2019 gruodžio 11 d. trečiadienis, 12:52
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

„Vudesta“. Netikėtu rakursu – apie eksportą ir kitą emigracijos pusę Fotogalerija

2018-10-18 07:30
Bendrovė „Vudesta“, gaminanti medinius langus, duris bei įvairias medines slankiąsias sistemas, apie 97–98 proc. savo produkcijos eksportuoja į Skandinaviją ir Angliją. Šiuo metu bendrovė plečia savo gamybinius pajėgumus, bet apimčių augimo su vietos rinka nesieja.
nuotrauka
„Vudesta“ apie 97–98 proc. savo produkcijos eksportuoja į Skandinaviją ir Angliją. VUDESTOS nuotr.


Minimos įmonės
Vudesta, UAB
Bendrovė „Vudesta“ projektuoja, gamina ir montuoja europinio ir skandinaviško tipo medinius, aliuminiu kaustytus langus, duris bei slankiąsias sistemas. „Net jeigu mūsų gaminius perka Lietuvos įmonės, jie vis tiek eksportuojami. Tad vietos rinkoje mūsų gaminių lieka itin mažai“, – sako bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius Andrius Toliautas.Jeigu prieš kelerius metus į Norvegiją bendrovė išveždavo beveik vien tik skandinaviško tipo medinius langus ir duris, tai pastaruoju metu situacija pasikeitė: norvegai jau norti įvairesnių gaminių, darosi atviresni pasiūlymams, gaminių įvairovei.

„Pastaruoju metu ir Norvegijoje, kur keliauja didžiausia mūsų gaminių dalis, įsigaliojo reikalavimas dėl U vertės – naujai statomo namo bendra durų ir langų U vertė negali būti aukštesnė kaip 0,8 W/kv. m K. Švedijoje ir Danijoje tokių reikalavimų dar nėra“, – sako A. Toliautas. 

Mediniai „Vudesta“ langai, durys ir slankiosios sistemos yra sertifikuoti, tad gali būti montuojami į A klasės energinio naudingumo namus, U vertė nėra didesnė negu 0,8 W/kv. m K. Tai yra aukštas energinis efektyvumas, atitinkantis reikalavimus, kurie keliami pasyvaus namo langų U vertei. Nors Lietuvoje, kur įsigaliojo privalomieji reikalavimai dėl A energinio naudingumo klasės, bendrovė parduoda vos 2–3 proc. gaminių, šios vertės svarbios ir gaminius eksportuojant į Skandinaviją.

Gamina individualizuotus gaminius – standartinių gaminių rinką užima stambios gamyklos

Eksporto sėkmę, anot A. Toliauto, lemia keletas veiksnių. Lietuvos įmonė Skandinavijoje randa pirkėjų dėl tinkamos kainos, aukštos kokybės, lankstumo vykdant užsakymus, gebėjimo pateikti įvairios produkcijos.

vudesta„Konkuruoti standartinių gaminių rinkoje labai sudėtinga, ypač su lenkais, kurių gamyklos labai standartizuotos – nesuvokiu, kaip jie geba pagaminti už žemą kainą, nors, reikia pastebėti, ir kokybė nėra itin aukšta“, – sako A. Toliautas.

Skandinavijos rinkoje aktyviai veikia Lenkijos langų ir durų gamintojai, kurie geba pateikti savo produkciją žemomis kainomis, tačiau prastesnės kokybės. Klientai neleidžia kainos didinti nė procentu – atsiunčia konkurentų, paprastai lenkų gamintojų, pasiūlymus su kaina. Nors darbų yra daug, bet uždirbti kaip anksčiau – nebepavyksta. 

Didžioji smulkios įmonės, kokia yra „Vudesta“, eksportuojamų gaminių dalis yra nestandartiniai sprendimai. Standartinius langus ir duris dideliais kiekiais ir mažesne kaina gamina didelės įmonės, tad „Vudesta“ konkuruoja rinkoje, kur reikia daugiau individualių sprendimų, neretai užsakymai vykdomi konkrečiam klientui pagal specialius poreikius.

