2024 kovo 29 d. penktadienis, 2:49
Reklama  |  facebook

Vytautas Čaplikas: turime pajėgią ir modernią betono ir gelžbetonio pramonę

Vytautas ČAPLIKAS, Statybos industrijos asociacijos prezidentas      2016-03-11 12:00,      papildyta nuotraukomis 2016-03-21 13:22
Lietuvos betono ir gelžbetonio pramonė keičiantis santvarkoms patyrė nemenkų iššūkių: technologija, karaliavusi sovietmečio statybose, gana greitai tapo nebe tokia patrauklia ir reikalinga. Kaip keitėsi betoną ir gelžbetonį gaminusių bendrovių bei šioje srityje dirbusių statybininkų situacija pasakoja Statybos industrijos asociacijos prezidentas Vytautas Čaplikas.
nuotrauka
„Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, poreikis statyti naujas gamyklas atkrito, nes veikiančių įmonių produkcijos šalies rinkai tapo per daug“, – sako V. Čaplikas, Statybos industrijos asociacijos prezidentas. SIA nuotr.


Minimos įmonės
Kauno gelžbetonis, AB
Akmenės cementas, AB
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),

Betonas tapo ypač svarbus, kai XIX a. viduryje buvo pradėtas naudoti gelžbetonio gaminiams ir tapo pagrindines pastatų savybes – laikančiają galią, pastovumą ir ilgaamžiškumą – užtikrinančia konstrukcija. Lietuvoje betono pramonė sparčiai vystosi nuo 20 a. 2 pusės. Betono gamybos pramonė sukuria daug darbo vietų statybos, transporto sektoriaus specialistams. Portalo skaitytojus kviečiame susipažinti su b„pramonės istorija ir plėtra Lietuvoje.

Aplinkoje, kurioje augau, nebuvo statybininkų. Šią specialybę pasirinkau nepaskatintas jokio pavyzdžio. Paauglystėje reikėjo užsidirbti pragyvenimui. Nesulaukęs 16-os, įsidarbinau Panevėžio gamybinių įmonių kombinato armatūros ceche. Dirbau per vasaros atostogas: mūrijau ir betonavau. Taip pirmą kartą susipažinau su statybininko specialybe. Studentų darbo ir poilsio stovykloje, Zarasų rajone, gavau paskyrimą pastatyti mechaninių dirbtuvių pastatą, suprojektuotą iš surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų.

Planinėje rinkoje gelžbetonio gaminių nenupirksi. Važiavau į Daugpilio gamyklas, bet ten taip pat nieko nepešiau. Kolūkio pirmininkas – žvitrus vaikinas – pagal mano pateiktą specifikaciją parūpino sunkvežimį armatūros. Žvyro pasikasėme karjere, cemento taip pat parūpino pirmininkas. Kaimo dailidės klojinius surentė. Pastatėme, bet žymiai lėčiau, nei planavome. Tuomet supratau, kokie svarbūs statybininkui pramoniniai gaminiai.

Inžinieriaus kelias prasidėjo Vilniuje 1968 m., pabaigus studijas Kauno technologijos universitete (tuomet KPI). Buvau pakviestas darbuotis Statybos ministerijoje. Pareigos Pramonės valdyboje buvo susijusios su naujovėmis ir tai man patiko. Profesines žinias ir patirtį, sukauptą statybose, turėjau galimybę pritaikyti ir plėtoti bendradarbiaudamas su statybos pramonės specialistais. Ilgainiui gelžbetonio pramonė tapo pagrindine profesinės veiklos erdve.

Gelžbetonio konstrukcijų gamyba XX amž. 6-7 dešimtmetyje. Asm. archyvo nuotr.

Betonas Lietuvoje – nuo 1858 m.

Dr. Česlovo Ignatavičiaus žiniomis, Lietuvoje betonas pirmą kartą buvo panaudotas 1858 m. monolitiniams statinio pamatams. Metalą į betoną buvo pradėta dėti vėliau, Kauno gynybinių fortų statyboje. Architektai ir statybininkai, supratę šių medžiagų reikšmę, plėtė jų naudojimą, kūrė naujas konstrukcijas. 1885 m. Kauno soboro statyboje sukurtas ir padarytas 16,35 m skersmens gelžbetoninis kupolas, tarnaujantis iki šių dienų. Daugiau gelžbetonio buvo pradėta naudoti tarpukario Lietuvoje praėjusio amžiaus trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje.

Vincas Seibutis knygoje „Statybos raida Lietuvoje 1921–1987 metais“ rašė: „Per paskutiniuosius 15 Nepriklausomybės metų buvo importuota apie milijoną tonų cemento (po 100–110 litų už toną)“. Cementas buvo graibstomas tartum auksas, rašė ir „Tautos ūkis“. S. Rimšelis, N. Nemkovičienė knygoje „Lietuvos statybinių medžiagų pramonės istorija“ minėjo, kad daugiausia cemento importuota iš Anglijos. 1937 m. buvo įvežta 95 744 tonos cemento už 4 265 tūkst. litų, 1938 m. – 123 881 tona už 6264,7 tūkst litų. 

Cemento gamykla Akmenėje paskatino gelžbetonio gamybą

Po Antrojo pasaulinio karo cemento srautas iš Vakarų nutrūko. Iš Rytų centralizuotas tiekimas buvo nepakankamas ir nestabilus. Tad tik 1952 m. Akmenėje pradėjus veikti cemento gamyklai, sąlygos naudoti betoną ir jo gaminius tapo palankesnės. Statybos vadovai suvokė gelžbetonio vertę ir visokeriopai skatino jo gamybą.

Kairėje –
parodos RESTA metu. V. Čapliko asm. archyvo nuotr. 
 
Nepaisant cemento trūkumo, betono ir gelžbetonio gamyba pradėta organizuoti lauko poligonuose, vėliau jiems suteikiant savarankiškų įmonių statusą. Viena pirmųjų betono dirbinių savarankiška gamykla, turinti savo balansą, 1945 m. buvo Kauno betono gamykla.

1976 metais Statybos ministerijos sistemoje veikė 16 gelžbetonio konstrukcijų gamyklų (Vilniaus 1-oji GKG, Kauno 3-oji GKG, Klaipėdos 1-oji GKG, Šiaulių 1-oji GKG, Panevėžio 1-oji GKG, Alytaus GKG, Jonavos GKG, Vilniaus 1-oji GKG, Vilniaus 2-oji GKG, Kauno 1-oji GKG, Kauno 2-oji GKG, Klaipėdos 2-oji GKG, Vilniaus SNDG, Kauno SNDG, Klaipėdos NSK ir Šiaulių SNDG). Iš minėtų gamyklų 2016 m. kaip savarankiškos bendrovės arba jų padaliniai veikia 11 įmonių. Kaimo statybos ministerija ir Teritorinis kolūkio statybos susivienijimas valdė septynias gelžbetonio įmones – išliko trys.

Be šių paminėtų statybos žinybų, valdžiusių didžiąją dalį šalies gelžbetonio pramonės gamybos potencialo, buvo ir kitų gamyklų.

Komunalinio ūkio ministerija prižiūrėjo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje esančias betono gaminių įmones, skirtas miestų ir miestelių aplinkos tvarkymo reikmėms.

Melioracijos ministerijai pavaldžios įmonės buvo Salininkuose, Utenoje, Ariogaloje, Šilutėje. Kaune veikė Petrašiūnų gelžbetoninių atramų gamykla, Kybartuose – gelžbetonio gaminių gamykla, skirta geležinkelio infrastruktūros reikmėms.

Atkūrus Nepriklausomybę, atkrito poreikis statyti naujas gelžbetonio gamyklas 

Lietuva turėjo stipriai išvystytą, viršijantį šalies poreikius, gelžbetonio įmonių tinklą. 1989 m. veikė apie 50 gelžbetonio gamyklų. Vienam gyventojui tekdavo apie 0,7 kub. metrų per metus pagamintų betono ir gelžbetonio gaminių. Tačiau to buvo negana, žinybos planavo naujų gamyklų statybas. Naudojant Lietuvoje pagamintus gelžbetonio gaminius, Sibire buvo statomi gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai, tiesiami keliai.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, poreikis statyti naujas gamyklas atkrito, nes veikiančių įmonių produkcijos šalies rinkai tapo per daug. Šalies statybininkai ilgainiui neteko darbo Rusijoje, tad jiems taip pat nebereikėjo gaminių.

Nuotraukoje –
V. Čaplikas (dešinėje) su CEN/TC 229 komiteto pirmininku Michel Valles (kairėje)

Permainų grėsmę šakos specialistai pajuto jau anksčiau. 1989 m. gegužės 12 d. Kauno technologijos universitete (tuomet KPI, Statybos fakultete) paminėti statybinių dirbinių ir konstrukcijų gamybos specialybės rengimo 25-erių metų sukaktį susirinko daugiau kaip 400 absolventų. Kalbėtojai reiškė susirūpinimą dėl įmonių statybos pramonės veiklos ateities. Rūpestis iš tiesų buvo pagrįstas, nes, trūkinėjant planinės ekonomikos ryšiams, šaliai tokio kiekio produkcijos nebereikėjo. Be to, pasenusi, daug žmogaus darbo rankų reikalaujanti, energijai imli technologija negalėjo tiekti rinkai konkurencingos produkcijos. Minėtame renginyje buvo išrinkta Gelžbetonio įmonių veiklos koordinacinė taryba, kuriai pavesta kreiptis į šalies vyriausybę. 

Nors jau buvome pasirengę žengti į laisvąją rinką, vis dar tikėta, kad šalies vyriausybė centralizuotu būdu padės spręsti keliamas problemas. 1991 m. pradžioje koordinacinė taryba rašė LR Vyriausybei, kad tebegalioja TSRS normatyviniai dokumentai, nėra statybos koncepcijos, neparuošti statybos techniniai normatyvai. Prašė patvirtinti statybos industrijos techninių normatyvų ruošimo programą, Tačiau, kaip parodė tolimesnė praktika, daugelį problemų gamybininkai turėjo spręsti savo jėgomis.

Stebėjo, kad nebūtų monopolizuojama produkcijos kokybės kontrolė

Įmonės, siekiančios išlikti rinkoje, būrėsi į asociacijas. Pirmoji asociacija „Lietuvos gelžbetonis“, vienijanti Statybos ministerijai pavaldžias gelžbetonio gamyklas, įsisteigė 1990 metais. Jos vadovu tapo Gediminas Puodžiūnas. Asociacija gyvavo neilgai. Kaip ir daugelio kitų asociacijų, Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus 1991 m. balandžio 26 d. nutarimas jos veiklą nutraukė. Tuomet išliko tik Kaimo statybos industrijos asociacija. 1994 m. gelžbetonio pramonės atstovai, reorganizavę Kaimo statybos industrijos asociaciją, įsteigė Statybos industrijos asociaciją, vienijančią įmones pagal veiklos pobūdį. Asociacijos prezidentu nariai išrinko Gerardą Brazauską, viceprezidentu mane, Vytautą Čapliką.

Gelžbetonio konstrukcijų gamyba XX amž. 6-7 dešimtmetyje

Lietuvos gelžbetonio gamyklos pasižymėjo nemenku techniniu lygiu, stabilia produkcijos kokybe. Silpnoji jos pusė buvo pasenę įrengimai, neefektyvus energijos naudojimas, didelė gaminių įvairovė, sovietiniai techniniai normatyvai, atsiribojimas nuo Vakarų pasaulio naujovių.

Visuomeninė organizacija tapo vienintele jėga, galinčia ir privalančia ginti šio verslo interesus. Jos nariai aktyviai reiškė savo nuomonę ir teikė siūlymus dėl verslo kontrolės pokyčių ir produkcijos vertinimo naujovių, įskaitant valdžios siūlomą privalomąjį sertifikavimą ir panašiai. Asociacija betarpiškai dalyvavo įsteigiant standartų technikos komitetą „Betonas ir gelžbetonis“. Stebėjo, kad nebūtų monopolizuojama produkcijos kokybės kontrolė, įteisinami pertekliai reikalavimai, dirbtinai didinamos verslo išlaidos. Asociacijos posėdžiuose dalyvaudavo ministrai, viceministrai, departamentų vadovai.

Nuotraukoje –
Vytautas Čaplikas. Pranešimas SIA visuotiniame narių susirinkime 

Aktyvesnei veiklai padėjo asociacijos narystė Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, bendradarbiavimas su Lietuvos statybininkų asociacija ir Lietuvos statybos inžinierių sąjunga. Ypatingai dėmesingas pramonės problemoms buvo LSA prezidentas Adakras Šeštakauskas. 

Keliai  į Vakarų Europą – link gamybos proceso automatizavimo

Lietuvos nepriklausomybė atvėrė kelius į Vakarų Europą. Domino ne vien technologinės naujovės, buvo naudinga sužinoti, ką naujo gamintojai siūlo rinkai. Organizavome narių išvykas į pasaulines statybos parodas Berlyne, Leipcige, Miunchene, Dalase ir kituose Vakarų pasaulio miestuose. 1994 m. lankiausi Olandijos gelžbetonio gamintojų sąjungoje, įmonėse, parsivežiau pavyzdžių apie sėkmingą aplinkos tvarkymo elementų gamybos verslą toje šalyje bei kitas ten įprastas naujovės. Ypatingai vertinama buvo, kas treji metai rengiama, statybos mašinų ir įrengimų paroda „BAUMA“. Pirmasis iš asociacijos narių ją „atrado“ ir 1995 m. aplankė UAB „Kauno gelžbetonis“ vadovas Algimantas Aleksynas. 

Parsivežtos idėjos ir įmonių investicijos, pradedant 1996 m., neįtikėtinai sparčiai pradėjo keisti gamyklų galimybes. Procesas prasidėjo keičiant pasenusias gamybos technologijas, atsirado naujos pusiau automatinės betoninių grindinio trinkelių gamybos mašinos, vėliau – automatizuotos technologinės linijos, automatinės betono mišinių gamybos linijos.

Skandinavijoje namai pastatyti, naudojant lietuviškus gelžbetonio gaminius.

Perimti ES normatyvai 

Kartu su įmonių modernizavimu buvo vykdomas Europos Sąjungos normatyvų perėmimas. Tam padėjo standartų komitetas „Betonas ir gelžbetonis“, kuriame aktyviai darbuojasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto dr. Gintautas Skripkiūnas ir dr. Algirdas Gumuliauskas, asociacijos nariai. A. Gumuliauskas ypač daug nuveikė kurdamas lietuviškus terminus, dirbdamas darbo grupėse, rengusiose Lietuvos betono standartus. 

Pereinamuoju laikotarpiu asociacija parengė daugiau kaip 100 įmonės standartų, kurie padėjo užpildyti techninių specifikaciją vakuumą, kai nebeturėjome teisės naudotis sovietiniais standartais. Kad ES standartų techninių reikalavimų įgyvendinimas vyktų sklandžiai ir laiku būtų pasirengta atitinkamų ES direktyvų ir reglamentų reikalavimų vykdymui, rengėme seminarus ir mokymus. Aplinkos ministerijos darbuotojai – Irena Urnikienė, Dainius Čergelis, SPSC vadovas Robertas Encius, ekspertai Vytautas Šidlauskas ir Valdas Gauronskis – daug ir nuoširdžiai padėjo ir padeda gamybininkams susigaudyti klaidžiose naujų ES normatyvų labirintuose, tuo stiprindami jų konkurencinius gebėjimus.

Aktyvūs ir pasiaukojantys asociacijos nariai 

Likimas man suteikė galimybę pamatyti daug įmonių planinės ekonomikos ir šiais laikais, Rytuose ir Vakaruose, stebėti, kaip jos keitėsi Lietuvoje, bendrauti ir bendradarbiauti su jose dirbančiais žmonėmis.

SIA nariai ISO standartų mokymuose.
V. Čapliko asm. archyvo nuotr.

Ypatingą pagarbą ir padėką jaučiu aktyviausiems asociacijos nariams, įmonių vadovams, tarp jų: Algimantui Aleksynui, Vytautui Kučinskui, Stasiui Pakarkliui, Vladimirui Žuravliovui, Alfredui Masaičiui, Vaclovui Žagariui, Robertui Jankauskui, Gediminui Kunčinui, Kęstučiui Paulauskui. Jie nuo pat asociacijos įsteigimo netausoja savo laiko ir lėšų bendrų problemų sprendimui.

Ištikimi savo profesijai ir veiklūs buvo asociacijos nariai steigėjai, kurių jau nėra šioje žemėje. Su pagarbia rimtimi prisimename Rimantą Pakerį, Juozą Iešmantavičių, Laimutį Survilą, Vytą Leonavičių ir Joną Pečiulį.

Šalyje turime stiprią ir modernią betono ir gelžbetonio pramonę, gebančią aprūpinti ne tik vidaus statybos rinką. Skandinavijoje jau nemažai pastatyta, naudojant gelžbetonio gaminius iš Lietuvos. Tai džiugina.

Nuotraukos iš V. Čapliko asmeninio ir Statybos industrijos asociacijos archyvo

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos