2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 21:08
Reklama  |  facebook

Violeta Laurinavičienė: geriau klaidas ištaisyti popieriuje, negu stabdyti pradėtą statybą

Birutė ŽEMAITYTĖ      2015-11-20 06:00
Statyba ir statybos pramonė tradiciškai laikoma vyrišku verslu. Sėkmingai dirbančių, juo labiau sukūrusių savo įmonę ir jai vadovaujančių moterų šiame sektoriuje nėra daug. O Lietuvos statybininkų asociacijos prezidiume tokia ji vienintelė.
nuotrauka
V. Laurinavičienė: pati esu patyrusi, ką reiškia, kai alga vėluoja, o šeimą reikia pamaitinti. Todėl pirmiausia sumokame darbuotojams, o aš – paskutinė eilėje. Asmeninio archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Darbasta, UAB,

UAB „Darbasta“ valdybos pirmininkė Violeta Laurinavičienė iš savo patirties žino: jei moteris versle, o ypač statybų sektoriuje, nori pasiekti tiek pat, kiek kolegos vyrai, ji turi įdėti gerokai daugiau pastangų ir būti aukštesnės už juos kvalifikacijos.

Ilgai svarstyti nereikėjo 

Vilniuje augusi ponia Violeta prisipažįsta galėjusi stoti praktiškai į bet kurią aukštąją mokyklą, nes vidurinėje jai sekėsi viskas. Tačiau nusprendė studijuoti VISI Pramoninės civilinės statybos fakultete.

„Mano tėtis buvo inžinierius, todėl namuose visada buvo daug kalbama apie statybas, todėl kai baigiau mokyklą ilgai svarstyti, kur stoti, man nereikėjo. Ir niekada dėl to nesigailėjau“, – pasakoja V. Laurinavičienė, kurią pasirinkti profesiją, ne tiesiogiai, o asmeniniu pavyzdžiu, paskatino tėtis (šviesios atminties Algimantas Kleinotas, Vilniaus namų statybos kombinato vyriausiasis inžinierius, red. past.). Jis – vienas iš Lazdynų, sovietmečiu pripažintų pavyzdiniu rajonu, kuris ir šiandien tebelaikomas vienu iš labiausiai pavykusių urbanistinių gyvenamosios statybos projektų sostinėje, kūrėjų, 1974 metais už šį darbą apdovanotų valstybine Lenino premija. 

Merginų jiems nereikia

Dauguma Violetos kurso draugų buvo vyrai, o grupėje iš 26 žmonių – tik 4 merginos. Vaikinų „nubyrėjo“ maždaug pusė, o visos keturios merginos 1980 metais sėkmingai baigė studijas. Ponia Violeta – iš visų geriausiai, gavo vadinamąjį raudoną diplomą. 

Teoriškai geriausia kurso studentė per skirstymą galėjo pasirinkti bet kurią iš siūlomų darbo vietų. Tačiau praktiškai buvo kitaip. Vilniuje vietų buvo nedaug, o ten, kur mergina buvo nusižiūrėjusi, jos neėmė – tiesiai pasakė, kad „merginų jiems nereikia, jiems reikia vyrų“. Žinoma, tuo metu buvo labai pikta, bet nieko nepadarysi, prisipažįsta pašnekovė, pasirinkusi projektuotojos vietą Kauno Pramprojekto Vilniaus filiale.

„Kai po skirstymo grįžau namo, tėvas man pasakė, kad iš to, ką galėjau pasirinkti, pasirinkau tai, kas sunkiausia. Bet pasirinkau, tai pasirinkau“, – prisimena V. Laurinavičienė ir priduria, kad dirbti darbų vykdytoja jai taip ir neteko, bet tikrų statybų skonį pajuto, kai vasaromis dirbo darbininkiškus darbus studentų statybos būriuose. 

Pasitikėjimą reikėjo užsidirbti

Prisimindama pirmuosius 7-erius darbo metus, ponia Violeta patvirtina, kad tėtis, sakydamas, jog pasirinko sunkų darbą, buvo teisus.

Pirmuosius metus nebuvo nė kalbos, kad institute, projektuojančiame didelius pramonės objektus, jaunai specialistei patikėtų savarankiškai atlikti kokią nors užduotį – dirbo kaip stažuotoja. Ir tik vėliau ėmė skirti konkrečias nedideles užduotis – vieną kartą gelžbetonio konstrukcijas, kitą kartą – medines, trečią – dar ką nors. 

„Ten mane buvo apėmęs jausmas, kad visą laiką mokausi, nes per tuos 7 metus nė karto negavau tokios pat užduoties. Bet kai išėjau, toliau jau viskas buvo lengva, – sako V. Laurinavičienė ir priduria: – Pagrindus darbui gavau ten. Aš konstruktorė“.

