2019 rugpjūčio 17 d. šeštadienis, 14:36
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Vardo 100-metį mininčios Laisvės alėjos istorija: pavadinimų gausa, nuolat besikeitęs gatvės veidas ir soboras, kurstęs aistras

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2019-02-18 10:55
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nužengusius miestiečius, jei laiko mašina juos atskraidintų į šiandieną?
nuotrauka
Laisvės alėja. Nuotrauka iš KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro archyvo


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Apie tai sutikę pasikalbėti Kauno technologijos universiteto (KTU) istorikai sako, kad gatvės istorija – margaspalvė, o visuomenės nuostabą, džiaugsmą ar pasipiktinimą keldavo sprendimai, susiję su gatvės statiniais, transportu.

Pavadinimus lipdė skirtingos valdžios

Kauno centre platesnė bulvaro tipo gatvė buvo suprojektuota dar 1847 m. vasario 21 d. patvirtintame Rusijos caro miesto vystymo plane, tačiau realūs jos atnaujinimo darbai įsibėgėjo po kelerių metų. 1851 m pradėtas gatvės pakraščių apsodinimas liepomis, kai kuriose atkarpose – topoliais, grindiniu susirūpinta daug vėliau – gatvė akmenimis pradėta grįsti tik po 8 metų. 

Istorijos tėkmėje centrinis Kauno bulvaras gaudavo tokius pavadinimus, kokius parinkdavo tuometė valdžia. „Visi okupantai, norėdami įtvirtinti okupaciją, siekė pavadinti svarbiausią miesto gatvę savo vadovų vardais“, – pastebi istorikė, KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Štai Carinės Rusijos laikotarpiu gatvė vadinta Nikolajaus prospektu, 1918 m. ji gavo Kaizerio Vilhelmo vardą (Kaiserwilhelmstrasse). Nuo 1919 m. vasario mėnesio gatvė tapo Laisvės alėja ir tokį pavadinimą išlaikė iki 1946 m., kai sovietinė valdžia pervadino Stalino prospektu. Miestiečių džiaugsmui gatvei grąžintas senasis pavadinimas 1961 metais.

Anot A. Veilentienės, dažniausiai šaltiniai Laisvės alėjos krikštatėviu įvardija Kazimierą Oleką. Esą būtent dėl šio teisininko, 1918 m. pabaigoje išrinkto į Kauno miesto tarybą, o vėliau kelis kartus ėjusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas, iniciatyvos centrinė Laikinosios sostinės gatvė pavadinta būtent taip. 

Istorikė atskleidžia ir daugiau detalių, kurios susiklostė gimstant Laisvės alėjai. „Iš tiesų pavadinimas pakeistas vasario 16-osios išvakarėse. Neaišku, ar K. Oleka pats sugalvojo, ar pasiūlė Vyriausybės nariai, bet sprendimą turėjo priimti Kauno miesto savivaldybė“, – pasakoja ji.

A. Veilentienės teigimu, 1918 m. gruodžio 18-19 d. įvyko pirmieji demokratiniai Kauno miesto savivaldybės rinkimai, kuriuose dalyvavo net 15140 asmenų. Į miesto tarybą išrinkta 30 lenkų, 22 žydai, 12 lietuvių, 6 vokiečiai, 1 rusas. Iš viso – 71 atstovas.

Laisvės alėjos „krikštijimo“ momentu reali valdžia mieste dar priklausė okupacinei vokiečių kariuomenei, tačiau ji buvo susilpnėjusi, todėl kūrėsi ir kiti valdžios organai. Savo valdžios organus tuo pat metu steigė ir bolševikai – miesto fabrikų, gamyklų ir kitų įmonių kolektyvuose buvo išrinkta Darbininkų atstovų taryba, kurią rėmė vokiečių kairiųjų pažiūrų karių organizacija „Soldatenrat“. Valdžią iš vokiečių siekė perimti Į Kauną persikėlusi Lietuvos Vyriausybė bei gruodžio 22 d. pradėjusi veiklą naujai išrinkta Kauno savivaldybė.

