2019 gegužės 19 d. sekmadienis, 16:22
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Vardo 100-metį mininčios Laisvės alėjos istorija: pavadinimų gausa, nuolat besikeitęs gatvės veidas ir soboras, kurstęs aistras

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2019-02-18 10:55
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nužengusius miestiečius, jei laiko mašina juos atskraidintų į šiandieną?
nuotrauka
Laisvės alėja. Nuotrauka iš KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro archyvo


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Apie tai sutikę pasikalbėti Kauno technologijos universiteto (KTU) istorikai sako, kad gatvės istorija – margaspalvė, o visuomenės nuostabą, džiaugsmą ar pasipiktinimą keldavo sprendimai, susiję su gatvės statiniais, transportu.

Pavadinimus lipdė skirtingos valdžios

Kauno centre platesnė bulvaro tipo gatvė buvo suprojektuota dar 1847 m. vasario 21 d. patvirtintame Rusijos caro miesto vystymo plane, tačiau realūs jos atnaujinimo darbai įsibėgėjo po kelerių metų. 1851 m pradėtas gatvės pakraščių apsodinimas liepomis, kai kuriose atkarpose – topoliais, grindiniu susirūpinta daug vėliau – gatvė akmenimis pradėta grįsti tik po 8 metų. 

Istorijos tėkmėje centrinis Kauno bulvaras gaudavo tokius pavadinimus, kokius parinkdavo tuometė valdžia. „Visi okupantai, norėdami įtvirtinti okupaciją, siekė pavadinti svarbiausią miesto gatvę savo vadovų vardais“, – pastebi istorikė, KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Štai Carinės Rusijos laikotarpiu gatvė vadinta Nikolajaus prospektu, 1918 m. ji gavo Kaizerio Vilhelmo vardą (Kaiserwilhelmstrasse). Nuo 1919 m. vasario mėnesio gatvė tapo Laisvės alėja ir tokį pavadinimą išlaikė iki 1946 m., kai sovietinė valdžia pervadino Stalino prospektu. Miestiečių džiaugsmui gatvei grąžintas senasis pavadinimas 1961 metais.

Anot A. Veilentienės, dažniausiai šaltiniai Laisvės alėjos krikštatėviu įvardija Kazimierą Oleką. Esą būtent dėl šio teisininko, 1918 m. pabaigoje išrinkto į Kauno miesto tarybą, o vėliau kelis kartus ėjusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas, iniciatyvos centrinė Laikinosios sostinės gatvė pavadinta būtent taip. 

Istorikė atskleidžia ir daugiau detalių, kurios susiklostė gimstant Laisvės alėjai. „Iš tiesų pavadinimas pakeistas vasario 16-osios išvakarėse. Neaišku, ar K. Oleka pats sugalvojo, ar pasiūlė Vyriausybės nariai, bet sprendimą turėjo priimti Kauno miesto savivaldybė“, – pasakoja ji.

A. Veilentienės teigimu, 1918 m. gruodžio 18-19 d. įvyko pirmieji demokratiniai Kauno miesto savivaldybės rinkimai, kuriuose dalyvavo net 15140 asmenų. Į miesto tarybą išrinkta 30 lenkų, 22 žydai, 12 lietuvių, 6 vokiečiai, 1 rusas. Iš viso – 71 atstovas.

Laisvės alėjos „krikštijimo“ momentu reali valdžia mieste dar priklausė okupacinei vokiečių kariuomenei, tačiau ji buvo susilpnėjusi, todėl kūrėsi ir kiti valdžios organai. Savo valdžios organus tuo pat metu steigė ir bolševikai – miesto fabrikų, gamyklų ir kitų įmonių kolektyvuose buvo išrinkta Darbininkų atstovų taryba, kurią rėmė vokiečių kairiųjų pažiūrų karių organizacija „Soldatenrat“. Valdžią iš vokiečių siekė perimti Į Kauną persikėlusi Lietuvos Vyriausybė bei gruodžio 22 d. pradėjusi veiklą naujai išrinkta Kauno savivaldybė.