Vietos rinkos vengia ir dėl vilkinamų atsiskaitymų

Gaminius įmonė pradėjo eksportuoti dviem kanalais: per Lietuvos įmones ir tiesioginius pardavimus. Jeigu anksčiau daugumą gaminių parduodavo per Lietuvos įmones, dabar situacija keičiasi – pardavimų kanalai pagal srautus darosi apylygiai. Verslo pradžioje įmonei buvo reikalingos Lietuvos įmonės, dirbančios užsienyje, ryšiai su jomis sudarė sąlygas plėstis. Dabar įmonę susiranda jau ir patys užsienio klientai – pirkėjų ratas plečiasi. Dauguma klientų yra nuolatiniai, „Vudesta“ ypač vertina partnerystę su statybų įmonėmis, nes tai taupo laiką, tačiau bendradarbiauja ir su platintojais, individualiais užsakovais. 

Nors panaudojama 90 proc. pajėgumų, įmonė plečia gamybinę bazę. „Plėstis į vietos rinką nežadame, nes nematome perspektyvų. Tačiau pradėjome bendradarbiauti su Anglijos rinka. Vertiname rizikas, kurios gali kiti dėl Brexito, bet jos yra prognozuojamos. Kita vertus, atėjus sunkumams, nežinia, kas labiau nukentėtų – Skandinavija ar Anglija. Tad eksportuojame į kelias rinkas, taip mažindami rizikas, – sako A. Toliautas. – Lietuvos rinkoje sudėtinga: ir verslo kultūra žema, savo pinigus turi kone per skolų išieškojimo įmones atgaudinėti, ir čia populiariausi plastikiniai gaminiai. Mūsų gaminiai yra sertifikuoti, aukštos kokybės, taigi ir brangesni.“

Mato galimybę bendradarbiauti su emigrantais

„Vudesta“ bendradarbiavo su perpardavinėtojais, bet įmonės netenkina situacija, kai jie uždirba daugiau negu gamintojai. Buvo svarstoma ir galimybė užsienyje nuomotis patalpas ir pardavinėti savo produkciją patiems, tačiau tam reikia patikimo žmogaus, kuris taip pat mokėtų vietos kalbą, dar geriau – būtų vietoje dirbantis statybininkas. Tad galiausiai apsisprendė, kad jų verslas yra gaminti, o pardavimais tesiverčia kiti. 

„Vudestos“ gamybos direktorius A. Toliautas atveria kitą emigracijos pusę. Jo nuomone, dirbdami užsienio rinkose ir užsitarnavę pasitikėjimą, jie gali būti puikūs tarpininkai tarp Lietuvos gamintojų ir užsienio klientų. Klientas greičiau patikės vietoje dirbančiu emigrantu iš Lietuvos, negu žmogumi, kuris skambina iš Lietuvos ir siūlo savo gaminius.

„Man patinka mintis, kad Lietuva kada nors bus labiausiai klestinti šalis kaip tik dėl didelės emigracijos. Emigrantai ne tik siunčia į Lietuvą pinigus, bet grįžę imasi eksportuoti Lietuvoje gaminamą produkciją, naudodamiesi užsienyje užmegztais ryšiais. Tokių įmonių ir tokių apsukrių, verslių išeivių iš Lietuvos pasaulyje yra labai daug – tai yra galimybės, kurias reikia išnaudoti“, – sako įmonės gamybos direktorius A. Toliautas.

Lietuvoje darbuotojų trūksta, o įdarbinant užsieniečius – sudaromos kliūtys

Individualizuota gamyba reikalauja daugiau laiko ir darbo išteklių, nes neįmanoma automatizuoti visų procesų. Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė investavo į modernias medinių langų, durų ir slankiųjų sistemų gamybos stakles, kurios leidžia automatizuoti dalį gamybos procesų, tačiau ji negali būti per siauros specializacijos kaip tik dėl specialių užsakymų, kurie sudaro galimybes įmonei konkuruoti Skandinavijos rinkoje. Tačiau didžiausia problema – rasti tinkamų darbuotojų. 

Didžiausia įmonės vertybė – senbuviai darbuotojai, kurių darbo patirtis sudaro galimybes dirbti sklandžiai, gaminti kokybiškus produktus. Kaip pastebi A. Toliautas, vienam tokiam žmogui pasitraukus, į jo vietą reikėtų priimti du darbuotojus, nemažai mokyti, bet ir tai nežinia, kiek laiko reikėtų, kol jie galėtų dirbti taip, kaip senbuviai. Kol kas kvalifikuotų darbuotojų „Vudestai“ užtenka, tačiau trūksta darbuotojų, kurie atliktų paprastus, kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Nors atlyginimai Mažeikių rajone įsikūrusioje įmonėje yra konkurencingi, apmokyti dirbti galima per savaitę, tačiau darbuotojų trūksta.