Modernizacija – kaip ant mielių

Pasak KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovo Vaido Petrulio, iš 1919 metų atklydusį miestietį ar miestietę priblokštų akivaizdūs modernizacijos ženklai, keitę centrinės Kauno gatvės veidą. Juk bėgant laikui keitėsi ir pastatų architektūra, ir transporto rūšys, ir žmonių susibūrimo vietos.

„Pirmiausia jį nustebintų, kad nebėra arklių mėšlo smarvės!“, – juokauja istorikas, KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis, turėdamas omenyje vadinamąją „konkę“ – arklių tramvajų.

Šios transporto priemonės atsiradimas siejamas dar su 1887 metais, kai šveicarų inžinieriui E. O. Diuponui išduota koncesija šios transporto priemonės infrastruktūrai įrengti. Laisvės alėja arklių tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m., jo maršrutas prasidėdavo nuo geležinkelio stoties tęsdavosi iki rotušės.

„Konkė“ gyvavo bene keturis dešimtmečius, versdama užsikimšti nosis ir pačius kauniečius, ir miesto svečius. Tobulėjant transporto priemonėms, pamažu Laisvės alėja pildėsi naujomis jo rūšimis.

Tarpukaryje čia pravažiuodavo ne tik dviratininkai, tačiau keliauta ir automobiliais, autobusais. Paskutinis „konkės“ maršrutas palydėtas 1929 m. balandžio 15 d., kai tramvajumi iškilmingai pravažiavo ir šią transporto rūšį į užmarštį palydėjo Kauno miesto aukštuomenė.

KTU istorikė A. Veilentienė primena, kad „konkės“ išgyvendinimas iš Kauno neapsiėjo be studentų pastangų. Tarpukariu akademinis jaunimas vasario 15-ąją minėdavo kaip Studentų dieną. Ta proga būdavo organizuojamos eitynės su deglais, kitos pramogos. 

1928 m. Kauno studentai, norėdami, kad Kauno miesto savivaldybė greičiau panaikintų archajišką transportą, įsilinksminę nuvertė nuo bėgių vieną „konkės“ vagoną. „Galimai tai paskatino Kauno savivaldybę greičiau įkurti autobusų parką“, – mano istorikė.

V. Petrulio teigimu, bene intensyviausi pokyčių vėjai Laisvės alėjoje siautė tarpukariu. Čia kūrėsi įvairios valstybinės ir privačios įstaigos, bankai, restoranai, kinoteatrai, viešbučiai. Pirmuose pastatų aukštuose paprastai įsikurdavo komercinės paskirties objektai, viršutiniuose būta prabangių gyvenamųjų apartamentų.

Nors gatvė modernėjo, skirtingai nei kituose Europos miestuose, Kauno Laisvės alėjoje nebuvo kelių dalykų – didesnių prekybos centrų, lauko kavinių, pasažų. Prekyba nekoncentruota į dideles erdves, labiau vyravo nedidelės krautuvės. Kauno centre nebūta ir halės tipo turgaus – atskiros turgaus aikštės glaudėsi aplinkui.

Laisvės alėjoje kūrėsi ne tik svarbūs visuomenei ir valstybei objektai, tačiau ir įdomesnės paskirties įstaigos. Štai netoli soboro, 26 numeriu pažymėtame name, 1927 metais buvo galima aplankyti garsaus mediko Jurgio Venckūno balneoterapijos įstaigą. Pasak architektūros tyrinėtojų, tai vienas iš savitesnių medicinos reikmėms sukurtų tarpukario laikotarpio statinių Kaune. Objektas buvo didesnio gydyklų komplekso dalis – 1930 metais A. Venckūnas kvietė pasiturinčius ligonius gydytis Aukštojoje Panemunėje.

Kažkada piktino soboras

„Laisvės alėjos negalima suvokti kaip vienos gatvės, aplipdytos fasadais, gyvenimas virė ir jos kiemuose, aplinkiniuose kvartaluose“, – paaiškina jis. Būtent čia buvo galima pamatyti mažiau modernių dalykų: vidiniuose kiemuose nestigo buitinės paskirties palaikių pastatų – suręstų malkinių, aptvarų, lūšnų. 

Anot V. Petrulio, prieš šimtmetį, visai netoli nuo reprezentacinės gatvės buvo galima išgirsti ir vištų kudakavimą, ir šunų lojimą – kai kurių tuometinių miestiečių gyvenimo būdas nesiskyrė nuo gyvenančių kaimuose.

Tarpukariu miesto valdžia užsimojo išvalyti centrą – nuspręsta išgriauti nereprezentatyvius statinius. Istorikas pasakoja, kad tai sukėlė nemažą šių medinių namų savininkų pasipiktinimą, nereta lūšna buvo skirta nuomai.

Dar vienas didelis žingsnis modernumo link – į Laisvės alėją įvestas vandentiekis. Kanalizacijos ir vandentiekio statybos projektus parengė ir įgyvendino 1918 m. Vasario 16-osios akto signataras, Kauno savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius Steponas Kairys.

Brandžiame tarpukaryje įvairių reakcijų sulaukė ir centrinės Kauno gatvės rytinėje dalyje akį traukęs Soboras, dabar žinomas kaip Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. 1891 metais pradėtas statyti reprezentacinis Kauno tvirtovės statinys turėjo simbolizuoti Carinės Rusijos galią, turtą, kultūrą.

Stačiatikių soboro statybai naudotos tam metui itin modernios statybos technologijos: grindys klotos spalvotomis metlacho plytelėmis, kai kur – marmuro plokštėmis, iš Suomijos atgabentas šlifuotas granitas cokoliui ir laiptams. Kolonoms įtvirtinti išlietos ketaus plokštės. Jau tais laikais rūsyje įrengtas centrinis šildymas. Būtent statant šį pastatą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas.

Keičiantis valdžioms, 1919 m. rugpjūčio 8 d. soboras pripažintas valstybės nuosavybe, jis perduotas Kauno karinės įgulos žinion. Per kelis dešimtmečius pastatas nusidėvėjo ir prarado reprezentacinę išvaizdą, todėl miestas ėmėsi svarstyti, ką galima nuveikti su šiuo statiniu. Atsirado nuomonių, esą soboras simbolizuoja Carinės Rusijos priespaudos jungą, todėl jį būtina nugriauti.

Pavyzdžiui, rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius 1932 m. apie soborą rašo: „Lietuvoje užsilikusiam rusui, pakėlus akis į soborą jis primena visą buvusią Rusiją, išsiplėtusią, smarkią. Diktas, guzuotas, milžiniškais prinokusiais svogūnais užvožtas. Į jį įsižiūrėjus, pajuntamas virš galvos dvigalvio erelio plasnojimas ir tamsoje jo ieškantis, veriantis žvilgsnis. Rusui toks pajutimas sukelia malonius ateities lūkesčius“.

Vis dėlto XX a. ketvirtame dešimtmetyje Krašto apsaugos ministerijos lėšomis bažnyčią nuspręsta remontuoti: buvo uždažyti slaviški užrašai ir tapyba pilonuose, perdengti kupolai. Dailininkas Vladas Didžiokas su mokiniais pertapė apsidę į siužetą „Kristus, gerasis piemuo“.

Galiausiai tapo pėsčiųjų zona

Laisvės alėja pėsčiųjų zona tapo sovietmečiu. Nors eismo draudimas buvo numatytas dar 1953 m. miesto generaliniame plane, rimčiau alėjos perspektyva svarstyta tik 1973 m., kai tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną. 

Rezultatas pasiektas palaipsniui – po poros metų eismas uždraustas vienoje alėjos pusėje, tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto gatvių (tuomet ji vadinosi V. Majakovskio). Dar po metų – kitoje, tarp I. Kanto ir Maironio gatvių.

„Tam tikra prasme sovietmečiu Laisvės alėja priminė pažangų vakarietišką gyvenimą. Čia stovėjo prekybos centras „Merkurijus“, veikė daugybė įstaigų, judėjo nemaži žmonių srautai“, – teigia V. Petrulis. Jo nuomone, iki tikro bulvaro pritrūko nedaug – gyvybingų lauko kavinių, tačiau valdžia tai draudė, nors ir neoficialiai. Esą jose bus išvogti indai...

1977 metais buvo parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas, kuris galutinai įgyvendintas 1982 metais. Atnaujinant pėsčiųjų gatvę, nemažas dėmesys tada buvo skirtas grindiniui, mažosioms architektūros formoms, įrengtas kauniečių mėgstamas fontanas. Įrengiant alėjoje pėsčiųjų zoną, perdažyta daugelis jos pastatų fasadų, o pirmieji jų aukštai nutinkuoti vienos spalvos granito tinku.

Nuotraukos iš KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro archyvo 



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2019-08-12 13:48
Aiškėja preliminarūs laimėtojai Nacionalinės koncertų salės architektūrinių idėjų tarptautiniame konkurse – tarptautinė ekspertų komisija, kuriai vadovavo Ole Gustavsen, pagal konkurso vertinimo kriterijus sudarė darbų įvertinimo sąrašą. Jo viršuje rikiuojasi geriausios idėjos: kol kas pirmauja Ispa...
nuotrauka
2019-08-08 13:24
Populiarėjantis „zero waste“ (nulinių atliekų – liet.) judėjimas įsitvirtina mados ir ekologiškų pakuočių srityse. Dabar tendencijos persikelia ir į kitas gyvenimo sritis – jos ryškios ir namų interjero dizaino sprendimuose. Įkvėpta šio judėjimo entuziastų, internetinė parduotuvė Pigu.lt, bendradarb...
nuotrauka
2019-08-08 11:27
Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus, susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pa...
nuotrauka
2019-07-31 14:39
Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybė paskelbė Kauno centrinio pašto rūmus kultūros paminklu. Toks išskirtinis Kauno centrinio pašto rūmų statusas įgalina rengti naujus teisės aktus, įrašant šį objektą į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Tai reiškia, kad bu...
nuotrauka
2019-07-31 10:15
UAB „Verslo investicijos“ ir Lietuvos architektų sąjungos skelbto administracinio pastato Lvovo g. 21a, Vilniuje atviro projekto tarptautinį architektūros konkursą laimėjo UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ projektinis pasiūlymas. Jo autoriai – architektai Remigijus Bimba, Raimondas Gudauskas, Audro...
nuotrauka
2019-07-30 11:55
Lietuvos modernizmo perlu vadinamas KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusas (KTU CTF A) pripažintas tarptautiniu mastu. JAV įsikūręs filantropo John‘o Paul‘o Getty vardu pavadintas fondas pastatą atrinko kaip vieną iš 10 išskirtiniausių architektūros objektų visame pasaulyje ir jo pavyzdinių...
nuotrauka
2019-07-18 11:59
Ilgus metus daugelio daugiabučių balkonai būdavo paversti sandėliukais – juose žmonės laikydavo daiktus, džiaudavo skalbinius. Tačiau, pasak ekspertų, balkono funkcija namuose keičiasi – jis tampa kambariams prilygstančia gyvenamąja erdve. Balkonuose ir terasose gyventojams dabar reikia patogumų: el...
nuotrauka
2019-07-12 10:36
Pagal vidutinės gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) kainos pokytį Lietuva tarp 56 pasaulio šalių užėmė 15 vietą demonstruodama 7% metinį augimą ir per metus sąraše pakilo net 11 pozicijų aukštyn – taip rodo „Registrų centro" ir Lietuvos centrinio banko duomenys, skaičiuojant nuo 2018 m. I ketvirčio ...
nuotrauka
2019-07-09 10:40
Architektūrinio konkurso komisija išrinko geriausius projektus naujam UAB „Hanner“ verslo centrui „Business Stadium North East“. Pirmąją vietą iš 9 dalyvių laimėjo UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ pasiūlytas darbas.
nuotrauka
2019-06-26 13:48
Kai kurie interjero elementai yra svarbesni už kitus ir ne taip lengvai pakeičiami. Dėl to jų sprendimus reikėtų apgalvoti atsakingai, neskubotai. Interjero dizaino srityje dirbantis architektas Irmantas Petrauskas sako, kad toks interjero elementas yra grindys. Su jomis ne tik daugiausia liečiamės,...
nuotrauka
2019-06-21 16:19
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) išnagrinėjo keturių daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso Mokyklos g. 18A, Klaipėdoje, projektinius pasiūlymus. Ekspertų vertinimu, jie architektūros kokybei keliamus reikalavimus atitinka iš dalies.
nuotrauka
2019-06-20 12:52
Didelė natūralios šviesos sklaida, grynas oras, bendrosios poilsios erdvės, augalų gausa, atpalaiduojantis vaizdas pro langą. Tokias šiuolaikinių darbo erdvių interjero dizaino tendencijas išskiria specialistai.
nuotrauka
2019-06-11 09:50
Daugybė valstybių sostinių ir didžiųjų miestų išgyvena neeilines transformacijas – geležinkelių ir autobusų stočių rajonai iš pilkų, pramoninių, kartais net apleistų miesto teritorijų virsta prestižiniais kvartalais. Į šiuos dažnai itin netoli istorinio miesto centro esančius rajonus atsikelia vis d...
nuotrauka
2019-06-06 14:28
Rytoj, birželio 7-ąją, kai iki pasaulinės parodos „EXPO 2020“ atidarymo liks lygiai 500 dienų, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (Gedimino pr. 51, V a.) 11 val. bus pristatytas Lietuvos paviljono Dubajuje projekto konkursą laimėjęs pasiūlymas.
nuotrauka
2019-06-03 11:40
IKEA ir TV3 rengiasi antram „Namų idėja su IKEA“ sezonui ir vėl renka lietuvių namus nemokamam interjero atnaujinimui. Šį kartą IKEA dizaineriai atnaujins ne tik namų patalpas, tačiau įžengs ir į verslo erdves – nedideli šeimų verslai, startuoliai, dirbtuvėlių ar parduotuvių savininkai kviečiami tei...
nuotrauka
2019-05-31 15:03
Panevėžio regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) atliko Utenos Vyžuonaičio parko teritorijos detaliojo plano dviejų koncepcijos variantų vertinimą ir pateikė rekomendacijas dėl gyvenamosios teritorijos sprendinių.
nuotrauka
2019-05-31 11:47
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docento architekto Daliaus Šarakausko projektas laimėjo pirmąją vietą kasmetiniuose „Latvijos statybos apdovanojimuose 2018“. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių konkursų kaimyninėje šalyje. Jį rengia valstybinės insti...
nuotrauka
2019-05-29 11:38
Gyventi gražiai neuždrausi, ypač, jeigu esi žinomas ir labai turtingas. Šia taisykle vadovaujasi dainininkė Jenifer Lopez, aktorius Alec‘as Baldwin‘as su žmona Hilaria, Gwyneth Paltrow, Madonna, Sarah Jessica Parker ir garsi atlikėjų pora – Jay Z su Beoynce, įsigiję namus prabangiame Niujorko priemi...
nuotrauka
2019-05-29 11:06
Norą įsigyti nedidelio ploto – 1–1,5 kambario – butą dažnai lydi klausimai, kaip jį įrengti, kad pakaktų vietos ir reikalingiems daiktams pasidėti, ir liktų erdvės komfortiškam gyvenimui.
nuotrauka
2019-05-16 11:27
Klaipėdos RAT, išnagrinėję poilsio namų Pervalkos g. 35, Neringoje, rekonstravimo projekto pasiūlymą, pateikė išvadą, jog jo sprendiniai visumoje neprieštarauja KNNP tvarkymo plano, Bendrojo plano ir galiojančio sklypo detalaus plano reikalavimams, tačiau pastatų architektūrinė išraiška stokoja seno...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras

nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...