2018 gruodžio 19 d. trečiadienis, 7:48
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

VDU prof. R. Daubaras: drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms – kirtimai turi būti išmanūs

2018-09-25 15:00
„Miškas yra kiekvieno lietuvio širdyje – todėl daugelis labai jautriai reaguoja, kai mato iškirstus medžius. Kirsdami juos, galvodami tik apie medieną, skurdiname ekosistemas – kaip Sovietų Sąjungoje, kai niekas nesirūpino gamtos apsauga. XXI amžiuje mišką turėtume saugoti – atsižvelgti į įvairius faktorius, taikyti išmaniąsias kirtimų technologijas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas, prof. Remigijus Daubaras, vadovaujantis tarptautiniam projektui, kuriame vertinama kirtimų įtaka miškams.
nuotrauka
VDU iliustr.


Miškai sudaro apie 31 proc. žemės paviršiaus ir yra prieglobstis didžiajai daugumai mūsų planetos augalų ir gyvūnų: šiose turtingose ekosistemose yra apie 80 proc. pasaulio sausumos bioįvairovės. Tačiau miškų flora ir fauna yra sparčiai naikinama – būtent dėl kirtimų, kurie yra vienas pagrindinių faktorių, prisidedančių prie klimato kaitos ir rūšių išnykimo. Prognozuojama, kad tęsiantis dabartiniams kirtimų tempams, visi atogrąžų miškai bus išnaikinti per artimiausius 100 metų.

Nuotraukoje – VDU profesorius Remigijus Daubaras

VDU profesorius Remigijus Daubaras jau trejus metus vadovauja projektui, kuriame kartu su Lietuvos bei Lenkijos mokslininkais tiriama pušynuose vykdomų plynųjų kirtimų įtaka visai ekosistemai – kai iškertami medžiai, suariama dirva, išvežama didelė dalis kirtimo atliekų. Pasak profesoriaus, tokios drastiškos permainos kenkia miškų ekosistemoms, naikina retas augalų rūšis, skurdina dirvožemį, išstumia gyvūniją ir gyvybiškai svarbius vabzdžius apdulkintojus.

„Plynai iškirtus mišką, jame staiga pasikeičia drėgmė, apšvietimas ir kitos sąlygos, kurios iki tol leido augalui augti – visas mikroklimatas. Dauguma augalų šito neištveria ir žūsta. Suprantame, kad plynieji kirtimai yra neišvengiami, bent jau pramoniniuose miškuose, tačiau norėjome pasiūlyti galimybes, kaip kirsti minimaliai pakenkiant ekosistemoms ir jas išsaugant. Atlikome visą kompleksą tyrimų, skirtų įvertinti retų augalų išsaugojimo galimybes“, – paaiškina prof. R. Daubaras.

Rekomendacijos miškų savininkams ir valdytojams

Mokslininkai šiuo metu rengia rekomendacijas privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams – kaip vykdyti kirtimus ar naujo miško įveisimą atsižvelgiant į mokslinį požiūrį ir pasirinkti tokį kirtimo būdą, kuris tausotų augaliją ir kitus ekosistemos komponentus. Pasak prof. R. Daubaro, vietos, kur randama retų ar unikalių augalų, galėtų būti išskirtos kaip saugotini plotai, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Tokiems saugotiniems augalams šiandien priskiriama kalninė arnika, lietuviškoji naktižiedė, vėjalandė šilagėlė ir daug kitų.

miško kirtimasPramoniniuose miškuose einama paprastesniu keliu – tiesiog iškertama, suariama ir pasodinami nauji medžiai. Tačiau ekspertai siūlo kirsti ekologiškiau: pavyzdžiui, palikti neiškirstus sėklinius medžius ar jų grupeles, kurie barstytų sėklas ir būtų skirti medynų savaiminiam atžėlimui. Galima taikyti ir papildomas pagalbines priemones – sodinant skatinti įvairovę, pušynų tarpuose pasodinti laukines obelis, kriaušes ar kitus medžius arba retus augalus.

Kitas opus klausimas – kirtimų atliekos, kurios dažniausiai yra surenkamos. „Tikrai nereikėtų stengtis paimti visko, kas lieka po kirtimo – smulkios šakos perpūva, suteikia geresnę terpę naujiems augalams augti. Tai natūralios sąlygos, kuriomis miškas visuomet egzistavo – todėl ir išlikdavo net neturtingose dirvose, kadangi paimdavo perpuvusias organines medžiagas iš dirvožemio. Biosintezės metu medžiai sukuria naują produktą, biomasę, kuri nukritusi ant žemės pūva ir duoda gerą augimo terpę naujiems augalams. O jei viską išnešime – skurdinsime dirvožemį“, – tikina prof. R. Daubaras.