Modernizacija – kaip ant mielių

Pasak KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovo Vaido Petrulio, iš 1919 metų atklydusį miestietį ar miestietę priblokštų akivaizdūs modernizacijos ženklai, keitę centrinės Kauno gatvės veidą. Juk bėgant laikui keitėsi ir pastatų architektūra, ir transporto rūšys, ir žmonių susibūrimo vietos.

„Pirmiausia jį nustebintų, kad nebėra arklių mėšlo smarvės!“, – juokauja istorikas, KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis, turėdamas omenyje vadinamąją „konkę“ – arklių tramvajų.

Šios transporto priemonės atsiradimas siejamas dar su 1887 metais, kai šveicarų inžinieriui E. O. Diuponui išduota koncesija šios transporto priemonės infrastruktūrai įrengti. Laisvės alėja arklių tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m., jo maršrutas prasidėdavo nuo geležinkelio stoties tęsdavosi iki rotušės.

„Konkė“ gyvavo bene keturis dešimtmečius, versdama užsikimšti nosis ir pačius kauniečius, ir miesto svečius. Tobulėjant transporto priemonėms, pamažu Laisvės alėja pildėsi naujomis jo rūšimis.

Tarpukaryje čia pravažiuodavo ne tik dviratininkai, tačiau keliauta ir automobiliais, autobusais. Paskutinis „konkės“ maršrutas palydėtas 1929 m. balandžio 15 d., kai tramvajumi iškilmingai pravažiavo ir šią transporto rūšį į užmarštį palydėjo Kauno miesto aukštuomenė.

KTU istorikė A. Veilentienė primena, kad „konkės“ išgyvendinimas iš Kauno neapsiėjo be studentų pastangų. Tarpukariu akademinis jaunimas vasario 15-ąją minėdavo kaip Studentų dieną. Ta proga būdavo organizuojamos eitynės su deglais, kitos pramogos. 

1928 m. Kauno studentai, norėdami, kad Kauno miesto savivaldybė greičiau panaikintų archajišką transportą, įsilinksminę nuvertė nuo bėgių vieną „konkės“ vagoną. „Galimai tai paskatino Kauno savivaldybę greičiau įkurti autobusų parką“, – mano istorikė.

V. Petrulio teigimu, bene intensyviausi pokyčių vėjai Laisvės alėjoje siautė tarpukariu. Čia kūrėsi įvairios valstybinės ir privačios įstaigos, bankai, restoranai, kinoteatrai, viešbučiai. Pirmuose pastatų aukštuose paprastai įsikurdavo komercinės paskirties objektai, viršutiniuose būta prabangių gyvenamųjų apartamentų.

Nors gatvė modernėjo, skirtingai nei kituose Europos miestuose, Kauno Laisvės alėjoje nebuvo kelių dalykų – didesnių prekybos centrų, lauko kavinių, pasažų. Prekyba nekoncentruota į dideles erdves, labiau vyravo nedidelės krautuvės. Kauno centre nebūta ir halės tipo turgaus – atskiros turgaus aikštės glaudėsi aplinkui.

Laisvės alėjoje kūrėsi ne tik svarbūs visuomenei ir valstybei objektai, tačiau ir įdomesnės paskirties įstaigos. Štai netoli soboro, 26 numeriu pažymėtame name, 1927 metais buvo galima aplankyti garsaus mediko Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaigą. Pasak architektūros tyrinėtojų, tai vienas iš savitesnių medicinos reikmėms sukurtų tarpukario laikotarpio statinių Kaune. Objektas buvo didesnio gydyklų komplekso dalis – 1930 metais A. Venckūnas kvietė pasiturinčius ligonius gydytis Aukštojoje Panemunėje.

Kažkada piktino soboras

„Laisvės alėjos negalima suvokti kaip vienos gatvės, aplipdytos fasadais, gyvenimas virė ir jos kiemuose, aplinkiniuose kvartaluose“, – paaiškina jis. Būtent čia buvo galima pamatyti mažiau modernių dalykų: vidiniuose kiemuose nestigo buitinės paskirties palaikių pastatų – suręstų malkinių, aptvarų, lūšnų. 

Anot V. Petrulio, prieš šimtmetį, visai netoli nuo reprezentacinės gatvės buvo galima išgirsti ir vištų kudakavimą, ir šunų lojimą – kai kurių tuometinių miestiečių gyvenimo būdas nesiskyrė nuo gyvenančių kaimuose.

Tarpukariu miesto valdžia užsimojo išvalyti centrą – nuspręsta išgriauti nereprezentatyvius statinius. Istorikas pasakoja, kad tai sukėlė nemažą šių medinių namų savininkų pasipiktinimą, nereta lūšna buvo skirta nuomai.

Dar vienas didelis žingsnis modernumo link – į Laisvės alėją įvestas vandentiekis. Kanalizacijos ir vandentiekio statybos projektus parengė ir įgyvendino 1918 m. Vasario 16-osios akto signataras, Kauno savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius Steponas Kairys.

Brandžiame tarpukaryje įvairių reakcijų sulaukė ir centrinės Kauno gatvės rytinėje dalyje akį traukęs Soboras, dabar žinomas kaip Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. 1891 metais pradėtas statyti reprezentacinis Kauno tvirtovės statinys turėjo simbolizuoti Carinės Rusijos galią, turtą, kultūrą.

Stačiatikių soboro statybai naudotos tam metui itin modernios statybos technologijos: grindys klotos spalvotomis metlacho plytelėmis, kai kur – marmuro plokštėmis, iš Suomijos atgabentas šlifuotas granitas cokoliui ir laiptams. Kolonoms įtvirtinti išlietos ketaus plokštės. Jau tais laikais rūsyje įrengtas centrinis šildymas. Būtent statant šį pastatą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas.

Keičiantis valdžioms, 1919 m. rugpjūčio 8 d. soboras pripažintas valstybės nuosavybe, jis perduotas Kauno karinės įgulos žinion. Per kelis dešimtmečius pastatas nusidėvėjo ir prarado reprezentacinę išvaizdą, todėl miestas ėmėsi svarstyti, ką galima nuveikti su šiuo statiniu. Atsirado nuomonių, esą soboras simbolizuoja Carinės Rusijos priespaudos jungą, todėl jį būtina nugriauti.

Pavyzdžiui, rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius 1932 m. apie soborą rašo: „Lietuvoje užsilikusiam rusui, pakėlus akis į soborą jis primena visą buvusią Rusiją, išsiplėtusią, smarkią. Diktas, guzuotas, milžiniškais prinokusiais svogūnais užvožtas. Į jį įsižiūrėjus, pajuntamas virš galvos dvigalvio erelio plasnojimas ir tamsoje jo ieškantis, veriantis žvilgsnis. Rusui toks pajutimas sukelia malonius ateities lūkesčius“.

Vis dėlto XX a. ketvirtame dešimtmetyje Krašto apsaugos ministerijos lėšomis bažnyčią nuspręsta remontuoti: buvo uždažyti slaviški užrašai ir tapyba pilonuose, perdengti kupolai. Dailininkas Vladas Didžiokas su mokiniais pertapė apsidę į siužetą „Kristus, gerasis piemuo“.

Galiausiai tapo pėsčiųjų zona

Laisvės alėja pėsčiųjų zona tapo sovietmečiu. Nors eismo draudimas buvo numatytas dar 1953 m. miesto generaliniame plane, rimčiau alėjos perspektyva svarstyta tik 1973 m., kai tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną. 

Rezultatas pasiektas palaipsniui – po poros metų eismas uždraustas vienoje alėjos pusėje, tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto gatvių (tuomet ji vadinosi V. Majakovskio). Dar po metų – kitoje, tarp I. Kanto ir Maironio gatvių.

„Tam tikra prasme sovietmečiu Laisvės alėja priminė pažangų vakarietišką gyvenimą. Čia stovėjo prekybos centras „Merkurijus“, veikė daugybė įstaigų, judėjo nemaži žmonių srautai“, – teigia V. Petrulis. Jo nuomone, iki tikro bulvaro pritrūko nedaug – gyvybingų lauko kavinių, tačiau valdžia tai draudė, nors ir neoficialiai. Esą jose bus išvogti indai...

