Neretai kyla ne tik klausimų, bet ir įvairių nesutarimų, kai žemės sklypą valdo keli savininkai. Ką galima daryti pačiam, dėl ko reikia atsiklausti bendrasavininkų, kada būtinas savivaldybės įsikišimas, aiškina Statybos inspekcija.

Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau dokumentuose beveik visa žemė yra įrašyta kaip kitos paskirties žemė. Ar kitos paskirties žemės sklype galima statyba nepakeitus paskirties, teiraujasi portalo Statybunaujienos.lt skaitytojas Petras.

Kaimynas savo sodo sklype pasistatė ūkinės paskirties statinį, nesilaikydamas 3 m atstumo. Kai paklausėja kaimynui išreiškė nepasitenkinimą dėl nesilaikomo atstumo, šis paaiškino, kad protestai pavėluoti: neva praėjo pusantrų metų terminas, tad dabar statiniui nebegaliojantis 3 m atstumo nuo kaimyno...

Portalo skaitytojai teiraujasi, ar gali statyti daugiabutį namą individualių namų kvartale. Tai būtų dviejų aukštų sublokuotas namas šešioms šeimoms. Turimas sklypas yra 15 arų.

Ką daryti, kai kaimynas rengiasi betonuoti tvoros pamatą, kurio aukštis sieks apie vieną metrą? Iš savo pusės jis pamatą užpils žemėmis, tačiau kitoje pusėje liks matomas aukštas pamatas.Skaitytojas klausia, ar tokiais atvejais nereikia kaimynų sutikimo.

Privačių namų savininkai neretai konfliktuoja su kaimynais dėl sklypų ribų, dėl sklypų aukščių, šalia ribos pastatytų statinių, vykdomos veiklos. Pasak Statybos inspekcijos, galioja bendroji tvarka, kuri neleidžia pažeisti teisėtų kaimyno interesų.

Portalo Statybunaujienos.lt skaitytojas Rolandas klausia, kokiu atstumu nuo kaimyno tvoros be jo sutikimo galima betonuoti keliuką.

Portalo Statybunaujienos.lt skaitytoja kreipėsi į redakciją, abejodama, ar kaimynai nepažeidžia įstatymo, pastatydami didelį gyvenamąjį vagoną nuo sodo sklypo ribos vos 75 cm atstumu.

Atšilus orams Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Suprantama, kad tvarkant aplinką ar statant gyvenamąjį namą kartais prireikia performuoti sklypo relje...

Į redakciją kreipėsi dėl naujai statomų pastatų prie daugiabučio sunerimusi skaitytoja. „Mūsų namo gyventojams labai neramu, nes mes, gyvendami pirmame ir antrame aukštuose, nematysime saulės. Kaimynystėje per savaitgalį išaugo statinys ir dar auga. Mes gyvename Prancūzų g. 51, Kaune. Norime sužinot...

Skaitytojas į redakciją kreipėsi dėl kaimyno, kuris nutarė išlyginti savo sklypo paviršių. Tačiau nukasus žemę prie sklypo ribos, susidarė skardis. „Kaimynas žadėjo išbetonuoti pamatus, bet supratęs, kad betoninės atraminės sienelės statymas brangiai kainuos, darbus nutraukė. Mūsų sklypas po truputį...

Planuojantiems aptverti savo žemės sklypą šalia vandens telkinio neretai kyla klausimų – kokiu atstumu nuo šio telkinio galima tverti tvorą, ar užtvarą būtina įrengti už pakrantės apsaugos juostos, kaip elgtis, kai pakrantės apsaugos juosta iš viso nėra nustatyta.

„Ar reikia leidimo norint statyti tvorą? Kur kreiptis, kokius dokumentus reikia turėti, kad viskas būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų?“ – tokių ir panašių klausimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) sulaukia kasdien.

Portalo skaitytoja teiraujasi, ką daryti, kai bendraturtis imasi veiksmų savo nuožiūra. Nuosavybės teise jai priklauso dalis namo, kitą dalį valdo kitas asmuo. Žemės sklypas taip pat padalintas dviem savininkams. Tačiau bendrai naudojamas kiemas ir šulinys. „Bendraturtis be mano sutikimo kieme pasis...

„Norėčiau sužinoti, kodėl mano privačios namų valdos sklypo tvora, pagal kurią atlikti ir kadastriniai matavimai, Kauno mieste nėra riboženklis?“ – klausia portalo Statybunaujienos.lt skaitytojas p. Matas.

Vykstant urbanizacijos procesui šalyje, galima pastebėti, kad daugelis naujų teritorijų užstatomos padrikai, tarpusavyje nesusijusios, be reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros. Tokia dabartinė teritorijų planavimo būklė iš esmės parodo nepakankamą valstybės dėmesį racionaliam žemės n...