Visuomet įsigyjant būstą reikia pažiūrėti į tos teritorijos detalųjį planą – kas numatyta aplink. Tiesiog galvoti, ką perki, reikia iš anksto. 

Skųstis galima tik dėl insoliacijos trūkumo, t. y. kai būstas dėl užstatymo netenka pakankamos saulės šviesos per parą tam tikram ploto vienetui.

Tačiau jei detalusis planas keičiamas jums jau įsigijus būstą – jį keičiantieji privalo pereiti tam tikrą viešumo procedūrą ir tuomet galite prieštatauti. Kiek į jūsų pastabas bus atsižvelgta – čia jau kitas klausimas.

Taigi pasikartosiu – pirmiausia reikia apsižiūrėti, kas yra numatyta aplink jūsų butą ar namą ir kontroliuoti, kad statytųsi tik tie, kurie turi tam teisę. Jei jau turite būstą, užkirsti kelią šalia vykstančioms statyboms, ypač jeigu jos atitinka bendorojo plano sprendinius – neįmanoma.
Užupio istorija (nors ten būta ir gilesnių problemų) tai įrodo.

Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, ar teisiniam lygmeny tai reguliuojama užsienyje. Manyčiau, kad įsipareigojimas neužstatyti kažkokio ploto, įmanomas tik sutarčių lygmenyje.

Pavyzdžiui, jei turime vykdytoją, kuriam priklauso teritorija nuo namo iki vaizdo, pirkėjai gali reikalauti (na, jei vykdytojas sutinka) arba pardavėjas pasiūlyti: „Aš turiu žemės, bet niekada jos neužstatysiu ir neparduosiu“. Arba tiesog pasiūlyti buto pirkėjui pirkti ir žemę. Žinoma, jei pirktumėte žemę, gali būti, kad butas kainuotų tris kartus brangiau. Bet nemokamų pietų nebūna ir nemokamo vaizdo į Gedimino pilį niekas nedalina.

Elementaru – jei yra laisvos žemės, žinoma, kad ant jos kas nors kada nors ką nors statys. Nebent už tą žemę kažkas sumokėjo, kad nestatytų.

Reikia žiūrėti aplinkinių teritorijų planavimo dokumentus.

Ką daryti, jei parko teritorija virto gyvenamosios paskirties sklypu? Labai aktyviai reikškite savo pretenzijas ir dalyvaukite numatytoje viešinimo procedūroje, sklypo paskirties keitimo procedūroje. Turite visas galimybes prieštarauti. Na, jūsų teisės nesiekia to, kad galėtumėte uždrausti statybas, tačiau galite daryti įtaką. Tai priklauso nuo jūsų aktyvumo, nuo teisinių-praktinių argumentų pateikimo tam, kuris nori keisti tą žemės paskirtį.

Man yra tekę dalyvauti ginče dėl vaizdo į Baltijos jūrą. Deja, gyventojų reikalavimas nebuvo teisiškai pagrįstas. Kai kurie tokiu atveju pradeda elgtis nesąžiningai: rašyti įvairiausius skundus, vilkinti plano procedūras ir panašiai, kad tik tas detalusis planas nebūtų patvirtintas.

Vaizdas nėra kažkokia duotybė – yra žemė tarp namo ir jūros, teisiškai kas nos gali ten pasistatyti būstą.

Jei perkate namą pirmoje eilėje nuo jūros – turite vaizdą. O jei trečioje eilėje – negalite pykti, jog dar yra antra ir pirma eilės. Turi būti kažkoks balansas.

Visuomet reikia žiūrėti į tai, kokia buvo situacija jums perkant butą. Jei statybos šalia buvo numatytos, atleiskite, bet jūs jau nusipirkote tokį daiktą. Jei ne – galite priešintis teisinėmis priemonėmis.

Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras skaitydamas vieną iš savo pranešimų pastebėjo, jog Lietuvoje itin menkai ginama teisė į būsto aplinką. Pavyzdžiui, pirkote butą su vaizdu į Nerį ar Gedimino pilį. Šast – prieš akis iškilo keliolikos aukštų daugiabutis. Nei vaizdo, nei dienos šviesos. Šią savaitę teiraujamės pašnekovų, ką tokiu atveju reikėtų daryti?