1977 metais buvo parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas, kuris galutinai įgyvendintas 1982 metais. Atnaujinant pėsčiųjų gatvę, nemažas dėmesys tada buvo skirtas grindiniui, mažosioms architektūros formoms, įrengtas kauniečių mėgstamas fontanas. Įrengiant alėjoje pėsčiųjų zoną, perdažyta daugelis jos pastatų fasadų, o pirmieji jų aukštai nutinkuoti vienos spalvos granito tinku.

Nuotraukos iš KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro archyvo 



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2019-05-16 11:27
Klaipėdos RAT, išnagrinėję poilsio namų Pervalkos g. 35, Neringoje, rekonstravimo projekto pasiūlymą, pateikė išvadą, jog jo sprendiniai visumoje neprieštarauja KNNP tvarkymo plano, Bendrojo plano ir galiojančio sklypo detalaus plano reikalavimams, tačiau pastatų architektūrinė išraiška stokoja seno...
nuotrauka
2019-05-14 10:28
Lietuvoje populiarumą išlaiko nauji būstai, kuriuos pirkėjai įsigyja su daline apdaila. Tai reiškia, kad, prieš kraustantis į naujus namus, naujakuriams dar reikia susiplanuoti nemažai darbų. Tad kokios pagrindinės užduotys ir investicijos?
nuotrauka
2019-05-14 10:02
Belgų prekinio ženklo „Ciranova“ produktai medienos paviršių apdailai ir priežiūrai gaminami jau 89-erius metus. Lauko ir vidaus mediniams paviršiams skirti produktai į Lietuvą pradėti tiekti prieš porą metų. Šių metų pavasarį pristatytas atnaujintas šio prekinio ženklo produktas „HARDWAXOIL TITAN“.
nuotrauka
2019-05-13 09:54
Rytinė kava nuosavoje terasoje ir žaliasis plotas džiuginantis akį – apie tokią kasdienybę svajoja vis daugiau naujakurių, įsigyjančių butą su jaukiu nedideliu nuosavu kiemeliu. Specialistų teigimu, augant tokio formato butų paklausai, žaliojo ploto bei terasos įrengimo klausimas kyla ne vienam. Pas...
nuotrauka
2019-04-29 11:03
Kuriant kokybišką ir prabangų interjerą svarbu ne tik tinkamai pasirinkti spalvas, medžiagas ir baldus, bet ir atsižvelgti į tai, kokioje aplinkoje ir miesto vietoje yra namai, teigia interjero specialistai.
nuotrauka
2019-04-25 09:20
Vakar, balandžio 24 d., prasidėjusioje tarptautinėje statybų parodoje „Resta 2019“ lankytojai galėjo ne tik pasisemti įkvėpimo, kaip įsirengti svetainę, vonią, virtuvę ar terasą, tačiau ir pamatyti tris skirtingus miegamųjų interjerus. 40 kv. m plote įrengtos interjerų ekspozicijos, atspindinčios tr...
nuotrauka
2019-04-24 18:46
Jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centras „Jung Vilnius“ RESTOJE pristato itin praktiškų produktų, kurie taupo namus įsirenginėjančių žmonių ir interjero dizainerių laiką, pinigus, tuo pat metu suteikdami galimybių rinktis, derinti ir lyginti kainas.
nuotrauka
2019-04-24 07:27
Saulei kylant laikas susimąstyti apie namų eksterjerą, nes jaukus rytas su kavos puodeliu, savaitgalio pietūs arba nuostabi vakarienė lauko terasoje – tikras malonumas. Tačiau subjuręs oras ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvūs, varginantys saulės spinduliai gali sugriauti planus ir pasisėdėjimas gry...
nuotrauka
2019-04-23 14:30
Visas grindis, iš kokios medienos jos bebūtų, teks plauti, siurbti iš lauko prineštą žvyrą, kad juo nebraižytumėte ir negadintumėte paviršiaus. Kad grindys džiugintų akį, rekomenduojama kartą per metus jas atsinaujinti – padengti atnaujinančia alyva. Tas pat ir su baldais: jei ant stalviršio, medini...
nuotrauka
2019-04-23 09:54
Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) ieškinį dėl didelį rezonansą visuomenėje sukėlusio kultūros paveldo statinio Gedimino pr. 27, Vilniuje, vertingųjų savybių naikinimo. Teismo sprendimu, statytojas UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ sav...
nuotrauka
2019-04-19 11:21
Įsirengti būstą taip, kad jis išsyk taptų jaukiais namais – tai ne tik nelengva ir atsakinga užduotis, bet ir tam tikra avantiūra, į kurią stačia galva nerti išdrįsta ne kiekvienas. Nijolė ir Modestas – pastaraisiais metais daugiau laiko tolimojoje Kinijoje nei gimtinėje praleidžiantys sutuoktiniai....
nuotrauka
2019-04-17 07:33
Tarptautinėje statybų parodoje „RESTA 2019“ balandžio 24–27 d. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rasite visas jungiklių ir išmanių namų centro „JUNG Vilnius“ naujienas.
nuotrauka
2019-04-16 12:20
Jei kiekviena šeima turi iš kartos į kartą perduodamas Kalėdų stalo dekoravimo tradicijas, Velykų laikotarpiu tam skiriame kur kas mažiau dėmesio. IKEA Lietuva interjero dizainerė Eimantė Nemanė dalijasi artėjančios šventės dekoro patarimais, kuriuos lengvai galėsite pritaikyti pagal savo skonį ir n...
nuotrauka
2019-04-16 09:22
Kauno regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) svarstė administracinio pastato su viešbučiu projektą vienoje svarbiausių Kauno aikščių šalia Įgulos bažnyčios. Ekspertų vertinimu, tai nėra urbanistiškai patrauklus projektas, gerbiantis reprezentacinę Nepriklausomybės aikštės funkciją.
nuotrauka
2019-04-12 07:43
Nors gyvenate bute, kartais norisi pusryčius pagardinti šviežio baziliko lapeliais, o įsibėgėjus vasarai pasimėgauti naminiais pomidorais? Specialistai sako, kad mėgautis šviežiu derliumi net ir gyvenant mieste įmanoma, o sodininkystės eksperimentams puikiai tinka balkonas.
nuotrauka
2019-04-10 12:32
Panevėžio regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) pateikė išvadas dėl numatomo rekonstruoti daugiafunkcinio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija“ architektūrinės koncepcijos pasiūlymų (autorius Gražvydas Sabaliauskas).
nuotrauka
2019-03-27 11:17
Individualus gyvenamasi namas „Hiyoku“ šalia Japonijos miesto Saporo pripažintas prestižinio architektūros konkurso „The Architecture MasterPrize“ nugalėtoju individualių gyvenamųjų namų kategorijoje. Prie šio laimėjimo prisidėjo ir Jiezno bendrovės „Doleta“ specialistai, kurie šiam unikaliam namui ...
nuotrauka
2019-03-22 12:57
Remiantis 30 000 architektų iš 30-ies Europos šalių atsakymais, Europos architektų tarybos (angl. ACE) tyrimo išvadose teigiama, kad susidomėjimas architekto profesija Europoje auga, o bendras architektų skaičius nuo 2008 m. iki 2018 m. padidėjo 24 proc. ir siekia 562 000.
nuotrauka
2019-03-20 10:06
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentat...
nuotrauka
2019-03-13 14:20
Europos Sąjungos Taryba patvirtino 2019-2022 m. Kultūros darbo planą (Work plan for Culture). Jame, prisidedant Europos architektų tarybai (angl. ACE), pirmą kartą minima architektūra. Jai skirtas vienas punktas iš septyniolikos – „Aukštos kokybės architektūra ir kuriama aplinka kiekvienam“.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

GEALAN siūlo sprendimus, kurie keičia nusistovėjusį požiūrį

Langas yra viena esminių pastato dalių ir labai svarbi žmogaus gyvenimo bei darbo dalis. Langas – tai ne tik gera garso ir šilumos izoliacija, bet ir šviesa, atsiveriantis vaizdas, o visa ta...
nuotrauka

Su CAT patogesnis darbas ir buitis

Darbo įrankis turi būti malonus akiai ir rankai, patogus paimti, galintis efektyvinti darbą ir ilgai patikimai tarnauti. Šiuolaikinės technologijos, medžiagos ir gamintojų ambicingumas sudar...