2018 rugsėjo 24 d. pirmadienis, 3:18
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

V. Juzikis: „Ar tiesime kelius po 2020 metų?“

2017-10-16 07:30
Kodėl jau šiandien reikia vis dažniau kalbėti apie privačios ir viešos partnerystės (PPP) projektų vystymą ir jų finansavimą? Tiesiog nenumaldomai artėja 2020 metai. Po šios datos ES finansinė parama atnaujinamai infrastruktūrai ir jos plėtrai gali smarkiai sumažėti dėl gerėjančių Lietuvos makroekonominių rodiklių. Jei ES pinigus vaizdžiai palygintume su duomenų srautu, tai jie dabar teka plačiajuosčiu internetu, tačiau jau po 2020 metų jų srautas gali smarkiai sumažėti ir, vaizdžiai tariant, kapsės lyg per senovinį modemą.
nuotrauka
Turbožiedinė sankryža „Via Baltica“ Panevėžio rajone. Asociatyvi AB „Panevėžio keliai“ iliustr.


Kas pakeis ES pinigus?

Kad įsivaizduotume šį pinigų srautą, paanalizuokime faktus. Nuo 2014 iki 2020 metų transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūrai skirta ES parama sudarė 1,15 mlrd. eurų, dar 0,87 mlrd. eurų skirta energetikos sektoriui. Jeigu išdalintume šias sumas per septynerių metų laikotarpį, tai, pavyzdžiui, transporto sektoriui galėtų būti skirta vidutiniškai po 164 mln. eurų per metus. Jeigu palygintume su valstybinės ir vietinės reikšmės kelių finansavimo metinėmis išlaidomis, kurios šiemet sudaro 499 mln. eurų, ES parama vidutiniškai sudarytų apie trečdalį viso biudžeto, o tai tikrai nėra mažai.

Šį trečdalį teks kur nors surasti, nes toliau tobulinti ir plėsti infrastruktūrą tikrai reikės. Jei norėsime toliau stiprinti savo šalies konkurencinį pranašumą regione, tokių investicijų poreikis, tikėtina, augs kasmet, kadangi tai svarbi Baltijos šalių konkurencingumo sąlyga. Jau šiandien galima skaičiuoti tikrai nemažas investicijų sumas, būtinas energetikos, transporto ir logistikos, viešojo bei kitų sričių sektoriams vystyti.

Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius. SEB nuotr. 

Galime tapti PPP ekspertais: mokykimės iš sėkmių ir klaidų

Valstybė, ko gero, nenorės didinti mokesčių, kad surastų tą trūkstamą trečdalį. Vadinasi, teks atsigręžti į privačius finansavimo šaltinius ir intensyvinti privačios ir viešosios partnerystės projektus.

Reguliuojamoji aplinka pastariesiems yra pakankama. Svarbiausia, kad ji nesikeistų ir investuotojai žinotų, ko tikėtis. Skaidrumas, teisinis bei politinis stabilumas ir galimybė prognozuoti reguliuojamąją aplinką yra pagrindiniai dalykai, siekiant pritraukti privatų kapitalą infrastruktūros projektams vystyti. Išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad PPP projektai yra vienas iš efektyviausių būdų greitai ir kokybiškai įgyvendinti didelio masto viešosios infrastruktūros projektus. Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje privačios ir viešosios partnerystės projektų vertė milijardai eurų, o Lietuvoje jų vis dar mažai, nors lyg ir turime geros patirties: Vilniaus Balsių mokykla, Palangos aplinkkelis, Vilniaus policijos komisariatas, taip pat galima paminėti ir M. K. Čiurlionio prietilčio Kaune koncesijos projektą.

Nors PPP projektų imamės nedrąsiai, galime juos gerai atlikti. Vienas sėkmingų pavyzdžių — Palangos aplinkkelio statyba. Sėkmę liudija keli faktai: projektas laiku įgyvendintas, neviršyta numatyta sąmata, aplinkkelis sėkmingai prižiūrimas. Sutarties pabaigoje valstybei kelias bus grąžintas po kapitalinės rekonstrukcijos.

