„Jeigu tvano išvengti neįmanoma, reikia jam ruoštis“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistas Raimundas Baublys teigia, kad šiuo metu vandens lygiai upėse gana stabilūs, tačiau pavojų kelia ledo sankamšos. Jos formuojasi sekliose vietose, ties vingiais ar salomis, o vyraujant šalčiams ledo sluoksnis dar storėja.

Didžiosios Lietuvos upės – Nemunas ir Neris – beveik visiškai užšalusios. Atšilus orams, rašoma VDU Žemės ūkio akademijos pranešime,
visas per žiemą susidaręs ledas gali nebesutilpti vagose ir sukelti aplinkinių teritorijų užliejimą. Didžiausia potvynių rizika tradiciškai išlieka Nemuno žemupyje, tačiau užliejamos vietos būdingos beveik visoms upėms.

Lietuvos upės – ledo gniaužtuose: kas lemia potvynio pradžią?

Pasak R. Baublio, pagrindinis potvynio pradžios signalas – oro temperatūros kilimas. Nuo jo priklauso sniego ir ledo tirpsmas bei ledų judėjimas, o situaciją dar labiau apsunkina intensyvūs krituliai. Esant 20 cm ir storesnei ledo dangai, bet koks atšilimas gali išjudinti didelius ledo kiekius ir sukelti staigius užliejimus. Todėl, anot specialisto, tikėtina, kad šių metų potvynis bus didesnis nei įprasta.

Potvynių mažėja, bet žalos – daugiau

VDU ŽŪA profesorius dr. Petras Punys pabrėžia, kad nors pavasariniai potvyniai dėl klimato kaitos tapo retesni, jų daroma žala didėja. Urbanizuotose teritorijose vandeniui nelaidūs paviršiai skatina lokalius užtvinimus, o sumažėję ledonešiai nebeatlieka natūralaus upių vagų „valymo“.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad prevencijai taikomos tiek „žaliosios“ priemonės – salpų atkūrimas, pelkės, miškai, tiek tradiciniai sprendimai – dambos ar apsauginiai pylimai. Tačiau didelės rizikos teritorijose svarbiausia – laiku pasitraukti iš užliejamų vietų.

Ruoštis – blogiausiam, tikėtis – geriausio

Specialistai ragina gyventojus susipažinti su potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais bei kasmet įvertinti pavasarinio potvynio pavojų. Pasak R. Baublio, dažniausia klaida – manyti, kad jei pastaraisiais metais potvyniai nepadarė žalos, taip bus ir šiemet. Kiekvienas pavasaris gali būti kitoks, todėl pasirengimas išlieka būtinas.