2019 m. kovo 7 d. vykdant melioracijos rekonstrukcijos darbus, klojant vamzdį tranšėjoje, kurios gylis viršijo 1,5 m, atskilus šlaitui ir žemėms užgriuvus ant darbuotojo A. U., jis, dėl patirtų sužalojimų, 2019 m. kovo 8 d. mirė gydymo įstaigoje.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu A. J. pripažintas kaltu dėl to, skelbiama Kauno apylinkės teismo pranešime, kad jis būdamas atsakingas už bendrijos darbuotojų saugą ir sveikatą, jų mokymą ir atestavimą, profesinės rizikos vertinimą ir privalėdamas užtikrinti darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, savo pareigų neįvykdė taip padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

A. J. pripažino, kad prieš pradedant darbus jis neinstruktavo darbuotojų dėl būtinųjų saugumo priemonių, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio jis nuoširdžiai gailisi ir atlygino mirusiojo artimiesiems visas su laidotuvių apeigomis susijusias išlaidas, sudarydamas taikos sutartį su nukentėjusiaisiais.

Už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numato baudos arba laisvės atėmimo bausmes. Teismas, atsižvelgdamas į dvi A. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, nuoširdų gailėjimąsi ir savo noru atlygintą padarytą turtinę žalą), pritarė prokuroro siūlymui paskirti švelnesnę nei numato įstatymas baudos bausmę ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis A. J. paskyrė galutinę sumažintą 28 MGL, tai yra 1 400,00 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudos bausmę, skelbiama teismo pranešime.

A. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.