Ekspertais tampama mokantis ne tik iš sėkmių, bet ir iš klaidų. Kad Lietuva galėtų laikyti save patyrusia valstybe PPP srityje, turime įgyvendinti kur kas daugiau tokių projektų. Apie tai kalba ir vienas Pasaulio banko tyrimų: pirmieji PPP bandymai dažnai nepasiteisina ir yra atmetami, tačiau, įgijus patirties, apie 20 PPP projektų vyksta sklandžiai.

Tai reiškia, kad turime jau dabar aktyviau imtis PPP projektų, kad atėjus 2020 metams infrastruktūros projektai būtų toliau įgyvendinami. Todėl reikia politinės valios ryžtis daugiau projektų leisti įgyvendinti privačiam sektoriui. Reikia naudotis egzistuojančiais privačios ir viešosios partnerystės instrumentais ir aiškiai suvokti, kokie infrastruktūros objektai atrodys perspektyviausi.

Bet kuriam infrastruktūros projektui galimas komercinis finansavimas

Privatus sektorius — prie jo priskiriamos ir verslo įmonės, ir bankai, ir pensijų fondai bei instituciniai investuotojai — domisi ta infrastruktūra, kur mažiausia rizika, kurios perspektyva atrodo stabiliausia. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių privataus investuotojo prisiimamą rizikos lygį, yra projekto priklausomybė nuo paklausos ir (ar) kainos svyravimų ateityje. Reguliuojami energijos skirstymo ir perdavimo tinklai, atrodytų, daug saugesni investuotojui, nei, tarkim, projektai, susiję su politine rizika ar paklausos rizika: mokami keliai, tuneliai ar netgi parkavimo erdvės. Tačiau esant norui ir žinant konkretaus PPP projekto tikslą, taip pat esant palankiai rinkos perspektyvai, tinkamai projektų audito, finansavimo, garantavimo ekosistemai, bet kuris infrastruktūros objektas gali būti aptariamas, nagrinėjamas ir pradedamas plėtoti gavus komercinį finansavimą.

Privatus sektorius neabejotinai tam pasiruošęs ir laukia, kada valstybinės institucijos pakvies prisidėti prie šaliai svarbių ir ekonomiškai naudingų projektų vystymo bei finansavimo. 

Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius 




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2018-09-22 08:00
Voverės namų kvartalas – tai naujos kartos, išskirtinės architektūros kotedžai Zujūnų mikrorajone. Modernus kotedžų dizainas, architektūriniai ir inžineriniai sprendimai, privatus parkas, skirtas tik kvartalo gyventojams, bei nuosavos terasos – visi šie privalumai išlaiko pusiausvyrą tarp miesto šur...
nuotrauka
2018-09-21 13:44
Ukmergės rajono savivaldybė su bendrove „Ukmergės keliai“ pasirašė Klaipėdos gatvės rekonstrukcijos darbų sutartį.
nuotrauka
2018-09-21 13:27
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), įgyvendindama Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis“ (projekto Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0004) ir bendradarbiaudama su Lietuvos projektavimo įmonių ...
nuotrauka
2018-09-21 12:19
Naujos statybos būsto kainos sostinės Antakalnio rajone pastaraisiais metais laikosi gerokai aukščiau vidurkio, o ekonominės klasės būsto pasiūlos segmente juntamas trūkumas.
nuotrauka
2018-09-20 12:27
VKEKK atlikusi UAB „Geros dujos“ neplaninį patikrinimą, nustatė, kad bendrovė 2016 m. sausio–2017 m. liepos mėn. nebuitiniams vartotojams pateikiamose sąskaitose neteisingai nurodė įsigyjamų gamtinių dujų kiekį, vartojimo pajėgumus, ilgalaikius užsakomuosius pajėgumus, nesilaikė sutarčių nuostatų su...
nuotrauka
2018-09-20 12:01
Susisiekimo ministerija keturioms savivaldybėms – Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui – skyrė Europos regioninės plėtros fondo investicijų elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, iš viso 281,6 tūkst. eurų.
nuotrauka
2018-09-20 11:14
Didžiausios Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) finansuos naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Tai bus tik antra nauja mokykla sostinėje pastatyta nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990-a...
nuotrauka
2018-09-20 09:43
Šį savaitgalį Kaune esančiame S. Dariaus ir S. Girėno stadione įvyks paskutinės sporto varžybos. Per 20 mėnesių pastatyti aukščiausius UEFA reikalavimus atitinkantį stadioną įsipareigojusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ kitą savaitę pradės griovimo darbus.
nuotrauka
2018-09-19 15:07
Jurbarko rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gyvenamųjų namų kvartalų kompleksinis sutvarkymas Jurbarko mieste“.
nuotrauka
2018-09-19 12:05
Į buvusį Žemės ūkio inžinerijos institutą Raudondvaryje (Kauno r.) įžengė statybininkai, kurie pažadėjo iki kitų metų liepos apleistą pastatą paversti šiuolaikine ugdymo įstaiga.
nuotrauka
2018-09-18 14:00
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojų ir AB „Kauno energija“ ginčą, pasisakė, kad šilumos tiekėjas teisingai skirsto šilumą daugiabučiame name, kiekvienam butui priskirdamas šilumos kiekį pagal vartotojų ar jų atstovų pateiktus duomenis apie patalpų plot...
nuotrauka
2018-09-18 11:06
Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojas Antanas rašo, kad nekilnojamąjį turtą įgijo 2008 metais, kai galiojo penkerių metų terminas jo išlaikymui iki pardavimo be mokesčių. O nuo 2016 m. šis terminas pratęstas iki 10 metų, tad skaitytojas, parduodamas nekilnojamąjį turtą anksčiau, turi mokėti mokes...
nuotrauka
2018-09-18 10:13
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą, nepripažino pagrįstais vartotojo reikalavimų anuliuoti skolą.
nuotrauka
2018-09-17 16:00
UAB „Palangos šilumos tinklai“ su rangovu UAB „Plungės lagūna“ pasirašė sutartį, pagal kurią per pusantrų metų Palangoje bus atnaujinta per 4 kilometrai miesto šilumos trasų. Planuojama investicija – apie 2 mln. eurų, dalis šios sumos yra finansuojama ES lėšomis.
nuotrauka
2018-09-17 14:00
Justiniškėse (Taikos g.) iškilmingai atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Sigito Gedos vardo alėja. Iki šiol oficialaus pavadinimo neturėjusi, tačiau atnaujinta ir vardą gavusi alėja atgijo ir tapo patrauklia susibūrimų vieta.
nuotrauka
2018-09-17 12:00
Ne visi studijuoti atvykstantys studentai apsigyvena mokymo įstaigų bendrabučiuose – dalis jų nusprendžia nuomotis privatų būstą, dažnai keldami galvos skausmą savininkams dėl savo tvarkingumo ir atsakomybės jausmo.
nuotrauka
2018-09-17 11:20
Atsižvelgusi į dažnus pačių gyventojų siūlymus dėl stovėjimo aikštelių, šiemet savivaldybė jau sutvarkė beveik 4 937 kv. metrų dydžio teritoriją prie daugiabučių namų ir įrengė apie 400 vietų automobiliams statyti.
nuotrauka
2018-09-17 09:04
Trakų rajono savivaldybėje lankėsi Ukrainos delegacija, kuri domėjosi daugiabučių namų renovacijos eiga bei sukaupta patirtimi.
nuotrauka
2018-09-17 07:30
VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (Centras) šiemet mini 60 metų sukaktį. „Įsteigtas tuometinės Statybos ministerijos, Centras visada buvo ir dabar yra statybininkų bendruomenės dalis, – sako Mindaugas Černius, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius. – Centras ...
nuotrauka
2018-09-14 09:50
Minint Tarptautinę Programuotojų dieną, Vilnius priminė visuomenei, kad gyvename skaitmeniniame pasaulyje ir išskyrė naują eismo dalyvių rūšį – pėsčiuosius, kurie vaikšto įnikę į telefonus. Kartu su JAV programavimo paslaugų įmone „Devbridge Group“ Vilnius miestui pristatė 300 metrų dvipusio eismo j...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos