Teisininkai pabrėžia, kad dėl šių klausimų verta susitarti dar prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą.

Santuokų mažėja, būstą perka ir nesusituokusios poros

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo sudaryta apie 22 tūkst. santuokų, o 2025 m. – apie 13 tūkst., arba beveik 41 proc. mažiau.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas teigia, kad nesusituokusios poros vis dažniau būstą įsigyja kartu. Nuo 2021 m. „Realco“ projektuose maždaug kas penktas dviese įsigytas būstas buvo perkamas nesusituokus. Skirtinguose projektuose ši dalis skiriasi: „Algirdo 3“ ji siekė apie 8 proc., o projekte „Prie Vilnelės“ – apie 22 proc.

Nesusituokusiems bendraturčiams tenka daugiau rizikos

Advokatas dr. Arvydas Budnikas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių klaidų – neaptarti turto ir finansinių įsipareigojimų pasidalijimo iš anksto. Nesusituokusiai porai išsiskyrus gali kilti ginčų, ypač tais atvejais, kai vienas partneris sumokėjo didesnį pradinį įnašą ar daugiau paskolos įmokų, tačiau būstas įregistruotas lygiomis dalimis.

Nesusituokę partneriai teisiškai laikomi bendraturčiais, o jų būstas – bendrąja daline nuosavybe. Kiekvienam priklauso pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta dalis, pavyzdžiui, pusė ar trečdalis turto. Jeigu dalys nenurodytos, laikoma, kad jos yra lygios.

Todėl vien didesnio finansinio indėlio nepakanka siekiant gauti didesnę turto dalį ar kompensaciją. Partneriui tektų įrodyti savo investicijas, o ginčas tam tikrais atvejais gali persikelti į teismą.

Sutuoktinių ir nesusituokusių porų situacija skiriasi

Santuokoje už bendras lėšas įsigytas būstas paprastai laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Skyrybų atveju toks turtas dalijamas po lygiai, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis įregistruotas. Jei būstas įsigytas su paskola, abu sutuoktiniai taip pat išlieka atsakingi už įsipareigojimus bankui.

Dažniausiai sprendžiama vienam sutuoktiniui perleidžiant būstą ir paskolą bei kitam išmokant kompensaciją arba parduodant turtą, padengiant paskolą ir likusią sumą padalijant.

Vis dėlto didesnį indėlį į bendrą turtą įnešęs sutuoktinis tam tikrais atvejais gali reikalauti kompensacijos, jei įrodo, kad buvo panaudotos asmeninės lėšos, pavyzdžiui, paveldėtas ar iki santuokos turėtas turtas.

Susitarimas gali padėti išvengti ginčų

Pasak A. Budniko, prieš perkant būstą verta raštu nustatyti, kokiomis dalimis jis priklausys kiekvienam partneriui, kaip bus mokamas pradinis įnašas, paskola ir remonto išlaidos bei kas nutiks vienam iš partnerių nusprendus pasitraukti arba nebegalint vykdyti finansinių įsipareigojimų.

Svarbu ir tai, kad tarpusavio susitarimas nekeičia įsipareigojimų bankui. Jei bendraskoliai už paskolą atsako solidariai, vienam nustojus mokėti įmokas, bankas gali jų reikalauti iš kito bendraskolio.

Jeigu bendraturčiams susitarti nepavyksta, norintis pasitraukti asmuo gali parduoti savo turto dalį, tačiau pirmiausia tokiomis pačiomis sąlygomis ją turi pasiūlyti kitam bendraturčiui. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta, galima kreiptis į teismą dėl atsidalijimo. Fiziškai nepadalijamo turto atveju būstas gali būti paliekamas vienam bendraturčiui, kitam priteisiant piniginę kompensaciją.

M. Chmieliausko teigimu, būsto pirkėjams svarbu dar prieš sandorį įvertinti ne tik objekto kainą ir paskolos sąlygas, bet ir tarpusavio finansinius įsipareigojimus. Aiškiai nustatytos turto dalys, išlaidų pasidalijimas ir elgesys pasikeitus gyvenimo aplinkybėms gali padėti išvengti sudėtingų ginčų ateityje.