„Vudesta“ žengia keliu, kuriuo jau pasuko ne viena Lietuvos įmonė – darbuotojų ieško trečiosiose šalyse. Neseniai įdarbino ukrainiečių, rengiasi jų įdarbinti dar daugiau, nes „su lietuviais labai sudėtinga“. 

„Niekaip nesuprantu mūsų valdžios žmonių – įdarbinti užsieniečius įmonei yra labai sudėtinga, „kaišiojami pagaliai į ratus“. Nesuprantu tokios politikos: užsieniečiai į mūsų šalį atvyksta legaliai, gauna legalų atlyginimą, valstybei moka mokesčius – laimime visi: ir verslas, ir valstybė, ir darbuotojai. Dabar gi tenka sugaišti ir pustrečio mėnesio, kol sutvarkomi visi formalumai“, – teigia verslininkas.

Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė yra pajėgi gaminti ir parduoti kur kas daugiau produkcijos, jeigu tik užtektų darbuotojų. Lietuvos darbo biržos klientai, vieša paslaptis, nenori dirbti, jie registruojasi dėl pašalpų, socialinių garantijų, o atsiųsti pas darbdavį prašo ne darbo, o įrašo, kad netinka darbui, į kurį siunčiami. Paprastai tai yra ir asmenys, turintys įvairių priklausomybių.

„Kam geriau nuo tokios netikusios valstybės politikos? Bedarbių daugėja, jiems mokami milžiniški pinigai, o valstybė neleidžia įsivežti žmonių, kurie nori dirbti, užsidirbti, kurie gamina produktą ir moka mokesčius“, – neslepia nepasitenkinimo bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius A. Toliautas. 

Bendrovės nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

Žymės  Eksportas, Langai



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2019-12-11 10:15
Kad ir kokios paskirties pastatas bebūtų kuriamas – verslo centras ar individualus būstas – architektams, dizaineriams, projektuotojams ir statybininkams tenka įgyvendinti daugybę užsakovo suformuotų užduočių: suprojektuoti būsimą statinį, jį vizualizuoti, suplanuoti biudžetą ir galiausiai – parodyt...
nuotrauka
2019-12-05 13:53
Didžiausiame šalyje – Vilniaus oro uoste – pradeda veikti moderni daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje įrengta beveik 1 000 naujų stovėjimo vietų, baigiamas įkurtas automobilių nuomos centras, veikia elektromobilių įkrovos aikštelės.
nuotrauka
2019-12-04 15:08
Šiandien, gruodžio 4 d., Vilniaus miesto taryboje po pateikimo pritarta koncesijos sutarčiai dėl daugiafunkcio sporto komplekso statybų ant Šeškinės kalvos, kuriame numatytas ir nacionalinis stadionas.
nuotrauka
2019-12-04 07:15
Sostinės Naujosios Vilnios mikrorajone pradedamas rekonstrukcijos projektas. Čia atnaujinamos automobilių techninės patikros paslaugas teikiančios įmonės „Tuvlita“ patalpos. Linksmojoje gatvėje esančios techninės apžiūros stoties rekonstrukcijos darbus vykdo statybų ir darnios miestų plėtros bendrov...
nuotrauka
2019-11-28 10:21
Investicijų valdymo bendrovės „Lighthouse asset management“ valdomas fondas „Lighthouse alternative fund“ įsigijo statybų bendrovę UAB „Viremida“ ir pakeitė jos vardą į „Lighthouse contracting“.
nuotrauka
2019-11-27 11:42
Danielius Makulavičius, bendrovės „Milsa“ įkūrėjas, sako, kad 1995–2003 m. įsigyti „Granito“, „Granitinės skaldos“ ir „Klovainių skaldos“ kontrolinius akcijų paketus buvo logiškas sprendimas. Įmones siejo ir panaši veikla – granito ir dolomito skaldos gamyba, ir tie patys klientai. Danieliaus Makula...
nuotrauka
2019-11-27 09:54
Nemenkstanti gyvenamojo būsto paklausa didžiuosiuose šalies miestuose ir toliau lemia augančius naujų butų pardavimus bei tolimesnę NT projektų plėtrą. Statybų ir darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ būstų pardavimai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius šoktelėjo 76 proc., lyginant su t...
nuotrauka
2019-11-25 07:36
Dr. Robertas Šertvytis, KŪB „AIVA SISTEMA“ generalinis direktorius, straipsnyje nagrinėja Lietuvos ir užsienio patirtį darbų valdymo automatizavimo srityje. Aprašomi galimi darbų valdymo ir apskaitos automatizavimo sprendimai ir kokią naudą iš to gali gauti statybų bendrovė
nuotrauka
2019-11-22 14:30
Susisiekimo ministerija inicijavo tarpinstitucinį pasitarimą dėl Lietuvos paštui priklausančių centrinių pašto pastatų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje tolesnio panaudojimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2019-11-22 07:41
Pasaulyje ekonomika jau daug metų veikia „negalvok – išgauk, gamink, vartok ir išmesk“ principu. Išgaunami gamtos ištekliai naudojami gamybos procese, o gaminiai po tam tikro eksploatavimo laiko tampa atliekomis, kurios kaupiasi sąvartynuose arba mūsų gyvenamoje aplinkoje. Žiedinė ekonomika gali tap...
nuotrauka
2019-11-21 16:04
Investicijų valdymo bendrovės UAB „Eika Asset Management“ (EAM) valdomas fondas „Eika Real Estate Fund“ (EREF) už 5,8 mln. EUR įsigijo verslo centrą „Highway“, esantį Savanorių pr. 178A, Vilniuje. Fondas įsigijo 100 proc. UAB „Akvilas“, kuriai priklauso verslo centras „Highway“, akcijų iš AB „Invald...
nuotrauka
2019-11-21 11:37
Kiekvienais metais vis labiau tobulėjant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi galimybėmis tam turi ruoštis ir statybos sektoriaus įmonės – nuo didžiausių ir daugiausia darbuotojų turinčių iki vos kelių žmonių startuolių. Tuo įsitikinę Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros f...
nuotrauka
2019-11-20 09:01
Vilniuje, Pašilaičių rajone, duris atvers naujas lopšelio-darželio „Gabijėlė“ modulinis priestatas, kurį nuo gruodžio 2 d. pradės lankyti 105 mažieji vilniečiai. Modulius tiekė ir montavo UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Ryterna Modul“.
nuotrauka
2019-11-11 16:24
Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu, SĮ „Vilniaus planas“ suprojektavo naują požeminį tunelį Zuikių gatvėje po geležinkeliu.
nuotrauka
2019-11-11 13:12
Vilnius imasi aktyvių veiksmų dėl autobusų stoties atnaujinimo – lapkričio 11 d. savivaldybėje pasirašyti keturšaliai sostinės, AB „Lietuvos geležinkeliai”, UAB „Vilniaus autobusų stotis“ ir UAB „Baltisches Haus“ ketinimai rajoną drauge paversti prestižiniu mobilumo centru. Tokiu būdu dvi pastarosio...
nuotrauka
2019-11-07 11:37
Vilkaviškyje kyla nauja autobusų stotis. Šį mėnesį jau pradėti darbai pastato viduje, o į naujosios stoties atidarymą tikimasi keleivius pakviesti 2020 metų kovo 1 dieną.
nuotrauka
2019-11-07 11:35
Šį gruodį Latvijoje baigiamos išparduotuvių miestelio „Via Jurmala Outlet Village“ (VJOV) statybos. Pirmasis projekto etapas, kurio parduotuvių plotas sieks 13,500 kv. m., duris atvers jau 2020 metų pavasarį. Čia lankytojų lauks 70 drabužių, avalynės, aksesuarų ir laisvalaikio parduotuvių, kavinės b...
nuotrauka
2019-11-07 10:01
UAB „Merko statyba“ apyvarta per tris 2019 m. ketvirčius pasiekė 45 mln. eurų, buvo parduota 210 iš 500 šiuo metu statomų butų.
nuotrauka
2019-10-29 16:33
Netrukus vietoj uždarosios akcinės bendrovės EIKA veiks dvi įmonės: EIKA ir veiklą pradės naujai įsteigta įmonė UAB AVI INVEST LT, praneša EIKA.
nuotrauka
2019-10-28 07:56
Šiuolaikiški pastatai turi būti saugūs ir efektyvūs energijos vartojimo požiūriu. Dažnai jie turi tenkinti ir kitas papildomas sąlygas, pavyzdžiui, bent jau akustinio komforto. Norint tai pasiekti, geriausia naudoti aukštos kokybės ir ilgaamžius termoizoliacinius gaminius iš akmens vatos. Tai, kas g...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos