„Skaitmeninė statyba kai kam gali atrodyti kaip vien tik profesionalų – statybininkų ir architektų – reikalas, tačiau tai nėra tiesa. Skaitmeniniai namo informaciniai modeliai itin pasitarnautų kiekvienam vartotojui. Pavyzdžiui, buityje naudojami įrenginiai turi vartotojo instrukcijas, automobilio daiktadėžėje taip pat yra knygos, kuriose galima gauti atsakymus apie transporto priemonės eksploatavimą. Tuo tarpu namai ir butai tokių instrukcijų kol kas neturi, nors jos taip pat reikalingos. Paprasčiausia situacija – norite pasikabinti ant sienos paveikslą, kalate vinį ir nežinote, ar ten neina elektros linija, kurią galite pažeisti“, – pastebi Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Tokie modeliai žymi ne tai, kas numatyta statybos projekte, bet kur realiai yra elektros, vandentiekio, kanalizacijos linijos bei kitos svarbios pastato infrastruktūros, jei statybų metu nukrypta nuo pirminio plano, projektas pakeistas darant remontą. Be to, projekte turėtų būti nurodytos visos medžiagos, panaudotos statyboje. Pavyzdžiui, kad buto gyventojas žinotų, kuri siena karkasinė, o kuri mūrinė.

Ekspertai tikisi, kad tokie projektai turto savininkams būtų lengvai prieinami. Idealiu atveju tokias instrukcijas kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas galėtų pasiekti internetu, naudodamas nemokamas programas.

„Mano nuomone, yra dvi esminės savybės, kuriomis turėtų pasižymėti skaitmeninės statybos projektai. Pirmiausia, nekilnojamojo turto savininkas, nuomotojas ar administratorius jam aktualaus objekto skaitmeninį projektą privalo turėti teisę peržiūrėti nemokamai. Antra, projektas turi būti visuotinai suprantamas. Statybos projektai dažnai būna suprantami tik profesionalams, o BIM projektas privalo būti toks, kad jį suprastų kiekvienas“, – teigia bendrovės „Intelligent BIM Solutions“ atstovas Ernestas Beržanskis.

Viena iš kiekvienam vartotojui svarbių skaitmeninio projekto funkcijų būtų galimybė sužymėti kiekvieno daikto garantinius terminus. Tokiu atveju nereikėtų kaupti, o vėliau ir ieškoti prietaisų, jungiklių, baldų ir statybinių medžiagų dokumentacijų.

„Tokios „instrukcijos“ dar svarbesnės dideliems, strateginę svarbą turintiems infrastruktūros objektams – miesto gatvių, vandentiekio ir kanalizacijos tinklams, keliams, geležinkeliams ir kitiems. Deja, šiandien skaitmeninė statyba Lietuvoje itin atsilieka nuo senųjų Europos Sąjungos valstybių, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, jau nekalbant apie Singapūrą“, – tvirtina D. Gedvilas.

Tiesa, pasak jo, lietuviai turi pakankamai kompetencijų skaitmeninės statybos srityje ir jau yra sukūrę ne vieną BIM (angl. „Building Information Modelling“) projektą užsienio šalyse. „Tai viena perspektyviausių šalies statybos eksporto sričių, kur galima pasiekti aukštų rezultatų. Kitu atveju ir toliau užsienyje dirbsime fiziškai sunkius ir mažą pridėtinę vertę turinčius darbus“, – teigia jis.

E. Beržansko teigimu, kol kas Lietuvoje nėra nė vieno užbaigto pastato su išsamiu skaitmeninės statybos projektu. Esą dabar Naugarduko gatvėje, Vilniuje, statomas prekybos centras ir biurų kompleksas, tai greičiausiai bus pirmasis objektas, turintis pagal aukščiausius reikalavimus parengtą skaitmeninį projektą.

Daugiau apie skaitmeninę statybą bus galima sužinoti statybų ir remonto parodoje „RESTA“.  Per ją bus apdovanoti geriausi Lietuvoje sukurti BIM projektai. Dalis jų – sukurti klientams užsienio šalyse.

Balandžio 27–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „LITEXPO“ vyksiančioje 23-oje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „RESTA“ veiks atskira Skaitmeninė salė, kurioje skaitmeninės statybos produktus ir paslaugas pristatys daugiau kaip 70 įmonių. Naujausias technologijas demonstruos BIM programinės įrangos kūrėjai ir ekspertai, BIM procesus diegiančios ir konsultacijas teikiančios įmonės, nekilnojamojo turto vystytojai, „protingų“ namų valdymo sistemų kūrėjai ir pardavėjai. Skaitmeninės statybos salėje taip pat įsikurs Skaitmeninės statybos prezentacijų centras, kuriame vyks išmanių sprendimų, naujų technologijų ir galimybių statybose pristatymai.

Iš viso parodoje dalyvaus daugiau kaip 500 dalyvių iš 16 užsienio valstybių ir Lietuvos. Paroda užims visą „LITEXPO“ teritoriją, o jos bendras ekspozicijos plotas sieks apie 33,5 tūkst. kvadratinių metrų.