Pasak Komisijos pirmininko Justino Urbanavičiaus, cituojamo pranešime, siekiant sumažinti energetines sąskaitas, tarp jų – ir šilumos energijos, vienas iš efektyviausių būdų joms sumažinti – daugiabučių namų renovacija.

2021 metais Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatyta kasmet modernizuoti po 1000 daugiabučių namų. Strategijoje numatyta iki 2050 metų transformuoti esamą pastatų fondą, kad jis būtų efektyviai vartojantis energiją ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro. Lietuvoje tik 2 proc. pastatų fondo vienetų nuosavybės yra vieša (valstybės arba savivaldybės nuosavybė), likusių 98 proc. nuosavybė yra privati (t. y., fizinių arba juridinių asmenų). Vertinant pagal plotą, daugiabučiai sudaro 29 proc. ir individualūs namai – 34 proc. bendro pastatų fondo ploto.

2005 metais pradėta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Paskutinio, aštuntojo, kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) paraiškų teikimo terminas baigėsi 2021 metų gruodžio 31 d. ir iki šiol dar nėra paskelbtas devintasis kvietimas.

Vyriausybė 2023 metų valstybės biudžeto projekte energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms gyventojams ir verslui numatė skirti daugiau nei 1,93 mlrd. eurų, iš kurių 812 mln. eurų numatė gyventojams kompensuoti elektros ir dujų kainos augimo dalį ir 56 mln. eurų – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.

2023 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė taip pat numatė apie 1,4 mlrd. eurų t skirti trejų metų investicijoms, iš jų – 1,1 mlrd. eurų 1GW generaciniams pajėgumams užsitikrinti, pasitelkiant saulės energiją, iš kurių – 340 MW energetinėms bendrijoms ir energetiškai neefektyvių gyvenamųjų pastatų renovacijai numatoma skirti 296 mln. eurų. Planuojama renovuoti 4488 pastatus.