Išmanieji miškų kirtimo sprendimai

Biologo teigimu, šiandieninės strategijos dėl miškų kirtimo turėtų būti paremtos išmaniais sprendimais – kitaip tariant, išsamiai išnagrinėtais rodikliais, tokiais kaip augavietės specifika, dirvožemio turtingumas, mikroklimatas. Lemiamus vaidmenis ekosistemose gali vaidinti daugybė faktorių, pavyzdžiui, samanose gyvenantys vabzdžiai, kuriuos plynieji kirtimai stipriai paveikia, kadangi užvertus smėliu ta vieta jau nebebus jiems tinkama. Vabzdžių, arba entomofaunos, svarbą miškams projekte tyrinėja Varšuvos universiteto mokslininkai – jie specializuojasi vabzdžių apdulkintojų tyrimuose.

miško kirtimasEuropoje pramoniniai miškai yra kertami, kaip ir visame pasaulyje – tačiau požiūris į jų saugojimą, priežiūrą yra sąmoningesnis. „Mūsų žemynas šiuo atžvilgiu yra pažangiausias, nes turi senas miškininkystės tradicijas, ypač lyginant su Pietų Amerika, kur atogrąžų miškai yra kertami be saiko, be proto ir be atsakomybės. Bet reikia pradėti nuo savęs – miškas užima trečdalį Lietuvos teritorijos ir jis mums reikalingas, jo galėtų būti ir daugiau. Matome daug dirvonuojančių laukų, kur galėtų augti miškas“, – pasakoja VDU Botanikos sodo profesorius.

Šiandien dažnai pamirštami miškų privalumai – jie grynina orą, skatina augalų produkcijos kiekį, sukuria aplinką, kurioje gali įsikurti laukiniai augalai ir gyvūnai. Jos netekę augalai išnyksta, o gyvūnai yra išstumiami į jiems svetimą terpę – miestus, žmonių apgyvendintas teritorijas, kur nėra jiems tinkamų sąlygų. Į miestus dėl prarasto miško vis dažniau yra išstumiamos lapės, kiaunės.

„Miškas yra daugiafunkcė terpė: ji skirta ir žmogui pailsėti, ir gyvūnui susirasti maisto, augalams augti, o tada vabzdžiams apdulkintojams yra ir kur susirasti nektaro – tai visa bioįvairovė. O jei iškirsime ir padarysime kaip monokultūras žemdirbystėje, kai visame lauke vien rugiai, tai nieko nebeliks. Neturime teisės žiūrėti į miškus kaip į kokį daržą, kuriame tik atėjai ir pasėjai, ką nori“, – sako prof. R. Daubaras.

Lietuvos Nacionalinės mokslo programos „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ (Nr. SIT- 1/2015) jau trejus metus vykdo ir koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Projekto partneriai – Vilniaus, Varšuvos universitetai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Sudėtingus, kompleksinius tyrimus vykdantys mokslininkai tikisi gauti finansavimą tolesniems tyrinėjimams dar bent keleriems metams, kadangi ekosistemų kaitai tirti reikia bent dešimtmečio. 

VDU iliustr.

Vytauto Didžiojo universitetas
Žymės  Miškas



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2018-12-07 12:45
Saulės energija, naudojama biuruose, alternatyvus transportas, energiją taupantis apšvietimas, sportas darbe – šias ir daugelį kitų „žaliojo“ biuro technologijų įgyvendino „Technopolio“ biurų miestas, šiemet įvertintas apdovanojimu už darnią plėtrą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ko...
nuotrauka
2018-12-05 12:08
Žmonija turi 12 metų terminą, per kurį dar gali pakeisti žemės klimato ateitį ir neutralizuoti pasaulinio atšilimo keliamus padarinius. Tokį lūžio tašką šį spalį įvardijo Jungtinių tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija, nustačiusi, kad esamomis sąlygomis ir nieko nesiimant sąlyginai...
nuotrauka
2018-12-05 07:30
Švedijos baldų mažmeninės prekybos tinklas IKEA paskelbė apie bendradarbiavimą su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu dizaineriu Tomu Diksonu (Tom Dixon). Kartu jie tyrinės augalų auginimo mieste galimybes ir patars, kaip namuose įsirengti savo kambarinį sodą. Šiuo projektu siekiama rasti žmonėms prie...
nuotrauka
2018-11-19 12:26
Per metus į Lietuvos rinką patenka mažiausiai 1,5 tūkst. tonų įvairių elektros lempų ir lempučių bei apšvietimo įrangos. Kaip gyventojams saugiai atsikratyti perdegusiomis elektros lemputėmis, juolab, kad kai kurios lempos yra pavojingos atliekos?
nuotrauka
2018-11-15 11:01
Vis daugiau Lietuvoje ima rastis elektromobilių: įsigyja verslo įmonės, gyventojai, taip pat su tokiais vis dažniau atvyksta svečių iš kitų šalių. Jų įkrovimo aikštelė Kėdainiuose yra tik viena ‒ „Lifosos“ teritorijoje. 2019 metais planuojama įrengti dvi naujas įkrovimo stoteles, kuriose elektromobi...
nuotrauka
2018-11-14 10:28
Komisija, ištyrusi Klaipėdos gyventojų skundus dėl aplinkos taršos ir nemalonių kvapų bei su jais susijusių įmonių veiklos, nustatė, kad skundai yra pagrįsti, ir pasiūlė neatidėliotinas priemones padėčiai keisti.
nuotrauka
2018-10-30 10:25
Kasmet vykstantys Nacionaliniai pakuotės dizaino apdovanojimai NAPA – reikšmingas įvykis dizaino kūrėjų ir rinkodaros specialistų tarpe. Šiemet šis konkursas ne tik išaugo geografiškai, tapdamas NAPA BALTIC, tačiau norą dalyvauti NAPA pareiškė netgi 126 dizaineriai, dizaino sektoriuje veikiančios ve...
nuotrauka
2018-10-30 09:17
Artėjanti Visų Šventųjų diena ir Vėlinės – pats darbymetis floristams, kuriantiems įvairias gėlių kompozicijas kapaviečių puošybai.
nuotrauka
2018-10-26 13:58
Pernai rudenį „Grinda“ viena pirmųjų Lietuvoje savo lėšomis įsirengė 97,5 kW galingumo saulės jėgainę. Šis sprendimas visiškai pateisino bendrovės lūkesčius.
nuotrauka
2018-10-26 12:27
Atliekų susidarymas ir valdymas yra vienas iš svarbiausių šių dienų aplinkosaugos klausimų. Netvarkomos atliekos pūva ir išskiria dujas, kurių 50–70 proc. sudaro šiltnamio efektą kuriančios metano dujos bei anglies dioksidas. Neorganinės medžiagos, esančios atliekose, patenka į dirvą su trąšomis ir ...
nuotrauka
2018-10-23 14:48
Nuo gegužės 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje pradėtas įgyvendinti projektas „Gyvenimas švarioje aplinkoje – geresnė ateitis“, kuriuo bus siekiama parengti Gargždų karjerų teritorijos sutvarkymo projekto techninę dokumentaciją.
nuotrauka
2018-10-22 11:50
Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojai teiraujasi, ar gali pretenduoti į kompensaciją, kai name diegia šilumos siurblius oras-vanduo.
nuotrauka
2018-10-19 10:52
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.
nuotrauka
2018-10-17 10:44
Buitiniai vartotojai dar nespėjo pajusti nuo balandžio 47 proc. padidėjusios elektros energijos rinkos kainos, bet tai tik laiko klausimas. Brangstant gamtinėms dujoms ir kitoms žaliavoms vis daugiau dėmesio krypsta į galimybes patiems gamintis elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių...
nuotrauka
2018-10-10 15:36
Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Jurbarko miestą pasiekiančių bei gyventojams nemalonius pojūčius sukeliančių kvapų.
nuotrauka
2018-09-28 10:23
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias atliekų deginimo įrenginiai negalės būti statomi arčiau kaip 20 km atstumu nuo gyvenamosios teritorijos.
nuotrauka
2018-09-27 07:30,      papildyta 2018-09-27 07:30, Su vertimu į anglų k.
Reali geroji projektų administravimo patirtis, susijusi su viešuoju sektoriumi ir savivaldybėmis, Lietuvoje pradėjo formuotis nuo 2000 m., kai prasidėjo platesnis ES programinis finansavimas, kuris paremtas sisteminėmis projektų parengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Prieš tai dešimtmetį tik atskiri...
nuotrauka
2018-09-24 11:14
Jurbarko rajono savivaldybės išplatintame pranešime informuojama, kad administracija, siekdama, kad būtų sutvarkyta kuo daugiau aplinkai pavojingų asbesto turinčių atliekų, pasirašė sutartį su UAB „Ecoservice Klaipėda“ dėl asbesto atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, ...
nuotrauka
2018-09-20 12:01
Susisiekimo ministerija keturioms savivaldybėms – Jonavai, Klaipėdai, Neringai ir Panevėžiui – skyrė Europos regioninės plėtros fondo investicijų elektromobilių įkrovimo prieigoms įrengti, iš viso 281,6 tūkst. eurų.
nuotrauka
2018-09-17 12:15
Prasidedant Europos judumo savaitei susisiekimo ministerija kviečia gyventojus keisti keliavimo įpročius mieste, rinktis aplinkai draugiškas susisiekimo priemones, keliauti pėsčiomis, o savivaldybes ragina plėtoti darniam judumui reikiamą infrastruktūrą.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Vonioje – tik „RAVAK“!

RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvo...
nuotrauka

Ką daryti, kai negalima laukti? Neoporas

UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“...
nuotrauka

6 dalykai, padedantys pagerinti statybos projektų finansų kontrolę ir palaikyti juos „sveikus“

Statybos sektoriaus statistika rodo, kad nemažai statybos projektų įgyvendinama viršijant biudžetą. Tai paplitęs „negalavimas“. „Bauwise“ internetinės finansų kontrolės sistemos naudotojai y...