Kitus 5-erius metus ji darbavosi susivienijime „Monolitas“. Moteris neslepia, kad keisti darbą nusprendė dėl didesnio atlyginimo, bet būtent šioje įmonėje ji jau ėmė kilti karjeros laiptais – įsidarbinusi konstruktore, vėliau tapo grupės vadove.

„Ten dirbdama jau žinojau, ką galiu, ko noriu, ir prasidėjo projektavimas, autorinė priežiūra. Teko lankytis ir statybose, nes projektuotojas ne tik teorinius darbus atlieka, ne tik kabinete sėdi. Reikia ir į vietą važiuoti, patikrinti, kaip darbai vyksta. Neteko dirbti tik statybos organizavimo darbo“, – prisimena V. Laurinavičienė.

Tuo metu jau buvo iškilę pirmieji monolitiniai daugiabučiai Vilniuje, jie buvo statomi ir Klaipėdoje, Panevėžyje. Tada tai buvo nauja, pažangi technologija, ir tai, kad poniai Violetai „Monolito“ vadovai patikėjo monolitinių namų statybos priežiūrą visame Alytaus regione, buvo jos, kaip specialistės, įvertinimas: ja pasitikėjo.

Jau atkūrus nepriklausomybę V. Laurinavičienė dar kartą pakeitė darbą – tapo Kauno AB „Statyba“ Vilniaus padalinio grupės vadove, o neilgai trukus – vyriausiąja inžiniere projektavimui. Gabią ir nemažai patirties sukaupusią moterį pastebėjo ir įmonės vadovybė, patikėjusi jai AB „Statyba“ generalinio direktoriaus pavaduotojos projektavimui ir kokybės kontrolei pareigas. Gal dėl to, kad laikai jau buvo kitokie, gal ir dėl to, kad įmonė buvo privati, generaliniam direktoriui ir pagrindiniam akcininkui abejonių, ar moteris gali užimti tokias pareigas, nekilo.

„Tada jau tapau atsakinga už viską, kas projektuojama įmonėje, ir už kokybės kontrolę. Teko pasivažinėti ir po Rusiją, ypač Sibirą, ir po Ukrainą, nes bendrovė projektavo ir statė ten įvairius objektus. Ten taip pat įgijau labai daug patirties“, – sako pašnekovė. O tada nusprendė pradėti kurti savo verslą.

Mažos įmonės turi būti lanksčios

„Darbasta“ buvo įkurta 1995 metais, o vėliau atsirado ir daugiau įmonių. Dabar yra 5 skirtingose srityse besispecializuojančios nedidelės įmonės, ir pirmoji – tik viena iš jų. Pasak „Darbastos“ valdybos pirmininkės, nors įmonę ji įkūrė kartu su partneriais, ilgainiui tai tapo dalimi šeimos verslo, kuriame dalyvauja ir vyras, ir sūnus.

„Nors ji buvo įkurta kaip projektavimo įmonė, nuo pat pradžių dirbome trimis kryptimis: projektavimas, techninė priežiūra ir ekspertizės. Toks lankstumas labai naudingas nedidelėms įmonėms, nes jei sumažėja vienos srities užsakymų, gelbsti kiti“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Būtent darbų įvairovė, priduria ji, padėjo išgyventi per sunkmetį, nes iki jo pradėtus įgyvendinti projektus įmonės tęsė, tad reikėjo ir techninės priežiūros, ir ekspertų paslaugų. Be abejo, darbų sumažėjo, dėl to išaugo konkurencija tarp tokias paslaugas teikiančių įmonių, bet kadangi paskolų prisiėmę jie neturėjo, tai ir „bankai nepapjovė“.

Sunkiau sekėsi įmonei, kurios specializacija buvo prekyba statybinėmis medžiagomis, nes sustojo statyba, o kai kurios įmonės bankrutavo taip ir neatsiskaičiusios. Tačiau pavyko viską subalansuoti – kaip pati ponia Violeta sako, „iššliaužti nesuvalgytiems, nors galėjo nuo tavęs nepriklausančios aplinkybės paskandinti net apsigraibyti nespėjus“. Būtent todėl, pabrėžia ji, didelės pagarbos verti tie, kurie atkakliai dirbo, sugebėjo išlikti ir pamažu išsivadavo iš savų ir svetimų skolų. 

Pastaruoju metu „Darbasta“ projektavimo darbų imasi retai. Pagrindinė jos veikla – pastatų ir susisiekimo komunikacijų projektų įgyvendinimas: galimybių studijų rengimas, projektavimo užduoties parengimas, ekonomiškiausių sprendimų parinkimas, techninė priežiūra, FIDIC inžinieriaus paslaugos, nepriklausomos konsultacijos, bendroji ir dalinė techninių projektų ekspertizė, statinių ekspertizė, teisminės ekspertizės.

