadangi tai svarbi Baltijos šalių konkurencingumo sąlyga. Jau šiandien galima skaičiuoti tikrai nemažas investicijų sumas, būtinas energetikos, transporto ir logistikos, viešojo bei kitų sričių sektoriams vystyti.

Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. SEB nuotr. 

Galime tapti PPP ekspertais: mokykimės iš sėkmių ir klaidų

Valstybė, ko gero, nenorės didinti mokesčių, kad surastų tą trūkstamą trečdalį. Vadinasi, teks atsigręžti į privačius finansavimo šaltinius ir intensyvinti privačios ir viešosios partnerystės projektus.

Reguliuojamoji aplinka pastariesiems yra pakankama. Svarbiausia, kad ji nesikeistų ir investuotojai žinotų, ko tikėtis. Skaidrumas, teisinis bei politinis stabilumas ir galimybė prognozuoti reguliuojamąją aplinką yra pagrindiniai dalykai, siekiant pritraukti privatų kapitalą infrastruktūros projektams vystyti. Išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad PPP projektai yra vienas iš efektyviausių būdų greitai ir kokybiškai įgyvendinti didelio masto viešosios infrastruktūros projektus. Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje privačios ir viešosios partnerystės projektų vertė milijardai eurų, o Lietuvoje jų vis dar mažai, nors lyg ir turime geros patirties: Vilniaus Balsių mokykla, Palangos aplinkkelis, Vilniaus policijos komisariatas, taip pat galima paminėti ir M. K. Čiurlionio prietilčio Kaune koncesijos projektą.

Nors PPP projektų imamės nedrąsiai, galime juos gerai atlikti. Vienas sėkmingų pavyzdžių — Palangos aplinkkelio statyba. Sėkmę liudija keli faktai: projektas laiku įgyvendintas, neviršyta numatyta sąmata, aplinkkelis sėkmingai prižiūrimas. Sutarties pabaigoje valstybei kelias bus grąžintas po kapitalinės rekonstrukcijos.

Ekspertais tampama mokantis ne tik iš sėkmių, bet ir iš klaidų. Kad Lietuva galėtų laikyti save patyrusia valstybe PPP srityje, turime įgyvendinti kur kas daugiau tokių projektų. Apie tai kalba ir vienas Pasaulio banko tyrimų: pirmieji PPP bandymai dažnai nepasiteisina ir yra atmetami, tačiau, įgijus patirties, apie 20 PPP projektų vyksta sklandžiai.

Tai reiškia, kad turime jau dabar aktyviau imtis PPP projektų, kad atėjus 2020 metams infrastruktūros projektai būtų toliau įgyvendinami. Todėl reikia politinės valios ryžtis daugiau projektų leisti įgyvendinti privačiam sektoriui. Reikia naudotis egzistuojančiais privačios ir viešosios partnerystės instrumentais ir aiškiai suvokti, kokie infrastruktūros objektai atrodys perspektyviausi.

Bet kuriam infrastruktūros projektui galimas komercinis finansavimas

Privatus sektorius — prie jo priskiriamos ir verslo įmonės, ir bankai, ir pensijų fondai bei instituciniai investuotojai — domisi ta infrastruktūra, kur mažiausia rizika, kurios perspektyva atrodo stabiliausia. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių privataus investuotojo prisiimamą rizikos lygį, yra projekto priklausomybė nuo paklausos ir (ar) kainos svyravimų ateityje. Reguliuojami energijos skirstymo ir perdavimo tinklai, atrodytų, daug saugesni investuotojui, nei, tarkim, projektai, susiję su politine rizika ar paklausos rizika: mokami keliai, tuneliai ar netgi parkavimo erdvės. Tačiau esant norui ir žinant konkretaus PPP projekto tikslą, taip pat esant palankiai rinkos perspektyvai, tinkamai projektų audito, finansavimo, garantavimo ekosistemai, bet kuris infrastruktūros objektas gali būti aptariamas, nagrinėjamas ir pradedamas plėtoti gavus komercinį finansavimą.

Privatus sektorius neabejotinai tam pasiruošęs ir laukia, kada valstybinės institucijos pakvies prisidėti prie šaliai svarbių ir ekonomiškai naudingų projektų vystymo bei finansavimo. 

Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2017-11-21 13:22
Seimas vienbalsiai pritarė Energetikos ministerijos siūlymui nustatyti, kad vartotojų skolos (nepriemokos) už suvartotą energiją, kurios susidarė ne dėl vartotojo, o dėl energijos tiekėjo kaltės, galėtų būti skaičiuojamos ne daugiau nei už du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių. Nauja tvarka, dar l...
nuotrauka
2017-11-21 13:11
Nuo gruodžio 1 dienos Druskininkų gyventojai gamtines dujas galės įsigyti gerokai mažesnėmis kainomis – mieste dujas tiekti pradės „Lietuvos dujų tiekimas“, gamtinių dujų prekybos ir tiekimo bendrovė, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ įmonių grupei.
nuotrauka
2017-11-20 14:37
Naujas pastatas Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centrui turėtų iškilti sklypuose Birutės g. 5 ir 5A – tokiam variantui pritarė Savivaldybės tarybos kolegija. Sprendimas priimtas atsižvelgus į poliklinikos plėtros galimybes analizavusių specialistų rekomendacijas.
nuotrauka
2017-11-20 13:56
30 didžiausių valstybės funkcijai vykdyti administracinės paskirties pastatų Vilniaus miesto centre užima daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų. Tokiame plote tilptų 27 futbolo aikštės, o vien ministerijų valdomų pastatų kaina gali siekti apie 116 mln. Eur. Tarptautinės nekilnojamojo turto kons...
nuotrauka
2017-11-20 11:07
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti įstatymo projektą pateikė savo pastabas. Institutas siūlo projektui nepritarti.
nuotrauka
2017-11-20 10:01
Jau nebe pirmus metus skambantys Lietuvos verslininkų priekaištai, kad šalyje trūksta kvalifikuotų programuotojų bei inžinierių turi aiškų pagrindą. Antroje vietoje po IT darbuotojų dažniausiai ieškomų sąraše jis įrašytų būtent inžinierius. Toliau, anot jo, penketuką sudaro NT srities (statybos darb...
nuotrauka
2017-11-17 17:25
Įgyvendinant lapkričio 1 d. įsigaliojusį Architektūros įstatymą, darbą pradeda penkios Regioninės architektūros tarybos. Jas techniškai aptarnaus ir jų darbą organizuos Lietuvos architektų rūmai. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regioninės architektūros tarybos atliks architektūros k...
nuotrauka
2017-11-17 13:33
Ar Kaune išdygs dangoraižiai? Ar Vilniaus centras netaps naujuoju Perkūnkiemiu? Šiuo metu nekilnojamą turtą (NT) geriau pirkti ar parduoti? Ar investicijos į NT užsienyje atsiperka? Ar po 10 metų dar egzistuos brokerio profesija? Tokius ir kitus klausimus NT specialistai nagrinėjo trečiadienį Vilniu...
nuotrauka
2017-11-16 14:10
Vyriausybė nusprendė, kad valstybės institucijų derinimo veiksmai dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano korekcijų turi būti stabdomi.
nuotrauka
2017-11-16 13:55
Aplinkos ministerija pastaruoju metu nagrinėjo galimybę atskirti Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) vykdomą statybos dalyvių atestavimą – viešojo administravimo funkciją – nuo šios valstybės įmonės komercinės veiklos.
nuotrauka
2017-11-16 10:09
Antradienį sušauktas Vilniaus miesto Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis. Posėdžio metu kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius pristatė dabartinę Gedimino kalno būklę, ant Gedimino kalno nuveiktus tvarkybos darbus, o taip pat planuojamus veiksmus žiemos metu.
nuotrauka
2017-11-15 17:27
LIVE SQUARE verslo centre 2019 m. pavasarį Lietuvoje įsikurs pirmoji SPACES bendradarbystės erdvė. EIKA ir SPACES koncepciją ir prekinį ženklą valdanti IWG pasirašė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią sutarta išnuomoti šiek tiek daugiau nei 1500 kv. m. plotą. Po šio susitarimo LIVE SQUARE jau sutart...
nuotrauka
2017-11-14 11:11
2017 m. trečiąjį ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 749,3 mln. EUR to meto kainomis ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, jų įvykdymas palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,9 proc. (nepašalinus – padidėjo 17,5 proc.), praneša Lietuvos statist...
nuotrauka
2017-11-14 10:08
Lapkričio 10 dieną Gargždų „Minijos“ kino teatre vyko antrasis Klaipėdos rajono savivaldos ir verslo forumas tema „Iniciatyva, inovacijos, investicijos“. Renginio metu paskelbta, kad į oro uosto teritoriją Dirvupiuose artimiausiu metu bus investuota 200–350 mln. eurų.
nuotrauka
2017-11-13 10:59
Pastaruoju metu Belmonto užtvankoje pradėti darbai laikytini ne šios užtvankos avarinės grėsmės pašalinimo, o statybos darbais. Tokios išvados priėjo Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi esamą padėtį. Prašoma, kad ją įvertintų už valstybinę statybos priežiūrą atsakinga Valstybinė teritorijų planavimo...
nuotrauka
2017-11-13 10:08
„Ober-Haus“ skelbia, kad per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,4%, Kaune – 4,6%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 3,1% ir Panevėžyje – 3,5%.
nuotrauka
2017-11-13 10:05
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bus taikomi A+ klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams. Jų laikytis privalu tuo atveju, kai prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m. sausio 1 d., o kai ...
nuotrauka
2017-11-10 11:10
76 proc. smulkių ar vidutinių Lietuvos įmonių pripažįsta, kad ketvirtajai pramonės revoliucijai nesiruošia. 55 proc. įmonių vadovų net negali pasakyti, ką „Industry 4.0“ reiškia, - skelbia „Citadele“ banko inicijuotas „Spinter Research“ tyrimas.
nuotrauka
2017-11-10 10:44
Prieš dvejus metus įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, buvo sugriežtinta statinių ir daiktinių teisių į juos registravimo tvarka, tad Registrų centras dar kartą atkreipia nekilnojamojo turto savininkų dėmesį į registravimo terminus.
nuotrauka
2017-11-10 10:33
Akcinė bendrovė „Kauno grūdai“ Alytaus savivaldybei pateikė prašymą 99 metams išnuomoti 4 hektarų sklypą Alytaus miesto pramonės parko teritorijoje. Bendrovės planuose – 15 milijonų eurų investicijos naujos maisto pramonės gamyklos statybai.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Kodėl verta rinktis Röben Tonbaustoffe GmbH vokiečių gamintojo fasadines plyteles

UAB DASFA ir Ko siūlo „Röben Tonbaustoffe“ GmbH vokiečių gamintojo fasadines plyteles. Esame oficialus „Röben Tonbaustoffe“ GmbH vokiečių gamintojo atstovas Lietuvoje, todėl plytelės pristat...