Pirmasis toks projektas Lietuvoje

Karmėlavos Balio Buračo gimnazija tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje įgyvendinamas skydinės renovacijos metodas. Pastato sienos šiltinamos iš anksto gamykloje pagamintais, konkrečiam objektui pritaikytais skydais, kurie į statybvietę atgabenami jau su integruotais langais ir išorės elementais.

Projektas laikomas pilotiniu ir atveria naujas galimybes visam renovacijos sektoriui. Įsibėgėjus darbams gimnazijoje apsilankęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas akcentavo, kad tai yra realus inovacijų pavyzdys, kurio rezultatai bus vertinami jau artimiausiu metu.

Istorinei mokyklai – simbolinis atsinaujinimas

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas pabrėžia ne tik projekto technologinį išskirtinumą, bet ir simbolinę reikšmę. Daugiau nei 300 metų skaičiuojanti mokykla artėja prie svarbių sukakčių, tarp jų – Balio Buračo 130-osios gimimo metinės.

Pasak mero, apie 80 proc. darbų atliekama gamykloje, todėl statybos vietoje procesai vyksta itin sparčiai. Per kelias savaites pasiekta akivaizdi pažanga, o galutinis rezultatas turėtų atitikti šiuolaikinės mokyklos standartus.

Svarbu tai, kad projektas apima ne tik fasado atnaujinimą – modernizuojamos šildymo, vėdinimo sistemos, elektros instaliacija, taip pat investuojama į laboratorijas, maitinimo ir kitas ugdymo erdves.

APVA pilotinis projektas ir ateities gairės

Projektą įgyvendina Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri šį sprendimą testuoja platesniame kontekste. Pasak APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus projektų grupės vadovo Manto Juškos, tai vienas pirmųjų tokio tipo projektų Lietuvoje.

Iniciatyva pradėta 2023 metais, o šiuo metu apima šešis objektus – tris viešuosius pastatus ir tris daugiabučius. Vienas didžiausių šios technologijos privalumų – galimybė vykdyti renovaciją nenutraukiant pastato veiklos. Gimnazijoje pamokos vyksta įprastai, nepaisant vykstančių statybų.

Remiantis šiais projektais, APVA rengia metodines rekomendacijas, kurios ateityje leis šią technologiją taikyti plačiau.

Kasdieniai iššūkiai ir bendruomenės įsitraukimas

Nors technologija leidžia išvengti didelių trikdžių, statybos procesas vis tiek kelia iššūkių. Gimnazijos direktorė Rima Kuktienė atvirai kalba apie laikinus nepatogumus, tačiau pabrėžia, kad svarbiausias tikslas – ugdymo tęstinumas – buvo pasiektas.

Prie pokyčių prisitaikė ir bendruomenė. Vyresniųjų klasių mokiniai savanoriškai įsitraukė į organizacinius darbus, padėjo pernešti baldus ir prisidėjo prie sklandesnio proceso.

Kaip veikia skydinė renovacija

Skydinės renovacijos principas grindžiamas išankstiniu pasiruošimu. Didžioji dalis darbų atliekama gamykloje, kur gaminami tiksliai išmatuoti skydai. Jie vėliau montuojami ant pastato konstrukcijų, o vidaus darbai atliekami jau vietoje.

Projektų vadovas Egidijus Klusas pažymi, kad didžiausias iššūkis – itin tikslūs matavimai. Tačiau juos atlikus, montavimo procesas tampa greitas ir efektyvus.

Lyginant su tradiciniais metodais, ši technologija leidžia išvengti sezoniškumo – darbai gali vykti nepriklausomai nuo oro sąlygų, nes nereikia laukti medžiagų džiūvimo.

Visapusiškas pastato atnaujinimas

Renovacija apima ne tik fasadą. Modernizuojamos visos pagrindinės inžinerinės sistemos: šildymas, karšto vandens tiekimas, vėdinimas, elektros instaliacija, priešgaisrinė sauga.

Taip pat šiltinamos stogo ir rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinamos bendrosios erdvės. Tokiu būdu siekiama ne tik pagerinti pastato estetiką, bet ir užtikrinti aukštą energinį efektyvumą.

Tvari technologija ir ateities potencialas

Skydinė renovacija pasižymi ir tvarumo aspektais – ne mažiau kaip 15 proc. skydų sudaro organinės medžiagos, tokios kaip medis ar vata. Technologija labiausiai tinkama mūriniams pastatams iki penkių aukštų, neturintiems sudėtingų fasado formų.

Pagrindinis projekto tikslas – pasiekti bent A energinio naudingumo klasę ir sukurti standartizuotą sprendimą, kurį būtų galima pritaikyti visoje Lietuvoje.

Projektas, keičiantis renovacijos sampratą

Beveik 5 mln. eurų vertės Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos renovacija išsiskiria ne tik investicijos dydžiu, bet ir pasirinktu metodu. Tai vienas pirmųjų realių pavyzdžių, kaip renovacija gali būti vykdoma greičiau, tiksliau ir be esminių veiklos sutrikdymų.

Šis projektas tampa svarbiu atskaitos tašku visam sektoriui ir leidžia prognozuoti, kad ateityje tokie sprendimai gali tapti naujuoju renovacijos standartu Lietuvoje.