Geriau sumokėti už techninę priežiūrą, negu sulaukti avarijos 

Kalbėdama apie įdomiausius ir sudėtingiausius pastarojo meto darbus, kuriuos atliko jos įkurta įmonė, UAB „Darbasta“ valdybos pirmininkė prabyla apie Vilniaus vakarinio aplinkkelio, uždaromų sąvartynų, pramonės, visuomeninės, gyvenamosios paskirties objektų, parduotuvių techninę priežiūrą.

„Tokiuose projektuose vienu metu dirba daug įvairių sričių techninės priežiūros specialistų – ir kelininkai, ir statybininkai, ir inžinerinių tinklų įrengimo priežiūros specialistai. Pavyzdžiui, kai kurie sąvartynai inžineriniu požiūriu labai sudėtingi objektai. Statiniai turi atitikti itin griežtus aplinkosaugos ir kitus reikalavimus. Kartais statybininkai mėgina pagudrauti – galvoja, kad svarbu, jog iš išorės jų broko nesimato, o giliau paslėptos bėdos gal ir nepradės lįsti. Todėl mūsų įmonės darbuotojų pagrindinė užduotis yra stebėti, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai ir vėliau nekiltų problemų“, – sako V. Laurinavičienė. 

Pašnekovė priduria, kad tokiais atvejais labai svarbu rasti bendrą kalbą ir su užsakovu, ir su projekto autoriais, ir su rangovu, nes jei tarp jų kyla trintis, tie, kurie atlieka techninę priežiūrą, atsiduria „per viduriuką“. Reikia sugebėti užgesinti tarp jų bręstančius nesutarimus ir surasti optimalų problemos sprendimą. Jei kils konfliktas, bus „daug skiedrų“, o tada sunku tikėtis gero rezultato, aiškina ji ir priduria mananti, kad viena iš „Darbastos“ sėkmės paslapčių yra tai, kad „mūsų komanda padeda visoms šalims surasti bendrą kalbą“.

Kita vertus, pastebi V. Laurinavičienė, per tuos kone 20 metų daug kas pasikeitė. Ir statybinės medžiagos, ir technologija, ir greitis. Pramonės objektai, visuomeniniai, gyvenamieji pastatai, parduotuvės visai kitaip montuojami, kitaip apšiltinami, įdiegiamos vis naujesnės inžinerinės sistemos, todėl ir techninei priežiūrai keliami vis didesni reikalavimai: „Todėl negali užstrigti – reikia nuolat atnaujinti žinias.“

Vis dėlto, nors patys projektuotojai ir statybininkai siekia maksimaliai sumažinti bet kokią riziką, priežiūra labai reikalinga. Pasak ponios Violetos, kai darbai sėkmingai baigiami, kai kuriems užsakovams ir rangovams atrodo, kad priežiūra nereikalinga, kad viskas gerai išėjo savaime, ir „kam čia tie prižiūrėtojai reikalingi, kam jiems mokėti“. Tačiau kad taip būtų, techninės priežiūros specialistai atlieka didžiulį nematomą darbą.

„Mūsų darbai prasideda nuo projektinės dokumentacijos peržiūrėjimo ir pritarimo, viso statybos proceso eigos tikrinimo ir baigiasi, kai statinys perduodamas užsakovui su visa išpildomąja dokumentacija, – sako pašnekovė ir pasakoja, kad jos vadovaujamai įmonei teko prižiūrėti ir itin komplikuotomis sąlygomis įgyvendinamus objektus. – Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai pastatas statomas šalia upės, o jo parkingas įrengiamas pora metrų žemiau upės lygio, kažkada tekėjusio upelio vietoje.“ 

Tą kartą nestandartiniai inžineriniai sprendimai buvo priiminėjami jau statybos eigoje, dalyvaujant projektuotojams, rangovams ir techninės priežiūros specialistams, prisimena ji ir priduria, kad avarijos niekada nebūna dėl kokio nors vieno dalyko – paprastai turi susidėti kelios, kad ir smulkios klaidos, bet geriau, kai jos pastebimos ir ištaisomos anksčiau, nes statybos defektų taisymas natūroje labai brangiai kainuoja.

„Kadangi bet kokia statyba prasideda nuo projekto, mes didelį dėmesį skiriame projektų ekspertizei – jas atlikdami privalome rasti klaidas ir priversti jas laiku ištaisyti. Klaidų taisymas popieriuje kainuoja žymiai mažiau negu statyboje“, – sako V. Laurinavičienė.

Paprašyta įvardinti, kokias bėdas pastebi pastaruoju metu, „Darbastos“ įkūrėja teigia, kad yra „labai daug silpnų projektų“. Viena iš priežasčių – užsakovai neretai renkasi patį pigiausią variantą. Kita priežastis – kompetencija. Jei dirba didelės ar mažos, bet savo gerą vardą branginančios kompanijos, dažniausiai gali būti tikras, kad darbų kokybė bus gera, „o jei pakliūna surinkti iš gatvės darbininkai, tada klaidų tikimybė labai didelė ir dėl to dar labiau išauga techninės priežiūros specialistų atsakomybė“, – sako pašnekovė.

Ji priduria, kad kartą „Darbastos" specialistams statinio ekspertizę teko atlikti net po vandeniu į pagalbą pasitelkus narus ir pastebi, kad „vis daugiau užsakovų supranta, jog norėdami gauti gerą daiktą, turi pasirūpinti, kad projektai būtų tinkamai parengti ir patikrinti, o statyba – profesionaliai prižiūrima.“ 

Vadovas atsako ir už darbuotojus, ir jų šeimas

Prabilusi apie skirtumus tarp samdomo darbuotojo ir įmonės vadovo, o juo labiau savininko, ponia Violeta sako, kad svarbiausias dalykas – didesnė atsakomybė. 

„Vadovo atsakomybės lygis yra nepalyginamai didesnis. Kai esi samdomas specialistas, atsakai už save, o kai esi savininkas, atsakai už visus žmones, kurie pas tave dirba, ir net už jų šeimas: rūpiniesi, kad jie laiku gautų atlyginimus, kad tie atlyginimai būtų normalūs. Pati esu patyrusi, ką reiškia, kai negauni algos, kai ji vėluoja, o šeimą reikia pamaitinti, – atvirauja pašnekovė. – Todėl visų pirma sumokame jiems, o aš – paskutinė eilėje.“

Gal dėl to ir darbuotojų branduolys (o juk sakoma, kad darnus ir patikimas kolektyvas – didesnė pusė įmonės sėkmės) stabilus. Ir šiandien „Darbastoje“ yra tokių, su kuriais ponia Violeta kartu dirbo anksčiau, ir tokių, kurie atėjo į jos dar tik kuriamą įmonę. Tarp ištikimiausių bendražygių – technikos direktorius Arvydas Kuralavičius, techninės priežiūros inžinierius Saulius Kapčinskas, jau daug metų kartu dirba direktorius Valdas Pletas, techninis projektų vadovas Heronim Olenkovič. V. Laurinavičienė priduria, kad jai pasisekė suburti tokią bendraminčių komandą, kurioje darbuotojai neskirstomi į vyrus ir moteris, bet vertinami už savo sugebėjimus, ir kurioje visi žino, ką daro: „Tai statybos inžinierių elitas – visi atitinkamos kvalifikacijos, atestuoti, todėl ir statinių ekspertizių drąsiai imamės.“

Kitas vadovui ramiai miegoti neleidžiantis dalykas – reikia rūpintis ne tik šia diena, bet ir tuo, kaip per vasarą užsidirbti žiemai, kaip įmonė gyvens po metų ar kelerių. Jei bet kuris darbuotojas, gavęs geresnį pasiūlymą, gali išeiti, ji tokios privilegijos neturi: jei kartą pradėjai, tai jau nenumesi – turi „viską vežti“.

Paklausta, ar šiandien ji jaučiasi patenkinta, kad beveik prieš 20 metų nusprendė imtis savo verslo, UAB „Darbasta“ įkūrėja ir valdybos pirmininkė V. Laurinavičienė tikina, jog mintis, kuriems galams jai to reikėjo, aplankydavo tik pirmaisiais metais, o vėliau niekada nesigailėjo surizikavusi: „Aš ne tik neverkiu, kad darbo nėra, aš aprūpinu juo ir save, ir dar kelias dešimtis žmonių. Tai ir yra vertingiausias dalykas.“ 

Bendrovė, kurioje įdiegtos sertifikuotos kokybės ir aplinkos apsaugos valdymo sistemos, 2000-iais metais atestuota atlikti statinių projektų ir statinių ekspertizes. Visoje įmonių grupėje šiuo metu dirba per 30 žmonių, o vien „Darbastoje“ petys petin triūsia maždaug pusantros dešimties atestuotų įvairių statybos sričių specialistų, techninės priežiūros vadovų, projektuotojų, ekspertų. Pati valdybos pirmininkė taip pat turi statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės vadovo kategoriją.

V. Laurinavičienės asmeninio archyvo nuotr.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos